Komentuodama valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ sprendimą prastumti prieštaringai vertinamą įstatymą, susidorojimą su akcijų prieš šią iniciatyvą dalyviais, S. Zurabišvili pasidalijo nerimu dėl šalies tolesnės raidos vektoriaus.
„Svarbiausias klausimas – kas vyks per rinkimus, kurie bus surengti ateinančių metų spalį. Buvo priimta daug įstatymų, rodančių, kad valdančioji partija stengiasi priartinti Sakartvelą prie Rusijos, nors didžioji šalies gyventojų dauguma – apie 80 proc. – jau 30 metų sako, kad to nenori“, – pabrėžė S. Zurabišvili.
„Sakartvelo svajonės“ įkūrėjo Bidzinos Ivanišvilio žodžius, kad valdantieji ir toliau dės pastangas priimti įstatymą, nepaisydami kritikos šalyje ir už jos ribų, prezidentė laiko ženklu, kad jis tokiu būdu Vakarus ir ES paskelbė priešais ir agentais, bandančiais surengti revoliuciją Gruzijoje. Todėl piliečiai per būsimus rinkimus turės priimti lemiamą sprendimą.
„Šis įstatymas – simbolinis, bet iš tikrųjų iškyla egzistencinis pasirinkimas, kurį Sakartvelas turi padaryti per rinkimus: Europa arba Rusija“, – sakė S. Zurabišvili.
Nepaisydamas trečią savaitę vykstančių protestų, Sakartvelo parlamentas trečiadienį antruoju svarstymu pritarė įstatymui „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“. 83 deputatai balsavo už, 23 – prieš. Šalies prezidentė pažadėjo vetuoti dokumentą, jei jis bus priimtas trečiuoju svarstymu. Tačiau valdantieji turi pakankamai balsų, kad įveiktų prezidentės veto.
Smurtiniai saugumo pajėgų veiksmai prieš protestuotojus Sakartvele sukėlė tarptautinį susirūpinimą. ES, JAV, Prancūzija ir kitos šalys pareiškė esančios sunerimusios dėl smurto naudojimo prieš demonstrantus.
Nuo balandžio 9 d. kone kasdien dešimtys tūkstančių žmonių Tbilisyje eina į gatves. Jie protestuoja prieš pagal rusišką analogą sukurtą įstatymą, versiantį visas nevyriausybines ir žiniasklaidos organizacijas, gaunančias daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, užsiregistruoti kaip esą veikiančias užsienio valstybės interesams.
Partija „Sakartvelo svajonė“ teigia taip siekianti didesnio skaidrumo ir užsienio įtakos kontrolės. Tačiau daug demokratijos skatinimo projektų šalyje yra finansuojami iš Vakarų organizacijų, ES, JAV. Kritikai baiminasi, kad šiuo įstatymu bus piktnaudžiaujama pagal Maskvos pavyzdį – būtų sustabdyta nevyriausybinikams taip svarbi parama ir imta persekioti provakarietiškas jėgas.
Nuo gruodžio Sakartvelas turi kandidatės į ES statusą, tad įstatymas kenkia šalies narystės siekiui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino vyriausybę Tbilisyje toliau judėti ES kryptimi. Sakartvelo premjeras Iraklijus Kobachidzė atmetė Vašingtono kvietimą atvykti, nes JAV iškėlė sąlygą vizitui – atšaukti įstatymą.
Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, S. Zurabišvili santykiai su valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybe pasiekė žemiausią tašką. Prezidentė kritikavo Sakartvelo valdžią dėl nepakankamos paramos Kyjivui, suartėjimo su Maskva ir silpnų pastangų šalies europinės integracijos kelyje. Valdžios partija ėmė blokuoti prezidentės užsienio vizitus. Tai buvo aiškinama tuo, kad esą ji savo pareiškimais kenkia šaliai.
S. Zurabišvili ir toliau lankėsi Europoje savo lėšomis. Tai davė dingstį pradėti jos apkaltą, kuri galiausiai žlugo.
Balandį prezidentei ministro pirmininko Iraklio Kobachidzės įsaku buvo uždrausta atvykti į Lietuvą. Prieš metus S. Zurabišvili į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis taip pat buvo atvykusi be vyriausybės leidimo.
