Kaip teigiama pranešime, sutartis su JAV vyriausybe atnaujinta birželio pradžioje.

Taktinių radijo ryšio priemonių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms bus nupirkta už daugiau nei 3 mln. JAV dolerių(daugiau nei 2,6 mln. eurų). Šios lėšos skirtos iš JAV Europos saugumo paramos lėšų.

„Ši moderni ryšio įranga ne tik padidins Lietuvos kariuomenės sąveikumą su NATO sąjungininkais, ypač JAV, bet ir suteiks ryšio tvarumą tarp pačių Lietuvos kariuomenės padalinių“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Radijo ryšio įranga bus aprūpinti Sausumos pajėgų manevriniai vienetai, greitojo reagavimo pajėgos, Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budintys vienetai.

„Šis įsigijimas yra dar vienas puikus Lietuvos pasiryžimo stiprinti savo karinius pajėgumus pavyzdys“, – teigė JAV ambasados Bendradarbiavimo gynybos srityje departamento direktoriaus pavaduotojas majoras Sean Rufolo (Šonas Rufolas).

Šiuo metu Lietuva derina ir 200 šarvuotųjų visureigių JLTV įsigijimą iš JAV. Šių metų pradžioje Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo planą, kuriuo siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą ir tinkamą ilgalaikių projektų f

Kauniečiai nesutriko

Kai "Alfa" desantininkai Vilniuje užėmė Televizijos bokštą ir nutildė Eglę Bučelytę, šį vaizdą mačiusieji Kauno miesto savivaldybės pirmojo aukšto lange pastatyto televizoriaus ekrane, nesutriko.

Įvaža į savivaldybės pastatą tomis sausio dienomis jau buvo apsaugota sukrautais vienas ant kito smėlio maišais, o pastato viduje buvo išvedžiotos gaisrinės žarnos, stipria srove turėjusios nublokšti į vidų besiveržiančius sovietinius karius. Be to, grupė žmonių savivaldybėje registruodavo gyventojų, taksi vairuotojų pranešimus telefonu apie karinės technikos judėjimą mieste.

Dalis vyrų ir moterų, tą baisiąją naktį buvusių prie savivaldybės, nusprendė veikti – nutarė važiuoti į Vaižganto gatvę, kur plakė Kauno televizijos ir radijo techninė širdis – relinės jungties stotis (dabar – Kauno regiono siuntimo tarnyba).

"Tuo metu pagalvojome, kad jei agresoriai ir Kaune užimtų šį tarpukarį menantį pastatą, Lietuva liktų be ryšio su savo gyventojais. Tačiau Kauno radijas ir televizija netruko pradėti transliacijas. Kaunas vėl tapo laikinąja Lietuvos sostine, skleidusią informaciją ne tik mūsų šalyje. Kauno TV signalus, kuriuos buvo galima perduoti ir į palydovą, užfiksavo Suomija, Estija, Latvija ir net JAV", – pasakojo restauratorius Kostas Bielys.

Sunaikino savo dokumentus

Kostas prisiminė, kad savanoriai gynėjai, atvažiavę į Vaižganto gatvėje veikusią stotį, čia rado, atrodo, keturis darbuotojus ir kelis apsaugos vyrus. Stoties darbuotojai palankiai priėmė gal 30 beginklių gynėjų.

"Mes su Sauliumi Greičiūnu ėmėmės iniciatyvos organizuoti budėjimą stotyje – parinkome 24 vyrus šiam svarbiam tuo metu ne tik Lietuvai objektui saugoti. Moterų ir kelių įtartinai atrodžiusių vyrų paprašėme grįžti namo, palikome sargybą lauke", – pasakojo pašnekovas.

K.Bielys neprisimena gydytojo chirurgo, gyvenusio netoli šio svarbaus objekto ir atėjusio jo saugoti, pavardės, tačiau gynėjai nedvejodami perdavė vadovavimą gynybai būtent jam.

"Vadas mums patarė sunaikinti visus turimus su savimi dokumentus, bet kokį popieriuką, pagal kurį okupantai galėtų nustatyti suimto ar nužudyto asmens tapatybę ir paskui keršyti jo artimiesiems. Aš sunaikinau savo karinį bilietą. Beje, dabar negaliu įrodyti, kad dvejus metus tarnavau sovietų armijoje, ir mano darbo stažas dėl to sutrumpėjo", – palingavo galva Kostas ir prisiminė, kad  vadas pažadėjo gynėjams, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, paslėpti juos Kauno klinikose, savo skyriaus palatose.

Padėjo "Caritas"

Pasak pašnekovo, tą naktį stotyje budėjęs jos darbuotojas Vytautas Valaitis gynėjams sakė, kad puolimo atveju jie privalo išlaikyti stotį neužimtą penkias minutes.

"Tiek laiko prireiktų perduoti į eterį paskutines žinias ir nutraukti visas relines jungtis taip, kad okupantai nesugebėtų skleisti pasauliui melo apie įvykius Lietuvoje", – teigė Kostas, budėjęs stotyje tris paras.

A. Kairio nuotr.

Pasak K.Bielio, namie jis buvo palikęs žmoną su septynerių metų sūneliu ir trejų metukų dukrele, tačiau ir antroji jo pusė tą Sausio naktį išvažiavo budėti į Juragius, patikėjusi vaikus prižiūrėti seneliams. Tuo tarpu stoties Vaižganto gatvėje gynėjai pakaitomis nusnūsdavo ant nežinia iš kur atsiradusių čiužinių, o dieną "Caritas" atstovės ir vienuolės atveždavo vyrams sumuštinių, kavos. Nors gynėjai nebadavo, tačiau patyrė didžiulį emocinį stresą. Jį apmalšino stotyje pasirodęs Šv.Antano bažnyčios kunigas.

"Jis mus palaimino, priėmė savanorio priesaiką, atleido nuodėmes ir suteikė Ligonio sakramentą, kurį įprastai vadiname Paskutiniu patepimu. Keista, bet tai mūsų neišgąsdino. Atvirkščiai – tai priėmėme kaip kunigo prašymą Viešpačiui sustiprinti dideliame pavojuje atsidūrusių stoties gynėjų dvasią", – prisiminė Kostas.

Prisimena Olegas

Kosto prisiminimus apie įvykius stotyje papildė interviu metu joje pasirodęs Olegas Kapitanovas, antenininkų grupės inžinierius. Jis stotyje dirbo ir 1991-ųjų sausio agresijos dienomis.

"Į darbą atėjau pirmadienį, sausio 14-ąją, grįžęs iš komandiruotės Tauragėje. Radau mūsų stoties teritorijoje daug žmonių – jie šildėsi prie daugybės laužų. Mūsų stoties teritorijos tvora iš išorės buvo apjuosta įvairiais automobiliais, o įvaža užblokuota statybiniais blokais. Mes su antenininkais mėginome sumontuoti savo teritorijoje rezervinę trumpųjų bangų anteną, važiavome į Juragius pakreipti ten anteną taip, kad Vilnius ir jo pakraščiai, netekę Televizijos bokšto, galėtų matyti televizijos transliacijas iš Kauno", – pasakojo Olegas.

Pražuvęs sąrašas

Dar po kelių dienų su antenininkų brigada Olegas išvažiavo kelti antenų ant gaisrininkų stebėjimo bokštelių Šalčininkų rajone, tiesė ten televizijos kabelius, kad visi Lietuvos pakraščiai matytų, kas vyksta šalyje.

"Gaila, kad tie pakraščiai nematė, kaip vienus beginklius vyrus, budėjusius mūsų stotyje, trečią dieną atėjo pakeisti tokie pat beginkliai Krašto apsaugos savanoriai – mane pribloškė šių žmonių, stojusių ginti laisvės, pasiaukojimas", – sakė Olegas.

Šiemet Kostas su Sauliumi Greičiūnu greičiausiai užsuks pas Olegą į stotį, o ne susitiks, kaip buvo įpratę per daugybę metų, prie jos. O kur renkasi kiti šio svarbaus objekto gynėjai?

Kostas nežino, nes neišliko jų sąrašo, buvusio pas seniai Amžinybėn iškeliavusį Sausio įvykių bendražygį. Vadinasi, šių vyrų pavardžių nėra Laisvės gynėjų, savanorių sąrašuose?

Trumpabangininkų patirtis

Vienu pirmųjų to laiko ryšių ministro Kosto Birulio įsakymu buvo organizuotas tiesioginis, aplenkiant Maskvą, palydovinis ryšys su pasauliu, pasitelkus norvegų IMRASAT sistemą. Norvegai atgabeno į Klaipėdą palydovinio ryšio terminalą "SATURN 3S-90", kurį mūsų specialistai paslėpė Uosto gatvės gyvenamojo namo palėpėje. Šis karinis ryšys veikė Sausio įvykių dienomis. Tačiau tai nebuvo vienintelis Lietuvos ryšio su pasauliu būdas.

Vienu pirmųjų to laiko ryšių ministro Kosto Birulio įsakymu buvo organizuotas tiesioginis, aplenkiant Maskvą, palydovinis ryšys su pasauliu, pasitelkus norvegų IMRASAT sistemą.

Kaunas nuo seno garsėjo radijo mėgėjų trumpabangininkų pasiekimais. Šios techninės sporto šakos klubui, veikusiam tuomečiame Kauno politechnikos institute (KPI, dabar Kauno technologijos universitetas – KTU), vadovavo Algis Kregždė – tarptautinės klasės radijo sporto meistras, treneris, daugkartinis pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionas, rekordininkas, įtrauktas į Pasaulio radijo sporto šlovės galeriją.

Kauniečiai trumpabangininkai jau turėjo didžiulę patirtį: būtent jie 1989 m. organizavo radijo ryšį su pirmojo trijų lietuviškų jachtų žygio per Atlantą dalyviais ir jį sėkmingai palaikė visos buriuotojų kelionės metu. Sausio agresijos dienomis politikai įvertino Kauno trumpabangininkų galimybes.

Talkino pasaulio radistai

"1991 m. sausį su mumis glaudžiai bendravo tuometis Kauno mero pavaduotojas Saulius Gricius, o mūsų klubo narys Juras Abromavičius, tapęs parlamente savanoriu, ragino mus būti pasirengusius palaikyti ryšį su visu pasauliu", – prisiminė A.Kregždė, organizavęs budėjimus KPI studentų bendrabutyje įrengtoje galingoje radijo stotyje. Joje budėję trumpabangininkai gaudavo žinių iš vilniečių kolegų, kurių technika nebuvo tokia moderni. Informaciją apie įvykius prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto kauniečiai per kelias minutes perduodavo pagrindinėms pasaulio informacijos agentūroms.

Tomis Sausio agresijos dienomis išryškėjo keliolika itin aktyvių pasaulio radistų mėgėjų, talkinusių kolegoms iš Kauno. Ypač išsiskyrė amerikietis Rodžeris Bartas. Jis perduodavo kauniečių siunčiamas į eterį žinias didžiosioms JAV žiniasklaidos priemonėms. Lietuva vėliau įvertino jo nuopelnus Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Klinikų kamino paslaptis

A.Kregždė prisiminė ir radijo stotį, įrengtą Kauno klinikose. Šios stoties siųstuvas buvo labai galingas – parengtas tam atvejui, jei mūsų šalis liktų be valstybinio radijo ir televizijos. Šią stotį įrengti padėjo KPI radijo klubo nariai, padedami kitų šios aukštosios mokyklos specialistų. Jie pagamino tokias antenas, kurias buvo galima per keliolika minučių iškelti ant itin aukšto Kauno klinikų kamino, ir transliacijos iš ten galėjo būti girdimos visame pasaulyje.

Šios stoties siųstuvas buvo labai galingas – parengtas tam atvejui, jei mūsų šalis liktų be valstybinio radijo ir televizijos.

Be to, tam atvejui, jei Lietuvoje būtų užimtos visos valstybinės radijo ir televizijos retransliavimo stotys, KTU radijo klubo nariai buvo sukūrę ir pagaminę 50 W galios radijo siųstuvus, skirtus sumontuoti automobiliuose. Tokiu siųstuvu – mobiliąja radijo stotimi, veikiančia vidurėmis bangomis, buvo galima teikti informaciją didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams.

Laisvė – didžiausias įvertinimas

Rengiantis galimam Kauno miesto savivaldybės pastato šturmui, KTU klubo trumpabangininkai ir čia įrengė radijo stotį, per kurią buvo galima palaikyti ryšį tiek su Aukščiausiąja Taryba Vilniuje, tiek su laisvuoju pasauliu. Beje, kruvinos agresijos akivaizdoje kauniečiai radistai buvo pasirengę ir elektroniniam karui su sovietų armija: jie ne tik klausydavosi okupantų kariškių pokalbių, bet ir buvo suplanavę bei parengę stabdyti radijo ryšį tarp sovietų tankų. Laimei, beveik visų tų priemonių panaudoti neprireikė.

Keista, kad visuose minėtuose postuose Kaune apie pusmetį dirbę ir budėję KTU radijo klubo nariai taip ir liko nepastebėti jokios valdžios, neįvertinti. Tačiau, A.Kregždės nuomone, didžiausias jiems įvertinimas – apginta Lietuvos laisvė!

Vyriausybė siūlo uždrausti disponuoti radijo ryšio slopinimo įrenginiais, neturint tam leidimo, ir nori numatyti už tai atsakomybę.

Susisiekimo ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) parengtoms Elektroninių ryšių įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė. Projektai bus teikiami svarstyti Seimui.

Iki šiol atsakomybė buvo numatyta tik už tokių įrenginių naudojimą, o tai įrodyti teismuose būdavo gana sudėtinga, nurodo Susisiekimo ministerija.

„Šios įstatymų pataisos buvo būtinos, kad galėtume efektyviau kovoti su radijo ryšio slopintuvų naudojimu nusikalstamoms veikoms. Teisės aktuose numatyti papildomi draudimai padės pažaboti prekybą įrenginiais šešėlinėje rinkoje“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, leidimus naudotis radijo ryšio slopinimo įrenginiais išduoda RRT. Jais specialiosios valstybės institucijos gali teisėtai naudotis valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų prevencijos, valstybės sienos apsaugos funkcijoms vykdyti.

Kaip teigia ministerija, tokie įrenginiai kaip tik dažnai naudojami vykdyti nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms.

„Šiaurės Korėjoje visiškai uždraustas mėgėjiškas radijo ryšys, tačiau maždaug kartą per dešimt metų išgirstame signalą iš šios šalies. [...] Vienas radijo mėgėjų tikslų – surinkti ryšių su kuo daugiau šalių. Šiaurės Korėja yra viena iš jų“, – sako S. Kareiva.

Trumposios radijo bangos: komerciškai nepatrauklios, bet žavinčios entuziastus

Radijo bangos – fizikinis reiškinys, dėl kurio galime tiesiogiai girdėti garsus iš visos planetos. Žemėje sklindančių radijo bangų būna įvairių. Ilgosios bangos gali siekti iki 1 000 km. Jos girdimos net po vandeniu. Kitos, trumpesnės, yra vidutinio ilgumo bangos. Jomis 1926 m. pradėtas transliuoti Lietuvos radijas. Šiandien dauguma profesionalių radijo stočių šiomis bangomis nesinaudoja – jos jautrios įvairiems pramoniniams trikdžiams, o siųstuvus išlaikyti brangu. Dabar profesionalios radijo stotys transliuoja ultratrumposiomis, arba FM, bangomis.

Radijo mėgėjai – žmonės, kurie tiesiog iš savo namų kalba radijo eteryje – gaudo dar kitas, t. y.  trumpąsias bangas. Todėl jie vadinami trumpabangininkais. Šios bangos pačios nepastoviausios iš visų – signalas gali nutrūkti bet kada, bet entuziastams dėl to tik įdomiau.

„Trumposios bangos, su kuriomis dirba radijo mėgėjai, kažkada buvo laikomos visiškai neįdomiomis, nes jų sklidimas buvo nenuspėjamas. Žmonės manė, kad praktiškai tai niekaip nepritaikoma, – pasakoja S. Kareiva. – Tačiau išsirutuliojo 100 metų besitęsiantis žaidimas. [...] Nors ilgą laiką niekas nemanė, kad trumpąsias bangas galima panaudoti komerciškai, bet 40 m diapazonu sėkmingai dirba jūrų laivai ir daug kitos paskirties stočių.“

Kaip minėjo S. Kareiva, tai – savotiškas žaidimas, azartas. Antenos nukreipiamos į kurią nors pusę ir ieškoma tinkamo dažnio ir tikimasi ką nors išgirsti.

Troliai baudžiami griežtai

Anot Lietuvos radijo mėgėjų draugijos prezidento, eteryje žmonės bendrauja mandagiai, bet būna ir chuliganų. Taisyklių pažeidimai netoleruojami ir už tai griežtai baudžiama. „JAV už netinkamą naudojimąsi radijo spektru skiriamos baudos, siekiančios keliasdešimt tūkstančių dolerių“, – sako S. Kareiva.

Pasak jo, yra įvairių nederamo elgesio eteryje pavyzdžių: netinkamas signalo siuntimas, be tikslo užimant eterį, keiksmažodžių vartojimas ir t. t. S. Kareiva pabrėžia – trumpabangininkai gali naudotis eteriu tik mėgėjiškais, o ne komerciniais tikslais.

„Negalima užsiimti komercija, groti muzikos, kalbėti nešvankiomis temomis ir panašiai. Tai daryti draudžia reguliuojančios tarnybos. Troliai gaudomi, nustatyti jų buvimo vietą tikrai nesunku“, – teigia radijo mėgėjas.

Retsykiais pavyksta susisiekti net su Šiaurės Korėja

S. Kareiva sako, kad mėgėjiškas radijo eteris skirtas trumpiems pasikalbėjimams, varžyboms ir tolimiems ryšiams. Tačiau, tikina jis, kartais su pašnekovais pavyksta pabendrauti ir ilgiau.

„Vakarais kartais pasigirsta vienas operatorius iš Kanados. Su juo tenka įdomiai pabendrauti. Jis – buvęs NASA darbuotojas, nemažai dirbęs su palydovais. Su juo gana ilgai kalbėjome įvairiomis temomis“ , – pasakoja S. Kareiva.

Lietuvos radijo mėgėjų draugijos prezidentas sako, kad dažniausiai tenka bendrauti su kaimyninių šalių trumpabangininkais. Tačiau, jo teigimu, kartais pavyksta susisiekti ir su tolimų kraštų radijo mėgėjais – pavyzdžiui, kai Indijos vandenyno pietuose esančioje Amsterdamo saloje dirbo ekspedicija, visas pasaulis bandė užmegzti ryšį su ja. S. Kareiva teigia, kad labai retai, bet pavyksta susisiekti net su Šiaurės Korėja – kai koks nors radijo mėgėjas ten nukeliauja ir pradeda siųsti signalą, jis tampa itin populiarus ir visas pasaulis bando su juo susisiekti.

„Šiaurės Korėjoje visiškai uždraustas mėgėjiškas radijo ryšys, tačiau maždaug kartą per dešimt metų išgirstame signalą iš šios šalies, – tvirtina radijo mėgėjas. – Tiesa, nėra buvę, kad dirbtų vietinis Šiaurės Korėjos gyventojas. Tai daro svečiai. Vienas radijo mėgėjų tikslų – surinkti ryšių su kuo daugiau šalių. Šiaurės Korėja yra viena iš jų.“

Iš kolegų užsienyje sulaukia ir dovanų

Radijo mėgėjai atsirado sulig paties radijo atsiradimu ir vystymusi XIX a. pab.–XX a. pr. Dabar pasaulyje yra apie 2 mln. radijo mėgėjų. Šis skaičius išlieka pastovus. Lietuvoje gyvena maždaug tūkstantis trumpabangininkų, iš kurių 340 – radijo mėgėjų draugijos nariai. Kad galėtum būti trumpabangininku, reikia turėti nedidelę radijo ryšio stotelę ir Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą užsiimti mėgėjiška radijo veikla.

Šis užsiėmimas įdomus ne tik dėl šimtmetį gyvuojančio nuotolinio bendravimo būdo. Romantikos prideda ir tai, kad, pavykus užmegzti ryšį su dar negirdėtu radijo mėgėju, jam nusiunčiamas atvirukas (dažniausiai paprastu paštu). S. Kareiva yra gavęs ne vieną tokį laišką.

„Esame gavę laišką iš Niurnbergo. Jame buvo gražus atvirukas su miesto vaizdu, žemėlapis ir šiek tiek informacijos apie radijo stotį, – pasakoja radijo mėgėjų draugijos vadovas. – Taip pat gavome bulgariškų kortelių. Jos retai atkeliauja be šventųjų paveikslėlių, nes bulgarai mėgsta akcentuoti savo ortodoksišką paveldą.“

Galima pabendrauti ir su astronautais

Trumposiomis bangomis galima bendrauti su radijo mėgėjais iš visų pasaulio kampelių, o ultratrumposios bangos mūsų balsus gali skraidinti netgi į kosmosą. S. Kareivos kompiuteryje įdiegta programa, leidžianti  matyti, kokie kosminiai palydovai šiuo metu skraido aukštai virš mūsų galvų. Jie gali būti naudojami kaip radijo retransliatoriai. Per juos taip pat galima užmegzti ryšį su visu pasauliu.

Ultratrumposios bangos – vienintelės, galinčios perskrosti žemės atmosferą ir skrieti kosmose. Anot S. Kareivos, ultratrumposiomis bandomis galima susisiekti su astronautais, tačiau tai padaryti nėra paprasta.

„Kai dirba astronautai, Europoje būna didžiulis susidomėjimas. Su kukliu 50 W signalu sunkoka, nes kiti turi ir kelių šimtų vatų ar net kilovatų galingumo signalus“, – teigia radijo mėgėjas.

S. Kareiva įsitikinęs, kad mėgėjiškas radijas turi šviesią ateitį, nes tokiu būdu žmonės patiria gyvenimo džiaugsmą ir gali tobulėti. „Kuo žavi kopimas į kalnus? Kodėl nevažiuoti traukinuku, nekilti malūnsparniu ar kita transporto priemone? Žmogus linkęs vienokiu ar kitokiu būdu patirti pažinimo džiaugsmą. Tai vienas iš būdų tobulėti“, – įsitikinęs S. Kareiva.