Nuskambėjus Justės Arlauskaitės-Jazzu ir Algirdo Kaušpėdo dainai „Nauji metai“ komisijos narys Ramūnas Zilnys susirinkusiems žiūrovams paatviravo, jog klausant šios dainos jam visuomet pašiurpsta oda. O dar kitas kūrinys žodžio kišenėje neieškantį muzikos apžvalgininką paskatino prisiminti ir juokingą televizijos užkulisių istoriją.

Atlikėjams, kaip visuomet, talkino Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, kartu su LRT ritmo grupe. Pasirodymus vertino trys komisijos nariai – muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir etiketo žinovas Giedrius Drukteinis.

Vakarą pradėjo Birutė Dambrauskaitė su daina „Palinkėki gerų Kalėdų“. R. Zilnio teigimu, ši daina su šventėmis asocijuojasi ne tik lietuviams, bet ir viso pasaulio gyventojams. „Tai yra pasaulinis hitas, kuris skamba per šventes visose radijo stotyse. Turbūt kiekviena šalis turi savo atlikėją, kuris dainuoja šią dainą. O Birutė Dambrauskaitė yra šios dainos ambasadorė Lietuvoje. Šiai dainai nereikia jokių pirmų vietų, ji jau savaime – šventinė“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

Z. Kelmickaitė prisipažino besižavinti atlikėjos humoro jausmu. „Birutė yra amžinas žėrėjimas, žmogus – pozityvas. Ji turi humoro jausmą ir tikrą jaunystės kauliuką. Pamatęs ją visuomet jautiesi kaip prieš šv. Kalėdas“, – dėstė etnomuzikologė.

G. Drukteinis pažymėjo, kad ši daina atsirado tais metais, kai jis gimė, ir jau nuo tų laikų jis tikina žinojęs, jog egzistuoja dainininkė Birutė Dambrauskaitė. „Be to, ši daina gimė tada, kai žmonės buvo tikri optimistai, dėl to ir yra tokia smagi. Ji man primena aštuntojo dešimtmečio pradžios optimizmą, kurio simboliu, beje, ir esate“, – kalbėjo žinomas vyras.

Ją scenoje keitė Egidijus Sipavičius su dar vienu žiemos švenčių hitu – daina „Pėdsakai“.

(Egidijus Sipavičius - V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

Pats atlikėjas prisipažino maloniai nustebęs, kai sužinojo, kad ji – itin populiari. „Džiaugiuosi, kad ji pagaliau sulaukė savo šlovės valandos. Nes dažniausiai ją užgoždavo kitos dainos – „Antilopė“ ar „Diskoteka“, – įsitikinęs dainininkas.

Jo žodžiais suabejojo R. Zilnys: „Nežinau, kaip Egidijus matavo tos dainos populiarumą, jei jam atrodė, kad ji buvo užgožta. Kai man buvo aštuoneri, aš turėjau kasetę, pirktą „Merkurijuje“, kurioje buvo šios dainos įrašas. Visi aplink mane puikiai žinojo tą dainą. Jei dabar žvaigždė pagal kažkokius parametrus yra Egidijus Dragūnas, tai devintajame dešimtmetyje ja tikrai buvo E. Sipavičius.

Negana to, šios dainos, kurią labai mėgstu nuo vaikystės, niekuomet nesiejau su žiemos šventėmis. Ji gali skambėti visus metus, o ne dvi savaites tarpušvenčiu ir laukti kitų metų.“

Z. Kelmickaitės nuomone, Algimanto Baltakio tekstas labai gražiai dera su melodija. O daina – labai jauki ir tinkanti šventiniam laikotarpiui.

G. Drukteinį kūrinys nukėlė į devintąjį dešimtmetį. „Tais laikais E. Sipavičius buvo didelė žvaigždė, nes pirmasis Lietuvos televizijoje sušoko breakdance, o mes su draugais nevykusiai mėginome tai pakartoti. Ir dabar jis mums yra pavyzdys“, – kalbėjo etiketo žinovas.

Rūta Ščiogolevaitė kartu su scenos partnere Živile Gedvilaite atliko dainą, be kurios neįsivaizduojamos Kalėdos – „Tyli naktis“.

„Kiekvienos Europos šalies žmonės galėtų pasakyti: taip, pas mus ją gieda. Taip, ji mums primena Kalėdas. Kai giedama ši giesmė, jauti laiką – šiltas kojines, namų kvapą – gvazdikėlius, kepinius, patį Kalėdų dvelksmą. Įdomus dalykas – kai tik daina yra populiari, patinka žmonėms, ji folklorizuojasi. Nors daugeliui atrodo kitaip, ši daina visiškai nėra lietuviška senovinė giesmė“, – tikino Z. Kelmickaitė.

R. Zilnio teigimu, ši giesmė yra išversta į 140 kalbų ir sukurta prieš du šimtus metų. „Man labai įdomu, koks kitas kūrinys, skambėjęs šiame projekte, skambės po dviejų šimtų metų. Tai – vienas populiariausių visų laikų kūrinys. Jį žino visas pasaulis. Dėl to manau, kad jai jokie papildomi titulai nėra prasmingi“, – įsitikinęs muzikos apžvalgininkas.

Anot G. Drukteinio, „Tyli naktis“ yra viena iš labai retų žmonijos sukurtų giesmių, kurios neįmanoma atlikti blogai: „Ji turi labai didelį emocinį užtaisą, ir atrodo, kad ir kokį balsą turėtum, vis tiek sudainuosi.“

Algirdo Kaušpėdo ir Justės Arlauskaitės-Jazzu duetas atliko populiarųjį kūrinį „Nauji metai“.

R. Zilnio teigimu, labai retai popmuzikos pasaulyje taip būna, kad daina populiarumo viršūnės sulaukia po daugiau nei trejų dešimtmečių nuo jo sukūrimo. „Aš labai dažnai mėgstu pasigirti, kad esu tas žmogus, kuris supažindino J. Arlauskaitę ir A. Kaušpėdą. Atsimenu, kad tą vakarą po bendro interviu J. Arlauskaitė man parašė žinutę teigdama, kad norėtų kada nors sudainuoti bendrą dainą su grupės „Antis“ lyderiu. Ir praėjus nelabai daug laiko, pasaulį išvydo jų duetas.

Man iki šiol šiurpsta oda, kai klausausi šios dainos. Dar nebuvo naujametinio vakarėlio, kad ši daina nebūtų leidžiama septynis ar net dešimt kartų iš eilės. Nors dainuojama apie gana liūdnus dalykus, sau darau išvadą, kad galbūt ši daina tokia populiari, nes atspindi lietuvių būdą“, – kalbėjo LRT OPUS laidų vedėjas.

Z. Kelmickaitė tikino mėgstanti naują dainos versiją, tačiau kūrinys jai vis dėlto asocijuojasi su senaisiais sporto rūmais ir žmonių minia degančiomis akimis.

G. Drukteinio nuomone, kūrinys puikiai atitinka tarpušvenčio nuotaiką, kai rodo, kad kažkas turi prasidėti, bet kartu ir baigiasi.

Ansamblis „Sutaras“ pasirodė su daina „Žiema žiema“. Komentuodami šią dainą, komisijos nariai nestokojo humoro.

„Tai yra mūsų generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus viena mėgstamiausių dainų, ir jei tik liaudis dainuoja, jis visuomet prisideda. O aš, kadangi esu lojali darbuotoja, už šią dainą ir balsuosiu“, – nuotaikingai kalbėjo Z. Kelmickaitė.

R. Zilnys tikino, kad jam grupė „Sutaras“ kelia labai daug gražių ir tuo pačiu skausmingų prisiminimų. „Ši grupė grojo mano vestuvėse. Aš turėjau vieną prašymą – ar jie gali padaryti, kad man nereikėtų šokti, nes tragiškai nemoku to daryti. Ir jau nuskambėjus pirmiems akordams, jie paskelbė, kad jaunikis pašokdins visas moteris. Kai pamačiau įrašą, kaip bandau jas šokdinti, nuo to laiko išvis nebešoku“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

Vidas Bareikis atliko Marijono Mikutavičiaus parašytą dainą „Velnias, man patinka Kalėdos“. Tačiau ne mažiau diskusijų, nei pati daina, sulaukė V. Bareikio apranga.

„Pasaulio madoje yra atskiras reiškinys, kuris vadinasi juokingas kalėdinis megztinis. Jis perkamas tik tam, kad būtų užsidedamas vos kelias dienas per metus ir dažniausiai vaizduoja elnią ar eglutę. V. Bareikis, manau, šį reiškinį pakėlė į naują lygmenį.

O kalbant apie dainą, turiu pastebėti, kad Vidas moka interpretuoti. Man atrodo, gali atlikti ją dar bent penkiais būdais. Yra daug šventinių dainų, parašytų banaliais tekstais. Marijonas turi Dievo dovaną rašyti nebanaliai. Man atrodo, jis sugebėjo parašyti vieną geriausių šventinių dainų, bet pats jos kažkodėl labai nevertina. Paklaustas, kodėl šios dainos neįtraukė į geriausių dainų albumą, jis atsakė, kad net pamiršo, jog turi tokią dainą“, – dėstė R. Zilnys.

„Naktinių personų“ dainą „Laiškas ant sniego“ šįkart atliko Gabrielius Vagelis.

R. Zilnys patikino, kad su šiuo kūriniu yra susijusi viena labai linksma televizijos užkulisių istorija. „Buvo viena labai didelė televizijos transliacija, du ypatingai populiarūs vedėjai. Visi labai įsijautę į darbą, jau reikia eiti į eterį, lieka dešimt sekundžių, scenoje – dainuoti pasirengęs Alanas Chošnau. Ir staiga vedėja klausia savo scenos partnerio: Kas dabar dainuos? Alanas Chošnau. O koks kūrinys? Geltonas laiškas ant sniego. Kažkodėl ši frazė išėjo į eterį, o po jos visai komandai buvo labai sunku susikaupti dirbti toliau“, – prisiminė muzikos apžvalgininkas ir pridūrė, jog šis kūrinys padėjo A. Chošnau įsitvirtinti kaip atlikėjui.

G. Drukteiniui jaunasis atlikėjas priminė popscenos pasaulinę legendinę Michael`ą Jacksoną. „Jei turėtumėte gerą choreografą, patikėkite manimi, būtumėte tikras M. Jacksonas. Net nežinau, kuo man jį primenate – trumpokomis kelnėmis ar savo laikysena, bet kažką tokio turite“ , – kalbėjo etiketo žinovas.

Grupė „El Fuego“ į sceną lipo su daina „Kalėdų naktį tylią“.

Išklausęs dainos, G. Drukteinis prisiminė šios dainos istoriją. „Dainos autorius Tomas Augulis  visuomet tvirtino, kad šią dainą parašė iš laiško, kurį gavo iš vienos studentės. Klausydamas šios dainos galvoju, koks nuostabus žmogus turėjo būti tas, kuris įkvėpė parašyti tokį jausmingą ir gražų tekstą“, – šypsojosi komisijos narys.

Z. Kelmickaitės manymu, tai – tipiška proginė daina, turinti raktinius žodžius, kuriuos išgirdęs kaskart pagalvoji, jog niekas gyvenime nesikeičia.

R. Zilnio teigimu, daina „Kalėdų naktį tylią“ gali būti vadinama tikra T. Augulio vizitine kortele. „T. Augulis yra parašęs dvi itin žinomas dainas. Viena – apie sąnarius, kita – apie Kalėdas. Nežinau, kuria didžiuojasi labiau, bet man žavu, kad jis kas kelerius metus įrašo šią dainą iš naujo su jaunaisiais atlikėjais. Manau, taip bus ir po dvidešimties metų“, – įsitiknęs muzikos apžvalgininkas.

Su grupės „Kardiofonas“ daina „Kalėdų eglutė“ lipo „Biplan“.

Anot R. Zilnio, tai – beprotiškai graži daina, kuri turi mažai ką bendro su Kalėdomis, nes yra metaforiška. „Biplan“ padarė šią dainą šventiškesnę, nei originali jos versija, nes šiaip kūrinys – ganėtinai depresyvus“, – savo nuomonę dėstė muzikos žinovas.

Tuo metu G. Drukteinis visiškai nesutiko su muzikos apžvalgininko nuomone. „Buvau vidurinėje mokykloje, kai ši daina pasirodė. Ją išgirdau 1987 m., ir visiems ji labai patiko. Visiems, išskyrus mane. Niekaip negalėjau suprasti, kuo ji žavėjo visus. Pagal ją neįmanoma šokti, ji net nėra labai romantiška. Niekaip nesupratau jos populiarumo priežasties, nors kitus „Kardiofono“ kūrinius labai mėgstu“, – pastebėjo etiketo žinovas.

Grupė „Pelenai“ atliko, ko gero, pačią populiariausią savo dainą – „Lopšinė“.

Šiai dainai G. Drukteinis sentimentų neslėpė: „Myliu šią grupę ir Česlovą Gabalį. Nors atlikėjas padarė didesnę solinę karjerą, nei grupė „Pelenai“, man kartu jie visuomet skamba puikiai.“

Z. Kelmickaitė pastebėjo, kad ši daina jau ne kartą nuskambėjo muzikiniame projekte „Dainuoju Lietuvą“. „Atrodo, nieko bendra neturi su šventėmis, bet vis dėlto ji labai tinka žiemos laikui. Kada ją bedainuotum, „Lopšinė“ atrodo sava“, – teigė etnomuzikologė.

Kostas Smoriginas pasirodė su daina „Kalėdos“. Z. Kelmickaitės nuomone, dainuojantis aktorius kūrinį atliko su dramatišku sunkumu. „Bet labai sveika kartais ašarą nubraukti. Iš tiesų per Kalėdinį laikotarpį labai dažnai apmąstome praėjusius metus. Net į Kalėdų burtus esame linkę žiūrėti labai rimtai. Esu mačiusi, kaip rimti vyrai bijojo traukti iš po staltiesės šiaudą“, – dėstė LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja.

(Kostas Smoriginas - V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

Su ja sutiko R. Zilnys: „Dramatiškas sunkumas – būsena, kuri po švenčių ateina gana dažnai. Tokios nuotaikos, kuri yra šioje dainoje, išties aplanko. Nors nuskambėjo jau vienuolika kūrinių, iš jų labai linksmi buvo gal tik trys. Tad galima sakyti, kad lietuviai apie šventes linkę dainuoti susimąstę.“

Muzikos apžvalgininko mintį pratęsė G. Drukteinis, sakydamas, jog lietuviams iš principo būdinga tempti praeities balastą kartu su savimi. „Ta praeitis ir daro mus gana melancholiškus. Bet tai tik įrodo, kad esame jausminga nacija“, – svarstė žinomas vyras.

Romo Dambrausko atlikta daina „Nauji metai“ komisijos narius paskatino diskutuoti labiau ne apie dainą, o apie pačią šventę ir jos sutikimo įpročius. R. Zilnys patvirtino, kad nesvarbu, kur jis sutiks naujus metus – pas draugus ar namuose, greičiausiai tą vakarą televizorius bus įjungtas – taip jam įprasta nuo vaikystės. O štai G. Drukteinis ėmė svarstyti, jog naujus metus visai norėtų sutikti Jeruzalėje.

„Dainuoju Lietuvą“ šventinė laida – gruodžio 30 d., 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus drauge su LRT ritmo grupe.

Komisijoje – muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, aktorė Kristinas Kazlauskaitė ir kompozitorius D. Zvonkus. Trys dainos iš šio pusfinalio keliaus tiesiai į finalą, vyksiantį jau gruodžio 23 dieną.

Pirmoji projekte skambėjo Monikos Linkytės atlikta Vytauto Kernagio daina „Išeinu“. „Esu nudžiugusi dėl šio projekto. Kai kurios dainos net konkurse neturėtų dalyvauti, jos tiesiog tokios yra. Yra štai tokių dainų, kurias Lietuvoje visi myli, kurios kalba iš širdies, taip jautriai, taip paprastai“, – kalbėjo  K. Kazlauskaitė. Aktorė pastebėjo, kad gražūs ir paprasti dainos žodžiai tinka ir vyrui, ir moteriai.

„Monika puikiai išspinduliavo visą jausmą“, – įvertino D. Zvonkus. Emocijų, klausydamas kūrinio patyrė ir R. Zilnys. „Kai kalbi apie šitą dainą apima jausmas, kad visi, kurie sėdi prie televizorių, nori, kad mes užsičiauptume ir leistume dar paklausyti šitos dainos“, – nutarė muzikos apžvalgininkas.

Romas Dambrauskas scenoje pasirodė su daina „Lietus Lietuvoj“. „Žodžiai gražūs, melodija be galo graži, ji labai kabina dūšią, aš manau, kad ją tikrai visi myli“, – apie dainą svarstė K. Kazlauskaitė. D. Zvonkaus teigimu, kūrinio atlikimas – neperkrautas, taurus. „Kiekvieną kartą ši daina – tarsi mažas stebuklas“, – mano D. Zvonkus.

(R.Dambrauskas - V.Radžiūno (LRT) nuotr.

R. Zilnio pastebėjimu, R. Dambrauskas yra Lietuvos scenos paradoksas, nes yra žinomas dėl lyriškų dainų, nors pats yra labai linksmas. „Ši daina turi vieną niuansą. Daugybė emigravusių žmonių man yra sakę, kad ji visai kitaip skamba, kai gyveni ne Lietuvoje. Ši daina sukelia ilgesį“, – sakė muzikos apžvalgininkas.

Grupė „El Fuelgo“ atliko kūrinį „Palaimink, Dieve, mus“. „Ką daryti, kai yra daina, kuri tiesiog privalo kelauti į finalą?“ – klausė R. Zilnys.  D. Zvonkaus teigimu, iš šio  pusfinalio sąrašo išrinkti blogo trejetuko – neįmanoma. „Tai – ne daina, o himnas, todėl neabejoju, kad žiūrovai balsuos už šią dainą“, – tikino jis. R. Kazlauskaitės pastebėjimu, daina labai stipri ir artima himnui.

„Aš dar dainuosiu“ – „Hiperbolės“ daina, kurią pristatė Tadas Juodsnukis. „Ši daina tinka, kai tave palieka mergina, ar vaikinas, kai palieka vyras ar žmona, kai neišrenka į Seimą, kai nelaimi „Eurovizijos“… Tai – optimizmo koncentratas, kad viskas bus gerai“, – įsitikinęs R. Zilnys.

K. Kazlauskaitės žodžiais, šios dainos ramiai klausyti tiesiog negali.

„Hiperbolės dainos dar tikrai nevirto kuždesiu“,  – kūrinio žodžius komentuodamas perfrazavo D. Zvonkus.

Dar viena „Dainuoju Lietuvą“ pusfinalyje skambanti daina – „Medžiai be lapų“, atliekama grupės „Poliarizuoti stiklai“ .

Pasirodo, ši daina slapta buvo įrašyta LRT pastate dar 1987 metais. R. Zilnys pastebėjo, kad grupės nariai ir po daugelio metų mėgaujasi buvimu scenoje.

„Daina pasmerkta būti amžinai populiari. Nors sukurta pieš trisdešimt metų, bet tinka ir šiandien“, – šypsojosi D. Zvonkus.

Olego Ditkovskio ir Nedos Malūnavičiūtės duetas atliko kūrinį „Aš mylėjau tave tau nežinant“.

„Išgirsti O. Ditkovskį, dainuojantį šį dainą, yra didelė dovana televizijos žiūrovams, man tai – viena gražiausių lietuviškų dainų, kai viskas giliai užkabina. Ji turi būti finale“, – žavėjosi R. Zilnys.

K. Kazlauskaitė pastebėjo, kad duetas – puikiai vienas kitą jaučia. D. Zvonkus pritarė komisijos kolegai: „Tai –  nuostabaus grožio romansas, kuris privalo skambėti finale.“

Dažniausiai Virgilijaus Noreikos atliekamas kūrinys „Švelnumas“ šį kartą suskambo Pauliaus Bagdanavičiaus lūpose. K. Kazlauskaitės žodžiais, tai – dar viena fantastiška daina, kurią norėtųsi, kad girdėtų visas pasaulis.

R. Zilnys svarstė, kodėl daugelis žmonių taip mėgsta projekte skambančius lietuviškus kūrinius. Muzikos apžvalgininko nuomone, šios dainos primena paprastus ir nuoširdžius dalykus, kurių esame pasiilgę. „O  iš šitos dainos ir dabar daugelis Lietuvos kūrėjų galėtų pasimokyti“, – kalbėjo jis.

Jurga Šeduikytė atliko kūrinį „Laisvė“. „Ši daina kieta kaip deimantas, gili kaip bedugnė, skaudi kaip ašmenys, labai jaudinanti“, – gyrė K. Kazlauskaitė. D. Zvonkaus nuomone, ši daina šventa kiekvienam lietuviui, todėl net nejauku ją komentuoti. „Todėl išreikšiu tik susižavėjimą šia Jurgos versija“, – kalbėjo kompozitorius. „Lieku ištikimas žodžiams, kad ši daina yra už vertinimo ribų. Ji labai labai ypatinga“, – žavėjosi R. Zilnys.

Gytis Paškevičius pasirodė su savo kūriniu „Tu vėjo paklausk“. „Visos dainos viena už kitą geresnės. Kiek teko girdėti šios dainos atlikimų,  kol kas niekas neperspjovė paties dainos autoriaus Gyčio“, – įvertino D. Zvonkus.

Erica Jenings ir Rafailas Karpis pristatė kūrinį „Tu ateik į pasimatymą“. „Labai mėgstu šią moterį, bet daina – nelabai. Ji turi savo vietą, visokių jų reikia, bet gal ne šitam konkurse“, – vertino K. Kazlauskaitė.

(E. Jenings ir R. Karpis - V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

R. Zilnys svarstė, kaip Europa įvertintų, jei šį kūrinį išsirinktume Lietuvos šimtmečio daina. „O man Rafailas patiko. Daina sukurta, kai nei aš, nei Ramūnas dar nebuvome gimę, ir ji iki šiol skamba“, – prisiminė D. Zvonkus.

Antrajame pusfinalyje hitu tapusią dainą sudainavęs Povilas Meškėla sulaukė priekaištų dėl pagailėtų balso stygų, o su viena žinomiausių „Hiperbolės“ dainų pasirodęs Baltasis kiras buvo „apkaltintas“ ekologišku dainavimu.

Pasirodymus komentavo muzikologas, LRT OPUS vadovas Darius Užkuraitis, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė. Atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus drauge su LRT ritmo grupe.

Koncertinį vakarą su daina „Šaukiu aš tautą“ pradėjo operos solistas Liudas Mikalauskas kartu su choru „Ąžuoliukas“, vadovaujamu Vytauto Miškinio. Toks didelis atlikėjų skaičius, D. Užkuraičio nuomone, puikiai tiko pabrėžti dainos didybę.

„Daina skamba labai didingai. Man pirmą kartą ją teko išgirsti atliekant Vytautui Kernagiui, ta versija buvo intymesnė. Bet jei jau dainos imasi operos solistas, tai rodo, kad muzikinė medžiaga yra puiki. Ir klausant šio atlikimo juntama, kad tai – reikšminga daina, galbūt net tiktų užbaigti kokiam svarbiam mitingui“, – mintimis dalijosi LRT OPUS vadovas.

Z. Kelmickaitės nuomone, šiai dainai puikiai tinka patosas. Su ja sutiko ir E. Mildažytė: „Ši daina prilygsta himnui. Tikriausiai visa trijulė – muzikos autorius Gintautas Abarius, žodžių autorius Bernardas Brazdžionis ir pirmasis atlikėjas Vytautas Kernagis – lėmė, kad ta daina įsirėžė į mūsų smegenis. Tekstas labai sudėtingas, gilus – dviem eilutėmis perkloja mūsų esminius sluoksnius. Taip pasitaiko gana retai“, – įsitikinusi televizijos laidų vedėja.

Netrukus scenoje, pritariant tam pačiam chorui ir ansambliui „Blezdinga“, suskambo Veronikos Povilionienės atliekama daina „Oi, neverk, motušėle“. Daina buvo pradėta neįprastai – perskaitant 1919 m. Lietuvos kariuomenės priesaiką. Šį sprendimą sveikino E. Mildažytė. „Manau, kad pasirinkimas pradėti nuo priesaikos parodė tą jungtį tarp 1919 m. partizaninio laikotarpio pabaigos“, – svarstė laidų vedėja.

Z. Kelmickaitei ši daina siejasi su svarbiais šalyje įvykiais. „Ta daina arba stringa gerklėje, kai ją dainuoji, žymi slenkstį, kai reikia ją dainuoti – kai yra įtampa šalyje, kažkoks nerimas, kai reikia visiems susikaupti. Tai – situacijos daina. Jei jau dainuojamas šis kūrinys – lietuviai, įtempkit ausis: tai reiškia, kad reikia burtis“, – kalbėjo etnomuzikologė.

D. Užkuraitis patikino, jog ši daina jam daro įspūdį dar nuo sovietinių laikų. „Dainą esu girdėjęs dar tada, kai Lietuva priklausė Sovietų sąjungai. Kūrinys visada darė milžinišką įspūdį, kadangi tais laikais, išgirdęs tokią dainą, pasijausdavai ypatingai, tikru lietuviu. Viena vertus, jautiesi kareivis, kuris žuvo mūšio lauke, kita vertus – galvodavai apie tas motinas ir tėvus, kurie savo vaikus išleisdavo kovoti už Lietuvą. Manau, kad dainą galima pritaikyti ir kitiems atvejams – pvz., žygiuojant dabartinei kariuomenei ji puikiai skambėtų maršo ritmu“, – tikino muzikologas.

Povilo Meškėlos atlikta legendinė daina „Mes – jėga“ užvirė tikrą diskusiją tarp komisijos narių.

„Pasirodymo metu sklido labai graži vyriška energija, puiki daina, bet aš norėjau, kad Povilui dainuojant nutrūktų stygos. Man pritrūko jėgos“, – tvirtino E. Mildažytė. Toks pasisakymas nustebino Z. Kelmickaitę: „Koks keistas noras. Artėja Kalėdos, žmogui reikia dainuoti, gyventi, o čia nori, kad dainininkui balso stygos nutrūktų.“

D. Užkuraitį kūrinys sugrąžino į praeitį. „Pasijutau savo jaunystėje, savo stichijoje. Ši metalinė daina tikrai vienijo, ir jos klausydami mes tikėdavom, kad esame jėga, galime iškovoti Lietuvai nepriklausomybę. Tai – tikras Lietuvos metalinis himnas, puikiai įkrauna. Ji tikrai nėra moraliai pasenusi, tuo labiau, kad pirmosios trispalvės buvo iškeltos būtent per roko maršus, ir net toks posakis yra – rokas sugriovė sovietus“, – įsitikinęs LRT OPUS vadovas.

Grupė „Pelenai“ atliko daugelio mėgstamą roko baladę „Lopšinė“. Česlovui Gabaliui gitara pritaręs dainos autorius Gintautas Banys tikino, kad faktas, jog jo kūrinys varžosi dėl šimtmečio dainos titulo, jam yra labai malonus. „Pirmiausiai džiugu, kad „Lopšinė“ pateko į tokį konkursą. Kita vertus, tai yra labai asmeniška vieno žmogaus daina kitam žmogui“, – mintimis dalijosi kūrinio autorius.

E. Mildažytei ši daina sukėlė daugybę sentimentų. „Ši daina ateina iš praeities. Tai – tikra muzika, kurią grojo tikri muzikantai. Tai buvo ir nauja, ir nepaprastai gražu. Sunku likti objektyviai, nes man tai – nuostabi baladė“, – komplimentus žarstė televizijos laidų vedėja.

D. Užkuraičio manymu, roko baladės turi labai gerą savybę – jų klausosi visi, net ir tie, kas nesiklauso roko. „Man nė kiek nekeista, kad viena geriausių lietuviškų baladžių pateko į pusfinalį. O atsižvelgus į tą roko baladžių savybę, kad jas mėgsta daugelis, nesistebėčiau, jei ji keliautų ir į finalą. Ji tokia šilta, saldi – manau, per Kalėdas balsuoti už tokią dainą – vienas malonumas“, – kalbėjo komisijos narys.

Justė Arlauskaitė-Jazzu šimtmečio dainos rinkimams pristatė kūrinį „Rudens naktis sustojo“. Atlikėja pažymėjo, jog kūrinys jai – labai svarbus. „Man ji – artima, dvasinga, asmeniška, bet kartu ir apie lietuvybę, laikotarpį, kuris buvo ir skaudus, ir šviesus. Didžiulė garbė dainuoti šią visai jauną dainą tarp tiek galingų Lietuvos dainų“, – prisipažino atlikėja.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

D. Užkuraitis gyrė kuklaus akompanimento sprendimą – atlikėjai pritarė tik pianistas. „Man ši versija yra neįtikėtinai graži, niekas nemaišo girdėti gražią melodiją. Dainuodama Justė mane visuomet pagauna, matyt, mūsų muzikiniai virpesiai sutampa. Ji – tikra menininkė: mačiau koncertą, kuriame ji ir juokiasi, ir verkia“, – pagyrų dainininkei negailėjo radijo stoties vadovas.

Z. Kelmickaitė pasidžiaugė, kad atlikėja atsižvelgė į jos pastabas dėl žodžių tarimo: „Šiandien visai Lietuvai parodėte, koks lietuviškas žodis gražus ir svarus. Didelį dėmesį skiriate melodijai, išraiškai, tam turite visas galias, bet kaip tik šioje dainoje esate tokia paprasta.“

Simpatijų J. Arlauskaitei neslėpė ir E. Mildažytė. „Tai – mano labai mylima atlikėja. Man patinka, kad kaskart kūrinį ji atlieka kitaip. Justė dainuoja iš visos savo širdies, visos sielos, tai – klausytojo sielos pjaustymas ir preparavimas balsu. Tam neįmanoma likti abejingam“, – teigė LRT TELEVIZIJOS veidas.

Ovidijus Vyšniauskas pasirodė su daina „Išdalinau“, kurią parašė kartu su Gintaru Zdebskiu. Kūrinys dar 1990-aisiais pateko į populiariausių Lietuvos dainų dešimtuką.

„Tai buvo klasikinis lietuviško poproko kūrinys, kurį atliko klasikinis poproko atlikėjas. Šiai dainai – 27-eri. Šiame projekte vertindamas dainas dažnai „perleidi“ per laiko prizmę ir galvoji, kaip klausosi dabar. Galiu pasakyti, kad „Išdalinau“ ir šiais laikais skamba kuo puikiausiai. Manau, daina puikiai išlaikė laiko egzaminą“, – įsitikinęs D. Užkuraitis.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

E. Mildažytė tvirtino vertinantį O. Vyšniauską kaip kūrėją: „Džiaugiuosi Ovidijaus dainavimu ir tuo, kad jis – pirmiausia kompozitorius, ne tik atlikėjas. Tai – žmogus, parašęs labai daug dainų, tapusių hitais. Manau, kad tokia daina turėtų prasiskinti kelią iki finalo.“

Mantas Jankavičius atliko savo ir Vytauto Lebednyko kūrybos dainą „Gyvenam kartą“. Po pasirodymo komisija jam žėrė daugybę komplimentų.

„Pirmą kartą Mantą išgirdau gal 2000-aisiais. Tie, kas seka lietuviškos muzikos istoriją, manau, žino, kad tie metai buvo tikra popmuzikos krizė. Ir čia pasirodo Mantas, ir imu galvoti, kad popmuzika gali būti visai nebloga.

Apgailestauju, kad Mantas nedalyvauja „Eurovizijos“ atrankose, o juk galėtų, nes turi ir pakankamai talento, ir pakankamai charizmos“, – svarstė muzikologas.

E. Mildažytės žodžiais, Manto kerams atsispirti nepajėgus niekas. „Šią dainą reikėtų transliuoti privaloma tvarka kiekvienam lietuviui vietoj žadintuvo arba pritrūkus vitamino D. Daina – pagauli, paprasta ir įsimenanti. Tiesa, negaliu būti iki galo objektyvi, nes – nepatikėsite – su Mantu esame buvę scenos partneriai“, – dėstė komisijos narė.

Z. Kelmickaitė prisipažino, kad yra Manto gerbėja: „Man labai gražu, kai žmogus taip atsakingai žiūri į sceną. Niekas negali pačiuožti taip, kaip Mantas. Nesvarbu, kaip išsidėstys balai, vis tiek visuomet tikėsiu, kad šis žmogus gali labai daug, jis – labai kūrybingas. Mantui nieko nereikia daryti, o žmonės, žiūrėdami į jį, tiesiog šypsosi.“

Andriaus Mamontovo daina „Laužo šviesa“ šįkart suskambo Mios lūpose. Toks atlikimas komisijai padarė įspūdį.

„Man patiko tokia moteriška versija. Įsivaizduoju, kaip nelengva buvo apsispręsti dainuoti A. Mamontovo kūrinį. Bet turiu pasakyti, kad šią dainą labai sušildėte“, – tvirtino Z. Kelmickaitė.

Su ja nesutiko E. Mildažytė: „Labai dėkoju Miai už tokią padovanotą versiją, bet mano prisiminimuose ši daina yra visai kitokia. A. Mamontovo kūrybą galime mėgti, nemėgti, bet, kaip sako kūrybininkai, tai yra etapinė daina. Su šia daina mes ėjome į laisvę.“

D. Užkuraičio manymu, „Laužo šviesa“ – devintojo dešimtmečio kartos daina. „Ji buvo sukurta laiku, tinkamo skambesio, turėjo nepaprastai daug gerbėjų ir tuo pačiu tapo šventa. Visiems atrodo, kad geriau, nei Andrius, jos atlikti niekas negali. O man patiko tai, kaip Mia moteriškai perteikė šią versiją“, – komentavo muzikologas.

Baltasis kiras į sceną žengė su „Hiperbolės“ kūriniu „Išgalvotas gyvenimas“. Z. Kelmickaitė, vertindama atlikėjų pasirodymus, žodžių kišenėje niekuomet neieško. „Šį vakarą Baltasis kiras padainavo ekologiškai – nepersistengė. Kai dainuodavo šią dainą prie laužo studentai, buvo tokia aistra. O kur jūsų aistra, azartas?“ – pasiteiravo etnomuzikologė. Jaunas atlikėjas nepasimetė ir patikino, kad jo azartas – suvaldytas.

E. Mildažytei atlikta daina sukėlė nostalgiją. „Kai atsirado „Hiperbolė“, atsirado pirmieji civilizuotos muzikos daigai. Todėl ši daina turi ypatingą reikšmę“, – kalbėjo ji.

D. Užkuraičio teigimu, tais laikais „Hiperbolė“ tikriausiai buvo vienintelė grupė, kuri dainavo ne politiškai teisingas dainas, o apie paprastą žmogų ir jo gyvenimą. O Baltasis kiras yra itin populiarus šiandien. Kai vyko LRT OPUS koncertas, Baltasis kiras sutraukė tiek daug žmonių, kiek nesutraukė nė viena kita grupė. Smagu, kai populiari šiandieninė grupė hitą atlieka savaip. Aš, bežiūrėdamas į Balto kiro vokalistą, gavau tiek vitamino D ir pozityvo, kad tikrai užteks iki Kalėdų“, – tvirtino LRT OPUS vadovas.

Vakarą su Kęstučio Vasiliausko daina „Žemėj Lietuvos“ užbaigė grupė „Thundertale“.

Z. Kelmickaitės teigimu, ši daina yra tikras sąjūdžio himnas. „Kadangi lietuviams ąžuolai – šventi, dainos tekstas paprastas, melodija taip pat – paprasta, bet  visa vienijanti. Rodos, daina kažkokiais ypatumais nepasižymi, bet kartais dainos kaip tik gyvuoja ilgus metus dėl to, kad yra paprastos“, – kalbėjo etnomuzikologė.

E. Mildažytė vertina grupės misiją – tarp jaunų žmonių, kurie domisi metalo muzika, puoselėti lietuvybę. „Man patinka, kad šie vyrai naujam gyvenimui prikelia arba suranda kitas auditorijas dainoms, kurios, atliktos įprastu būdu, jaunesnėms kartoms būtų neaktualios. Ir dar man labai patinka, kad jie, skirtingai, nei kiti rokeriai, jei mosuoja plaukais, tai visada – išplautais“, – humoro nestokojo televizijos laidų vedėja.

„Dainuoju Lietuvą“ – šeštadieniais, 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Antradienio vakarą vykusiame filmavime netrūko istorinių, romantiškų, o taip pat ir kalėdinių dainų, siekiančių tapti Lietuvos šimtmečio daina.

Antradienio vakarą skambėjusias dainas ir atlikėjų pasirodymus vertino muzikos apžvalgininkas, LRT OPUS laidų vedėjas Ramūnas Zilnys, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Beje, šį vakarą skambėjo jau paskutinis projekto „Dainuoju Lietuvą“ atrankinių dainų dešimtukas.

Atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuriam diriguoja maestro Donatas Katkus ir Modestas Barkauskas, ir „LRT grupė“.

Pirmieji scenoje pasirodė vėl susibūrusi grupė „Skamp“, atlikę dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. Dainą parašęs maestro Vytautas Kernagis yra sakęs, kad ją kūrė su trupučiu ironijos, tačiau pamatė, kad žmonės dainą priima labai nuoširdžiai ir ja džiaugiasi.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

„Esu labai laimingas vėl matydamas grupę „Skamp“ scenoje. Jie buvo padarę kūrybinę pertrauką, tačiau žinau, kad ši grupė vėl turi planų sugrįžti. Kai daina buvo įrašyta su V. Kernagiu – tai buvo įvykis. Maestro nebuvo linkęs į įvairiausius bendradarbiavimus, tad tai, kad jis sutiko įrašyti dainą su „Skamp“, manau, yra labai geras grupės įvertinimas“, – teigia R. Zilnys.

Grupė „Rondo“ pasirodė su daina „Tu palauk, palauk“, kurią seniau buvo pavadinusi netikėtai – liūdna daina.

Z. Kelmickaitė sako neabejojanti, kad jei būtų matuojama, kaip greitai žmonės „įsijungia“ į dainą, jai pritaria, atsižvelgiant į tai, kaip entuziastingai reguoja žiūrovai LRT studijoje, grupė „Rondo“ būtų nepralenkiamas kolektyvas.

R. Zilnys mano, kad jei „Rondo“ negrotų šios dainos savo koncertuose, tai žmonės jiems neatleistų.

„Iki šiol ši daina yra nuostabi. Žinau, kad ją mėgsta Dzūkijoje, ten daug kas tekstą girdi kaip „Alytus tau kelią rodys“, – juokauja R. Zilnys.

Dainininkas Arvydas Vilčinskas pasirodė drauge su sūnumi Tadu Vilčinsku ir atliko kūrinį „Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido“.

Komisijos nariai sutiko, kad 1989-aisiais, kai gimė šis kūrinys, šalies istorinis kontekstas buvo visai kitas, tad ir dainos buvo klausomasi kitaip.

„Beveik kiekviena šeima arba giminė Lietuvoje yra susidūrę su tremtimi. Ir tai jau buvo tie metai, kai apie trėmimus buvo garsiai kalbama. Aš klausydamas šią dainą įsivaizdavau dar nesugrįžusius tremtinius, nes tokių žmonių buvo labai daug, jie iš Rusijos į Lietuvą sugrįžinėjo dar ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Žodžiai „hitas“ ar „labai populiari“ daina neapibūdintų, kokį krūvį tuo metu turėjo ši daina. Tai buvo superhitas, visi šią dainą žinojo ir dainavo“, – teigia E. Jakilaitis.

Dainininkas Bobas Dylanas yra parašęs kūrinį, dažnai įvardijamą antikarine daina. Lietuvoje ši daina išpopuliarėjo gerokai vėliau, kai G. Paškevičius sudainavo „Tu vėjo paklausk“.

„Buvau įsitikinęs, kad šią B. Dylano dainą į lietuvių kalbą išvertė G. Paškevičius, bet, pasirodo, tai padarė atlikėja Irena Ašakaitė dar prieš man gimstant. Talentingai išverstas tekstas, melodija šiek tiek pakeista. Tačiau, jei B. Dylanas išgirstų dainos atkarpą, įdomu, ar tikrai suprastų, kad tai jo kūrinys. Manau, pusė lietuvių galvoja, kad tai G. Paškevičiaus parašyta daina. Beje, kalbant apie G. Paškevičių, šiame projekte skambėjo gal 5 jo dainos, tad siūlyčiau duoti jam Lietuvos liaudies bardo titulą, o Šiauliuose mažų mažiasiai jo vardu pavadinti autobusų stotelę jau dabar. Jis to visiškai nusipelnė“, – kalba R. Zilnys.

E. Jakilaitis pripažino, kad klausydamasis šios dainos visgi girdi B. Dylaną.

„Skamba B. Dylanas ir daina man asocijuojasi su roko klasika. Puiki daina, bet visgi tai yra B. Dylanas“, – kalba E. Jakilaitis.

Atlikėjai Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė atliko kūrinį „Gintarai“.

LRT didžiojoje studijoje susirinkę žiūrovai, atlikėjai ir komisija siuntė šilčiausius linkėjimus šią dainą sukūrusiam ir šiuo metu su sunkia liga kovojančiam kompozitoriui Andriui Kulikauskui.

Z. Kelmickaitė taip pat kompozitoriui perdavė įpareigojimą.

„A. Kulikauskas – jautrios sielos žemaitis: pasiutęs, kartais uždaras, žmogus, kuris niekada nepasiduoda. Žmogus, kuris jaučia gyvenimą. Andriau, prašyk dar vieną tokią dainą apie Baltiją, apie Žemaitiją“, – kalba Z. Kelmickaitė.

E. Jakilaitis negailėjo komplimentų Ž. Žvaguliui ir I. Starošaitei.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

„Kai važiavome į laidos filmavimą, sūnus klausė: „Tėti, būsi komisijoje? Juk nieko nesupranti.“ Jis teisus. Todėl aš stengiuosi pastebėti kitus dalykus. Ž. Žvagulis ir I. Starošaitė dainavo ir man toks įspūdis – tikri profesionalai. Ši daina jau dainuojama kelis dešimtmečius, man atrodo, kad kaskart ji atliekama kaip vienintelį kartą. Gražu, profesionalu ir puikiai atlikta. Matai meilę ir aistrą tam, ką Žilvinas su Irena daro scenoje“, – teigia E. Jakilaitis.

Scenoje nuskambėjo ir Danieliaus Dolskio daina „Palangos jūra“, kurią atliko operos dainininkas Kęstutis Alčauskis.

E. Jakilaitis šią dainą vadino tikra lietuviška daina.

„Šis kūrinys pasiskolintas iš atlikėjos Fanny Gordon, kuri, mano bendromis žiniomis, turi lietuviškų šaknų, tad tai yra tikra lietuviška daina“, – sako E. Jakilaitis.

R. Zilnys buvo atviras – ši daina jam nepatinka.

„Bent man tai yra viena įkyriausių lietuviškų dainų. Gal dėl to, kad man tai primena vaikišką maištą, tai – senelių daina. Man tiesiog nepatinka ši daina, aš atsiprašau“, – kalba muzikos apžvalgininkas.

„Biplan“ atliko grupės „Kardiofonas“ dainą „Kalėdinė eglutė“. Projekto vedėjai G. Griniūtei pavyko sužinoti, kad šią dainą mintinai moka 10-metis E. Jakilaičio sūnus.

„Mano sūnus moka šią dainą mintinai, bet tai nėra dažnai mūsų namuose skambantis kūrinys. Beje, šią dainą atsimenu nuo to laiko, kai man buvo tiek metų, kiek dabar mano sūnui. Tuo metu tai buvo populiariausia 87-ųjų daina Lietuvoje. Tai buvo hitas, visi ją mokėjo. „Biplan“ kuo puikiausiai perteikė šios dainos energiją. Man labai patiko. Ši daina taip pat simbolizuoja tam tikrą laikmetį ir emociją“, – sako E. Jakilaitis.

1976 metais kompozitorius Algimantas Raudonikis parašė kūrinį operos solistui Virgilijui Noreikai, tai – „Švelnumas“. Dainą atliko Paulius Bagdanavičius.

R. Zinys teigia, kad klausant šią dainą prieš akis išnyra maestro V. Noreika.

„Turėjau privilegiją klausyti, kaip šią dainą gyvai atlieka V. Noreika. Jokios kritikos Pauliaus pasirodymui, bet ši daina yra skirta V. Noreikai. Kaskart, kai ją girdime, įsivaizduojame, kaip ją atlieka V. Noreika“, – teigia muzikos apžvalgininkas.

Džordana Butkutė projekte atlieka jau antrąją dainą. Šįkart – kūrinį „Nemylėjau tavęs“. Įdomus faktas – šią dainą atlikėja parašė vienam įkyriam gerbėjui.

„Buvo vaikinas, kuris rodė dėmesį Dž. Butkutei. Kurį laiką šį dėmesį ji toleravo, bet galiausiai parašė dainą, kurioje pasakė viską, ką galvoja apie šį vyrą. Galvoju, ką reiškia būti tuo vyru, kuriam skirta ši daina? Jau 30 metų scenos karalienė tau dainuoja „Nemylėjau tavęs“. Gal jis labai mėgsta šią daina, o gal jos nekenčia? Projekte „Dainuoju Lietuvą“ Dž. Butkutė atliko dvi dainas: „Aš tave myliu galbūt labiau“ ir „Nemylėjau tavęs“, tad galima sakyti, kad Džordanos dainose sutelpa visas gyvenimas – plati amplitudė“, – kalba R. Zilnys.

Merūnas Vitulskis šį vakarą atliko Olego Ditkovskio kūrinį „Aš mylėjau tave tau nežinant“.

„O. Ditkovskis sukūrė labai gražią dainą. Manau, kad tai labai asmeniškas kūrinys, su paslaptimi. Ji labai graži. Man atrodo labai gražu ir svaru, kad mūsų puikusis tenoras M. Vitulskis taip paprastai ją padainavo“, – kalba Z. Kelmickaitė.

E. Jakilaitis sako, kad šią dainą vertino pagal nuoširdumą ir perteiktas emocijas.

„Merūnas nėra vien tik dainininkas, jis yra artistas ir tai jaučiasi. Vertinu kūrinį pagal tai, kiek matau nuoširdumo, kokia energija spinduliuoja. Kaip ir Zita, aš daugelį metų stebiu Merūno veiklą. Tai puikus artistas ir atlikėjas. Ko jis besiimtų, tai spindi. Manau, kad ši daina verta eiti į kitą etapą“, – teigia žurnalistas.

Projektą „Dainuoju Lietuvą“ žiūrėkite šeštadieniais 21 val.

Nuskambėjus į šimtmečio dainos titulą pretenduojantiems kūriniams paprastai kalbūs komisijos nariai sunkiai rinko žodžius. O viena dainų, Zitos Kelmickaitės manymu, pravirkdytų net paties kiečiausio charakterio vyrą.

Į komisijos kėdes pirmadienio vakarą sėdo muzikos apžvalgininkas, LRT OPUS laidų vedėjas Ramūnas Zilnys, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Istorijos detektyvai” vedėjas Virginijus Savukynas.

Atlikėjams talkino Šv. Kristoforo kamerinis orkestras su Modestu Barkausku priešakyje ir LRT ritmo grupė.

Pirmasis su Kęstučio Vasiliausko daina „Brangiausios spalvos“ į sceną žengė choras „Aidas”, vadovaujamas Tado Šumsko. Z. Kelmickaitei įspūdį paliko ne tik pati daina, bet ir ją atlikę choristai. „Šie vyrai turi tokį užtaisą, kad jei juos pasiųstum sutvarkyti Gedimino kalną, jie ir sutvarkytų. Su tokia daina ir užsidegimu jie ir iš numirusių prikeltų“, – komentavo etnomuzikologė.

R. Zilnys atkreipė dėmesį, kad jaunosios kartos kompozitoriai nedažnai imasi kurti dainas apie Lietuvą, nes jaučia didžiulę atsakomybę. „Yra net skelbiami konkursai sukurti dainą apie Lietuvą. Yra daug gražių dainų apie Lmūsų šalį, tad parašyti naują jaunam žmogui yra iššūkis.

Mano galva, vienas geriausių įvertinimų dainai – kai žmonės galvoja, kad ji yra parašyta seniau, nei iš tiesų, taip yra ir su šita daina. Apie Lietuvą galima dainuoti įvairiai, ir manau, kad tokios džiaugsmingos dainos yra labai reikalingos“, – kalbėjo muzikos apžvalgininkas.

V. Savukynas pažėrė istorinių faktų apie Lietuvos trispalvę. „Tikriausiai žinote, kad tautinė vėliava buvo patvirtinta 1918 m. balandžio mėnesį. Bet įdomu, kad iš pradžių buvo siūlomos dvi spalvos – raudona ir žalia. Tačiau valstybės taryba nusprendė, kad tokia vėliava būtų per daug nuobodi, ir įtraukė geltoną. Taip atsirado mūsų trispalvė“, – žiniomis dalijosi istorikas.

Merūnas Vitulskis atliko pagal Maironio eiles parašytą kūrinį „Lietuva brangi“. Paties atlikėjo nuomone, jei neturėtume valstybės himno, šis kūrinys būtų pats svarbiausias.

V. Savukynas prisiminė Lietuvos kariuomenės pradžią: „Mūsų kariuomenė kūrėsi sudėtingai. Pirmieji kariai neturėjo nei uniformų, nei ginklų, o pirmoji jų diena baigėsi sugiedojus himną. Žinant sudėtingą pradžią, stebuklas, kaip Lietuvos kariuomenė susikūrė ir kaip sugebėjo sėkmingai kovoti. Beje, Lietuvos laisvę gynė ne tik lenkai, žydai, bet ir vienas kinas. Kartą, kai jį suėmė, jis patikino, kad Lietuvą gina ne jis vienas, o visas kinų batalionas.“

Z. Kelmickaitė tvirtino, kad šią dainą žino visi lietuviai, nesvarbu, kur gyvena. „Laidas filmavau visame pasaulyje, ir galiu pasakyti, kad ši daina yra gyva visur, kur yra bent vienas lietuvis. Maža to, ši daina garantuoja, kad pamatysi verkiantį vyrą“, – dėstė etnomuzikologė.

R. Zilnio teigimu, ši daina – nepavaldi laikui. „Dainos paslaptis – paprastume ir nuoširdume. Čia paprastai išdėstyta, kas guli kiekvieno lietuvio širdyje. Kita vertus, net jei Merūnas dainuotų atsivertęs telefonų knygą, man vis vien būtų labai gražu. Tokio nuostabaus balso savininkas jis yra“, – humoro nestokojo LRT OPUS laidų vedėjas.

Dar vienas jautrus ir galingas Maironio tekstas – „Oi neverk, motušėle“ – šįkart suskambo Veronikos Povilionienės „Blezdingos“ ansamblio lūpose.

„Ši ir kitos dainos, sukurtos karo metu, turi tokią ypatingą savybę – jos veikia tik tam tikroje situacijoje. Jos negali šiaip baliuje padainuoti. Žmonės šią dainą dainavo tada, kai reikėjo tvirtybės, orios laikysenos. Ir dainavo skausmingai, su labai dideliu tautiniu apsisprendimu“, – mintimis dalijosi Z. Kelmickaitė.

R. Zilniui patiko jautrus dainos atlikimas. „Tai buvo labai jaudinančiai sudainuotas kūrinys. Susimąsčiau, kokiais ramiais ir saugiais laikais, lyginant su apdainuojamais, mes gyvename. Tą dainą reikia prisiminti ir jos klausyti tiems, kurie mano, kad šiais palyginti ramiais laikais 9 mėnesius tarnauti Lietuvos kariuomenėje yra per didelė kančia“, – svarstė muzikos apžvalgininkas.

Su juo sutiko ir V. Savukynas. „Tai buvo labai žiaurus laikotarpis. Man regis, mes neįsivaizduojame, kas tuo metu dėjosi. Motiną NKVD-istai nuveda į miestelį ir parodo jai žuvusį sūnų, o ji sako, kad tai ne jos sūnus. Ir pasako tai vien dėl to, kad išgelbėtų likusius sūnus. Priešas buvo labai žiaurus. Jis mokėjo ne tik fiziškai kankinti, bet ir dvasiškai palaužti“, – tvirtino istorikas.

Ovidijus Vyšniauskas į sceną lipo su pagal Maironio žodžius parašyta daina „Kur bėga Šešupė“, kuriai antrąjį melodijos variantą sukūrė jis pats. Anot Z. Kelmickaitės, būtent O. Vyšniausko parašyta melodija suteikia šiai dainai universalumo.

„Dainų šventėse chorai atlieka šią dainą pagal Česlovo Sasnausko melodiją, ir ji skamba didingai. O tokia dainos versija yra tinkama dainuoti bet kokioj situacijoj, kad ir sėdint prie laužo“, – įsitikinusi LRT TELEVIZIJOS ir LRT RADIJO laidų vedėja.

V. Savukyno manymu, ši daina puikiai apibendrina, už ką kovojo partizanai: „Daina yra labai graži, ir šie žodžiai priverčia susimąstyti, kodėl buvo didžiulis partizaninis pakilimas Lietuvoje. Partizanai negynė abstrakčios Lietuvos, o pirmiausia savo žemę ir šeimą. Tokios eilės uždegdavo patriotizmui.“

R. Zilnys atkreipė dėmesį, jog šį vakarą nuskambėjo jau trečia daina, kuriai tekstą sukūrė Maironis. „Jei Maironis gyventų šiandien, jis būtų šiuolaikinis Marijonas Mikutavičius. Penkios iš dešimties dainų skambėtų radijo stotyse ir jis būtų pats populiariausias kūrėjas“, – juokavo muzikos apžvalgininkas.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr. - L.Mikalauskas)

Liudas Mikalauskas atliko Gintauto Abariaus specialiai Vytautui Kernagiui parašytą dainą „Šaukiu aš tautą“.

V. Savukynui ši daina primena Sąjūdžio laikus. „Ji nuskambėjo pirmą kartą 1989 m. vasario 16. Tada jau buvo leidžiama oficialiai ją švęsti. Ir tai buvo keista, nes dar prieš metus buvo mestos didžiulės pajėgos, kad nesuplevėsuotų nė viena trispalvė. Bet iš tiesų per visą sovietmetį nebuvo nė vienos Vasario 16-osios, kai nors viename miestelyje nebūtų iškelta trispalvė. Tokios dainos gūdžiais laikais palaikė tautos dvasią“, – kalbėjo istorikas.

L. Mikalausko atlikimas įspūdį paliko Z. Kelmickaitei: „Vytautas Kernagis šią dainą dainavo kaip aktorius, o L. Mikalauskas tuo savo balsu kaip kokia jūra ėmė ir užpylė.“

R. Zilnio manymu, šis kūrinys yra vienas svarbiausių Lietuvoje, parašytų per paskutinius 100 metų. „Ši daina įkvėpdavo tikėti, kad penkiasdešimt metų trukęs košmaras jau baigiasi. Klausydamas dainos susimąsčiau, ką į dabartinę Lietuvą pažiūrėjęs pasakytų Bernardas Brazdžionis. Šioje dainoje yra eilutė, kurios reikėtų atidžiai pasiklausyti kiekvienam iš mūsų: „Lietuvi, burkis prie lietuvio“. To mums dažnai trūksta“, – pažymėjo muzikos apžvalgininkas.

1985 m. „Armonikos“ ansamblis, o kiek vėliau Nijolė Tallat-Kelpšaitė atliko „Lopšinę gimtinei ir motinai“. Ją pirmadienio vakarą sudainavo „El Fuego“.

„Turbūt retas atsakys, kodėl viena daina išlieka atmintyje, o kita – nėra dažnai prisimenama. Bet kartais pakanka trijų dainingų vyrų, kad ji atgytų. Ši daina tarsi nepelnytai buvo nustumta į šalį, įdomu, kaip ji gyvuos toliau“, – svarstė Z. Kelmickaitė.

R. Zilnio teigimu, ši daina sovietmečiu viešai galėjo skambėti tik dėl eilučių autoriaus išmonės. „Eilės parašytos sovietmečiu, ir daina skambėdavo koncertuose. Mums visiems aišku, apie ką dainuojama, bet žodžio „Lietuva“ kūrinyje nėra. Man rodos, kad jei šis žodis dainoje būtų, daina tikrai nebūtų praėjusi cenzūros“, – pastebėjo komisijos narys.

Scenoje suskambo ir prieš vienuolika metų gimusi Ievos Narkutės daina „Raudoni vakarai“. Šį kūrinį atlikėja parašė būdama dvyliktokė.

R. Zilnys prisiminė, kad pirmą kartą išgirdus šią dainą jį užklupo emocijos. „Iškart pagalvojau, kad tai –nuostabi daina. Žmonės, ypač vyresni, mėgsta sakyti, kad jaunimas išsiblaškęs, nelabai galvoja apie vertybes, Lietuvą. Ieva Narkutė šią dainą parašė būdama aštuoniolikos, šis faktas lig šiol man kelia nuostabą. Tokios vizitinės kortelės visi kiti dainininkai gali tik pavydėti“, – kalbėjo muzikos apžvalgininkas.

Z. Kelmickaitės manymu, ši daina skamba asmeniškiau, kai ją atliekant pritariama vienu instrumentu.

Jonas Sakalauskas pasirodė su kūriniu „Partizanų būrys“. Z. Kelmickaitei daina priminė vaikystę. „Ją dainuodavo mano mama, tetos. Ir ji iš naujo sminga karčiu, dramatišku spygliu į širdį. Kiekvienas žmogus, turintis santykį su savo kraštu, išgirdęs šią dainą nulenks galvą ir jo skruostu nuriedės išdavikė ašara“, – komentavo LRT TELEVIZIJOS ir RADIJO laidų vedėja.

V. Savukyno teigimu, nors dažnai manoma, kad partizanai pralaimėjo, iš tiesų būtent jų dėka galime džiaugtis dabartine Lietuva. „Daina atspindi tai, kas buvo jaučiama vėlesniame pasipriešinimo laikotarpy. Tie žmonės, gulėdami miške ir kovodami, žinojo, kad jų laukė tik mirtis. Bet į partizanus turėtume žiūrėti kaip į nugalėtojus, nes jie kovojo prieš Sovietų sąjungą, o kur dabar ji yra? Vargu, ar būtume vakarietiška valstybė, NATO narė, jei ne šios kovos“, – mintimis dalijosi muzikinio projekto komisijos nariu vienam vakarui tapęs istorikas.

„Žalvarinis“ į sceną lipo su daina „Palinko liepa šalia kelio“. Kūrinys R. Zilniui priminė vaikystę. „Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, man buvo vienuolika metų. Atsimenu, kad muzikos mokytoja, kuri leido ir liepė mums išmokti šią dainą, su ašaromis akyse pasakė, kad turime džiaugtis, jog galime ją dainuoti, nes ką tik buvo laikai, kai ji buvo draudžiama. Linkiu, kad niekada neateitų tokia diena, kai mums būtų draudžiama dainuoti tai, ką norime“, – kalbėjo muzikos apžvalgininkas.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr. - G.Paškevičius)

Gytis Paškevičius jau ne kartą yra pasirodęs muzikiniame projekte „Dainuoju Lietuvą“. Pirmadienio vakarą jis atliko dainą „Mano kraštas“, kurią parašė vienai Šiaulių krašto šventei.

„Daina sukurta labai vykusiai – turi labai didelį poveikį, jos klausant matai labai laimingą ir gražią Lietuvą. Ji turi mastelį“, – tvirtino Z. Kelmickaitė.

V. Savukyno manymu, būtent tokių, kaip ši G. Paškevičiaus daina, ir reikia šiandienos Lietuvai: „Mums reikia užsidegimo ir stiprybės. Ta vienybė gal greičiau į mūsų širdis ateitų.“

R. Zilnys pastebėjo, kad su kai kuriomis, nors ir labai populiariomis dainomis, G. Paškevičius pats mielai atsisveikintų, bet ši daina, anot muzikos apžvalgininkų, į tokį sąrašą nepakliūtų. „Esu tikras, kad Gytis niekada neišleis jos poilsio, nes jis pats mėgaujasi kaskart ją atlikdamas. Klausant jos šiurpsta oda. Žinau, kad G. Paškevičius yra kuklus, bet noriu pasakyti, jei šios dainos dar nėra muzikos vadovėliuose, esu tikras, kad ji turi ten atsirasti. Nes joje yra viskas, ką turėtų žinoti kiekvienas lietuvis“, – kalbėjo komisijos narys.

„Dainuoju Lietuvą“ – šeštadieniais, 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Šia proga šmaikščiais komentarais su muzikologe nuolat apsikeičiantis projekto vedėjas jai įteikė pintinę gėlių, o scenos kolegą pasveikino kartu projektą vedanti Gerūta Griniūtė.

Dainininkams šventinį vakarą akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Barkausko.

Į komisijos kėdes pirmadienio vakarą sėdo muzikologė Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys ir choro „Ažuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis.

Kiekvienoje konkursinės atrankos laidoje skamba 10 kūrinių. Studijoje jie atliekami žinomų Lietuvos atlikėjų. Po kiekvienos laidos trys dainos keliauja į kitą etapą. Kuris kūrinys bus pripažintas Lietuvos šimtmečio daina, spręs komisija, LRT TELEVIZIJOS žiūrovai bei LRT.lt portalo skaitytojai, kurie į finalą taip pat siųs vieną dainą.

Pirmasis scenoje pasirodė Egidijus Sipavičius su daina „Lietuvoje“, kurios muzikos ir žodžių autorius – Andrius Jautakis. R. Zilnys pastebėjo, kad kol kas šiame muzikiniame projekte skambėdavo dainos, sukurtos prieš 20-30 metų.

„Labai nedažnai būna tokių dainų, kurios, neturėdamos dešimties metų, būtų taip smarkiai įsiliejusios į lietuvių kraują. Daugelis galvoja, kad ši daina labai sena, nes ji labai artima ir labai sava. Šitos dainos tekstas man – kažkas fantastiško, jis nebanalus ir pataiko tiesiai į dešimtuką, tai – daina, kuri neprarado aktualumo ir ilgai jo nepraras, nes emigracija – vis dar didelė mūsų problema“, – pastebėjo muzikos apžvalgininkas.

Jo teigimu E. Sipavičius savo repertuare turi ne vieną kūrinį, kuris gali skambėti, ir, komisijos nario nuomone, neabejotinai dar skambės šiame šimtmečio dainą renkančiame projekte. 

„Esu chorų žanro atstovas ir šiek tiek šališkas, nes šį kūrinį irgi teko dainuoti. Jis tapo chorine daina, buvo įtrauktas į Dainų šventę, tai – tik pliusas dainai“, – tikino V. Miškinis.

Z. Kelmickaitė atkreipė dėmesį, kad nors emigracija Lietuvoje – didelė, išvykusių žmonių nereikia teisti, galbūt jie, pasak muzikologės, išvyko ieškoti iššūkių. Tačiau ji pritarė komisijos kolegoms dėl kūrinio: „Ši daina – puikiausias proginės dainos pavyzdys.“

Povilas Meškėla atliko Ričardo Laginausko sukurtą dainą „Mes – jėga“. R. Zilnio žodžiais, ši daina – tikrasis P. Meškėla. „Jam labai tinka dainuoti roką. Ši daina – tikras rokas. Dabar – daug jaunų atlikėjų, žiūrinčių į savo batus, liūdno roko, o man šis rokas – daug geresnis. Ši daina susijusi su istoriniais įvykiais, atlikta Sąjūdžio metu, tačiau ji tinka visada. Ši daina gali būti apie maištą, kartų konfliktą, nepasitenkinimą tam tikrais supančiais dalykais, ji išlaiko laiko egzaminą“, – apie prieš trisdešimt metų sukurtą kūrinį kalbėjo muzikos apžvalgininkas.

„Tai – vienas iš tų kūrinių, kurie tapo mūsų nepriklausomybės prieaušriu“, – pastebėjo V. Miškinis. Z. Kelmickaitė atkreipė dėmesį į, pasak jos, galingus kūrinio žodžius. „Tai – tikra laiko daina. Kaip būtų gerai gauti laišką iš valdžios vyrų: mes jėga ir širdys plaka iš vien. Bet širdys plaka ne iš vien, kai kuriems iš viso maskatuojasi ir ritmas iškrikęs“, – juokavo muzikologė.

Grupė „Rondo“ į sceną lipo su Gintauto Tautkaus parašytu kūriniu „Laukų gėle“. Ši daina skambėjo net dviem svarbiems projekto dalyviams – komisijos narei Z. Kelmickaitei ir „Dainuoju Lietuvą“ vedėjui A. Rožickui, kurie abu gimimo dieną mini spalio 19 d.

(V.Radžiūno (LRT.lt) nuotr.)

„Pirmą kartą šią dainą išgirdau dar būdamas visai mažas, gal septynerių. Tai – kone pirmoji daina pirmoje „Rondo“ plokštelėje. Šis kūrinys – lietuviškos muzikos pop hitas ir šiandien jis skamba puikiai. Šilta, šviesi, graži pop daina“, – konkursinį kūrinį įvertino R. Zilnys.

Z. Kelmickaitė kūrinį pavadino susibūrimų daina ir pastebėjo, kaip entuziastingai didžiojoje LRT studijoje susirinkusi publika vos paraginta dainavo kartu su „Rondo“ vokalistu.

„Gebėjimas kartu su visais padainuoti ne visoms dainoms tinka, tačiau šį priedainį moka visi“, – įsitikinusi muzikologė.

„Ir šią dainą man teko dainuoti. Čia – vienas tų hitų, kurių nereikia priminti. Labai gerai pataikyta su dainos priedainiu, jis lemia dainos sėkmę. Šis kūrinys su tokiu priedainiu pasmerktas gyvuoti amžių amžiais. Tai nėra kartų daina, tai – amžina daina“, – kalbėjo V. Miškinis.

18 metų gimtadienį švenčianti grupė „Pikaso“ ir Augustė Vedrickaitė atliko Laimono Žiulpos kurtą dainą „Saulė“. „Pikaso“ yra reiškinys“, – pripažino muzikos apžvalgininkas R. Zilnys, trumpai prisimindamas visą grupės istoriją. Jo teigimu, šiandien skambėjusi kūrinio versija – geriausia iš jo girdėtų.

Tam pritarė ir V. Miškinis. „Augustės dėka šią dainą išgirdau kitaip. Mano skoniui yra geresnių šios grupės dainų. Nemanau, kad ji pataikys į geriausiųjų dešimtuką, nes savo vaidmenį ji jau atliko“, – sukritikavo komisijos narys. Jam antrino ir Z. Kelmickaitė: „Labai gerai, kad jie šiandien pasikvietė Augustę, nes atsirado šviesa ir raiška.“

Justė Arlauskaitė-Jazzu pristatė savo pačios ir Leon Somov parašytą dainą „Po mano oda“. „Matosi, kad daina buvo sukurta, kai buvo blyksnis, burtas. Ne veltui sakėte, kad parašėte geriausią dainą, tai įvyko. Daina tarsi ne žmonėms skirta, labai jautri ir asmeniška“, – įvertino Z. Kelmickaitė.

V. Miškinio teigimu, kūrinys per daug intymus, kad taptų šimtmečio daina. „Tačiau niekas kitas nesugebėtų taip pateikti kūrinio ir jį išjausti, kaip pati autorė, prieš tai aš lenkiu galvą“, – sakė komisijos narys. R. Zilnys nusprendė taip rimtai kūrinio nevertinti. „Tai labai lengvai gali būti daina apie Lietuvą, kai baigsis Europos sąjungos pinigai: aš stoviu nuoga, atsisuk“, – juokavo jis. Muzikos apžvalgininko teigimu, ši daina nėra geriausias Jazzu kūrinys, nes, žinant jos charakterį, ji tokį dar žada parašyti.

Grupė „Lemon joy“  pasirodė su grupės lyderio Igorio Kofo sukurta daina „Kažkada“.

„Labai mėgstu šią grupę. Bet tai – nemėgstamiausia mano daina. Žinau, kad ji populiariausia, bet man tiesiog kelia didžiulį nepatogumą tos dainos aranžuotė. Ji skalbėjo kaip „Modern talking“ ir aš nesuprantu, ar nuoširdžiai norėjosi taip sugroti, ar tai – parodija“, – stebėjosi R. Zilnys. Z. Kelmickaitė kūrinį pagyrė, o V. Miškinis pritarė R. Zilnio pastebėjimui.

Grupė „Colours of bubbles“ ėmėsi nemenko iššūkio – atliko Marijo Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. Tai – pirmasis kartas, kai ši grupė dainavo lietuvių kalba.

„Ši daina buvo tokia populiari, kad jei tais metais, kai buvo parašyta, Marijonas būtų ėjęs į prezidento rinkimus, būtų laimėjęs. Dabar dainai jau teks pasivaržyti, tačiau ji – viena ryškiausių ir geriausių lietuviškų dainų“, – tvirtino R. Zilnys.

V. Miškinis pastebėjo, kad kūrinio žodžiai – stipresni už muziką. Be to, jei daina nebūtų siejama su olimpiada, kuriai ir buvo skirta, komisijos nario nuomone, nebūtų buvusi tokia populiari.

Grupė „The Backs“ pademonstravo naują Mikalojaus Noviko ir Antano Saulyno dainos „Gera“ versiją.

„Nepažinau dainos. Mane sužavėjo orkestruotė, net sunku vertinti. Viską vertinu labai aukštai, tačiau tai – visiškai kita daina“, – stebėjosi V. Miškinis. 

Z. Kelmickaitė į kitokį kūrinio pateikimą sureagavo panašiai: „Čia išlaikyta melodija, bet nėra tos dainos, kurią visi pažįstam. Tačiau tai, ką jos padarė, padarė gerai. Dabar reikia klausti: gerbiamas kompozitoriau, o jums gerai?“ – kalbėjo muzikologė.

Gintauto Banio sukurtą „Lopšinę“ atliko grupė „Pelenai“. „Tai – pati ryškiausia „Pelenų“ daina. Ji – šilta lyriška, „nunešanti“, – įvertino R. Zilnys.

Z. Kelmickaitė susimąstė, kaip šį kūrinį vertintų jauni žmonės, anksčiau jo negirdėję. Muzikologė pripažino, kad išrinkti tris geriausius vakaro kūrinius bus labai sunku, tačiau šią dainą ji pažadėjo įvertinti aukštai.

„Tai – vienas gražiausių, jaudinančių, vykusių tokio žanro kūrinių. Duok Dieve, visiems autoriams parašyti tokių kūrinių“, – linkėjo V. Miškinis.

Neseniai atsikūrusi grupė „Naktinės personos“ nutarė kiek kitaip atlikti savo dainą „Sukasi ratu“. „Šis kūrinys turi savo spalvą. Jis nepanašus nei į vieną šį vakarą skambėjusį. Tekstas – romantiškas, neįpareigojantis, šiek tiek nostalgijos jame. Tačiau, mano galva, šis kūrinys daugiau skirtas šokti, nei sėdėti ir klausyti, jis išprovokuoja veiksmui, galbūt tai – didžiausia jo sėkmė“, – sakė V. Miškinis.

R. Zilnys priminė, kad daina – svarbi grupės istorijos dalis, mat po albumo, kuriame pasirodė šis kūrinys, grupė žaibiškai išpopuliarėjo ir tapo madingiausia Lietuvos grupe. 

„Tai – nauja dainos versija. Nors man nostalgiškai labiau patiko senoji versija, šitas variantas irgi gerai skamba“, – įvertino muzikos apžvalgininkas. Z. Kelmickaitė atskleidė, kad šią grupę laiko specifine ir ji nėra jos mėgstamiausia, tačiau, pasak muzikologės, simpatiški vyrai atkreipia dėmesį, o Alanas Chošnau dabar dainuoja kur kas geriau.

„Dainuoju Lietuvą“ – kiekvieną šeštadienį 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Ir nors daina šįkart skambėjo ne iš paties kūrėjo, o iš dainininkės Mios lūpų, projekte teisėjavusiai televizijos laidų vedėjai Beatai Nicholson toks sprendimas pasirodė net įdomesnis: „Manau, kad Mios atliekama ši daina būtų puikiai suskambėjusi ir „Eurovizijoje.“

Muzikiniame projekte atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus kartu su LRT ritmo grupe. Komisijos kėdes užėmė muzikos apžvalgininkas ir LRT OPUS laidų vedėjas Ramūnas Zilnys, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir kulinarė, LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ vedėja B. Nicholson.

Pirmasis į sceną lipo atlikėjas Vaidas Baumila ir atliko kūrinį „Dėl tavęs galiu“, kuris yra nepamainomas estrados žvaigždės Kastyčio Kerbedžio repertuare nuo 2005-ųjų.

B. Nicholson prisipažino, kad ši daina jai visuomet labai patiko, ir ji apsidžiaugė prieš filmavimą ją išvydusi vakaro dainų sąraše. „Ši daina – tokia, kurią norisi dainuoti su draugėmis vakarėlio įkarštyje. Tačiau šiandien, grimerinėje sutikusi V. Baumilą, sužinojau vieną dalyką – visą gyvenimą galvojau, kad tai yra Kastyčio Kerbedžio daina, o pasirodo, kad tai – „Modern Talking“ kūrinio „Cinderella“ vertinys. Ir vis tiek reikia pripažinti, kad kūrinys yra įstrigęs žmonių sąmonėje, tai – tikrų tikriausias hitas“, – kalbėjo televizijos laidų vedėja.

Z. Kelmickaitė fakto, jog daina sukurta ne Lietuvoje, nesureikšmina: „Žmonės kartais galvoja, kad čia skambės tik lietuviškos dainos. Iš tiesų šimtmečiui skirtas projektas ir yra įvairių dainų, kurios buvo ar yra dainuojamos Lietuvoje, kokteilis.“

R. Zilniui šis pasirodymas sukėlė daug prisiminimų. „Akivaizdu, kad V. Baumila labai atsakingai ruošėsi šiam pasirodymui ir iš spintos išsitraukė eurovizinius batus, kurių desperatiškai ieškojome užsienyje prieš pat konkursą, nes ten jis nusivežė visiškai netinkamus savo pasirodymui. O kalbant apie patį kūrinį, mano geras bičiulis Viktoras Diawara, kuris yra ne tik grupės „Skamp“ narys, bet ir vakarėlių didžėjus, man vienąkart beveik verkdamas ketvirtą ryto pasiguodė: „Aš atsivežu muziką į vakarėlį, viskas būna gerai, bet kai visi išgeria kelis kokteilius, prie manęs būtinai prieina bent vienas žmogus, ir paklausia, ar turiu tą gerą Kerbedžio dainą. Ir tada man jos tenka desperatiškai ieškoti internete“. Tai tik yra įrodo, kad ši daina yra didžiulis hitas. Aš nieko prieš, kad žmonės į savo repertuarą įtraukia vertinių, bet nemanau, kad Lietuvos šimtmečio daina gali būti ta, kuri yra sukurta užsienyje“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

Bjelle atliko dainą „Baltas paukštis“, tai – jau ne pirmasis Vytauto Kernagio kūrinys, skambantis šiame projekte.

„Susimąsčiau, kad vien su V. Kernagio kurtomis dainomis būtų galima nufilmuoti atskirą laidą, nes jų yra tiek daug gražių. V. Kernagis yra parašęs daugybę kūrinių, kuriuos žino visi, tačiau ši daina yra neapčiuopiamai ypatinga. Ji savyje talpina liūdesį ir viltį, o šiuos dalykus supinti viename kūrinyje – didelis talentas“, – tikino R. Zilnys.

Jam antrino ir B. Nicholson, sakydama, jog klausant šios dainos neįmanoma nesijaudinti. „Šis kūrinys man pirmiausiai asocijuojasi su viltimi. Tai mus turėtų vesti į priekį. Šis projektas ir yra apie tokias dainas, kurios mus gali įkvėpti“, – įsitikinusi žinoma moteris.

Jauną atlikėją netrukus pakeitė scenos vilkai – Kęstutis Jablonskis drauge su Irena Starošaite atliko dainą „Noriu būti su tavim“, kuri kadaise skambėdavo Žilvino Žvagulio klube „Muzikinis angaras“.

(V. Radžiūno (LRT) nuotr.)

B. Nicholson tikino, jog jai ši daina visų pirma primena Lietuvos pajūrį ir koncertus vasarą. „Ir tikrai primena „Muzikinį angarą“, į kurį aš eidavau kaip jauna žurnalistė kalbinti žvaigždžių ir imti trumpučių interviu“, – dalijosi kulinarė.

Z. Kelmickaitė teigė, jog ši daina yra anų laikų diskotekų kūrinys ir ji neįsivaizduojanti, kaip jį priimtų šiuolaikinis jaunimas. Su jos nuomone nesutiko R. Zilnys: „Manau, kad šis kūrinys yra už žanro ribų, jo klausytis gali visi. O apie „Muzikinį angarą“, mano galva, reikėtų susukti kokį dokumentinį filmą. Jei to klubo sienos būtų gyvos, jos galėtų papasakoti tokių dalykų, apie kuriuos dainininkai tikrai nenorėtų, kad būtų papasakota. Tai buvo toks stiprus traukos centras.“

„2 Donatai“ pasirodė su Stasio Povilaičio kūriniu „Sudeginti tiltai“.

„Man, kaip žurnalistui, S. Povilaitis buvo labai ryškus pašnekovas, nes jis kiekvieno interviu metu pasakydavo kažkokią frazę, apie kurią paskui galvodavau ar iš jos pasijuokdavau dar ilgą laiką. Apie „Sudegintus tiltus“ mes nekalbėjome, bet esame aptarę kitą jo hitą – „Švieski man vėl“. S. Povilaitis man sakė, kad buvo labai laimingas turėdamas šią dainą, nes būtent dėl jos elektros tinklų kompanija jį kviesdavo bent kelis kartus per metus. Esu tikras, kad kelininkai jo su „Sudegintais tiltais“ nekviesdavo. Apskritai, tą dainą aštuntame dešimtmetyje įrašė vienas italų ansamblis, kurio pavadinimo dabar niekas neatsimena, o dainos vertimą į lietuvių kalbą žino visi lietuviai“, – tikino muzikos apžvalgininkas.

A. Mamontovo kūrinį „Laužo šviesa“ pirmadienio vakarą sudainavo Mia. Kitoks dainos atlikimas labai patiko B. Nicholson. „Daina – legendinė, visi ją žino mintinai. Man patiko, kaip ją sudainavo Mia, nors mes visi tarsi esame įsitikinę, kad ją gerai atlikti gali tik Andrius. Manau, kad Mios atliekama ši daina būtų puikiai suskambėjusi ir „Eurovizijoje“, – svarstė komisijos narė.

R. Zilnys patikino, kad į „Euroviziją“ su šia daina jau vėloka, nes sukurta ji prieš trisdešimt metų, be to, trunka net aštuonias minutes. Muzikos apžvalgininkas prisiminė ir šios dainos kūrimo istoriją.

„Kai parašė šią dainą, A. Mamontovas galvojo, kad ji yra niekuo neypatinga, ir padėjo ją į stalčių, manydamas, kad neverta jos įrašinėti. Puikiai suprantu, kodėl šįvakar Andrius neatvyko atlikti šios dainos. Jis man yra sakęs, kad kai jam sukaks 80 metų, ir turės jėgų tik 7 dainų koncertui, tuomet jis gros pačias pačiausias savo dainas, o kadangi žiūrovai bus panašaus amžiaus, jiems tas koncertas atrodys įprastos trukmės. O jei rimtai, manau, ši daina paliko labai ryškų pėdsaką Lietuvos popmuzikos istorijoje – ji yra priežastis, dėl kurios labai daug Lietuvos atlikėjų kuria liūdnas dainas žiūrėdami sau į batus“, – pastebėjimais dalijosi muzikos žurnalistas.

„Anties“ dainą „Pokštas“, gimusią visai ne tarp Vilniaus ir Kauno, o tarp Varšuvos bokštų, kur tuo metu grupė įrašinėjo antrąjį savo albumą, pirmadienio vakarą atliko Vidas Bareikis.

B. Nicholson aktorius priminė patį Algirdą Kaušpėdą. „Jūs turite vieną bendrą vardiklį – polinkį pokštaujant kalbėti apie rimtus dalykus. Vido atlikimas buvo tiesiai į taikinį“, – pastebėjo televizijos laidų vedėja.

R. Zilnio manymu, tai yra vienas lengviausio turinio „Anties“ kūrinių. „Mano akimis, A. Kaušpėdas labai protingai padarė į vieną dainą sudėdamas Vilnių ir Kauną, kurie mėgsta pasipešti tai dėl krepšinio, tai dar dėl ko nors, o ši daina yra smagi ir mėgstama abiejų miestų gyventojų“, – pažymėjo muzikos apžvalgininkas.

„Ūdrio ariją“ iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“, sukurtos 1955 m., atliko Eugenijus Chrebtovas.

„Užjaučiu televizijos žiūrovus, nežinau, ką daryti, nes visos dainos yra viena už kitą gražesnės. Ši turbūt yra sunkiausia savo turiniu. Ir kaip ji gali nenueiti iki finalo, kai dainuojama apie pasiryžimą, mūsų tautos šlovę, tvirtą charakterį. Tai – tikrai ta daina, kuriai galima dėti etiketę „Dainuoju Lietuvą“, – tikino B. Nicholson.

Jai pritarė Z. Kelmickaitė, sakydama, kad „Ūdrio arija“ yra išskirtinis reiškinys Lietuvos muzikoje: „Kur bepasisuktumėte, į kurį Lietuvos kampą pažvelgtumėte, net ir tie žmonės, kurie niekuomet nebuvo operos ir baleto teatre, galėtų padainuoti bent šios dainos posmą ir pademonstruoti savo balsą, kartais net ir užstalėje. Ji tapo neatskiriama tradicinės mūsų didybės, lietuviškos kovos ženklu.“

R. Zilnio manymu, būtent herojiškumas, jaučiamas šioje dainoje, yra aktualus šio meto Lietuvoje. „Bet šiam kūriniui yra laikas ir vieta. Nesuprantu, kodėl kartais jis dainuojamas užstalėje, man tai labai nepatinka“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

Alvydas Lukoševičius-Obuolys savo repertuare turėjo dainą „Tamsus langas“. Ją pirmadienio vakarą atliko dainininkė Monique.

B. Nicholson teigimu, jai ši daina priminė vaikystę ir savaitgalio vakarus. Panašias asociacijas kūrinys sukėlė ir R. Zilniui.

„Turėjau šios dainos įrašą, bet gavau jį labai keistomis aplinkybėmis. Tais laikais, kai augau, klestėjo kioskeliai, prekiaujantys nelegaliais muzikos įrašais. Ir buvo tokia keista nerašyta taisyklė – šias kasetes įrašinėdavę žmonės kokios nors grupės muzika užpildydavo kokias 40 minučių, o likusias kelias minutes įrašydavo dvi – tris atsitiktines dainas. Viename tokių kioskelių buvau įsigijęs „Rondo“ kasetę, ir, nuskambėjus grupės kūriniams, pasigirsdavo ši daina. Visą vaikystę taip jos ir praklausiau, net nežinodamas, kas ją iš tiesų atlieka“, – tikino muzikos apžvalgininkas.

Mikalojaus Noviko sukurtą dainą „Žalioj stotelėje“ atliko Rafailo Karpio ir Vaidos Genytės duetas.

B. Nicholson teigimu, šįvakar kūrinys suskambėjo naujai. „Daina kupina tikro optimizmo. Dabar ji aktuali – visos tos žalios idėjos: daugiau stotelių, mažiau automobilių, daugiau dviračių... Tokiame kontekste ji skamba visai naujai“, – juokavo žurnalistė.

Kulinarės mintį tęsė Z. Kelmickaitė: „Man V. Genytė ir R. Karpis šiandien priminė Vabaliukų kaimo bibliotekininkę ir moksliuką, važiuojančius į Vilnių ar Kauną studijuoti. Tai – kelionė iš kaimo į miestą.“

Humoro nestokojo ir R. Zilnys: „Suprantu, kodėl Z. Kelmickaitei ši daina yra tokia artima – nes ji pradinėje mokykloje, ko gero, jos autorių Mikalojų Noviką mokė groti pianinu.“

Su grupės „Hiperbolė“ daina „Išgalvotas gyvenimas“ į sceną lipo „Baltasis kiras“.

B. Nicholson dainos skambesy ir sceninėje elgsenoje atrado sąsajų tarp „Hiperbolės“ grandų ir jaunojo atlikėjo. Su jos mintimi visiškai nesutiko R. Zilnys. „Tai, kad „Hiperbolės“ kūrinį atlieka „Baltasis kiras“ – labai netikėtas sprendimas, mano galva, tarp šių grupių nėra nieko bendra, tačiau tuo šis projektas ir žavus, kad sugeba apjungti tokius skirtingus dalykus. O daina – visiška klasika. Esu sau davęs pažadą, kad kiekvieną kartą, kai mane pakvies į šį projektą, ir laidoje skambės šios grupės daina, viešai „Hiperbolei“ priminsiu, kad arenos jų laukia, ir net jei bilietas kainuotų šimtą eurų, visi norintys į koncertus netilptų“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

„Dainuoju Lietuvą“ – šeštadieniais, 21 val., per LRT TELEVIZIJĄ!

Tai rodo naujausi duomenys apie televizijos auditorijos pasiskirstymą pagal žiūrimas laidas. Naujasis LRT TELEVIZIJOS projektas „Dainuoju Lietuvą“ auditorijos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenimis buvo žiūrimiausia TV programa praėjusį šeštadienį.

Pirmąją savaitgalį prasidėjusio projekto laidą preliminariais duomenimis žiūrėjo beveik 180  tūkst. žmonių, tai sudarė 19 procentų visų TV žiūrovų, vyresnių nei 4 metai.

21 val. prasidėjęs koncertas pristatė pirmąsias dešimt iš 100 geriausių 100-mečio dainų, kurias atliko žinomi Lietuvos atlikėjai: Donatas Montvydas, Jurga Šeduikytė, Neda, Tadas Juodsnukis, Ovidijus Vyšniauskas, Violeta Tarasovienė, Egidijus Sipavičius, Girmantė Vaitkutė, grupės „Rondo“ ir „Saulės kliošas“.

Rondo atliko legendinę savo „Egle, mano sese“, Violeta Riaubiškytė – savo firminę „Ramunę baltąją“, Girmantė – kadaise Danutės Neimontaitės dainuotą „Vėjas man pasakė“, „Saulės kliošas“ – kultinį Benjamino Gorbulskio hitą „Mėlynos gatvelės“, Egidijus Sipavičius – savo paties prieš keletą dešimtmečių išpopuliarintą „Antilopę“, Oviijus Vyšniauskas – nuo jo neatsiejamą „Išdalinau“. Tuo tarpu Jurga Šeduikytė naujai pristatė bene labiausiai su Atgimimu susijusią Eurikos Masytės „Laisvę“. Šis ir dar du šeštadienio vakarą skambėję kūriniai – „Hiperbolės“ „Aš dar dainuosiu“, kurį atiko Tadas Juodsnukis, ir Ovidijaus Vyšniausko „Išdalinau“ – pateko į tolesnį rinkimų etapą.

Įspūdingas „Dainuoju Lietuvą“ startas – vienas geriausių visų laikų muzikinių startų LRT TELEVIZIJOJE, žiūrimumu prilygstantis nacionalinei „Eurovizijos“ atrankai. „Rendgamiesi šiam projektui, negalėjome nesitikėti jo populiarumo. Kaip gali būti nežiūrimos ir neklausomos dainos, kurias niūniuoja visi? Dainos, užauginusios kartas? Ir dar gyvai skambančios pritariant gyvam Donato Katkaus vadovaujamam Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui ir LRT ritmo grupei? Puikus kokybe alsuojantis turinys ir forma – ar gali būti geresnė pramoga šeštadienio vakarą? – džiaugiasi vienas iš „Dainuoju Lietuvą“ prodiuserių Justas Garliauskas. – Tad iki pat metų pabaigos kviečiame stebėti koncertus ir padėti išrinkti gražiausią 100-mečio dainą, kurią kaip relikviją paliksime ateities kartoms.“

Antrojoje laidoje pasirodys Justė Arlauskaitė-Jazzu, Romas Dambrauskas, Ieva Zasimauskaitė, vėliau į sceną lips Andrius Mamontovas, Gytis Paškevičius, Algirdas Kaušpėdas ir kiti tautos mylimi dainininkai su klausomiausiais visų laikų lietuviškais kūriniais.

Kiekvienoje konkursinės atrankos laidoje skambės 10 kūrinių. Po kiekvienos laidos trys dainos keliaus į kitą etapą. Kuris kūrinys bus pripažintas Lietuvos 100-mečio daina, spręs profesionalų komisija, LRT TELEVIZIJOS ir LRT RADIJO žiūrovai ir klausytojai bei LRT.lt portalo skaitytojai, kurie į finalą taip pat siųs vieną dainą.