Pranešta, kad, pasinaudojus ilguoju savaitgaliu, miško kirtėjai, kuriems jau gresia baudos už jau nupjautus saugotinus medžius, vėl sugrįžo.

„Jie atvyko apie 10 val. dviem lengvaisiais automobiliais, iš kurių kartu su šio privataus sklypo savininku išlipo dar trys vyrai. Tačiau šį kartą jie nuėjo į kitą minėto sklypo dalį, iš kurio netrukus pasigirdo benzininio pjūklo garsai, lydimi krentančių medžių garso“, – pasakojo vietinė gyventoja Rasa, priminusi, kad šio sklypo savininkas jau yra išvadinęs ją už pilietiškumą „kale“ bei laidęs jos atžvilgiu kitus panašius išsireiškimus, kokių ji per savo gyvenimą dar nebuvo girdėjusi.

Susidūrę su tokiu akibrokštu, vietiniai gyventojai šiandien vėl puolė skambinti policininkams bei aplinkosaugininkams, jau bijodami patys eiti pas įtariamus savivaliautojus bei trukdyti jų nusikalstamiems kėslams.

Kartu su šio privataus sklypo savininku išlipo dar trys vyrai.

Pirmieji atvyko policijos pareigūnai. Viena iš jų portalui kauno.diena.lt, belaukdama su kolegomis aplinkosaugininkų, teigė, kad nuėjus pas įtariamus savivaliautojus, šie teigė, jog šiandien jie medžių nekerta, o tik geni. „Bet mes – ne specialistai, todėl laukiama aplinkosaugininkų“, – sakė pareigūnė.

Sunerimusiems Radikių gyventojams įtarimą kelia ir tai, ar sklypo, kuriame kertami medžiai, savininko atsivežti vyrai laikosi visų saugumo reikalavimų? Jau nekalbant, ar turi jie leidimus tokiems savo darbams savaitgalį?

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip jau rašyta, ketvirtadienį vietiniams gyventojams išsikvietus pagalbon policiją bei aplinkosaugininkus, šie konstatavo, kad neleistinai nukirsti trys saugotini medžiai: du ąžuolai ir pušis. Ir teigė išaiškinę šio sklypo savininkui, kad už tai jam gresia administracinė atsakomybė bei bauda nuo 180 iki 6000 eurų. O taip pat ir nustatytos gamtai padarytos žalos atlyginimas.

Šiandien į Radikius paskui policiją atskubėję aplinkosaugininkai bendrauti su žiniasklaida nebuvo linkę, teigdami, kad visą informaciją perduos kolegai, atliekančiam šį tyrimą. Tačiau, anot vietinių gyventojų, šį kartą aplinkosaugininkai jiems sakė, kad tokiems darbams, kokius šiandien atlikęs sklypo savininkas su atsivežta komanda, miškininkų leidimo nereikia. Jis tikino pjovęs tik obelis, ievas bei kitus panašius medžius, kurie nėra laikomi saugotinais.

O gal tiesiog per tą nepilną valandą, kol vietiniai gyventojai susiorganizavo policijos, aplinkosaugininkų bei žiniasklaidos pagalbą, nespėjo kaip reikiant įsibėgėti?

Be to, anot vietinių gyventojų, aplinkosaugininkai jiems teigė, kad net ir atliekant minėtus darbus, būtina pastatyti apie tai įspėjančius ženklus, o teritoriją, kurioje vykdomi šie darbai, aptverti, nes tai – rekreacinė zona, kurioje vaikšto žmonės.

Tuo tarpu portalo kauno.diena.lt fotografas užfiksavo sklypo savininko pagalbininkus kertant „Stop“ juostą, kurią vietiniai gyventojai ištempė patys, baimindamiesi dėl vaikų saugumo. Sklypo savininkas A.K. – stambiausias tarp jų apie 35-erių metų vyras, labiausiai slėpė veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, kas dar kartą įrodo, kad jis žino, jog elgiasi ne visai tinkamai. Tačiau kai kuriais momentais A. K. neišgelbėjo ir jo gobtuvas.  

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pagalbos šauksmas

Ketvirtadienį Radikių gyventojai stojo ginti šalia namų augančio miško. Pasak vietos gyventojų, sunkioji technika pjauna visus medžius iš eilės.

„Prie mūsų nelegaliai kerta medžius. Gal gali kas nors pagelbėti? Kvietėme policiją, ji buvo atvykusi, sakė, kad perduos gamtos apsaugai. Policija jau išvažiavo, tai kirtėjai nestabdo, atvažiavo ir sunkioji technika, kad viską būtų galima kuo greičiau išvežti. Čia yra rekreacinė zona, kerta storiausius medžius. Mums sakė, kad išduotas leidimas pjauti tuopas, bet jie šluoja ir pušis, ir egles. Sveiki medžiai krenta žemyn“, – nurodė vietos gyventojas Remigijus, pridūręs, kad visas veiksmas vykta Radikiuose, Mėnulio gatvės pradžioje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak pašnekovo, vietiniai savo jėgomis bando stabdyti darbus. Netrukus į redakciją parašė dar keli asmenys ir atsiuntė nuotraukas, kuriose matyti, kad buvo nukirsti medžiai, kurių kamieno skersmuo – nuo 30 iki maždaug 55 cm. Tai rodo, kad išpjauti brandūs medžiai. Be to, matyti, kad kelmai neišpuvę, nepažeisti, tad tikėtina, kad medžiai dar galėjo ilgai žaliuoti.

Žodžiu, ėmėsi savavališkų veiksmų, už kuriuos teks atsakyti.

Teks atsakyti

Kauno rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad kirsti visų medžių nebuvo leista, tad dabar bus siekiama, jog miško savininkai atlygintų padarytą žalą.

„Ką tik kalbėjau su Domeikavos seniūne Lina Mišeikienė, kuri yra įvykio vietoje. Pasak jos, vakar su savininku buvo kalbėta tik apie nuvirtusių tuopų pašalinimą, o šiandien jis pjauna viską iš eilės. Žodžiu, ėmėsi savavališkų veiksmų, už kuriuos teks atsakyti“, – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Jis patikslino, kad leidimo medžiams pjauti, genėti šiuo adresu savivaldybė neišdavusi.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Pranešimas gautas šįryt, apie 9.25 val. Buvo nurodyta, kad Kauno r., Radikių k., vyrai pjauna medžius, galimai neturi leidimo. Atvyko policijos pareigūnai ir gamtos apsaugos departamento atstovai, kurie nustatė, jog dalį išpjautų medžių pjauti leidimo neturėjo, todėl bus išmatuota ir nustatyta padaryta žala. Aplinkybes aiškinasi gamtos departamento specialistai, todėl dėl daugiau informacijos reikėtų kreiptis į juos“, – komentavo Kauno Vyriausiojo policijos komisariato atstovai.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai patvirtino, kad ketvirtadienį gavo pranešimą apie minimą įvykį ir skubiai nuvyko į Radikių kaimą bei atliko patikrinimą.

„Nustatyta, kad kirtimas buvo vykdytas privačiame asmens sklype, kuriame, su sklypo savininko, žinia buvo neteisėtai iškirsti trys saugotini medžiai (du ąžuolai ir viena pušis). Departamento pareigūnai informavo sklypo savininką apie saugotiniems želdiniams taikomus kriterijus ir gresiančią atsakomybę už neteisėtą želdinių pašalinimą“, – nurodė aplinkosaugininkai.

Sklypo savininkui už neteisėtai iškirstus želdinius gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalį (bauda nuo 180 iki 600 eurų). Taip pat bus skaičiuojama aplinkai padaryta žala, kurią sklypo savininkas turės atlyginti.

Projektuojamas apsauginis grunto pylimas, siekiant apsaugoti Radikių gyvenvietę, Kauno rajone, potencialių potvynių ledonešio metu. Pylimo šlapiasis (Neries pusėje) šlaitas bus formuojamas 1:3 nuolydžiu, siekiant suformuoti natūralios struktūros apsauginį pylimą, kurio nereikia stiprinti gelžbetoninėmis plokštėmis ar kitais konstrukciniais elementais. Tarp Radikių gyvenvietės ir apsauginio pylimo bus suformuotas vandens surinkimo griovys, lietaus vandens nuvedimui, griovio žemiausiose vietose bus įrengiami vandens surinkimo šuliniai.

Per gyvenvietę teka du upeliai, kurie per pylime įrengtas vandens pralaidas, sujungiami su Neries upe. Sausojoje pylimo pusėje (Radikių gyvenvietės) upeliai įrėminami plieninėmis spraustasienėmis, kartu su pylimu suformuojant kylančio vandens lygio fizinį barjerą. Sprendinys užtikrina gyvenvietės apsaugą nuo maksimalaus 1 proc. tikimybės potvynio.

Tiltelis virš Lapienės upelio bus demontuojamas, o jo vietoje upelis kanalizuojamas, įrengiant pralaidą. Pralaida bus sujungiama su plieninėmis spraustasienėmis, suformuojant uždarą vandeniui nepralaidų kontūrą. Teritorija virš pralaidos bus suplaniruojama ir tiltelio vietoje įrengiamas pėsčiųjų takas, kuris užtikrins sklandų susisiekimą tarp Paupio ir Pakraščio gatvių.

Šalia Lapienės ir bevardžio upelių įrėminimų pagal poreikį bus projektuojamas drenažas ir vandens surinkimo sistema.

Viešas svarstymas su visuomene įvyks 2021 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Kviečiama aktyviai dalyvauti ir teikti pasiūlymus.

Kitais etapais bus sprendžiamas centralizuotų vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo klausimas.

Per pavasario potvynį 2010 m. labiausiai nukentėjo žemesnėse vietose netoli Neries įsikūrę  Radikių, Salių ir Kleboniškio gyventojai. Neries pakrančių lygį Kleboniškyje dirbtinai iškėlus, šis Kauno mikrorajonas nuo potvynių tapo apsaugotas – jo gyventojai kylant vandens lygiui Neryje gali miegoti ramiai.

Tačiau pylimą ties kitame upės krante esančiais Radikiais dar tik ruošiamasi statyti, ir gyventojų nuotaikos laukiant galimo potvynio – įvairios.

Įvažiuojant į Radikius, švieslentėje mirksi užrašas: „Dėmesio! Potvynio pavojus!“ Nemažai šios gyvenviete tapusios sodų bendrijos gyventojų gerai prisimena 2010 m. potvynį.

Viktoro ir Rimantos namas – vienas iš arčiau upės vagos esančių namų. Prieš vienuolika metų potvynio vanduo buvo apsėmęs pirmąjį jų namo aukštą. „Praėjusį kartą čia viską apsėmė – upės vanduo buvo staigiai pakilęs 6,5 m, vanduo sekundėm kilo. Pirmame mūsų namo aukšte apsėmė baldus, buitinę techniką, drabužius – viską. Kieme stovėjęs automobilis paskendo, garaže labai daug įrankių buvo – tie paskendo, viskas, kas buvo rūsyje, paskendo. Kaip tik iš vakaro prieš tą potvynį buvau kiaulę nupirkęs iš ūkininko mėsai – ir ta paskendo. Tada niekas iš anksto apie gresiantį potvynį neperspėjo – niekas to nesitikėjo. Man kaimynas paskambino antrą nakties, sako: išjunk elektrą – skęstam“, – pasakojo Viktoras.

Rimanta pasakojo, kad potvynio metu buvo apsemta daug automobilių, paskendo daug gyvūnų.  „Tada ir tvoras išlaužė, kai kam langus išdaužė. Nuostoliai buvo didžiuliai, ir beveik niekas nebuvo apsidraudęs. Čia 35 m. žmonės ramiai gyveno, panašių dalykų nebuvo, tai ir nesidraudė. Mes taip pat nebuvom apsidraudę“, – nuostolius prisiminė moteris.

Dabar beveik visi mes turtą apsidraudę ir potvyniui ruošiamės: iš pirmo į antrą aukštą daug ką susinešėm.

Radikių gyventojai pasakojo, kad dabar, skirtingai nei 2010 m., jie potvyniui ruošiasi. „Dabar beveik visi mes turtą apsidraudę ir potvyniui ruošiamės: iš pirmo į antrą aukštą daug ką susinešėm,“, – prisiminė sutuoktiniai.

Jie abejojo, ar tai, kad ties Radikiais Neryje laužomas ledas, tikrai apsaugos šią gyvenvietę nuo potvynio. „Ledus ties mumis pralaužė, bet jei jie eis nuo Vilniaus, Jonavos, gali vėl čia susigrūst. Baisiausia ties Neries posūkiu tarp Radikių ir Salių – ten didžiausios ledų sangrūdos būna“, – pasakojo Radikių gyventojai. Jie abejojo, ar nuo potvynių ateityje Radikius apsaugos ir šiemet planuojamas statyti pylimas.

Potvynį gerai prisimena ir Radikių gyventojas Antanas Godvaiša. Jis rodo šiltnamio stikle išlikusią žymę, iki kur tąkart buvo pakilęs vanduo – žymė siekia vyrui virš galvos. „Naktį paskambino man vienas kaimynas, sako: Antanai, skęstam! Jis buvo išėjęs į lauką ir pamatė gatve ateinantį vandenį. Vanduo išdaužė jo namo pirmojo aukšto langus, apsėmė ten viską. Kai man paskambino, išleidau vilkšunį iš voljero, o vištos nuskendo. Bandžiau dar garažą atidaryt, mašiną išvaryt, bet nebesugebėjau atrakint garažo durų – spyna jau buvo po vandeniu. Kieme stovėjusią pavėsinę vanduo panešė kelis metrus į priekį, malkas išplukdė“, – pasakojo senjoras.

Pakrantėje prie Neries Radikiuose šeštadienį buriavosi smalsuoliai. Vieni ėjo pažiūrėti, kaip darbuojasi vadinamasis ledlaužis – iš ledo gniaužtų upę vaduojanti technika. Kitus čia atvedė potvynio grėsmė. „Mes – ne vietiniai, mes – turistai, atvažiavome pažiūrėti, ar neprasideda potvynis“, – užsiminė pakrante vaikštinėję dvi merginos ir vaikinas.

Pasižiūrėti, kaip dabar atrodo Neris, atėjo ir radikiečiai Edita ir Kęstutis Jociai. „Džiaugiamės, kad dabar situacija visai kita, kad galimam potvyniui ruošiamasi – Neryje laužomi ledai. Džiaugiamės dėl kaimynų. Mes dabar gyvename ant kalno, bet per 2010 m. potvynį gyvenome čia netoliese – žemai. Tai, ką per potvynį patyrėme – labai baisu. Kas to nepatyrė, nesupras“, – įsitikinę Jociai. – Mes patys pirmi tą vandenį pajutom. Buvo apie 2:30 val. nakties. Išgirdome kažkokius garsus – nuėjom prie Neries – žiūrim, kad ledai stoja – nebepraeina, užsikimšo. Ir kol mes parėjom iki namų, ledai mus atsivijo. Vyras mane vis ramino: nebijok, tuoj tuos ledus nuneš. O aš šaukiu: mašinos jau pusė rato, jau visas ratas vandeny! Iš to šoko, nei dokumentų nepasiėmėm – viskas nuskendo.“

Vis dėlto bendrauti su žurnalistais linkę ne visi Radikių gyventojai. „Nebus čia jokio potvynio, čia tik žiniasklaida kelia paniką“, – praeidamas pro mus su fotografu tarsteli jaunas vyras, tačiau mūsų kalbinamas, nebeatsako. Į kalbas nesileidžia ir vyresnio amžiaus pora. „Visi čia eina, kalbina – mes jau pavargome nuo to“, – tarsi paaiškina, kodėl atsisako bendrauti.

Kilometro atstumu nuo Radikių tame pačiame dešiniajame Neries krante įsikūrusi Salių gyvenvietė. Nemažai buvusios sodų bendrijos gyventojų taip pat nukentėjo nuo 2010 m. potvynio.

„Valdžia dabar ragino nelaukiant potvynio laikinai išsikelt kitur, nešiojo skrajutes. Bet mūsų namas gana tvirtas, dviejų aukštų – viso gi neapsems. Per 2010 m. aš buvau išvykusi – vyras namie buvo. Tada mūsų namo rūsys buvo visas apsemtas, mūsų Pylimo gatvė buvo apsemta – garaže, kuris yra toliau nuo upės, vanduo siekė automobilio ratus. Mums tada ir namo terasą ledai kelis metrus į šoną buvo nustūmę“, – pasakojo Salių gyventoja Genė Vitkauskienė.

Vis dėlto ji įsitikinusi, kad šiemet potvynio bus išvengta, nes Neryje išlaužyti ledai.

Meteorologai neatmeta tikimybės, kad šiemet Kauno rajone gali pasikartoti panašus potvynis, koks buvo 2010 m. Pasak jų, ledų sangrūdas, o kartu ir staigų vandens kilimą gali lemti ir staigiai kylanti oro temperatūra, ir virš Neries vykdomos statybos.

Specialistų prognozės

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai stebi, kokia situacija yra Neries upėje, ir prognozuoja, kad potvynis gali prasidėti jau kitą savaitę.

"Šią žiemą upės buvo sukaustytos ledo ir nemažai pasnigo, tačiau kiekiai ne itin dideli. Vasario 20 d. duomenimis, didžiausios vandens atsargos sniege yra pietiniuose, pietrytiniuose rajonuose, kitur jos yra artimos normai", – "Kauno dienai" teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.

Ji nurodė, kad kol kas sniegas tirpsta palengva, jo tirpimo greitį galėtų padidinti iškritęs lietus, bet ir jo kiekiai kol kas prognozuojami nedideli.,

"Greitu metu upėmis pajudės ledai, todėl gali susidaryti sangrūdų. Deja, jos yra sunkiai prognozuojamos. Tai ir gali nulemti didesnį potvynį, kadangi ledų sangrūdos neleidžia vandeniui nutekėti upe, tuomet prasideda spartus vandens lygio kilimas. Šiuo metu Neris ties Vilniumi yra užšalusi, ties Jonava – likęs priekrantės ledas. Nemunas užšalęs iki Kauno, ties Kaunu ledo dangos nėra, toliau – ledo danga pasirodo ties Kulautuva ar net kiek anksčiau. Kadangi upės pasidengusios ledo danga, yra labai didelė tikimybė, kad susidarys jų sangrūdos. Kauno miestui potvynio pavojus neturėtų grėsti. Kur krantai lėkštesni, upės gali išsilieti. Kauną nuo anksčiau buvusių dažnų potvynių ties Nemuno ir Neries santaka apsaugo hidroelektrinė", – pasakojo specialistė.

Vis dėlto pasak J.Brastovickytės-Stankevič, yra tikimybė, kad Kauno rajone gali pasikartoti panašus potvynis, koks buvo 2010 m. Ledų sangrūdas, o kartu ir staigų vandens kilimą gali lemti ir staigiai kylanti oro temperatūra, ir virš Neries vykdomos statybos.

"Susidarius ledų sangrūdai ties Radikiais, vanduo gali priartėti prie gyvenamųjų namų. Šiuo metu ties statomu nauju Kleboniškio tiltu yra laužomas ledas, tad sangrūdai susidaryti ties juo tikimybė sumažėja. Tačiau kiek arčiau Radikių yra kelios seklesnės vietos, kur ledas, atradęs daugiau kliūčių, gali sustoti ir susidaryti ledų sankamša. Įvertinus esamas hidrometeorologines sąlygas, potvynio laukiame pirmąją kovo savaitę", – prognozę pateikė vyresnioji specialistė.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Gyventojai rengiasi

Tiek Kauno rajono, tiek miesto gyventojai, įsikūrę prie Neries, su nerimu stebi, kaip šyla orai. Jei oro temperatūra per parą staigiai pakils, išlieka tikimybė, kad prasidės ledonešis.

Pakilęs vanduo gali tekėti į žmonių rūsius, apsemti daiktus, pridaryti žalos. O slenkantis ledas – ir nunešti vertingą turtą, todėl prie Neries gyvenantys Kauno rajono gyventojai jau dabar ruošiasi galimam potvyniui. Vietiniai žmonės pasakojo, kad iš rūsių jau išnešė daiktus, stebi prognozes. Jei oras staigiai šils, iš žemesnių kiemo vietų patrauks ir automobilius ar kitą turtą, kurį vanduo gali sugadinti. Tačiau yra ir tokių, kurie įsitikinę, kad smėlio maišų blokados nuo vandens neapsaugos.

"Ledai yra Neryje, vadinasi, bus potvynis ir ledonešis. Nėra čia ko papildomai ruoštis, daiktus sukeli aukščiau ir lauki. Kas gyvena prie upės, turi susitaikyti, kad turi gražų vaizdą, bet kartais – ir potvynius. Kai prieš dešimtmetį buvo potvynis, nuo mūsų ir prasidėjo, nes čia anksčiau buvo salos. Tai pas mus būna visa ko pradžia, o paskui eina žemiau Kleboniškio, Kauno link", – "Kauno dienai" kalbėjo Salupių gyventojas.

Vyras tikino, kad sustabdyti ledonešį nelabai yra galimybių, juk, pasak pašnekovo, visoje upėje nepristatysi dambų, kurios neleistų ledo lytims lipti iš upės. Tiesa, Kauno rajono gyventojas prisiminė, kad vienais metais Neryje ties Kaunu buvo pilamos durpės, jos esą sudarė geresnį pralaidumą ir dėl to žemupyje nesiformavo ledų sangrūdos.

Įvertinus esamas hidrometeorologines sąlygas, potvynio laukiame pirmąją kovo savaitę.

"Be to, kartais stebina aplinkosaugininkų elgesys. Atrodo, kad svarbiau kelios žuvys, dėl to neleidžia nieko daryti. Ir 2010-aisiais buvo, kad ugniagesiai ant ledo budėjo, laukė, kol jiems aplinkosauga leis ledus sprogdinti. Kelias dienas laukė, paskui ledai patys pajudėjo", – prisiminė vietos gyventojas.

Ilgametės patirties įžvalgos

Už Kauno miesto civilinę saugą ir ekstremalių situacijų valdymą ilgus metus buvo atsakingas Gediminas Jankus. Buvęs saugos specialistas sutiko su "Kauno diena" pasidalyti įžvalgomis, ar tikrai Kaunui ir rajonui gresia dar vienas potvynis.

"Esant potvynio tikimybei, pavojingiausios vietos išlieka ties Kleboniškiu ir kitoje upės pusėje esančiais Radikiais. Šiose vietose dažniausiai susidarydavo ledų sangrūdos, nes yra tam tikros seklumos ir salelės, į kurias ledai atsiremdavo. Nemanau, kad pasikartos 2010-ųjų istorija, nes šią žiemą šalčiai tęsėsi gana trumpai. Jei atšils palaipsniui, ledai pajudės ir juos tiesiog nuneš srovė. Bet pasiruošimas vis tiek yra būtinas, nes viskas visada priklauso nuo oro sąlygų ir vandens kilimo lygio", – dienraščiui komentavo G.Jankus.

Jis ir pats gyvena Kleboniškyje, tad iš arti gali stebėti, ar yra pavojus, ar ne. G.Jankus pastebėjo, kad seniau ties krantu būdavo daug užliejamų pievų, tačiau jau keletą metų šios vietos yra privati nuosavybė. Tad nors dar statybos nevyksta, teritorijos sparčiai tvarkomos, vežamas gruntas, keliami sklypai. Tai, pasak G.Jankaus, taip pat prisidės prie to, kad vanduo neturėtų taip baisiai apsemti gyventojų, kaip buvo prieš dešimtmetį.

"Manau, kad tiek miesto, tiek rajono savivaldybės jau numatė veiksmus, nors dar jokių įspėjimų ir negavome. Bet tikrai gyventojai bus informuoti, jei kils pavojus, kad pasirūpintų savo turto saugumu. Tačiau kol kas nematau, kad būtų didelis pavojus", – sakė buvęs Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas.

Laužomas ledas

Tačiau, be gyventojų minėtų natūralių salų Neryje, už kurių kliūdavo ledo lytys, šiemet yra viena vieta, kurioje gali susidaryti ledų sangrūdos. A1 kelyje statomas naujas tiltas, todėl dėl statybos darbų šioje vietoje Neries vaga susiaurinta beveik trečdaliu.

"Tikrai gali būti, kad atramos bus papildomas kliuvinys išplaukiantiems ledams. Dar viena pavojinga vieta yra ties Vilijampole, kur Neris daro posūkį, tačiau ten statant naujus namus buvo įrengtos betoninės dambos, kurios neleidžia ledams lipti ant namų. Jeigu kažkas tokio numatyta ir ties tiltu, tada viskas turėtų būti gerai, tačiau kitu atveju tikrai ten ledas gali strigti", – įžvalgomis pasidalijo G.Jankus.

Šiemet Neris užšalo, todėl baiminamasi ledų sangrūdos ir potvynio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Naująjį tiltą per Nerį stato bendrovė "Kauno tiltai". Jos atstovai dienraščiui teigė, kad dedamos visos pastangos, kad ties tiltu nesusidarytų ledų sangrūdų. Todėl jau dabar šioje vietoje ledą laužo žemsiurbė.

"Atšilus orams, suintensyvėjus ledo tirpsmui Neries upėje, bendrovė "Kauno tiltai" aktyviai tęsia anksčiau pradėtus prevencinius darbus. Nuolat stebima situacija naujojo tilto statybvietės objekte įrengtomis kameromis. Reguliariai keliame bepilotę skraidyklę, kuri, sklęsdama virš upės vagos, siunčia vaizdinę informaciją, pastaroji analizuojama ir priimami sprendimai.

Viena priemonių, kuria siekiame užkardyti galimas ledų sangrūdas, yra daugiafunkcės žemkasės laužomi ledai pakrantėje. Pasitelkiame laivą "Watermaster Classic IV" su ekskavatoriaus strėle, siekiančia iki 7 m ilgio. Jeigu prasidėtų ledų sangrūdos, kaip ir nutarta Kauno rajono ekstremalių situacijų valdymo posėdyje, nedelsiant informuotume tarnybas ir, pagal galimybes, dirbtume su mūsų technika", – nurodė "Kauno tiltų" atstovai.

Įrengs stebėjimo stoteles

Rūpindamasi gyventojų ir jų turto saugumu Kauno rajono savivaldybė paruošė informacinius lankstinukus-atmintines "Kaip pasiruošti galimam pavasario potvyniui?", kuriuos šią savaitę išdalys žmonėms.

Lankstinukų sulauks Lapių, Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijų gyventojai, nes šios teritorijos patenka į rizikos zonas, kurias gali užlieti. Seniūnai pasibels ir į žemiau Kauno įsikūrusių gyvenviečių gyventojų duris, nes vanduo gali kilti ir ties Šilelio kaimu, Kačergine bei Kulautuva. Atmintinėse gyventojai ras patarimų, kaip pasiruošti galimam potvyniui, kaip elgtis jo metu ar jam pasibaigus.

Kauno rajono savivaldybės atstovai teigė, kad ties Radikiais artimiausiu metu planuojama įrengti dar vieną stebėjimo stotelę, kuri leis matuoti, kaip kyla vanduo. Pasak rajono savivaldybės atstovų, čia jau veikia garsinė sistema, įspėjanti gyventojus apie kylantį vandenį.

Be to, prie gyvenviečių, kurios įsikūrusios ties Nerimi, ruošiamasi įrengti specialias švieslentes, kuriose būtų skelbiama informacija apie potvynį, vandens kilimą ir kontaktai, kuriais žmonės galėtų kreiptis pagalbos.

Didesnės permainos ties Radikiais dar tik planuojamos. Kaip skelbė ELTA, po ilgų ginčų apsispręsta dėl apsauginio pylimo ties Radikių kaimu statybos. Pernai gruodį Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį: Radikiuose apsauginio pylimo statyba prasidės dar šiais metais. Jis turėtų apsaugoti nuo potvynių ir žemiau kaimo esančias pakrantės sodybas. Tačiau kol kas vyksta tik projektavimo procedūros, o nerimą kelianti situacija dėl galimo potvynio jau klostosi.

2010-aisiais užklupęs potvynis

2010-ųjų potvynis, apie kurį kalbėjo pašnekovai, ne juokais buvo išgąsdinęs Kauno rajono gyventojus. Tąkart net teko skelbti ekstremalią padėtį.

"Kauno diena" primena, kad tąkart dėl tirpstančio sniego ir stipraus lietaus smarkiai pakilo Neries vandens lygis ties Kaunu. Labiausiai nukentėjo Radikių, Salių ir Kleboniškio gyventojai. Dalis jų naktį buvo evakuoti ir turėjo palikti savo gyvenamąją vietą.

"Nubėgęs į rūsį pamačiau, kad didelė vandens banga išdaužė rūsio langą ir akimirksniu užsėmė visą rūsį. Per 5 min. vanduo užliejo pirmą aukštą. Visą šeimą skubiai perkėliau į antrą namo aukštą ir paskambinome gelbėtojams", – apie lemtingą naktį tąkart pasakojo vietos gyventojas, keturių vaikų tėvas. Netrukus atvykę gelbėtojai iki namo turėjo plaukti valtimis. Šeimos narius gelbėtojai iškėlė pro antro aukšto langus.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Kitas Radikių gyventojas anuomet dienraščiui pasakojo vos spėjęs išgelbėti paauglį sūnų, miegojusį rūsyje. Tėvas baiminosi, kad didžiule jėga į patalpą besiveržęs vanduo galėjo smarkiai prispausti sūnų prie sienos ir sužaloti.

Dar kiti gyventojai po staigiai pakilusiu vandeniu palaidojo savo automobilius, kitą per gyvenimą sukauptą turtą. Potvynis tąkart kaip reikiant pridarė žalos, todėl palei Nerį gyvenantys žmonės ir dabar su nerimu laukia, ar nepasikartos 2010-ųjų stichinė nelaimė.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Priešprieša išliko

Tikriausiai ne tik Radikių kaimo gyventojai prisimena 2010 m. pavasarį daug nerimo ir nuostolių atnešusį potvynį. Šioje vietoje Neris daro vingį, iš sąnašų yra susidariusios salos, todėl ledai užstrigo, susiformavo sangrūdos, ir upė ištvino. Vanduo užliejo namų pirmuosius aukštus, sugadino čia esančius baldus ir kitą turtą, skendo kiemuose palikti automobiliai. Stichijos metu nukentėjo apie 80 sodybų, patirta beveik 600 tūkst. eurų nuostolių. Nukentėję šio kaimo gyventojai jau buvo praradę viltį, kad kada nors bus pastatytas pylimas, galintis nuo stichijos apsaugoti ateityje.

Per beveik dešimt metų buvo nueitas nelengvas kelias. Žinia apie apsauginio pylimo statybą kaimą suskaldė į dvi dalis: vieni buvo už statybas, kiti prieštaravo, kad pylimas atsirastų jiems priklausančioje žemėje ar užstotų vaizdą į upę ir jos pakrantes. Ta priešprieša, pasak Aplinkos skyriaus vedėjos Jurgitos Rakauskaitės tebėra išlikusi iki šiol: vieniems svarbiau saugumas, kitiems – graži panorama.

Nepamiršo: gyventojai puikiai prisimena, kai gatvės 2010 m. pavasarį virto upėmis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ne kartą su Radikių gyventojais susitikę Kauno rajono savivaldybės vadovai išgirdo įvairių pasiūlymų. Vienas jų: nukasti Neries upėje susidariusias dvi smėlio salas. Tačiau pagal Potvynių rizikos valdymo planą Vyriausybės skirtos lėšos yra tikslinės – apsauginio pylimo statybai, ir projekto vykdytoja – Kauno rajono savivaldybė – jas naudoti privalo pagal paskirtį.

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis neslėpė: projekto derinimas su gyventojais tęsėsi labai ilgai. "Reikėjo praeiti tas teritorijas ir rasti kompromisą. Diskusijos užtruko ilgiau ne metus. Džiaugiuosi, kad su kai kuriais gyventojais buvo rastas bendras sutarimas, manome, kad projektas bus sėkmingai įgyvendintas. Buvo ir kitas projektas – apsauginį pylimą įrengti Kulautuvoje, tačiau paaiškėjo, kad jis nebūtų ekonomiškai naudingas, nes investicijos būtų gerokai didesnės, nei galima potvynio žala", – sakė A.Nesteckis.

Antanas Nesteckis: buvo ir kitas projektas – apsauginį pylimą įrengti Kulautuvoje, tačiau paaiškėjo, kad jis nebūtų ekonomiškai naudingas.

Statys valstybinėje žemėje

Planuojamas pylimas nelįs į privačias teritorijas. "Dalis gyventojų sutiko su servitutais, du sklypai buvo suformuoti visuomenės poreikiams. Teisinė pusė buvo sutvarkyta iki paraiškos pateikimo. Priešingu atveju, jei neturėtume žemės panaudos ar kitaip teisiškai valdomo turto, negalėtume pretenduoti į finansavimą", – patikino Aplinkos skyriaus vedėja.

Šiuo metu, pasak savivaldybės atstovės, yra perkamos apsauginio pylimo projektavimo paslaugos. Suprojektavus pylimą, pirksime rangos darbus ir labai tikiuosi, kad 2021 m. pradėsime statyti", – teigė J.Rakauskaitė.

Parametrai gali keistis

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis sakė, kad pagal atliktą preliminarią studiją, hidrotechninis statinys, priklausomai nuo reljefo, bus maždaug 3 m pločio ir 3 m aukščio, o vietomis jo aukštis gali siekti net 5 m. "Koks tiksliai bus pylimo ilgis, plotis, aukštis ir konfigūracija, paaiškės parengus projektą", – pabrėžė M.Kruopis.

Įrengiant hidrotechninius statinius bus paruoštas pylimo pagrindas, nuimant augalinį sluoksnį. Pagal atliktus geologinius tyrimus, atsižvelgiant į gruntų filtracines savybes, techninio projekto metu bus patikslinta apsauginio pylimo pado konstrukcija ir antifiltracinių priemonių reikalingumas.

Apsauginis pylimas gali būti statomas vienu metu iš abiejų galų. Reikalingas gruntas bus atvežamas autotransportu arba baržomis Neries upe, jei tai leis laivybos kelio būklė Neries upėje. Grunto ir kitų statybinių medžiagų atvežimas baržomis darytų minimalų poveikį Radikių gyvenvietės esamų kelių būklei ir gyventojų aplinkai.

Pastačius pylimą, per kitą etapą ketinama ieškoti kraštovaizdžio dizaino sprendinių.

Pavyko tik Kauno rajonui

2018 m. vasarą aplinkos ministras Kauno rajono savivaldybės administracijos projektą "Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje" įtraukė į valstybės projektų sąrašą, o šiemet lapkričio 24 d. jam skirtas finansavimas. Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln., savivaldybės tam skirs 93 tūkst. eurų, o likusią dalį sudarys ES lėšos.

Atstumas: vieni namai yra arčiau, kiti toliau nuo upės. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Projektas "Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje" apsaugos apie 10,2 ha Radikių kaimo teritorijos. Tikimasi, kad iki minimumo sumažinus potvynių grėsmes, sklypų ir namų vertė didės, jie taps patrauklesni namų ūkiams ir verslams kurtis. Taip pat padidės Radikių, kaip rekreacinės teritorijos, vertė, nes čia yra nemažai kolektyvinių sodų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojams pavasarį, net ir po šaltos ir sniegingos žiemos, nebereikės baimintis, jog pasikartos 2010 m. scenarijus.

Panašius projektus rengė ir kitos savivaldybės, per kurių teritorijas teka didžiosios šalies upės ir kyla potvynių grėsmė. Tačiau sulaukus bendruomenių pasipriešinimo, planų apsaugoti nuo potvynių teko atsisakyti. Pavyko tik toms, kuriose pylimai jau buvo suformuoti anksčiau, ir kurios prašė lėšų šiems hidrotechniniams statiniams rekonstruoti. Anksčiau Radikiuose taip pat buvo pylimas, tačiau gyventojai jį nukasė.

Paskutinį kartą potvynis Radikiuose užfiksuotas 2010 m. Tuo metu Radikių ir Salių gyvenviečių pirmus namų aukštus užliejo patvinusi Neris. Šioje vietoje dėl upės vingio ir iš sąnašų susidariusios salos ledai užstrigo, ir Neris staigiai ištvino. Tada stichija padarė beveik 600 tūkst. eurų nuostolių, nukentėjo apie 80 sodybų.

Apsaugoti kaimą nuo potvynio ir ledų sangrūdų galėtų apsauginis pylimas. 2017 m. Lietuvos Vyriausybė patvirtino apsaugos nuo potvynių programą, pagal kurią Radikiams skirtas finansavimas tokiam pylimui statyti. Problema ta, kad dalis žemės, ant kurios turėtų atsirasti pylimas, yra privati, ir be savininkų sutikimo jokios statybos negalimos.

Kaimo gyventojai suskilo į dvi stovyklas – šios žemės savininkai yra prieš statybas, jų nenori ir tie, iš kurių sklypų atsiveria Neries ir jo pakrančių vaizdas, kurį pylimas galbūt užstotų.

Kiti gyventojai, dauguma kurių yra nukentėję per pastaruosius potvynius, pylimą mato kaip išsigelbėjimą nuo galimo pavojaus.

Į susitikimą su Kauno rajono savivaldybės vadovais ir specialistais, atvykusiais į Radikius pristatyti projekto ir ieškoti visiems priimtinų sprendimų, susirinko kelios dešimtys gyventojų.

Visai bendruomenei reikia nutarti, darome pylimą ar atsisakome Vyriausybės projektui skiriamų pinigų.

"Visai bendruomenei reikia nutarti, darome pylimą ar atsisakome Vyriausybės projektui skiriamų pinigų. Mes gavome šansą, kurio antrą kartą nebus", – kalbėjo mero pavaduotojas Antanas Nesteckis. Kauno rajone toks finansavimas buvo numatytas ir Kulautuvai, tačiau atlikus galimybių studiją paaiškėjo, kad investicijos yra per didelės lyginant su galima žala.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis informavo, kad pagal atliktą preliminarią studiją maždaug 3 m pločio sutankinto grunto, tvirtinamo gelžbetoninėmis konstrukcijomis, pylimas eitų lygiagrečiai upei per visą Radikių kaimo ilgį. Į šią atkarpą įeina keli privatūs sklypai, valdomi grupės bendraturčių.

Savivaldybės vadovai išklausė įvairių gyventojų svarstymų ir pasiūlymų, tarp jų ir nukasti Neries upėje susidariusias dvi smėlio salas, bet jų realizuoti šiame etape nėra galimybės. "Pinigus skiria Vyriausybė, savo nuožiūra mes jų naudoti negalime, privalome vadovautis Potvynių rizikos valdymo planu", – aiškino gyventojams A.Nesteckis.

Vis dėlto dauguma gyventojų nedvejoja dėl pylimo poreikio. Savivaldybės vadovai patikino, kad artimiausiu metu kartu su minėtų privačių sklypų savininkais bus ieškoma sprendimo dėl galimybės tiesti pylimą per jų sklypus.