Tampa sunku susikaupti
„Esant psichikos sveikatos sutrikimams, miegas sutrinka ypatingai dažnai. Įprastai tai būna miego trukmės ir jo kokybės sutrikimai. Taip pat gali įvykti įvairių neįprastų įvykių miego metu, pavyzdžiui – vaikščiojimas per miegus, naktiniai košmarai ir siaubai“, – pastebi J. Montvidas.
Miego sutrikimai retai būna izoliuoti nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų simptomų. Dažnai jie būna tik vienas iš psichikos ar kitokio sutrikimo simptomų. „Miego sutrikimai – simptomas, kurį vieną iš pirmųjų pastebi patys pacientai. Pirmiausia tampa sunkiau užmigti, pasikeičia bendra miego trukmė arba gylis. Jei šie simptomai vargina ilgą laiką, tampa sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, galima galvoti apie miego sutrikimą“, – pabrėžia gydytojas psichiatras.
Jis priduria, kad nemigą diagnozuoti galima tik tada, jei miego sutrikimai pasireiškia mažiausiai tris kartus per savaitę ne trumpiau kaip vieną mėnesį. Taip pat tada, jei dieną ir naktį apie nemigą yra daug galvojama, perdėtai rūpinamasi dėl jos padarinių, miego kokybė suprastėja, o miego trukmė sukelia ryškų distresą ir sutrikdo socialinę ir darbinę veiklą.
Jonas Montvidas / Asmeninio archyvo nuotr.
Svarbios mintys
Pajutus pirmuosius miego sutrikimo simptomus gydytojai ragina pirmiausia peržiūrėti miego higienos įpročius. Miego sutrikimas dažniausiai lydi kitus psichikos sutrikimus, kurių pradžia siejama su reikšmingais stresiniais įvykiais, todėl vertėtų apsvarstyti, ar pastaruoju metu gyvenime neįvyko kas nors, kas galėtų sukelti įtampą, stresą, pyktį, pavydą ar kitas stiprias nemalonias emocijas.
„Miegas, panašiai kaip fizinis skausmas, mums signalizuoja, kad gali būti kažkas negerai, kas sukelia stiprias emocijas. Todėl raginčiau atkreipti dėmesį, apie ką galvojama naktį, kokios mintys aplanko po to, kai pasakoma „negaliu užmigti“. Dažnai tame slypi daug informacijos apie veiksmus, kurių galima imtis gerinant miegą“, – aiškina J. Montvidas.
Gydytojas ragina pirmiausia atkreipti dėmesį į galimas psichologines nemigos priežastis, išmėginti kognityvinę elgesio arba kitokią psichoterapiją miego sutrikimams gydyti ir tik vėliau griebtis slopinančių ir migdomųjų medikamentų. „Nors šie medikamentai sukelia greitą, momentinį užmigimą ir atrodo kaip išsigelbėjimas, tačiau tai yra rimtos ir stiprios cheminės medžiagos, galinčios sukelti priklausomybę. Ne veltui jie įtraukti į narkotinių medikamentų sąrašus. Kartais patirti nemigą, ypač išgyvenant labai stiprų stresą, yra suprantamas reiškinys, kurio skubėti slopinti medikamentais nereikėtų, o pradėjus juos vartoti, reikėtų griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų“, – teigia jis.
Kitoks nei įprastai
Psichikos sveikatos sutrikimai – būsena, kai kliniškai reikšmingai sutrinka asmens kognityvinės funkcijos, emocinė būsena ar elgesys. Tai apriboja asmens kasdienį socialinį, darbinį funkcionavimą, įprastą asmeninį gyvenimą. Pagal tai, kiek stipriai šie sutrikimai sutrikdo kasdienį funkcionavimą, kai kuriuos sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją, galima skirstyti į lengvus ir sunkius.
Kartais patirti nemigą, ypač išgyvenant labai stiprų stresą, yra suprantamas reiškinys, kurio skubėti slopinti medikamentais nereikėtų.
Pastebima, kad ne tik miego kokybės suprastėjimas gali išduoti apie šiuos sutrikimus. Pirmieji psichikos sveikatos sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs. „Dažnai pradžią išskirti padeda palyginimas su konkretaus žmogaus įprastu funkcionavimu, elgesiu iki psichikos sutrikimo pasireiškimo“, – pažymi J. Montvidas.
Gydytojai ragina: jei pastebėjote savo ar artimųjų elgesio pokyčius (atsirado apatija arba dirglumas, pakito apetitas, pradėjo varginti įkyrios mintys apie ateitį, atsirado prislėgtumo jausmas, nebedomina anksčiau dominusi veikla, atsirado fizinių nusiskundimų, pavyzdžiui, pilvo, galvos skausmai, galūnių tirpimas, kurių priežasties neranda kitų specializacijų gydytojai), nedelsdami kreipkitės į gydytojus psichiatrus. Jie parinks tinkamiausią gydymą ir padės, net ir turint psichikos sveikatos sutrikimą, gyventi visavertį gyvenimą.
