– Aurelijau, kodėl žmonės linkę pasiduoti masinei psichozei dalindamiesi abejotinos kilmės įrašais ar vaizdais socialiniuose tinkluose? Kur dingsta kritinis mąstymas?

– Tai išties pasimato stebint socialinę erdvę. Šioje situacijoje neatsitiktinai pasidalinau įrašu, bandydamas pažvelgti giliau. Mano tikslas – pasakyti žmonėms, kad ne viskas internete yra taip paprasta. Ir kad žmonės kiekvieną kartą kažką spausdami ar kažkuo dalindamiesi apie tai pagalvotų.

Juk ir šiuo atveju žmogus mato gražią nuotrauką, pagalvoja, kad ir jis norėtų taip gražiai atrodyti ir spaudžia. Žmogus, turėdamas kritinį mąstymą, susimąstytų. Juk kartą paspaudei ir įkėlei nuotrauką net negalvodamas, kur ta nuotrauka atsidūrė ar kas su ja bus. Kitą kartą lygiai taip pat neturėdamas kritinio mąstymo žmogus spaudžia aferistų siunčiamas žinutes, kurios nuveda į suklastotas svetaines, kuriose surenkami banko kortelių duomenys,  prarandamos paskyros ar pan. Todėl dar kartą norisi žmonėms priminti, kad internete ne viskas yra taip gražu, kaip atrodo. Mes, IT specialistai, nuolat tą sakome: žiūrėkite, ką spaudžiate, kuo dalijatės ir gerai įvertinkite, ar tikrai to reikia.

A. Urniežaus feisbuko profilio nuotr. 

– Paradoksas: visai neseniai didžioji dauguma žmonių, kurie šiomis dienomis dalijasi DI sukurtomis nuotraukomis, dalijosi įrašu, kuriuo draudė dalintis socialiniuose tinkluose skelbiama asmenine informacija. Kaip tai paaiškintumėte?

– Būtent tai ir gana sunku paaiškinti. Nuotraukas, kuriose žmonės lyg ir pagražinami, dar lyg ir galima suprasti. Tačiau išties stebina patiklumas, o jei jau visai atvirai – neišprusimas. Pagrindinis mūsų žmonių trūkumas – kompiuterinio raštingumo stoka. Juk ne kiekvienas susimąsto: o kas bus toliau, kai kažką nuspausiu?

– Ar neišprusimas šioje srityje būdingas tik mūsų šalies gyventojams?

– Manau, kad taip yra visame pasaulyje. Jau įpratome gyventi tokioje visuomenėje. Juk atėjęs į parduotuvę, žmogus nebeieško kilogramo kainos. Jis žiūri, kur yra akcija, gražiai pateikiama, ieško greitai gaunamos informacijos. Taip ir verčiama visuomenė rinktis paprastus, lengvai prieinamus dalykus. O į tą informaciją, kuri atrodytų naudinga, niekas nebesigilina.

IT specialistams šioje vietoje ir yra baisiausia, kad žmonės negalvoja. 

Paprastai, o dažnai ir apgaulingai, pateikiamą informaciją yra daug lengviau pasiekti: tiesiog spaudant nuorodas. IT specialistams šioje vietoje ir yra baisiausia, kad žmonės negalvoja. Nesakau, kad to daryti negalima ir nesiūlau išmesti telefonų, atjungti internetą ir užsidaryti kaimo gūdumoje. Viskas galima – ir nuorodomis dalintis, ir žaisti žaidimus. Tik reikėtų turėti kritinio mąstymo ir pagalvoti pamačius „raudonąsias vėliavėles“: ar tai tikrai yra saugu?

Dabar dažnai matau, kaip kažkas perka prekes socialiniuose tinkluose ir jau yra pakankamai grupių, kur žmonės pradeda vienas kito klausinėti apie vienų ar kitų prekeivių patikimumą. Tai – džiugu. Lygiai taip pat būtų paprasčiau, jei žmonės nepultų iškart kažką spausti, o su kažkuo pasitartų, pasiteirautų, gal kažkas jau gauta nuoroda naudojosi. Nors ir ant savo sienos. Galbūt tie, kurie labiau išprusę šioje srityje, galėtų patarti, kaip elgtis.

– Visuomet atsiranda žmonių, kurie manys, jog jūs įspėjančią  informaciją apie patrauklią programėlę viešinate todėl, nes turite savų kėslų. Ką tokiems galėtumėte pasakyti?

– Siūlyčiau peržiūrėti mano paties feisbuko sieną. Apie tokius dalykus jau gana senai kalbu. Žinoma, tai nėra mano nuolatinis darbas. Ir šiuo įrašu dalindamasis nemaniau darantis kažką ypatingai svarbaus. Tiesiog pamačiau, kad daug kas tomis pagražintomis nuotraukomis dalijasi. Tada jau suveikė profesinė liga ir pradėjau domėtis, kodėl čia taip populiaru, kur keliamos nuotraukos ir kokia iš to nauda programos kūrėjui. Išties, kaip kažkas komentavo, tokius dalykus galėtų pasitikrinti ir penkiametis. Jūs tik tikrinkitės ir tada nebekils jokių klausimų. O mūsų, IT specialistų, tokia dalia – bent po truputį šviesti visuomenę. Juk jei šiuo atveju būčiau norėjęs pasireklamuoti, bučiau prikabinęs įmonės pavadinimą ar pan. Parašiau šį įrašą – žmonės juo dalijasi, po mėnesio, manau, iškils kita problema – rašysiu kitą. 

Primename, kad savaitgalį A. Urniežius savo paskyroje pasidalijo informacija apie „My Puzzles“ programėlę, kuri, pasak jo, perduoda naudotojų duomenis Kinijai.

„Kartais įdomu savo veidą paturbinti ir tapti gražesniu, bent jau virtualiai. Ar ne?“ – šmaikščiai sekmadienį įrašą feisbuke pradėjo jis.

Aurelijus, kaip ir daugume feisbuko vartotojų, pastebėjo, kad  Lietuvoje, kaip ir kitur per kelias dienas labai išpopuliarėjo programėlė My Puzzles, o feisbuko sienos užsipildė nuotraukomis, kuriuose daugybė moterų ir merginų pasivertė į modelius su sniego gniūžtėmis, besišypsančiomis tarp apsnigtų peizažų ar rankas šildančių karštais kavos puodeliais. 

„Nesiimsiu mokyti, aiškinti ir nurodinėti, ką jums su savo duomenimis ar nuotraukomis daryti ir kur juos naudoti, tik tiesiog kaip ITyšnikui įdomu pažiūrėti giliau, kas už tos My Puzzle programėlės stovi“, – prisipažino smalsus išmaniųjų technologijų specialistas.