Psichotroninis ginklas – tai toks ginklas, kuriuo karų metu būdavo formuojami kariaujančiųjų jausmai ir pojūčiai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, filosofas Gintautas Mažeikis.
LRT radijo klausytoja Marytė, paskambinusi nuomonių telefonu, domisi, kas yra psichotroninis ginklas. Filosofo G. Mažeikio teigimu, dažniausiai vartojama psichotroninio arba psichotropinio ginklo sąvoka.
„Tai reiškia cheminio poveikio ginklą, tokį, kaip stimuliatoriai, depresantai, haliucinogenai, neuroleptikai. Arba kognityvinio poveikio medžiagas“, – teigia filosofas.
Anot jo, visos šios medžiagos yra skirtos pakeistinės sąmonės formavimui. Tai reiškia, kad formuojami jausmai, pojūčiai ir emocijos, tokios, kaip baimė, siaubas, drąsa ir pan. Taip pat banginiu būdu gali būti formuojami skausmo pojūčiai.
G. Mažeikio teigimu, dažniausiai šie ginklai yra eksperimentiniai, nors alkoholis, nikotinas, amfetaminas arba kokainas labai plačiai vartotos karų metu sustiprinti karių drąsai. Haliucinogeninės medžiagos (pavyzdžiui, LSD) irgi buvo bandytos, tačiau nepasirodė labai veiksmingos.
„Psichotropinės medžiagos buvo vartojamos visados, jau nuo antikos laikų“, – sako G. Mažeikis. Pasak jo, amfetaminas – stimuliatorius, pradėtas aktyviai naudoti JAV kariuomenėje 1939–1945 metais, o įvairūs kokaino mišiniai su nitroglicerinu, kurie taip pat yra drąsinantys stimuliatoriai, naudoti Afrikos karų metu. Pavyzdžiui, Siera Leonės pilietinio karo metu jų duodavo paaugliams, kad šie nebijotų ir būtų labai agresyvūs, pasakoja VDU dėstytojas.
Kaip psichotropinis ginklas naudojamos ir kognityvinės medžiagos, tarkime, emocinė dezinformacija, kuri galėtų sukelti didelį visuomenės dėmesį. „Emocinė dezinformacija taip pat laikoma ir propagandos priemone, tai vieta, kur psichotropiniai ginklai ir propaganda susiję“, – kalba G. Mažeikis.
Pateikti klausimą ar išsakyti savo nuomonę LRT radijui galite visą parą, paskambinę telefonu (8 5) 2363009. Atsakymus galite išgirsti ketvirtadieniais, 8.35 val., „Ryto garsų“ rubrikoje „Jūs paskambinote į LRT radiją“.
