Už atnaujinto Produktų saugos įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė 8.

Pataisos įsigalios nuo kitų metų gegužės, o baudos ar įspėjimai galės būti skiriami vėliausiai per dvejus metus nuo pažeidimo.

Baudos grės gamintojams, importuotojams, platintojams, jos sieks nuo 150 iki 2,5 tūkst. eurų, o uždraudus prekes ar paslaugas, bet jų nepašalinus – 1–5 tūkst. eurų. Maksimalios – 6,5-25 tūkst. eurų –baudos numatytos, jeigu pavojingi produktai sukeltų žmonių mirtį.

Dabar baudos siekia 144–1448 eurus, kai į rinką tiekiami nesaugūs gaminiai, 144–724 eurus, kai teikiamos paslaugos, ir atitinkamai 868–4344 eurus ir 579–2896 eurus, kai nevykdomas reikalavimas pašalinti juos iš rinkos.

Tais atvejais, kai rinkai pateiktas pavojingas produktas nespėtų patekti pas vartotojus, o jį iš rinkos savanoriškai pašalina pats tiekėjas, jam už produktų saugos pažeidimą galėtų  būti skiriamas tik įspėjimas. 

Seimas taip pat įpareigojo gamintojus ženklinti gaminius taip, kad vėliau būtų galima lengvai atsekti jų tiekimo į rinką kelius.

Ministrų kabinetas pirmadienio posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtam Produktų saugos įstatymo pakeitimo projektui. Juo siekiama didinti baudas už pažeidimus, stiprinti vartotojų teisių apsaugą, suteikti daugiau galių rinkos priežiūros institucijoms ir sukurti aiškią produktų saugai taikomų reikalavimų ir jų laikymosi priežiūros sistemą.

Kaip teigia Ūkio ministerija, šiuo metu gamintojams nenustatyta prievolė tinkamai ženklinti gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumą.

Be to, pasak ministerijos, rinkos priežiūros institucijoms atliekant valstybinę produktų saugos kontrolę nesuteikta teisė patekti į gamintojų ir tiekėjų teritoriją, pastatus, patalpas, atlikti patikrinimus, o tai apsunkina institucijų darbą.

Ministerijos vertinimu, nustatytas baudų ir įspėjimų skyrimo šešių mėnesių terminas yra per trumpas nustatyti pažeidimą, atlikti tyrimą ir paskirti baudą.

Taip pat, anot ministerijos, nustatytos baudos nėra pakankamai veiksmingos. Įmonės dažnai pakartotinai pažeidžia įstatymo reikalavimus - vien per 2017 metus tai padarė 14 įmonių.

Ūkio ministerija pasiūlė nustatyti gamintojams prievolę tinkamai ženklinti gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumą, kad rinkos priežiūros institucijoms būtų lengviau reikalavimų neatitinkančių gaminių tiekėjus. Taip pat siūloma suteikti rinkos priežiūros institucijoms teisę, atliekant valstybinę produktų saugos kontrolę, patekti į ūkio subjektų, kurie gamina, tiekia produktus rinkai, teritoriją, pastatus, patalpas, atlikti patikrinimus.

Ketinama padidinti baudų dydžius už įstatymo pažeidimus. Gamintojui, importuotojui ar įgaliotam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui būtų skiriama nuo 150 iki 2 500 (dabar nuo 144 iki 1 448) eurų bauda.

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) ar kitai rinkos priežiūros institucijai nusprendus uždrausti pavojingų gaminių pateikimą ir tiekimą rinkai ar pavojingų paslaugų teikimą, būtų skiriama nuo 1 000 iki 5 000 (dabar nuo 868 iki 4 344) eurų bauda.

Nevykdant reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, juos susigrąžinti iš vartotojų ir sunaikinti, būtų skiriama nuo 2500 iki 6 500 (dabar nuo 1 448 iki 5 792) eurų bauda.

Jeigu pavojingi produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, būtų skiriama nuo 2 500 iki 15 000 (dabar nuo 1 448 iki 11584) eurų bauda.

Jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, būtų skiriama nuo 6 500 iki 25 000 (dabar nuo 5 792 iki 23 169) eurų bauda.

Ministerijos duomenimis, Lenkijoje ir Austrijoje už produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skiriama iki 25 tūkst. eurų bauda (minimalus baudos dydis nenustatytas), Belgijoje - nuo 26 eurų iki 600 tūkst. eurų bauda, Rumunijoje - nuo 155 eurų iki 6 666 eurų bauda, Bulgarijoje - nuo 125 eurų iki 7 500 eurų bauda.

Projektui dar turės pritarti Seimas.