Pagal reglamento projekto nuostatas, esant rizikai, kad tam tikri produktai gali būti pagaminti naudojant priverstinį darbą, valstybės narės privalės atlikti atitinkamų produktų patikrinimą – nesvarbu, ar jie būtų įvežtiniai, ar pagaminti ES.

Vienos valstybės narės tyrėjams nustačius, kad produktas tikrai buvo pagamintas naudojant priverstinį darbą, sprendimas uždrausti jį pardavinėti, importuoti ir eksportuoti galiotų visose 27 ES šalyse.

Minėtą susitarimą antradienį sudarė derybininkai iš Europos Parlamento ir Belgijos vyriausybė, atstovaujanti visoms ES valstybėms narėms.

Parlamentarų asistentams ir belgų diplomatams dar teks suderinti tam tikrus techninius šio teisės akto aspektus.

Tai padarius, reglamento projektas bus išsiųstas visų valstybių narių vyresniesiems diplomatams. Gavus jų pritarimą, balsavimas dėl projekto vyks parlamentiniuose vidaus rinkos ir prekybos komitetuose.

Po to jį peržiūrės ir tobulins teisėje besispecializuojantys ES kalbininkai ir tik tada reglamento projektas bus perduotas į Europos Parlamentą ir ES Tarybą, kur dėl jo savo valstybių narių vardu balsuos nacionaliniai ministrai.

„Kalbant apie asmenis, kurie yra pripažinti (aukomis – BNS), jų yra 148, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė ministrė. – Jei žiūrėtume į Europos Sąjungą, per metus yra pripažįstama nukentėjusiaisiais maždaug 7 tūkst. asmenų.“

„Tai dažniausiai tik ledkalnio viršūnė, nes ne visada aukos (visuomenėje – BNS) yra atpažįstamos“, – pridūrė ji.

Taip A. Bilotaitė kalbėjo dalyvaudama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamoje konferencijoje „Šiuolaikinės vergovės spąstai: tikri liudijimai ir institucijų patirtis keičiant situaciją“.

Nuteistas 131 prekeivis žmonėmis

Ministrės teigimu, prekyba žmonėmis yra pelninga nusikalstama veika, todėl į ją įsitraukti gali atrodyti „pakankamai patrauklu“.

„Ypatingai šiais laikais, kai internetinė erdvė yra išnaudojama kaip įrankis“, – kalbėjo A. Bilotatė.

Pasak jos, beveik du trečdaliai nusikaltimų aukų yra moterys, vyraujantis amžius siekia nuo 21 iki 30 metų.

„Tenka labai apgailestauti, kad kas penkta auka yra nepilnamečiai asmenys“ – sakė ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, per penkerius metus – nuo 2018-ųjų iki 2022-ųjų – nuteistas 131 prekeivis žmonėmis.

„Tai yra labai sudėtingos bylos, bet tai yra neblogas rezultatas, – teigė ministrė. – Šiuo atveju mums labai svarbu stiprinti savo veiksmus ankstyvajame prekybos žmonėmis aukų atpažinime.“

„Nuolatinis spaudimas liudytojams“

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila atkreipė dėmesį, kad neteisėta prekyba žmonėmis vykdoma ne tik siekiant naudos iš seksualinio išnaudojimo, bet ir „priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms vykdyti, gali būti taip pat priverstinei santuokai“.

Galbūt mes pradėjome geriau pasiekti tuos žmones, o galbūt daugiau atsiranda tokių atvejų.

„Visos šitos formos paprastai sąlygojamos to, kad yra žmogaus sunki materialinė padėtis, menkas išsilavinimas gali būti, žmogus gali turėti tam tikrų fizinių ar elgesio sutrikimų“, – kalbėjo policijos atstovas.

„Aišku, kartais pasinaudojama tuo, kad žmogus neteisėtai yra vienoje ar kitoje valstybėje, turi vienokių ar priklausomybių“, – pridūrė jis.

M. Draudvila taip pat pabrėžė, kad tapimas prekybos žmonėmis auka „kartais pačiai aukai neatrodo savaite suprantamas nuo pat pirmų žingsnių“, nes visas procesas vykdomas palaipsniui.

Pasak jo, su tuo susiję teisėsaugos tyrimai nėra lengvi, ir reikalauja įsitraukimo iš daugelio institucijų.

„Kaip didžiausia problema šiuose tyrimuose yra tai, kad daromas pastovus, nuolatinis spaudimas ar poveikis liudytojams ir nukentėjusiesiems“, – kalbėjo M. Draudvila.

Daugėja besikreipiančiųjų pagalbos

Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė Dovilė Vainorė savo ruožtu teigė, kad pagalba tokių nusikaltimų aukoms yra sudėtinga ir trunka ilgą laiką.

„Kiekvienas atvejis yra individualus. (...) Vienam galbūt reikia teisinio asistavimo, dažnas susiduria su psichologinėmis problemomis“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Pasak jos, per praėjusius metus pagalba teikta 235 galimoms prekybos žmonėmis aukoms, vien šiemet tokių žmonių jau buvo per 250.

„Galbūt mes pradėjome geriau pasiekti tuos žmones, o galbūt daugiau atsiranda tokių atvejų“, – svarstė D. Vainorė.

Nevyriausybininkė pabrėžė, kad pagalba tokiems žmonėms trunka ne vienus metus.

„Pirmiausia būna intensyvi pagalba, tada vyksta iš nevyriausybinės organizacijos nuolatinis kontakto palaikymas su jais“, – teigė Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė.

Europos Sąjunga spalio 18-ąją mini kovos su prekyba žmonėmis dieną.

Operacija įgyvendinta Europos tarpdisciplininės nusikalstamumo grėsmių platformos (angl. European multidisciplinary platform against criminal threats) – EMPACT – rėmuose.

Europolas palengvino keitimąsi informacija tarp dalyvaujančių šalių realiuoju laiku, teikė analitinę ir operatyvinę pagalbą.

Iš viso operacijoje dalyvavo 23 šalys: Nyderlandai, Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Malta, Prancūzija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija, Vengrija, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija.

Pajėgas suvienijo teisėsaugos institucijos, įskaitant policiją, migraciją ir pasienio apsaugą, darbo ir mokesčių inspekcijos bei kitos kompetentingos nacionalinės institucijos.

Vykdant operaciją, pagrindiniai verslo sektoriai, kuriuose teisėsaugos pareigūnai atliko patikrinimus, susijusius su prekyba žmonėmis – logistika ir statyba.

Operacijos metu buvo sulaikyti 229 asmenys, iš jų 73 – dėl prekybos žmonėmis, nustatytos 630 galimos priverstinio darbo aukos, buvo patikrintas 56 251 asmuo, atliktos 16 532 transporto priemonių ir 4 897 patalpų patikros.

Pradėti 747 ikiteisminiai tyrimai, 150 susiję su prekyba žmonėmis.

Lietuvos policija, prisidėdama prie tarptautinės operacijos, vykdė patikrinimus ir prevencines priemones, kuriose dalyvavo 330 policijos pareigūnų, 73 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriai, 3 aplinkos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai bei policijos rėmėjai.

Tarptautinę priemonę Lietuvoje koordinavo Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Per savaitę vykusius bendrus reidus minėtų institucijų pareigūnai tikrino įmones, vykdančias statybos darbus, gyvenamųjų namų statybvietes bei ūkio subjektus, vykdančius žemės ūkio veiklą, medžio apdirbimo įmones.

Iš viso buvo patikrintas 331 ūkio subjektas, patikrinti 1877 asmenys, 707 asmens identifikavimo dokumentai, 3 transporto priemonės, bendrauta beveik su 1900 asmenų.

Priemonės metu nustatyti 75 administraciniai nusižengimai. Daugiausia tokių nusižengimų nustatyta dėl komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimų – 29, taip pat dėl nelegalus darbo – 14, vertimosi prostitucija, atlygintinio naudojimosi prostitucijos paslaugomis – 12, darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų – 9.

Prekyba žmonėmis yra viena iš prioritetinių Lietuvos policijos veiklos sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, o ši tarptautinė operacija yra dar vienas sistemingas žingsnis šioje kovoje. Tuo pačiu, tai puikus glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys, kuomet tarptautinės teisėsaugos bendruomenės dalys, sutelkusios pajėgas ir kompetenciją, pasiekia puikių rezultatų.

Lietuvos policija, atstovaujama Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, jau ne vienerius metus dalyvauja Europos Sąjungos mastu organizuojamose bendrose tarptautinėse operacijose (angl. Joint Action Days).

Kovos su vergove organizacijos „Walk Free“ viena iš įkūrėjų Grace Forrest (Greis Forest) penktadienį sakė, kad tai reiškia, jog šiuolaikinės vergovės sąlygomis pasaulyje gyvena viena iš 130 moterų ir kad bendras jų skaičius yra didesnis negu Australijos gyventojų.

„Tikrovė – kad mūsų dienomis vergovę patiria daugiau žmonių negu bet kuriuo kitu žmonijos istorijos laikotarpiu“, – per vieną Jungtinių Tautų spaudos konferenciją pabrėžė aktyvistė.

„Walk Free“ šiuolaikinę vergovę apibrėžia kaip „sistemingą asmens laisvės atėmimą, kai vienas žmogus yra išnaudojamas kito dėl asmeninės ar finansinės naudos“, sakė G. Forrest.

Ji pridūrė, kad vertinimus, jog šiuolaikinės vergovės sąlygomis pasaulyje gyvena kas 130-a moteris, yra pagrįstas tyrimais, atliktais „Walk Free“ ir dviejų JT agentūrų – Tarptautinės darbo organizacijos ir Tarptautinės migracijos organizacijos.

„Ši ataskaita parodė, kad mergaitėms lytis krauna vieną po kito sunkumus nuo pat pradėjimo visą jų gyvenimą“, – konstatavo G. Forrest.

Ataskaitoje „Besikaupiantys sunkumai“ (Stacked Odds) sakoma, kad moterys sudaro 99 proc. priverstinio lytinio išnaudojimo, 84 proc. priverstinių santuokų ir 58 proc. visų priverstinio darbo aukų.

G. Forrest sakė, kad šiuolaikinės vergovės pobūdis „radikaliai pasikeitė“.

„Stebime norma tapusį išnaudojimą mūsų ekonomikoje, tarpvalstybinėse tiekimo grandinėse, taip pat migracijos maršrutuose, – aiškino ji. – Pažeidžiamiausi žmonės pasaulyje dar toliau stumiami į šią modernios vergovės praktiką dėl COVID-19.“

Ji pridūrė, kad dokumente pateikiami vertinimai apie šiuolaikinę vergovę patiriančių moterų skaičių yra konservatyvūs, nes jame neatsižvelgiama į padėties pokyčius per pandemiją, kai buvo pastebėtas „staigus priverstinių ir vaikų santuokų bei išnaudojamų darbo sąlygų pablogėjimas visame pasaulyje“.

Ekspertė pabrėžė, kad „Walk Free“ ir JT programa „Kiekviena moteris, kiekvienas vaikas“ (Every Woman Every Child) pradeda tarptautinę kampaniją, per kurią bus raginama imtis veiksmų šiuolaikinei vergovei panaikinti

Be kita ko, kampanija ragina užbaigti priverstinių santuokų ir mažų mergaičių ištekinimo praktiką, kurios 136 šalys iki šiol nelaiko baudžiamuoju nusikaltimu.

Taip pat raginama eliminuoti įteisintas išnaudojimo formas, pavyzdžiui, vadinamąją kafalos praktiką, įteisinančią migrantų darbininkų priklausomybę nuo darbdavių arba rėmėjų.

Be to, kampanija ragina užtikrinti tarptautinių bendrovių skaidrumą ir atskaitomybę.

„Žinome, kad moterys ir mergaitės patiria beprecedenčio lygio išnaudojimą ir priverstinį darbą mūsų kasdien perkamų ir vartojamų prekių – drabužių, kavos, technologijų – tiekimo grandinėse“, – sakė G. Forest.

Anot VDI, nors priverstinio ir privalomojo darbo atvejų užfiksuota vos keletas per pastaruosius kelerius metus, manoma, kad jų yra kur kas daugiau. Pasak pranešimo, įrodymus, kai asmenys išnaudojami ir verčiami dirbti be užmokesčio, socialinių garantijų, tinkamų darbo ir apgyvendinimo sąlygų, yra ypač sudėtinga surinkti.

Nuo rugpjūčio VDI įsteigta specializuota kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ekspertų grupė, kuri analizuos nustatytus galimus priverstinio darbo atvejus, kaups ir sistemins informaciją apie juos, rinks įrodymus, kuriuos perduos teisėsaugai.

Pažymima, kad priverstinį darbą Lietuvoje dažniausiai dirba asmenys iš trečiųjų užsienio šalių, kurie nemoka šalies kalbos ir nežino įstatymų.

„Jie ne tik nežino, kaip elgtis patekus į tokią padėtį ir į ką kreiptis, bet ir dėl patiriamo darbdavio spaudimo ar grasinimų, bijo kažkam prasitarti ir ieškoti pagalbos“, – teigia inspekcija.

Pasak VDI, neretai priverstinio darbo atvejai išaiškėja, kai apie tai praneša žmonės, pastebėję įtartinus dalykus. Be to, tokios bylos dažnai apima kelių rūšių nusikalstamas veikas, todėl inspekcija šias bylas tiria kartu su kitomis ikiteisminio tyrimo institucijomis.

Jam skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, registracija policijos įstaigoje.

1984 metais gimęs Šventojoje veikiančių atrakcionų savininkas sulaikytas šeštadienį, policijai gavus duomenų ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo.

Teisėsaugos duomenimis, vyras galėjo įbauginti du tėvynainius ir lenką, juos mušti, atimti jų pasus.

Skunde teigta, kad atrakcionus aptarnaujantys vyrai nakčiai užrakinami patalpose, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis.

Policijos departamentas pranešė, kad vienas iš darbuotojų šiuo metu neaiškiomis aplinkybėmis yra dingęs.

Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė BNS anksčiau pirmadienį sakė, kad dingusio asmens buvimo vieta nėra nustatyta. Nors tiriamos visos jo dingimo versijos, pirminiais duomenimis, jis galėjo išvykti į Čekiją.

Šiuo metu vyksta apklausos, renkami ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.

Šiuo metu įtarimai pareikšti J. Ž., M. Ž. bei uždarajai akcinei bendrovei, valdančiai kelis naktinius klubus Vilniuje.

Įtariama, kad siekiant pasipelnyti merginos buvo verbuojamos šokti šiuose klubuose. Merginų paieška buvo vykdoma per interneto svetaines platinant skelbimus apie siūlomą gerai apmokamą darbą kartu su galimybe nemokamai išmokti užsienio kalbų ir profesionalaus šokio.

Teisėsaugos pareigūnų surinktais duomenimis, pasinaudodami nukentėjusiųjų socialiniu pažeidžiamumu ir prasta finansine padėtimi, įtariamieji merginoms galimai pateikdavo pasirašyti autorines sutartis su vekseliais, nepaaiškindami pasirašomų dokumentų tikrojo turinio ir padarinių neįvykdžius autorinėje sutartyje nurodytų sąlygų.

Tyrimo duomenimis, nukentėjusiosioms įtariamieji neduodavo nei pasirašytų dokumentų, nei jų kopijų. Manoma, kad merginoms pasirašius nurodytus dokumentus, įtariamieji galėjo jas kontroliuoti bei išnaudoti priverstiniam darbui ir paslaugoms, o joms nevykdant nurodymų, sutarties nutraukimo atveju grasino vekselių išieškojimu.

Teisėsauga skelbia nustačiusi, jog šiuo metu yra nemažas kiekis antstoliams vykdyti perduotų išieškojimų iš asmenų, kurie, kaip manoma, buvo įsidarbinę minėtoje bendrovėje, valdančioje naktinius klubus.

Analizuojant ikiteisminio tyrimo duomenis kilo įtarimų, kad gali būti ir daugiau nukentėjusiųjų nuo įtariamųjų.

Tokius asmenis pareigūnai prašo pasitikėti teisėsaugos institucijomis ir nedelsiant kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o jiems vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Edita Ignatavičiūtė.

„Buvo posėdis, visi susirinko, vaizdo konferenciniu būdu buvo jungiamasi į kitą šalį – Didžiąją Britaniją“, – BNS sakė teismo atstovė Gintarė Daugėlaitė.

Per posėdį buvo paskelbtas kaltinamasis aktas. Didžiojoje Britanijoje  esantys kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir parodymus duoti atsisako.

Edikas Mankevičius kaltę pripažįsta tik dėl šaudmenų laikymo, parodymus ketina duoti po visų asmenų apklausų.

Byloje toliau bus tiriami įrodymai, suderintos posėdžių datos. Į kitą posėdį, kuris vyks rugsėjo 3 dieną, kviečiami liudytojai.

Nagrinėti teismui perduotas dvejus metus trukęs ikiteisminis tyrimas.

Jo duomenimis 53-ejų metų Klaipėdos rajono gyventojas nuo 2006 metų gruodžio iki 2012 metų spalio, pasinaudodamas žmonių pažeidžiamumu, apgaule juos verbavo ir priverstiniam darbui gabeno į Jungtinę Karalystę dviem savo bendrams anglams.

Byloje įtarimai dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo vergiškomis sąlygomis pateikti lietuviui E. Mankevičiui ir Jungtinės Karalystės kompanijos „DJ Houghton Chicken Catching Services“ savininkams Darellui Houghtonui (Darelui Houtonui) ir jo žmonai Jacqueline Judge (Žaklinai Džedž), jau buvo perduota teismui, bet tuomet grąžinta patikslinimui.

Įtariama, kad lietuvis užsienyje prižiūrėdavo, kad jo tautiečiai ateitų į darbą, o jei šie nevykdavo, juos baudė.

Bylos duomenimis, nukentėjusieji taip pat buvo baudžiami už įvairius tvarkos pažeidimus: prieš nukentėjusiuosius naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, taikyta fizinių ir materialinių bausmių sistema.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad vištų gaudytojais dirbę vyrai iš Lietuvos į vergiją buvo įtraukti, pažadant jiems lengvą ir gerai apmokamą darbą“,– skelbė prokuratūra.

Kaltinamieji pasinaudojo tuo, kad pažadais patikėję lietuviai nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų bei nežinojo vietos įstatymų.

Pasak prokuratūros, nukentėjusieji neturėjo jokių socialinių garantijų, dirbo naktimis, be poilsio dienų ir atostogų, jiems mokėtas gerokai mažesnis nei žadėta atlyginimas. Darbininkai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, mažose patalpose, jiems nebuvo suteikiama jokia medicinos pagalba.

Klaipėdos rajono gyventojas baudžiamojon atsakomybėn taip pat patrauktas dėl to, kad 2015 metų lapkritį ir 2016 metų gegužę apgaule į savo ūkį atsigabeno du darbininkus, kurie gyveno vergovės sąlygomis: jiems nebuvo mokamas atlyginimas, nukentėjusieji privalėjo dirbti nuo ankstaus ryto iki išnaktų, buvo apgyvendinti antisanitarinėmis sąlygomis.

Nuo darbdavių nukentėję lietuviai Jungtinėje Karalystėje už vergišką darbą iš buvusių darbdavių prisiteisė daugiau nei 1 mln. eurų kompensaciją.

Kaltinamajam lietuviui taip pat teks atsakyti ir už neteisėtą didelio kiekio šaudmenų laikymą. Lietuvoje nukentėjusiaisiais pripažinta 12 asmenų.

Ikiteisminiam tyrimui atlikti ir nusikalstamai veikai išaiškinti buvo sudaryta tarptautinė jungtinė tyrimo grupė, kurios veiklą koordinavo ir iš dalies finansavo Europos teisinio bendradarbiavimo institucija „Eurojust“.

Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus bei Jungtinės Karalystės Kento policijos pareigūnai.

Už prekybą žmonėmis Baudžiamasis kodeksas kaltinamiesiems numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 10 metų. Už neteisėtą disponavimą šaudmenimis dideliais kiekiais baudžiama nuo 4 iki 8 metų.

Kaip pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra, teismui perduotas dvejus metus trukęs ikiteisminis tyrimas.

Jo duomenimis 53-ejų metų Klaipėdos rajono gyventojas nuo 2006 metų gruodžio iki 2012 metų spalio, pasinaudodamas žmonių pažeidžiamumu, apgaule juos verbavo ir priverstiniam darbui gabeno į Jungtinę Karalystę dviem savo bendrams anglams.

Byloje įtarimai dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo vergiškomis sąlygomis pateikti lietuviui Edikui Mankevičiui ir Jungtinės Karalystės kompanijos „DJ Houghton Chicken Catching Services“ savininkams Darellui Houghtonui (Darelui Houtonui) ir jo žmonai Jacqueline Judge (Žaklinai Džedž), jau buvo perduota teismui, bet tuomet grąžinta patikslinimui.

Šiuo metu teismas bylą jau yra priėmęs, netrukus bus paskelbtas bylos nagrinėjimo posėdis, pranešė prokuratūra.

Įtariama, kad lietuvis užsienyje prižiūrėdavo, kad jo tautiečiai ateitų į darbą, o jei šie nevykdavo, juos baudė.

Bylos duomenimis, nukentėjusieji taip pat buvo baudžiami už įvairius tvarkos pažeidimus: prieš nukentėjusiuosius naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, taikyta fizinių ir materialinių bausmių sistema.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad vištų gaudytojais dirbę vyrai iš Lietuvos į vergiją buvo įtraukti, pažadant jiems lengvą ir gerai apmokamą darbą“,– skelbia prokuratūra.

Kaltinamieji pasinaudojo tuo, kad pažadais patikėję lietuviai nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų bei nežinojo vietos įstatymų.

Pasak prokuratūros, nukentėjusieji neturėjo jokių socialinių garantijų, dirbo naktimis, be poilsio dienų ir atostogų, jiems mokėtas gerokai mažesnis nei žadėta atlyginimas. Darbininkai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, mažose patalpose, jiems nebuvo suteikiama jokia medicinos pagalba.

Klaipėdos rajono gyventojas baudžiamojon atsakomybėn taip pat patrauktas dėl to, kad 2015 metų lapkritį ir 2016 metų gegužę apgaule į savo ūkį atsigabeno du darbininkus, kurie gyveno vergovės sąlygomis: jiems nebuvo mokamas atlyginimas, nukentėjusieji privalėjo dirbti nuo ankstaus ryto iki išnaktų, buvo apgyvendinti antisanitarinėmis sąlygomis.

Nuo darbdavių nukentėję lietuviai Jungtinėje Karalystėje už vergišką darbą iš buvusių darbdavių prisiteisė daugiau nei 1 mln. eurų kompensaciją.

Kaltinamajam lietuviui taip pat teks atsakyti ir už neteisėtą didelio kiekio šaudmenų laikymą. Lietuvoje nukentėjusiaisiais pripažinta 12 asmenų.

Ikiteisminiam tyrimui atlikti ir nusikalstamai veikai išaiškinti buvo sudaryta tarptautinė jungtinė tyrimo grupė, kurios veiklą koordinavo ir iš dalies finansavo Europos teisinio bendradarbiavimo institucija „Eurojust“.

Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus bei Jungtinės Karalystės Kento policijos pareigūnai.

Už prekybą žmonėmis Baudžiamasis kodeksas kaltinamiesiems numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 10 metų. Už neteisėtą disponavimą šaudmenimis dideliais kiekiais baudžiama nuo 4 iki 8 metų.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, pirmadienį kreiptasi į teismą su prašymu leisti suimti šiuos asmenis trims mėnesiams. Šiuo metu ikiteisminiame tyrime įtarimai pateikti keturiems asmenis, įtariamųjų ratas gali plėstis.

Teisėsaugos duomenimis, vienos bendrovės direktorius bei akcininkas J. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su sutuoktine bei dukra, iš savanaudiškų paskatų siekdamas pasipelnyti, sukūrė jaunų moterų seksualinio bei kitokio išnaudojimo schemą.

Įtariamieji talpino viliojančius darbo skelbimus apie itin gerai apmokamą, bet ne intymų, saugų darbą, su galimybe nemokamai išmokti užsienio kalbų bei dalyvauti profesionaliuose šokių apmokymuose.

Prokuratūros teigimu, tokie skelbimai dažniausiai sudomindavo jaunas, sunkioje finansinėje padėtyje esančias, neturinčias išsilavinimo, darbo patirties bei įsidarbinimo perspektyvų merginas, kurioms, pasinaudojant jų pažeidžiamumu bei apgaule, buvo įteigiama pasirašyti neva autorines sutartis bei piniginius vekselius kelių tūkstančių eurų sumai, kaip numatoma bauda už merginos pasirašytos sutarties nutraukimą.

Merginos, įtariama, verstos dirbti sostinės klubuose įtariamųjų nustatytomis alinančiomis sąlygomis ir paklusti reikalavimams teikti įvairias paslaugas: gerti su klubų klientais brangius alkoholinius gėrimus, tenkinti klientų seksualinę aistrą privačiuose kambariuose.

Merginos taip pat apgaule būdavo įkalbamos pasirašyti dar kelioliką vekselių už jų šokių pamokas bendrai daugiau nei 2 tūkst. eurų sumai. Pasirašydamos šiuos dokumentus merginos negaudavo paaiškinimo apie tikrąjį jų turinį bei galimus padarinius, negaudavo ir pasirašytų dokumentų kopijų. Tokiu būdu įtariamieji įgydavo galimybę faktiškai kontroliuoti aukas ir išnaudoti jas priverstiniam darbui.

Pasirašiusios dokumentus merginos, įtariama, verstos dirbti sostinės klubuose įtariamųjų nustatytomis alinančiomis sąlygomis ir paklusti reikalavimams teikti įvairias paslaugas: gerti su klubų klientais brangius alkoholinius gėrimus, tenkinti klientų seksualinę aistrą privačiuose kambariuose klubo patalpose ir panašiai.

Įgiję faktinę kontrolę prieš nukentėjusias merginas, įtariamieji nuolat baugino bei terorizavo jas pasirašytais dokumentais, grasindami, kad nepaklusimo atveju pradės pinigų išieškojimo pagal vekselius procedūras.

Atliekant tyrimą taip pat gauta duomenų, kurie leidžia įtarti, kad įtariamasis, veikdamas bendrai su sutuoktine, dar vieną asmenį įbaugino paklusti jų valiai ir pasirašyti notaro patvirtintą dokumentą dėl neva grynais pinigais pasiskolintų iš įtariamųjų 20 tūkst. eurų.

Šiuo metu oficialiai nukentėjusiais pripažinti keturi asmenys, tačiau prokuratūra teigia, kad turimi duomenys leidžia manyti, jog šios nusikalstamos veikos aukų yra gerokai daugiau.

J. Ž. taip pat pateikti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veikiant bendrininkų grupėje. Įtariama, kad melagingai nurodydamas apsimestinius sandorius jis organizavo jo vadovaujamos bendrovės lėšų pertvarkymą atliekant finansines operacijas į kitą bendrovę, kurios akcininku jis yra.