RRT vadovės teigimu, tarnyba šiuo metu kuria vadinamąją radijo dažnių biržą, kuris leistų efektyviau panaudoti elektroninius išteklius.

„Mes čia galėtume pasitempti, bet Vidaus reikalų ministerija yra rezervavusi dalį dažnių kritinio ryšio tinklo vystymui (...). Bet yra rezervuota dalis komercinių dažnių. Mūsų supratimu, valstybė savo reikmėms yra rezervavusi daugiau nei jai iš tikrųjų reikia“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį BNS teigė J. Šovienė.

„Turėtų būti priimami sprendimai, į kurią pusę mes einame, ką mes naudojame, ką mes rezervuojame. Galbūt ir tuos (valstybės – BNS) rezervuotus dažnius galėtume naudoti komercinei veiklai kartu su tam tikrais įpareigojimais“, – pridūrė ji.

RRT vadovės teigimu, Vidaus reikalų ministerija turi nuspręsti, kurias rezervuotas radijo dažnių juostas naudos valstybinio kritinio ryšio tinklo plėtrai, o nepanaudotas perduoti komercinio 5G ryšio plėtrai.

„Jie turi rezervavę ir vadinamą komercinę (juostą – BNS), kurią Europos Komisija laiko komercine. Dėl to (EK – BNS) sako, kad mes nepanaudojame pakankamai (resursų – BNS) šiai technologijai. Taip, mes jų neskiriame, nes yra rezervuota“, – aiškino RRT vadovė. 

„Tai yra valstybės išteklius. Jį reikia naudoti ir gauti už tai pajamas“, – pridūrė ji.

Pasak J. Šovienės, Lietuvoje 5G technologijai naudojama tik kiek daugiau nei 20 proc. elektroninių išteklių, tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra apie 50 proc.

Jos teigimu, Lietuvai taip pat reikia padirbėti plečiant aukštos kokybės pralaidžių ryšių tinklus – jie kol kas labiausiai sukoncentruoti tankiai apgyvendintuose miestuose. 

RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius sako, jog aukcioną planuojama skelbti įvertinus tai, kad 1452–1472 megahercų (MHz) arba 1472–1492 MHz dažnių juostos tinka mobilaus ryšio plėtrai. 

„Įvertinę, kad 1452–1492 MHz radijo dažnių juosta gali būti skirta mobilaus ryšio plėtrai, planuojame skelbti aukcioną. Jame galės dalyvauti mobilaus ryšio operatoriai ir įgytų dažnių pagrindu dar labiau padidinti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų plėtrą. Kuo daugiau operatoriai turi spektro, tuo didesnę ryšio kokybę vartotojams gali užtikrinti“, – pranešime teigia D. Kuliešius.

Šiuo metu tarnyba dėl šios galimybės konsultuojasi su operatoriais. Vieša konsultacija vyks iki rugsėjo 18 dienos.

Pagal projektą kiekvienam aukciono laimėtojui gali būti suteikta teisė iki 2032-ųjų spalio naudoti radijo dažnius tik iš vienos juostos.

Europos Sąjunga (ES) siekia, kad mobiliojo ryšio plėtrai numatyta 700 megahercų (MHz) dažnių juosta būtų atlaisvinta iki 2020-ųjų birželio, tačiau bent jau kol kas Rusija ir Baltarusija to padaryti neketina ir todėl 5G ryšio plėtrai Lietuva, Latvija ir Estija turėtų naudoti kitas dažnių juostas.

Baltarusija iki kitų metų pabaigos ketina apsispręsti dėl 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo, tačiau, anot Lietuvos atstovų, šalis gali sekti Rusijos veiksmus, kuri dabar neketina iškelti antžeminės televizijos į kitas radijo dažnių juostas. Baltijos šalių derybos šiuo klausimu su Rusija įstrigo dar pernai rudenį, o šiemet rudenį su Rusija dėl to bandys kalbėtis Europos Komisija (EK).

„Rusija ir Baltarusija tą dažnį (700 MHz - BNS) naudoja antžeminei televizijai, dėl to nėra aišku kaip bus dėl mūsų rytinio pasienio. Su Baltarusijos atstovais praeitą savaitę apsitarėme, kaip tą jų televiziją iškelti į kitą dažnį, bet susitarimas dar nėra pasirašytas. Jie yra užsakę studiją ir vertins, kas bus, jei atlaisvins, kas bus, jei neatlaisvins, kiek kainuos, ir rezultatus turės 2018 metų pabaigoje“, - BNS sakė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo ryšio departamento vadovas Augutis Čėsna.

Pasak jo, Baltarusija gali nuspręsti ir neperkelti savo televizijos į kitus radijo dažnius, nes atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą įpareigotos tik ES valstybės.

„Dar vienas argumentas prieš yra tai, kad Rusija nesiruošia perkelti. Mes pas rusus buvome pernai rudenį ir jie pasakė, kad tame dažnyje pas juos bus televizija, todėl yra tikimybė, kad Baltarusija daugiau pažiūrės, ką daro Rusija“, - kalbėjo A.Čėsna.

Pasak RRT atstovo, Rusijai ir Baltarusijai nusprendus neatlaisvinti 700 MHz dažnių juostos, Lietuva tai padaryti turėtų tik nedidelėje šalies teritorijoje, kurioje dažnių spektras nesiekia trečiųjų ES šalių.

Ši dažnių juosta ateityje gali būti naudojama ir 5G ryšio plėtrai, tačiau, pasak A.Čėsnos, dėl Rytų kaimynių Lietuvoje neatlaisvinus 700 MHz dažnių juostos, 5G plėtrai kurį laiką galėtų vykti kitose dažnių juostose.

„5G pirmiausiai veiktų kitose dažnių juostose. Pavyzdžiui, 5G Vilniuje būtų diegiamas kituose dažniuose ir nesukeltų problemų plėtrai. (...) Tų dažnių, kuriuos šalies operatoriai dabar turi, tikrai pakaks bent jau artimiausioje ateityje“, - sakė RRT atstovas.

EK siūlo, kad visose ES šalyse 700 MHz dažnių juosta būtų paskirta belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui vėliausiai iki 2020 metų birželio 30 dienos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketvirtadienį paskelbė konkursų transliuoti radijo programas Kaune ir Palangoje nugalėtojus.

Komisijos teigimu, „Extra FM“ Kaune 105,4 MHz dažniu bus pradėta transliuoti nuo liepos pabaigos.

Šiame konkurse paraiškas taip pat buvo pateikusios bendrovės „Garso klipai“, „Kvartolė“, „Mainai“, „Radiola“ ir Žinių radijas.

Palangoje „Pūko“ radijas taip pat nuo liepos pabaigos bus pradėtas transliuoti 88,7 MHz dažniu.

Šiame konkurse paraiškas buvo pateikusios bendrovės „Geruda“, „Mainai“, Marijos radijas ir Žemaičių radijas.

Naujame Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) radijo dažnių aukcione bus siūlomi trys jų blokų paketai, kiekvieno kurių pradinė kaina - 10 mln. eurų, o ribinė kaina - 80 mln. eurų.

900 megahercų (MHz) ir 1800 (MHz) radijo dažnių juostų aukcionas vyks sausio 6 dieną, o leidimai juos naudoti galios nuo 2017 metų lapkričio 1 dienos iki 2032 metų spalio 31 dienos.

"RRT po diskusijų ir viešų svarstymų su rinkos dalyviais bei suinteresuotomis institucijomis priėmė sprendimą, kuris, mūsų nuomone, bus naudingiausias vartotojų paslaugų tęstinumo bei technologinės pažangos užtikrinimui, išlaikant tokį patį aukštą rinkos konkurencijos lygį", - pranešime spaudai sakė RRT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas.

Anot jo, vadovautasi skaidrumo, lygiateisiškumo principais bei kitų valstybių patirtimi, taip pat siekta, kad vartotojai ateityje gautų ne tik ne prastesnės, bet dar geresnės kokybės paslaugas.

Palyginti su rugpjūčio pradžioje skelbtu aukciono sąlygų projektu, padidinta pradinė radijo dažnio bloko kaina. Tuomet planuota, kad ji bus 5 mln. eurų. Tuo metu ribinė kaina nepakito.

Aukciono dalyvis privalo ne mažiau kaip pastaruosius penkerius metus teikti telefono ryšio arba duomenų perdavimo paslaugas ir turėti ne mažiau kaip 20 tūkst. abonentų.

Aukciono laimėtojas turėtų per trejus metus mobiliuoju ryšiu dengti ne mažiau kaip 98 proc. Lietuvos teritorijos, o jo spartusis belaidis plačiajuostis ryšys (30 Mb/s ir daugiau) nuo 2020 metų pradžios aprėptų teritoriją, kurioje gyventų ne mažiau kaip 85 proc. šalies gyventojų.

Minėtas radijo dažnių juostas iki 2017 metų spalio pabaigos turi teisę naudoti mobiliojo ryšio operatoriai "Bitė Lietuva", "Omnitel" ir "Tele2", visi jie ketina dalyvauti aukcione. Būsimame aukcione ketina dalyvauti ir valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), liepos pabaigoje paskelbė apie ketinimus pereiti prie mobiliojo ryšio bendrovių naudojamos LTE technologijos ir teikti jomis 4G ryšio paslaugas.

Pajamos, gautos iš aukciono, pateks į valstybės biudžetą.