Šių metų pradžioje startavo nauja švietimo suaugusiems platforma „Kursuok“. Ji skirta norintiems įgyti naujų įgūdžių arba tobulinti jau esamus. Apie tai, kaip sekasi įsibėgėti šiai platformai, pasakojo švietimo viceministrė Agnė Kudarauskienė.

– Kas gali tikėtis gauti valstybės finansavimą? 

– Mūsų tikslinė grupė – žmonės nuo aštuoniolikos iki 65 metų, kurie yra dirbantys ir turintys kokį nors išsilavinimą. Per šią sistemą mes finansuojame daugiau kompetencijų patobulinimą, o ne visos profesijos įgijimą. Tai asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus, gali registruotis į sistemą. Pasirinkus mokymus pagal nustatytas prioritetines sritis galima gauti 500 eurų finansavimą. 

– Pavyzdžiui, ar būdamas žurnalistu galiu eiti ir mokytis masažo kursų? Tikėtis kompensacijos?

– Susidomėjus konkrečia programa reikėtų atsidaryti jos aprašymą. Dažniausia ten pažymima, kokių reikia prieš tai įgytų žinių, jeigu norit mokytis šitoje programoje. Dažniausiai jos pritaikytos kiekvienam piliečiui. Tai reiškia, kad nereikalauja konkrečių prieš tai įgytų gebėjimų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar platforma sulaukė didelio susidomėjimo per nepilną dviejų mėnesių laikotarpį? 

– Jau daugiau nei 4,2 tūkst. žmonių susidomėjo, užsiregistravo į mokymus. Iš viso svetainėje užsiregistravo apie 13 tūkst. asmenų.

– Kuriomis sritimis žmonės labiausiai susidomėję?

– Populiariausi mokymai – užsienio kalbos, projektų valdymas, psichologinis raštingumas, buhalterinė apskaita. Mūsų tikslas – pritraukti kuo daugiau teikėjų. Kuo daugiau teikėjų, įvairių programų turėsime, tuo didesnis pasirinkimas bus patiems žmonėms. Kadangi mūsų prioritetas – skaitmeniniai įgūdžiai, tai tikrai labai laukime teikėjų, kurie vykdo būtent tokias programas.

– Kaip atrenkami teikėjai? Kokius kriterijus turi atitikti įstaiga?

– Į sistemą registruotis gali tie teikėjai, kurie iki šiol užsiėmė mokymų veikla. Tai tiek privatūs, tiek valstybiniai teikėjai. Visa detali informacija, kokiuose registruose reikia užsiregistruoti, kaip pateikti programą – mūsų internetinėje svetainėje.

– Kaip prisijungti į mokymus? 

– Apsilankius mūsų internetinėje svetainėje yra mygtukas „prisijungti“. Per elektroninius valdžios vartus susikuriama paskyra. O visa bendra informacija –internetinėje svetainėje.

– Ar žmonėms reikėtų skubėti registruotis, nes gali nebelikti vietų? Ar čia tęstinis projektas? 

– Tai – tęstinis projektas, jis nesibaigs. Tikimės, kad tų teikėjų, programų atsiras daugiau. Finansavimas numatytas iki 2030 metų. Tai tikrai pakaks visiems pasinaudoti šia galimybe. Svarbu atrasti, kas domina ir registruotis į mokymus. 

Jeigu jūs šiemet išnaudosite, tai sekantį kartą tuo 500 eurų kuponu galėsite pasinaudoti tik po penkerių metų.

– Koks jo finansavimas?

– Metams mes skiriame 5,4 mln. eurų. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo. Taip pat planuojame finansuoti ir iš Europos struktūrinių fondų. Kaip jau minėjau, finansavimas numatytas iki 2030-ųjų. 

– Ar galiu pabaigęs vienus kursus rinktis kitus?

– Galite. Tik valstybė žmogui finansuoja 500 eurų. Vieną kartą per penkis metus. Tai reiškia, jeigu jūs šiemet išnaudosite, tai sekantį kartą tuo 500 eurų kuponu galėsite pasinaudoti tik po penkerių metų. Tačiau jūs galite neribotai mokytis už savo lėšas. Dar šių metų viduryje planuojame sudaryti galimybę ir darbdaviams prisidėti prie žmogaus mokymosi, jeigu jis mokosi labiau to, ko reikia jo darbo vietoje. Čia irgi norėčiau akcentuoti, kad tie 500 eurų skirti asmeniškai žmogui. Joks darbdavys negali skatinti panaudoti jų kitiems kursams. Mes laukiame to etapo, kada galės būti toks sutelktinis darbdavio ir valstybės finansavimas. Tada žmonės galėtų mokytis truputį specifiškiau.

Darbdavių ir moksleivių, absolventų lūkesčiai priimant į darbą ir stengiantis įsidarbinti smarkiai skiriasi, rodo apklausa. Be to, darbdaviai labiausiai pasigenda profesines mokyklas, kolegijas, universitetus baigusių jaunuolių gebėjimo taikyti žinias.

„Ko labiausiai pasigendame, - gebėjimų taikyti žinias. Mūsų švietimo sistema, ypač mokykloje, pasižymi scholastine savo istorija, kad datų kalimas, formulių kalimas, įvykių žinojimas vertinamas kaip žmogaus pasirengimas gyvenimui. Iš esmės, man atrodo, kad reikia keisti suvokimą, kad reikalingiausias žmogui gyventi šiuolaikiniame pasaulyje yra gebėjimas taikyti žinias“, - trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Anot jo, šiuolaikiniame pasaulyje informacijos srautai yra milžiniški, todėl jaunimą reikia išmokyti jais pasinaudoti.

„Mes gyvename jūroj informacijos ir turime begalines galimybes jos pasisemti tiek, kiek jos reikia, bet kaip su ja veikti, kaip priimti sprendimus sau naudinga linkme, kaip šiandien paversti žinias šiandien paslaugomis, prekėmis, kurios gali žmogui garantuoti jos paties gyvenimą, jo šeimos gyvenimą, man atrodo, yra tema, apie kurią reikia kalbėti“, - tvirtino R.Dargis.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis atkreipė dėmesį, kad labai skiriasi darbdavių ir mokslus baigiančių jaunuolių įsivaizdavimas, kas yra svarbu norint įsidarbinti.

Seime tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos švietimo sistema: ar pateisinami visuomenės ir verslo lūkesčiai?“ dalyvavęs ministras pristatė tyrimą apie skirtingą darbdavių ir jaunimo požiūrį.

Anot tyrimo, tik 27 proc. darbdavių mano, kad aukštoji mokykla tinkamai paruošia darbo rinkai, o tarp jaunimo tokio požiūrio laikosi 58 procentai. Tik ketvirtadalis darbdavių teigia, kad aukštojo mokslo diplomas garantuoja didesnes pajamas, tačiau taip mano 41 proc. absolventų, 60 proc. bakalaurantų ir 64 proc. moksleivių.

Paklausti, ar įsidarbinant svarbu, kokiais pažymiais baigė mokslus, teigiamai atsakė vos 22 proc. darbdavių ir 74 proc. moksleivių.

Apklausos duomenimis, darbdaviai labiausiai - 84 proc. - pasigenda absolventų gebėjimo priimti sprendimus, 77 proc. - mąstyti analitiškai.

„Darbdavių ir jaunimo įsivaizdavimas, kur reikia eiti per švietimo sistemą, kokias grandis, kad gautumei darbą, įsitvirtintumei darbo rinkoje, turėtumei gerą atlyginimą gerokai skiriasi“, - sakė D.Pavalkis.