-
Įvertino idėjas Lietuvai – kai kurios turi spragų
Vis dėlto į idėjas galima pažvelgti ir kitu kampu, siūlo LRT RADIJO žurnalistai Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė, kurie kartu su ekspertais apžvelgia kelias iniciatyvai pasiūlytas idėjas.
Pirma idėja. Lietuviška kriptovaliuta ir duomenų centras
Viena iš pasiūlytų idėjų – duomenų centro ir kriptovaliutos parko sukūrimas. Pasak LRT RADIJO žurnalisto Mindaugo Aušros, ši idėja gana rizikinga – jau egzistuojančios kriptovaliutos dažnai naudojamos juodojoje rinkoje. Be to, tokios valiutos niekuo nėra pagrįstos, nėra reguliuojamos.
„Jei viena valstybė investuotų į tokį dalyką, kokią žinutę tai siųstų pasauliui? Turėkime omenyje, kad jau žinome Kinijoje, Vakarų valstybėse pasitaikiusius pavyzdžius – kriptovaliutos yra pinigų plovyklos. Ar tai yra tikrai labai pagrįsta?“ – svarsto M. Aušra.
J. Čeponytė antrina, kad Lietuva ir negalėtų sukurti savo kritovaliutų reguliavimo, nes šalis priklauso Europos Sąjungai, tačiau, jos nuomone, į šią idėją galima pažvelgti šiek tiek kitaip: „Siūlau pamiršti kriptovaliutas, [...] bet šią idėją laikyti pasiūlymu Lietuvai labiau pritraukti finansines technologijas. [...] Manau, jei žiūrėtume per šią prizmę, tai nebloga idėja.“
Su tuo sutinka SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, ir finansų ministro, ir Lietuvos banko išsakytos pozicijos rodo, kad Lietuvai reikia pritrukti finansine technologijas.
„Aišku, kad tokiuose dalykuose daugiausia laimi pirmieji. O kas labiausiai pralaimi, jei nepasiseka? Tie, kurie ateina vėliausiai. Natūralu, kad tiems, kurie dabar yra patys pirmieji, reikia, kad viskas vystytųsi greitai, nes iš to įmanoma uždirbti. Bet ar tai yra tvaru? Tai klausimas ir SEB bankui, ir Finansų ministerijai“, – neslepia T. Poviliauskas.
Antra idėja. Bazinės pajamos visiems Lietuvos gyventojams
Dar viena iniciatyvai pateikta idėja – bazinės pajamos visiems Lietuvos gyventojams. Šias pajamas žmonės gautų nepriklausomai nuo to, ar dirbate, ar ne. Tai ypač būtų naudinga žmonėms, kurie savo laiką norėtų skirti studijoms, kitiems mokslams, kūrybai.
Vis dėlto J. Čeponytė atkreipia dėmesį, kad tokios idėjos įgyvendinimas reikštų, jog visi sumokame mokesčius, o po to tuos pačius pinigus išsidaliname.
Idėjos įgyvendinimu abejoja ir ekonomistė Laura Galdikienė. Anot jos, pirmiausia tokį modelį reikėtų testuoti ir pasižiūrėti, kaip tai keičia žmonių elgseną.
„Galbūt praktikoje tai veiktų visiškai kitaip, nei mums atrodo. Tai įgyvendinama. Ar tai įgyvendinama Lietuvoje? Bandžiau paskaičiuoti. Galbūt apie 200 eurų kiekvienam žmogui ir išgalėtume mokėti, bet tektų pakeisti visą socialinės apsaugos sistemą, atsisakyti visų kitų išlaidų. Reikėtų panaikinti praktiškai visas egzistuojančias lengvatas verslui ir gyventojams. Tokiu būdu galėtume turėti maždaug apie 200 eurų vienam gyventojui“, – sako L. Galdikienė.
Ji priduria – tai panašiau į idėją ateičiai: „Lietuva iš tiesų galėtų užsidirbti taškų, bandydama testuoti šią idėją. Mums nelabai sekasi reklamuoti savęs kaip šalies užsienyje, bet, manau, sulauktume daug dėmesio, pabandydami bent ištestuoti, sukurti gerą modelį, kuris sulauktų daug įvairių tyrėjų dėmesio.“
Trečia idėja. Pajamų apmokestinimas tik nuo 25-erių
Iniciatyva parodė, kad bene labiausiai idėjas siūlantiems žmonėms rūpi su mokesčiais susijusios problemos. Viena iš tokių idėjų – jaunimo pajamų apmokestinimas tik nuo 25-erių metų.
„Siūlau jaunimui iki 25 metų neapmokestinti pajamų, kurios per metus siektų iki 20 tūkst. eurų. Taip jaunimas būtų skatinamas dirbti ir stengtis jauname amžiuje susikurti savo gerovę ir finansinę nepriklausomybę, suteikiant papildomos motyvacijos stengtis“, – siūlo idėjos autorius.
M. Aušra pastebi, kad idėja turi šiokią tokią spragą – neapmokestinama būtų kaip tik sveikiausia ir darbingiausia žmonių grupė. J. Čeponytės pastebėjimu, taip pat nurodyta labai didelė suma. Žmogus galėtų uždirbti daugiau kaip 1600 eurų per mėnesį ir jam nebūtų taikomi mokesčiai.
„Tai du vidutiniai atlyginimai – tikrai didelės pajamos, kurios nebūtų apmokestinamos. Kitas dalykas, norėčiau atkreipti dėmesį, turėtume mokyti žmones, kad mokesčius mokėti reikia. Mes galime dėl kažkokių priežasčių suteikti lengvatų, bet mokesčius mokėti reikia“, – įsitikinusi J. Čeponytė.
„Swedbank“ ekonomistė L. Galdikienė taip pat mano, kad padėti jauniems žmonėms vis dėlto reikėtų kitais būdais: „Įpirkti būstą jaunam žmogui didmiestyje, Vilniuje, iš tiesų nėra lengva. Jei kalbame apie ateitį, kai jaunimui teks vis didesnė mokesčių našta išlaikyti senėjančią visuomenę, tai iš tiesų ta parama būtų tikrai naudinga. Bet turbūt ne tik tiems, kuriems iki 25 metų, bet tiems, kurie jau kuria šeimas, vadinasi, šiek tiek vyresniems.“
Žurnalistų ir ekspertų pastabų apie kitas idėjas klausykitės įraše.
-
R. Lukaitytė-Vnarauskienė: visiems skauda dėl mokesčių 1
„Galėčiau paminėti, kad savo idėjas yra pateikę visi pagrindiniai šalies ekonomistai. Jos irgi sukasi apie mokesčius. [...] Esmė tokia, kad visiems skauda dėl mokesčių“, – teigia pašnekovė.
– Daugelis turbūt jau girdėjo apie šią iniciatyvą, bet vis dėlto priminkite jos esmę?
– Jos esmė yra tokia – netrukus minėsime Lietuvos šimtmetį ir mums svarbu žinoti, kaip gyvensime po to. Nusprendėme kartu su LRT ir 15min išrinkti tris pagrindines idėjas Lietuvai, kurios nubrėš kryptį šalies proveržiui.
Akivaizdu, kad problemų turime daug, jos yra spręstinos. Nusprendėme pasitelkti visus – tiek šalies gyventojus, tiek iškiliausias asmenybes, tiek politikus, verslininkus, mokslininkus, kurie pateiktų savo viziją, kaip šalis turi gyventi ir kuria kryptimi vystytis. Tokia ir yra idėjos esmė.
– Kiek idėjų jau pasiūlyta?
– Beveik 700.
– Kokios idėjos populiariausios?
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad absoliučios kryptys lyderės yra švietimas ir ekonomika. Ekonomika turi surinkusi daugiausia idėjų – 125. Švietimas kiek mažiau – 102. Tai turbūt parodo, kas žmonės svarbu, dėl ko labiausiai skauda, nes problemos, mokesčiai, šalies vystymosi trikdžiai ir yra tai, apie ką reikia kalbėti ir ką spręsti.
Tai turbūt parodo, kas žmonės svarbu, dėl ko labiausiai skauda, nes problemos, mokesčiai, šalies vystymosi trikdžiai ir yra tai, apie ką reikia kalbėti ir ką spręsti.
– Kokios idėjos jums įstrigo labiausiai? Vienos turbūt labai utopinės, kitos – realios?
– Apžvelgčiau populiariausias ekonomines idėjas, kuriose vis dar pirmauja Žilvino Šilėno, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento, pasiūlymas visus draudimus pakeisti leidimais. Ši idėja turbūt būtų priskirta utopiškesnėms. Jis sako – jeigu norime įsteigti kepyklą, reikėtų pirmiausia leisti kepti bandeles, o po to žiūrėti, kas negerai.
Žmonės labai mėgsta šią idėją, sako, kad ją verta įgyvendinti. Ji pirmauja. Kitos dominuojančios idėjos susijusios su mokesčiais: vieno mokesčio šalis, kompleksinė mokesčių pertvarka arba mažiausių mokesčių šalis pasaulyje. Taigi mes matome, kad iš esmės diskusija sukasi apie mokesčius.
Tarp populiariausių idėjų yra, žinoma, ekonomisto Raimondo Kuodžio idėja imtis apskritai kompleksinės mokesčių pertvarkos. Ši idėja, man atrodo, viena iš realiausiai įgyvendinamų. Jis siūlo iš esmės sutvarkyti visų rūšių mokesčius, tiek socialinio draudimo, tiek gyventojų pajamų mokesčius ir padaryti sistemą labai aiškią su paskatomis mokėti tuos mokesčius.
Galėčiau paminėti, kad savo idėjas yra pateikę visi pagrindiniai šalies ekonomistai. Jos irgi sukasi apie mokesčius. Nerijus Mačiulis siūlo išmanų valstybės valdymą, kas skamba įdomiai ir iš esmės vertingai. Žygimantas Mauricas taip pat kalba apie mokesčių mažinimą ir „Sodros“ įmokų nukirpimą perpus. Esmė tokia, kad visiems skauda dėl mokesčių.
– Bet ne tik ekonomistai dalinasi savo įžvalgomis. Juk ir paprasti eiliniai žmonės tai daro. Gal galite išskirti keletą jų pamąstymų?
– Viena iš trejetuko idėjų – lietuviškų kriptovaliutų sukūrimas. Tai gyventojų registruota idėja. Tą valiutą pavadino „Litcoin“. Vieno mokesčio šalis yra Tomo Barto užregistruota idėja.
– Kas nuspręs, kad viena ar kita idėja yra tinkamiausia?
– Mes visi nuspręsime. Dar iki lapkričio 20 d. rinksime idėjas. Jas visi gali registruoti tinklalapyje idejalietuvai.lt. Netgi galima atsiųsti popierinį idėjos variantą, jeigu kažkas nesinaudoja internetu. Tuomet, surinkę visas idėjas, rengsime diskusijas ir gryninsime idėjas su tam tikrų sričių ekspertais, kol galiausiai turėsime kelias dešimtis idėjų, kurias teiksime gyventojų ir specialistų apklausai. Galiausiai vasario 1 d. konferencijoje pristatysime tris pagrindines idėjas Lietuvai.
– Kaip minėjome, puslapyje – daugybė idėjų. Galbūt jos nebus tos, kurias įgyvendinsime, bet galime pasisemti įvairiausių minčių. Pavyzdžiui, siūloma tiesiog šypsotis nepažįstamiems. Kai pagalvoji, tai tokia paprasta idėja, lengvai įgyvendinama, nieko nekainuoja. Kaip manote, ar žmonės įsiklauso į tokius paprastus dalykus?
– Manau, kad taip. Tą žodžių junginį „Idėja Lietuvai“ vis dažniau girdžiu skambantį mūsų kasdienėje kalboje, socialiniuose tinkluose, visur kitur. Žmonės sako – tai galėtų būti idėja Lietuvai.
Ta idėja gali būti kas nors labai paprasto. Pavyzdžiui, viena iš pasiūlytų – išmokti sveikintis su visais kaimynais. Tiesiog, paprasta idėja Lietuvai. Kodėl gi ne?
– Idėjų dabar yra beveik 700. Ko gero, iki termino pabaigos bus ir koks tūkstantis?
– Manyčiau, kad tai visiškai realu. Jeigu dar visi pakviesime nepateikusius pateikti savo idėjas, tai gal tūkstantį ir perkopsime.
-
R. Valatkos „Idėja Lietuvai“ – plačiai atverti duris ukrainiečiams 4
Tarp jų – ir utopiniai siūlymai, kad anglų kalba taptų viena valstybinių kalbų, ir raginimas kviesti į šalį ukrainiečius bei Kremliaus kritikus.
Politikos aktualijų žurnalistas Mindaugas Jackevičius pristato penkias žymių žmonių idėjas, susijusias su imigracija. Apžvalgininkas Rimvydas Valatka paragino į Lietuvą atsivežti ukrainiečius, pateikdamas pavyzdį, kad Lenkija priėmė apie milijoną ukrainiečių. R. Valatka mano, kad Lietuvai priėmus ukrainiečių, mūsų šalyje didėtų pensijos, nereikėtų uždaryti universitetų, nes juose mokytųsi ukrainiečiai. Taip pat R. Valatka ragina priglausti šalyje Kremliaus kritikus, kurie Lietuvoje rastų demokratiją.
Tuo metu „Danske Bank“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas ragina kai kurias idėjas priimti su šypsena. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta ne tik darbo jėgos, bet ir talentų, kuri užtikrintų ekonomikos augimą. Ekonomistas mano, kad universitetų indėlis į ekonomikose augimą būtų itin svarbus – jis siūlo dėstyti anglų kalba, rengti aukštos kokybės programas, pritraukti užsieniečių.
Verslininkas Arvydas Avulis iškėlė idėją dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo. Jis siūlo laikinai įsivežti darbo jėgos iš užsienio – jie mokėtų mokesčius, didėtų pensijos ir kai pradėtume gyventi geriau, migracijos srautai būtų valdomi.
Apžvalgininkas Andrius Užkalnis pasiūlė idėjų, kurių dalis skamba utopiškai, pavyzdžiui, pasiūlymas, kad Lietuva taptų atviriausia šalimi pasaulyje: jis siūlo nulinius mokesčius verslininkams, pritraukti turistus, šalyje apskritai turėtų naikinti draudimus, o anglų kalba, A. Užkalnio siūlymu, taptų viena valstybinių kalbų.
Savo idėjas iki lapkričio 20 d. registruokite puslapyje idejalietuvai.lt, taip pat kviečiame balsuoti už jums labiausiai patikusias jau pateiktas idėjas.