-
Ekonomistai prezidento siūlymus infliacijai švelninti vertina pozityviau nei PVM lengvatą šildymui
Tačiau ekspertai taip pat vieningai atkreipia dėmesį, kad ateityje priiminėti panašius pasiūlymus reikėtų daug atsargiau, kadangi tokia politika gali vesti nuo trumpalaikės prie struktūrinės infliacijos suformavimo.
Bendrovės „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad šalies vadovo pasiūlymai yra taiklesni nei Finansų ministerijos iniciatyva mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui.
„Matyt, tai yra kelias, kuriuo labiau palanku tokiomis aplinkybėmis eiti, nei imtis mokestinių pakeitimų, kaip buvo pasielgta su pridėtinės vertės mokesčiu šildymui, nes tai yra taiklesnės priemonės, jos atliepia būtent jautriausių visuomenės sluoksnių poreikius infliacinėmis aplinkybėmis, kai brangsta visos pirmo būtinumo prekės ir paslaugos“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
Palaiko siūlymą didinti NPD
Pasak ekonomistės, į mažiausias pajamas gaunančių gyventojų atlyginimų didinimą orientuotos priemonės gali prisidėti prie infliacijos amortizacijos.
„NPD padidinimas yra dar papildomas instrumentas, kuris padėtų žmonėms daugiau užsidirbti ir atitinkamai tokiomis infliacinėmis aplinkybėmis laisviau planuoti savo finansinius srautus“, – įsitikinusi ji.
Lietuvos pirmas ir pagrindinis prioritetas yra didinti gyventojų pajamas.
Panašios pozicijos laikosi ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pažymi, kad Lietuva neturi daugybės įvairių priemonių atremti importuojamai infliacijai, tačiau pasitelkiant fiskalines priemones ekspertas ragina išlikti atsargiems, kadangi, priešingai, gali būti įpilta „daugiau žibalo“ į infliacijos laužą. Vis tik, NPD didinimas, jo vertinimu, prie struktūrinės infliacijos skatinimo prisidėtų mažiau nei kitos politikų svarstomos priemonės.
„Įtariu, kad viduje pagaminta infliacija antroje šių metų pusėje jau taps dominuojančia. Dėl to sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, manyčiau, kad yra vienas tinkamesnių, nes jis nebūtų labai plataus masto, paliestų tik mažiausias pajamas uždirbančius gyventojus ir taip pat būtų nemetamas kelias dėl takelio. Nes Lietuvos pirmas ir pagrindinis prioritetas yra didinti gyventojų pajamas“, – aiškino Ž. Mauricas.
Idėją dėl vienkartinių išmokų vertina palankiau nei PVM lengvatas šildymui
Tuo metu Prezidentūros pasiūlymą dėl vienkartinių išmokų gyventojams, „Luminor“ ekonomistas vertina kur kas skeptiškiau, nei pirmąjį G. Nausėdos pasiūlymą. Nors jis pabrėžia, kad infliaciją išpūtus per daug, energetikos kainų augimui kitose Europos šalyse nuslūgus struktūrinės infliacijos paveiktai Lietuvai kyla rizika tapti per daug brangia valstybe.
„Kalbant apie vienkartines išmokas, čia jau yra didesnė rizika. Dėl to, kad tai gali išpūsti vidaus infliaciją, gali sukelti nepagrįstus gyventojų lūkesčius, kad jeigu vėl bus šokas ar krizė, tai reiškia, kad valstybė vėl padalins pinigų ir toks naratyvas gali įpūsti vidaus infliacijos burbulą ir vėliau gali Lietuvai skaudžiai atsiliepti“, – įspėja jis.
Vis tik I. Genytė-Pikčienė nemano, kad vienkartinių išmokų rizika sukelti ilgalaikę infliaciją būtų tokia didelė.
„Vienkartinės išmokos, matyt, struktūrinės infliacijos nepaveiktų, nes tai yra vienkartinis poveikis. Bet atlyginimų augimas ir taip yra pakankamai spartus ir natūralu, kad visi papildomi instrumentai tą situaciją tik kaitina“, – sakė INVL ekonomistė.
Perspėja dėl struktūrinės infliacijos rizikos
Tačiau ekspertė sutinka, kad šie siūlymai turėtų būti priimami itin atsargiai, kadangi bandymai išspręsti trumpalaikius energetikos išteklių sukeltus iššūkiu gali sukurti ilgalaikes problemas.
„Reikia atskirti momentinę infliaciją, kuri vyksta dėl importuojamų veiksnių, nuo struktūrinės infliacijos, kurią mes galime turėti ilgesniuoju laikotarpiu dėl šiandien karštligiškai priimamų sprendimų“, – įspėja I. Genytė-Pikčienė.
Panašias rizikas įžvelgia ir Ž. Mauricas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad siūlymas didinti NPD yra tvaresnė priemonė, o vienkartinės išmokos taiklesnės nei Vyriausybės siūlymas mažinti PVM tarifą šildymui.
„PVM lengvata centriniam šildymui nėra geras sprendimas, nes ji didina tiek socialinę, tiek regioninę atskirtį. Nors kaip ir deklaruojama, kad turėtume mažinti. Naudą gauna turtingi žmonės, kurie turi didžiausio ploto būstus“, – įsitikinęs ekonomistas.
ELTA primena, kad, ketvirtadienį po susitikimo su Ministrų Kabineto nariais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarus galimas infliacijos padarinių švelninimo priemones, Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pateikė siūlymus, kaip, jo nuomone, reikėtų sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams.
Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamą pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų. Taip pat šalies vadovas rekomenduoja išmokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tuo metu Vyriausybė šios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
-
S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito 3
Apie tai – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, ekonomistu Stasiu Jakeliūnu ir ekonomistu, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju Romu Lazutka.
– Pone Šilėnai, dabar yra įvairių pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų. Premjeras Saulius Skvernelis šioje studijoje kalbėjo, kad pati vyriausybė dar nėra iki galo apsisprendusi. Ar svarstymai apie tai, kad PVM ateityje turėtų būti 5, 15 ir 21 proc. yra iš principo teisingi?
Ž. Šilėnas: Jei pritariame, kad vienai prekei galima taikyti mažesnį tarifą, mes nerasime priežasčių, kodėl to negalima taikyti kitai prekei. Imkime tą patį šildymą. Sakoma, kad ir turtingi mažesniu tarifu pasinaudoja, bet lygiai tas pats yra ir maistui. Jei taikome maistui mažesnį PVM tarifą, tai žmonės su didesnėmis pajamomis jomis pasinaudoja. Manau yra vienas paprastas sprendimas – taikykime visiems vienodai mažą tarifą – pavyzdžiui, 15 proc. ir nereikės ginčytis, kuri prekė geresnė, kuri blogesnė, kuri vartotojų grupė stipresnė ir pan.
– Tačiau tai iššauktų dar didesnę diskusiją, kokių išlaidų valstybė turi atsisakyti, nes tikėtina, kad pajamų ji gautų mažiau?
Ž. Šilėnas: Žmonių kišenėse tie pinigai pasiliktų. Kita vertus, aš matau pavojų su tarifų diferencijavimu į viršutinę pusę. Abejoju, ar valdžia labai dideliam kiekiui produktų taikys mažą tarifą. Bijau, kad didesniam kiekiui taikys didelį tarifą. Ir tuomet vėl prasidės diskusijos, kurią čia prekę nubausti – ar su daug cukraus, ar su daug druskos. Manau, čia yra pavojus.
– Yra daug siūlymų, bet esminiai momentai turbūt būtų viso labo du – maisto produktų PVM tarifas ir centrinio šildymo PVM tarifas. Periodiniai leidiniai, knygos, apmokestinami 5 proc. PVM, tiražu tik parodo valdžios požiūrį, tam tikrą politiką, bet esminį poveikį daro maisto produktai ir centrinis šildymas. Pone Lazutka, ar reikėtų mažesnį PVM tarifą taikyti visiems maisto produktams?
R. Lazutka: Yra šalių, kur tų mažesnių tarifų yra. Principas yra toks, kad nesvarbu, jog tuo naudojasi ir turtingesni žmonės. Turtingiems žmonėms tos išlaidos sudaro nedidelę dalį. Tuo tarpu mažai uždirbantis žmogus viską išleidžia būtiniausioms prekėms. Ir čia yra pagrindas mokesčių tarifų diferenciacijai, kuri yra visose šalyse. Kita vertus, valstybei reikia pajamų. Pinigai žmogaus kišenėje ar valstybės kišenėje yra skirtingi dalykai. Kuo labiau visuomenė darosi turtingesnė, tuo daugiau pinigų reikia valstybės kišenei tų pačių žmonių naudai, nes reikia finansuoti būtiniausius dalykus, kurie yra finansuojami valstybės, o ne pačių žmonių perkami. Turiu galvoje švietimą, sveikatos apsaugą, socialinius dalykus.
– Kokia jūsų asmeninė pozicija? Ar reikėtų visiems maisto produktams taikyti mažesnį tarifą?
R. Lazutka: Lietuvoje yra labai stiprus argumentas, kad tai nelabai veikia todėl, kad konkurencija yra neužtikrinama. Ir nepaisant to, kad tarifai mažesni, vadinamoji lengvata nenueina iki vartotojo. Tai yra blogai.
– Pone Jakeliūnai, ar jūs pritartumėt, kad PVM būtų mažinamas maisto produktams? Pavyzdžiui, iki 15 proc.?
S. Jakeliūnas: Kiek žinau, vyriausybė to neketina siūlyti.
– Kalba yra apie tokią galimybę nuo naujų metų.
S. Jakeliūnas: Kalbama apie centrinio šildymo ir kitų prekių ir paslaugų – vaistų, transporto tarifus. Naujų lengvatinių tarifų įvedimas nėra diskutuojamas su vyriausybe. Tikiuosi, kad ir nebus diskutuojamas.
– Sakote, kad nediskutuojama apie maisto produktų tarifą, tačiau aš pats girdėjau apie tai diskutuojant.
S. Jakeliūnas: Bent jau su manimi ir Biudžeto ir finansų komitetu niekas nediskutuoja apie tai. Nepamirškime, kad kitose šalyse, kur lengvatiniai PVM tarifai taikomi maisto produktams ir kitoms prekių grupėms, iš esmės yra kita mokesčių struktūra. Ten yra įvesti turto, automobilių mokesčiai, iš to surenkama daug pajamų. Taip pat ir gyventojų pajamų mokesčiai yra skirtingi. Jei mes pradedame galvoti apie naujas lengvatas nekompensuodami jų kažkokiomis kitomis mokesčių pajamomis, mes prakiurdysime biudžetą. To negalime sau leisti.
Jei mes pradedame galvoti apie naujas lengvatas nekompensuodami jų kažkokiomis kitomis mokesčių pajamomis, mes prakiurdysime biudžetą.
Ž. Šilėnas: Džiaugiuosi, kad jūs rūpinatės valstybės biudžetu, bet priminsiu, kad kiekvienais metais į valstybės biudžetą yra surenkama vis daugiau, bet dėl to joks tarifas nėra mažinamas, pinigai žmonėms negrąžinami.
– Priminsiu, kad PVM tarifo didinimas pirmiausiai buvo įvestas vieniems metams, po to pratęstas ir įtvirtintas kaip nuolatinis dydis.
S. Jakeliūnas: Sakoma, kad mokestinė našta žmonėms nemažėja. Bet neapmokestinamas pajamų dydis gyventojams, uždirbantiems nedideles pajamas, nuolat didėja. Greičiausiai bus priimtas sprendimas sulyginti tą dydį minimalia mėnesine alga. Tai didina grynąsias gyventojų pajamas.
– Pone Šilėnai, jūs pritartumėte tokiam sprendimui?
Ž. Šilėnas: Taip, mes jau tai seniai siūlėm, nuo 2011 metų. Tai yra geresnis būdas, nei tiesiog didinti minimalią algą. Tačiau dabar tai yra 10 eurų klausimas. Priminsiu, kad šalia to dar yra kitas pasiūlymas; jei dirbi puse etato ir neuždirbi minimalios algos, „Sodrai“ mokėtum kaip nuo visos minimalios algos. Taigi, dabar yra keletas pasiūlymų į skirtingas puses.
– Antroji pasiūlymo dalis tarsi skatintų darbuotojus išeiti iš pilkos zonos, mes žinome, kad didelė dalis įmonių įdarbina žmones puse etato tam, kad nereikėtų mokėti visų mokesčių. Bet yra žmonių, kurie iš tikrųjų dirba tik puse etato.
Ž. Šilėnas: Čia ir yra dilema. Dėl „Sodros“ yra du pasiūlymai: jei uždirbi mažiau nei minimali mėnesinė alga, moki daugiau mokesčių. Antras pasiūlymas – pirmas šimtas eurų nebūtų apmokestinamas „Sodros“ įmoka. Manau, kad čia yra kova su pasekmėmis, o ne su priežastimis.
S. Jakeliūnas: Aš tikiuosi, kad to nebus. Tuos argumentus išsakėme viešai, nes tai komplikuoja visą sistemą. Pradinis pasiūlymas, įrašytas programoje, kad mes turėtume galų gale sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir tada imtis kitų dalykų – bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą, pakoreguoti gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir t.t.
– Kodėl vyriausybė to nesiūlo?
S. Jakeliūnas: Nes nesiryžta.
– Bet jūs esate Seimo nariai, galite patys inicijuoti.
S. Jakeliūnas: Tam reikia didelio techninio pasiruošimo. Tą gali atlikti tik vyriausybė. Biudžeto ir finansų komitete mes raginome, kad pasiūlymo, apie kurį kalbėjote, nebūtų tam, kad paliktume laisvas rankas ir galėtume sujungti tuos mokesčius. Jei šis sprendimas bus priimtas, jis sumažins „Sodros“ pajamas, didžiąją dalį naudos gaus darbdaviai. Be to, jis komplikuotų sistemą ir užkirstų kelią geresniems sprendimams.
R. Lazutka: Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas iki minimalios algos nelabai ką trukdo. Bet pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos liga, apie kurią jau ilgai kalbama – menki viešieji finansai. Mokesčių sistema pirmiausiai turi būti orientuota į valstybės pajamų padidinimą, todėl minimos PVM lengvatos maistui būtų didelė netektis biudžetui. To negalima daryti, nepakeitus visos mokesčių sistemos.
– Pone Šilėnai, o kaip dėl PVM lengvatos centriniam šildymui?
Ž. Šilėnas: Mes turbūt visi užmiršome, kad PVM lengvata buvo įvesta laikinai, kai brango nafta ir dujos. Yra įvesta kompensacija. Jei šildymo kainos auga, jei staiga pabrangtų dujos, visi žmonės, kurie turi mažas pajamas, gautų kompensacijas. Dabar yra kalbama ne tik apie PVM lengvatos šildymui palaikymą, bet lygiai taip pat kalbama apie tą kartelę, nuo kada žmogus galėtų gauti kompensaciją. Yra pavojus, kad iš esmės ne tik niekas nesikeis, bet vietoj to, kad žmogus mokėtų mažiau už šildymą, jis gaus daugiau kompensacijos. Netgi žmonės su aukštesniais atlyginimais kai kuriais atvejais galėtų bandyti į tą kompensaciją pretenduoti. Klausimas, į pliusą ar į minusą valstybės finansams ši reforma išeis.
S. Jakeliūnas: Tikėjausi, kad šis klausimas šiemet jau buvo išspręstas. Deja, finansinio populizmo virusas iš konservatorių frakcijos vėl paplito.
– Čia yra jūsų mainai su konservatoriais. Urėdijas iškeitėte į PVM lengvatą šildymui.
S. Jakeliūnas: Čia ne mano mainai, manęs nerašykite į šio susitarimo autorius. Blogiausia, kas gali atsitikti – kad mes paliksime ir nuleistą kompensacijų kartelę, ir vėl įvesime ar grąžinsime PVM lengvatą. Kompensacijų kartelė buvo nuleista su sąlyga, kad PVM lengvata šildymui nepratęsiama. Jeigu jau svarstytume 15 proc. lengvatą nuo kitų metų, kompensavimo kartelė turėtų būti kilstelėta iki 15 proc. dėl administracinių ir finansinių priežasčių.