Apgavo valstybę

Ji pripažinta kalta padėjusi bendrininkams pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o savo elgesį vertinusi nekritiškai, nebuvusi nuoširdi ir išsisukinėjusi, bandydama išvengti atsakomybės.

Pasak teismo sprendimo, prieš penkerius metus R. Zaborė ne tik formaliai, bet ir faktiškai vadovavo statybų bendrovei.

Kartu su bendrininkais ji pateikė netikrus dokumentus atlikti statybos darbus, tačiau jų neatliko. Nepaisant to, išrašė ir kitai bendrovei perdavė pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus iš viso daugiau nei už 400 tūkst. eurų sumą.

R. Zaborė daugiau nenusikalto, nepažeidė ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos probacijos sąlygų, moteris dirba.

Be to, pasak teismo sprendimo, R. Zaborė padėjo įrašyti neteisingus duomenis apie Klaipėdoje registruotos įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikti juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčio daugiau nei už 41 tūkst. eurų sumokėjimo į Lietuvos biudžetą.

Teismui abejonių nekilo

Kartą ši moteris jau buvo teista su tais pačiais asmenimis, todėl šioje byloje ne kartą aiškino, kad yra antrą kartą teisiama už tą patį.

Tačiau teismas pasisakė, kad pirmojoje byloje ji nuteista už fiktyvius sandorius tarp bendrovės, kuriai pati vadovavo, ir kitos įmonės bei su tuo susijusiu dokumentų klastojimu.

Sprendime teigiama, kad dokumentų klastotės panaudotos apgaulingai tvarkant apskaitą bei išvengiant mokesčių. Pirmojoje byloje minimi nusikaltimai savo esme ir turiniu visiškai skirtingi nuo antrojoje byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų.

Teismas pasisakė, kad R. Zaborės ir kelių su ja teistų asmenų kaltė visiškai įrodyta ir teismui nekėlė abejonių, todėl jai ir skirta bausmė.

Laisvės neatėmė

Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad moteris teista už panašaus pobūdžio nusikaltimus, nors šiame nuosprendyje aptartus nusikaltimus įvykdė dar būdama neteista.

Teismo sprendime pabrėžta ir tai, kad R. Zaborė ne kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Moteris įvykdė tyčinius nusikaltimus, vienas jų vadinamas sunkiu, kitas – nesunkiu.

Jos vaidmuo, teismo teigimu, bendrininkų nusikaltimuose buvo mažiau reikšmingas nei kitų kaltinamųjų. Tačiau, kita vertus, vykdydama tyčinį sunkų nusikaltimą, R. Zaborė padėjo pasisavinti svetimą turtą, kurio vertė beveik 10 kartų viršija įstatymo nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą.

Teismo įsitikinimu, kaltinamoji savo elgesį vertino nekritiškai, teismui nebuvo nuoširdi ir išsisukinėjo, bandydama išvengti atsakomybės.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl parinkta mažesnė už sankcijų vidurkį bausmė.

Per kelerius metus nuo nusikaltimo R. Zaborė daugiau nenusikalto, nepažeidė ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos probacijos sąlygų, moteris dirba. Todėl nuspręsta paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam įstatymo nustatytam terminui.

Subendrinęs su anksčiau paskelbtu nuosprendžiu teismas skyrė R. Zaborei dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo trejiems metams.

Turto konfiskavimas jos atžvilgiu netaikytas.

Pasiekė skundas

Uostamiesčio Etikos komisijos narius pasiekė Modesto Nugaro pranešimas, kuriame reiškiamos abejonės dėl L. Girskienės ir R. Zaborės bendravimo ir ar tai nepažeidžia politiko elgesio normų, skaidrumo reikalavimų.

Dar prieš komisijos nariams pradedant tartis, šiuo klausimu pasisakiusi L. Girskienė sakė, kad Etikos komisija pastaruoju metu tampa įrankiu, siekiant paveikti politikų veiksmus ar su jais susidoroti. Tai, politikės nuomone, padaryti siekta ir šįkart.

"Šiuo metu pareiškėjas dirba bendrovės "Raguvilė" marketingo vadybininku. M. Nugaras buvo Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Klaipėdos mero rinkimuose", – dėstė L. Girskienė.

Anot jos, pateiktas skundas yra šios bendrovės kova prieš politikę dėl to, kad ji, kaip pati teigia, kovoja prieš verslininkų planus Klaipėdos rajone, Šimkų kaime.

"M. Nugaras atstovauja įmonės interesams, ir šitas skundas yra noras susidoroti su manimi, paveikti mane", – puolimą įžvelgė politikė.

Akcentavo aukštus standartus

Informavusi, kad nusišalins nuo klausimo svarstymo, L. Girskienė dar pareiškė, kad ne Etikos komisijos kompetencija yra spręsti, su kuo politikas gali bendrauti ir su kuo neturėtų.

Tokią poziciją palaikė ne visi miesto etikos sargai.

Etikos komisijos narys Kazys Bagdonas teigė, kad politikai vis dėlto turėtų rūpintis geru savo įvaizdžiu ir paisyti aukštų standartų.

Raimonda Zaborė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Čia kalba eina apie nuolatinį, o ne atsitiktinį bendravimą. Etikos kodeksas numato, kad politikas turėtų atsižvelgti, su kuo bendrauja, nes tai jo įvaizdis", – dėstė politikas.

Jo kolega komisijoje Rimantas Didžiokas laikėsi nuomonės, kad politikai turi vengti kontaktų su abejotinos reputacijos asmenimis.

"Tai yra norma. Nežinau, ar ji kur nors yra įrašyta, ar nėra. Tuo labiau, jeigu kontaktuojama nuolat. Tai yra tokia kaip ir visiems suprantama, nerašyta taisyklė. Jeigu tai yra kur nors užrašyta – turėtume į tai atsižvelgti", – aiškino politikas.

Tyrimo nepradėjo

Tiesa, būta ir palaikančių poziciją, kad politikams neturėtų būti aiškinama, su kuo bendrauti.

Ironizuodamas Alvidas Šimkus kolegų klausė, ar politiku, tarybos nariu tapęs žmogus turi prašyti tų, su kuriais ketina bendrauti, kad atneštų pažymas dėl teistumo ir pan.

Komisijos nariui Sauliui Liekiui skundas pasirodė keistokas.

Ligita Girskienė / Vytauto Petriko nuotr.

"Kaltina žmogų, kodėl jis bendrauja su tam tikru žmogumi, kuris yra kažkada galbūt teistas. Bendrauti gali su bet kuo. Aš, kaip socialinis darbuotojas, irgi daug bendrauju su narkotikų vartotojais ir taip toliau", – dėstė S. Liekis.

Nuomonės, kad tyrimo pagal pateiktą skundą pradėti nereikia, laikėsi daugiau komisijos narių.

Todėl buvo apsispręsta tyrimo nepradėti, motyvuojant tuo, kad skundžiamos veiklos apibūdinime trūksta aplinkybių, pagal kurias komisija galėtų imtis šio klausimo.

Pripažinta kalta

Vakar teisme pasirodė Raimonda Zaborė, kurios veidą įsiminė daugybė Lietuvos žmonių, akylai stebinčių klaipėdiečių kovą prieš gamtos teršėjus. Moteris kalbėjo Seime ir jos išsakyti teiginiai pasiekė seimūnų protus bei širdis.

Tačiau teisme ne pirmą kartą R.Zaborės pavardė minima ne dėl šių reikalų. Ji buvo nuteista lygtine pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, o šis nuosprendis jau įsiteisėjo.

Teismas moterį pripažino kalta dėl bendrovei "Ramesa" priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Nustatyta, kad 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais, kai R.Zaborė vadovavo minėtai bendrovei, iš kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Teismo sprendimu moteris turi atlyginti valstybei 49,9 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių.

Moteris kalbėjo Seime ir jos išsakyti teiginiai pasiekė seimūnų protus bei širdis.

Civiline tvarka bylinėjamasi dėl bankrutavusiai įmonei atlygintinos šimtatūkstantinės žalos atlyginimo. Vakar turėjo įvykti tvarkomasis posėdis.

Prabilo apie spaudimą

Posėdžio pradžioje R.Zaborė paprašė neviešo posėdžio, esą būdama visuomenės veikėja ji patiria spaudimą iš tam tikrų įmonių dėl savo visuomeninės veiklos.

Teisėja paprašė konkrečiau suformuluoti prašymą, o neišgirdusi patikslinimo nusprendė jį atmesti.

Kaip tokiais atvejais įprasta, teisėja paklausė šalių, ar yra bent menkiausia galimybė susitaikyti ir baigti ginčą be teismo įsikišimo.

Bankroto administratorius tikino, kad su juo R.Zaborė nebandė kalbėti, neaptarė tokios galimybės ir atsiliepime į ieškinį, tad nėra pagrindo ir taikytis.

Susikirto nuomonės

Atsakove šioje situacijoje įvardijama R.Zaborė, užuot trumpai ir aiškiai išdėsčiusi savo poziciją, pradėjo ilgą pasakojimą, iš kurio aiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme bus nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla.

Jos nagrinėjimo pradžia dar tik numatoma vasario 26 d. Kada ji bus išnagrinėta, negalima nuspėti. R.Zaborė prašė prijungti prie civilinės baudžiamosios bylos dokumentus.

Civilinėje byloje duomenų apie kitą baudžiamąjį procesą nėra, pati atsakovė taip pat nepateikė teismui apie tai jokių dokumentų.

Bankroto administratoriaus interesams teisme atstovaujantis advokatas įsitikinęs, kad didžiausias pagrindas reikalauti ieškinio patenkinimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame R.Zaborė pripažinta kalta.

R.Zaborė tikino, kad šis nuosprendis dar nėra galutinis. Ji dar gali pateikti kasacinį skundą, terminas tam dar nėra praleistas.

Moteris tikino, kad, išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį, jokių įrodymų, kad ji pasisavino daugiau nei 258 tūkst. eurų, nėra.

Bankroto administratorius aiškino, kad atsiliepdama į ieškinį R.Zaborė prašė atidėti ieškinio nagrinėjimą arba jo nenagrinėti, arba atmesti. Esą svarių argumentų, kodėl teismas taip turėtų pasielgti, atsakovė nenurodžiusi.

R.Zaborė nebuvo pasiruošusi pati atremti priešingos pusės argumentus ir teigė samdytis advokatą šiai bylai neturinti iš ko, o pati nežinanti, kaip vyksta parengiamasis posėdis.

Vėl stos prieš teismą

Apie kitą bylą, kurioje R.Zaborė taip pat sėdės kaltinamųjų suole su penkiais kitais teisiamaisiais, prokuratūra neseniai platino viešą pranešimą.

Jame teigiama, kad teismas aiškinsis aštuonis svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir padėjimo vykdyti šias nusikalstamas veikas faktus.

Tyrimo duomenimis, statybos darbus vykdančios įmonės direktorius, sumanęs pasisavinti įmonių pinigus ir išvengti mokėtinų mokesčių, į savo planą įtraukė kitų įmonių direktorius.

Bylos duomenimis, kaltinamieji imituodavo sandorius, pasirašydavo fiktyvias subrangos sutartis, kuriose subrangovas rangovui neva įsipareigodavo atlikti įvairius remonto darbus, suteikti statybinės technikos nuomą, atlikti santechnikos ir elektros instaliacijos darbus, santechnikos medžiagų tiekimą, mechanizmų nuomą.

Vėliau buvo išrašomi netikri atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, o pinigai išgryninami.

Bendra fiktyviuose atliktų darbų aktuose, sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose nurodyta suma dėl tariamų darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, viršija 315 tūkst. eurų, o privalomų mokėti įmokų ir mokesčių valstybei nesumokėta suma siekia beveik 100 tūkst. eurų.

R.Zaborės vaidmuo šioje byloje nėra pagrindinis, ją prokurorai įvardija kaip nusikaltimo padėjėją.

Jos interesams teisme atstovausiantis advokatas Irmantas Balčiūnas nusiteikęs įrodinėti, kad jo ginamoji bus antrą kartą teisiama už tą patį.

Paprašyta papasakoti apie kitą baudžiamąją bylą R.Zaborė pareiškė: "Aš nieko nekomentuosiu."

Išgalvotos sąskaitos

Klaipėdos apylinkės teismo R.Zaborė buvo pripažinta kalta pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Skyręs lygtinę laisvės atėmimo bausmę, teismas tenkino ir civilinius ieškinius: priteisė sumokėti bankrutavusiai bendrovei "Ramesa", kurios direktorė ir kasininkė buvo R.Zaborė, 253,7 tūkst. eurų žalos atlyginimą bei dar 49,9 tūkst. eurų valstybei nesumokėtų mokesčių.

Apskundusi šį nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui, R.Zaborė pasišovė dalyvauti rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą su visuomeniniu rinkimų komitetu "Klaipėdos rajono žemaičiai".

Nei rinkėjų, nei savo bendražygių visuomeniniame komitete, nei Seimo narių, su kuriais bendradarbiavo rengiant akcijas prieš smarvės skleidėjus Klaipėdos pietinėje dalyje, ji apie savo teistumą neinformavo.

Neigdama savo kaltę, R.Zaborė tikino, kad suklastojo tik vieną patalpų nuomos sutartį, kadangi reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų algoms mokėti "vokeliuose".

Mat nuosprendis, apskundus jį aukštesnei teismo instancijai, tuo metu dar nebuvo įsigaliojęs.

Tačiau rajono rinkėjai pasitikėjimo aktyvia kovotoja už miesto gyventojų teises į švarią aplinką nepademonstravo ir tarybos nario mandato moteriai nesuteikė.

Klastojo sąskaitas faktūras

Apsiginti nusikalstamomis veikomis suterštos reputacijos R.Zaborei nepavyko ir Lietuvos apeliaciniame teisme.

Bendraminčiai: šalia K.Mažeikos visuomenininkę R.Zaborę (kairėje) buvo galima matyti ir ministro vizito į Klaipėdą rugsėjo 6-ąją metu.

Savo apeliaciniu skundu ji prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, o bylą grąžinti prokurorui, kad ištaisytų ikiteisminio tyrimo trūkumus ir ją papildytų.

R.Zaborė buvo nuteista kartu su bendrininku – taip pat bankrutavusios bendrovės "Mūralis" vadovu Vaidu Kazlausku.

Pastarajam buvo skirta metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

Tačiau V.Kazlauskas prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų veikų ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio neskundė.

Abu nuteistieji susitarė suklastoti dokumentus – sutartis, išankstines sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras – kuriose nurodysią fiktyvius duomenis apie bendrovės "Mūralis" neva suteiktas patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas bendrovei "Ramesa", o atsiskaitymas bus imituojamas suklastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus.

Iš viso tokių dokumentų buvo "pagaminta" už 253,7 tūkst. eurų sumą.

Pinigus išdavinėjo pati sau

Neigdama savo kaltę, R.Zaborė tikino, kad suklastojo tik vieną patalpų nuomos sutartį, kadangi reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų algoms mokėti "vokeliuose", o visus kitus fiktyvius sandorius esą inicijavo ir dokumentus klastojo V.Kazlauskas, kuriuo ji esą pasitikėjo, todėl pasirašydavo viską, ką šis pateikdavo.

Netikėtumas: R.Zaborė dalyvavo ir liepą Seime vykusioje aplinkos ministro surengtoje spaudos konferencijoje (antra iš dešinės).

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutiko su visais Klaipėdos apygardos teismo padarytais faktų ir aplinkybių įvertinimais.

Teismas taip pat rėmėsi ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir nusprendė, kad R.Zaborė pagrįstai pripažinta kalta dėl bendrovei "Ramesa" priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Nustatyta, kad 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais R.Zaborė iš "Ramesos" kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų, o sudėjus visus fiktyvius dokumentus, susidaro panaši suma.

Nors nuteistoji teigė atsiskaitydavusi su bendrovės "Mūralis" savais pinigais, o paskui atsiimdavusi juos iš savo vadovautos bendrovės kasos, atsiskaitymai nebuvo įrodyti.

"Nuteistajai negalint paaiškinti, kur tie pinigai buvo panaudoti, laikytina įrodytu, kad, suklastodama kaltinime nurodytus dokumentus, apeliantė pasisavino šį bendrovei "Ramesa" priklausiusį didelės vertės turtą. R.Z. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, suvokdama pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdama taip veikti", – rašoma teismo sprendime.

Gali sulaukti ir civilinio ieškinio

Vis dėlto Apeliacinio teismo kolegija pakeitė dvi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis. R.Zaborė nėra nuteista už sukčiavimą, už ką jai buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad neteisingi duomenys (iš suklastotų dokumentų) jos nurodymu buvo įrašyti į bendrovės "Ramesa" PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, siekiant sumažinti mokėtinus PVM ir pelno mokesčius, tačiau nebuvo siekiama susigrąžinti neva permokėto PVM, taigi, valstybės biudžeto lėšos grobstomos nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokia veika vertinama ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai.

Įžvalga: A.Valantinas teigė, kad įmonės bankroto administratoriui palikta teisė pareikšti ieškinį dėl nuteistosios padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pakeitusi straipsnį dėl sukčiavimo (BK 182 str.) į BK 220 str. 1 dalį – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, teisėjų kolegija skyrė R.Zaborei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau iš naujo subendrinus bausmes, lieka tie patys dveji metai ir 6 mėnesiai, tokia bausmė, skirta už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

Taip pat panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria tenkinamas 253 757 eurų bendrovės "Ramesa" ieškinys, kadangi toks sprendimas pripažintas nepagrįstu.

Kaip teigė teisėjų kolegijos pirmininkas Algimantas Valantinas, šis civilinis ieškinys apskritai negalėjo būti nagrinėjamas teisme, kadangi paties ieškinio nebuvo, o tik žodinis bankroto administratoriaus prašymas pripažinti bankrutuojančią bendrovę "Ramesa" civiline ieškove. Tokį prašymą savo nutarimu tenkino ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

"Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, jis būtinai turi būti rašytinės formos ir pateiktas iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios. To nebuvo padaryta, – teigė A.Valantinas. – Tačiau bankroto administratoriui palikta teisė pareikšti ieškinį dėl nuteistosios nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka."

Ėmėsi visuomeninės veiklos

Net ir sukdamasi teismų karuselėje, R.Zaborė surado laiko imtis visuomeninės veiklos.

Apie R.Zaborę uostamiesčio bendruomenė garsiau išgirdo pernai rudenį, kai ji kartu su kita visuomenininke Ligita Girskiene, vėliau tapusia Klaipėdos tarybos nare, paskelbė karą blogiems kvapams Klaipėdos mieste ir rajone.

Jos rinko parašus dėl smarvės, fiksavo duomenis apie taršos šaltinius, susitikinėjo su gyventojais, į šią kovą įtraukė net Seimo narius klaipėdiečius – Dainių Kepenį, Naglį Puteikį, Simoną Gentvilą.

Abi moterys 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje dalyvavo parlamentaro N.Puteikio spaudos konferencijoje "Dėl taršos Klaipėdos mieste".

Šioje spaudos konferencijoje N.Puteikis pristatė R.Zaborę Ketvergių bendruomenės atstove.

Nuostatos: Klaipėdos tarybos narė L.Girskienė pabrėžė, kad R.Zaborės reputacijos dėmės neturės įtakos tolesniam jų bendradarbiavimui.

Gavusi žodį moteris vardijo didžiausius, jos manymu, blogų kvapų skleidėjus, tarp kurių buvo nurodyta ir įmonė "Branda LT", kurioje ji pati dar ne taip seniai dirbo.

Apie baudžiamąją bylą, kurioje yra teisiamoji, R.Zaborė, suprantama, neužsiminė.

Šalia ministro – ne kartą

Tai nebuvo paskutinis R.Zaborės, kaip visuomenininkės, apsilankymas Seime.

Paskyrus aplinkos apsaugos ministru Kęstutį Mažeiką, šią moterį galima buvo ne kartą pamatyti ir šalia jo.

Šių metų liepos 7 d. R.Zaborė dalyvavo ir K.Mažeikos spaudos konferencijoje "Taršių gamybinių objektų suvaldymas".

Tame viešame renginyje dalyvavo ir L.Girskienė.

Nors tąsyk K.Mažeika R.Zaborės nepristatė susirinkusiesiems, ji, kalbėdama apie tai, kad tęs kovą prieš taršą Klaipėdoje, viešai dėkojo ministrui ir neslėpė, jog su K.Mažeika bendradarbiavo dar šiam būnant Seimo Aplinkos komiteto pirmininku.

Spaudos konferencijoje R.Zaborė pastebėjo, kad iki tol Aplinkos ministerija buvo "neliečiamųjų kasta, kur negalėjo įeiti nei gyventojai, nei bendruomenės".

"O šiandien mes turime pačią atviriausią Aplinkos ministeriją", – džiaugėsi Ketvergių visuomenės atstove prisistatanti moteris.

Šalia K.Mažeikos R.Zaborę buvo galima matyti ir ministro vizito į Klaipėdą rugsėjo 6-ąją metu.

Tądien Klaipėdos ir rajono merai Vytautas Grubliauskas bei Bronius Markauskas, bendruomenės atstovai ir aplinkos ministras K.Mažeika lankėsi Dumpiuose įsikūrusių įmonių teritorijose.

K.Mažeika tuomet susitiko su įmonių vadovais, domėjosi, kaip jos laikosi aplinkosaugos reikalavimų, kokių priemonių imasi sprendžiant kvapų problemą.

Reputacijos dėmės – ne kliūtis

Kuo taip įtiko naujasis ministras R.Zaborei, iš jos pačios išgirsti nepavyko, nes moteris vakar mobiliuoju telefonu neatsiliepė, nors jai skambinta buvo ne vieną kartą.

Nepavyko sužinoti ir to, ar dėl finansinių nusikaltimų nuteista R.Zaborė, nepaisydama suteptos reputacijos, ir toliau užsiiminės visuomenine veikla.

Jos bendražygė, Klaipėdos miesto tarybos narė, "valstiečių" atstovė L.Girskienė įsitikinusi, kad R.Zaborės teistumas jos pilietinėms iniciatyvoms netrukdys.

"Man apie jos teistumą žinoma. Aš manau, kad žmogaus asmeninis gyvenimas niekaip nėra susijęs su mūsų veikla. Tai yra jos klaidos, ji už tai atsako, niekur nesislepia. Dėl taršos, jos žinių bagažas yra labai didelis. Ir ji labai pagelbėja mums šioje srityje. Aš tikrai nesiruošiu atsisakyti jos bendradarbiavimo, nepaisant reputacijos dalykų. Man atrodo, kad nuosprendis čia dar negalutinis, man atrodo, kad neskundžiama nutartis dar nėra priimta. Smarvė tikrai niekaip nesusijusi su jos praeities klaidomis", – aiškino L.Girskienė.

L.Girskienė dar kartą pabrėžė, kad R.Zaborės reputacijos dėmės neturės įtakos tolesniam jų bendradarbiavimui, nes esą R.Zaborė "turi daug žinių ir daug padeda".

Iškart po pokalbio su žurnaliste L.Girskienė savo feisbuke parašė: "Pranešu, kad su R.Zabore nenutrauksiu ryšių dėl jos asmeninių problemų su teisėsauga. Klaipėda nesmirdės! Eisim iki galo!"

Ar iš tiesų žmogaus nusikalstama veika gali būti priskiriama jo privataus gyvenimo sričiai, kaip mano teisinį išsilavinimą turinti L.Girskienė?

Dar 2004 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kuriame teigiama, kad  darydamas nusikaltimus asmuo negali tikėtis privatumo.

Kaltės nepripažino

Lietuvos apeliaciniame teisme R.Zaborės skundas nagrinėjamas nuo šių metų kovo 1 d.

Pernai spalio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, aktyvią visuomenininkę pripažino suklastojus dokumentus, kuriuos panaudojusi pasisavino didelės vertės turtą, priklausiusį bendrovei "Ramesa".

Moteris dirbo šios įmonės direktore ir vienintelė turėjo įgaliojimus tvarkyti kasoje esančius pinigus.

Nors R.Zaborė neprisipažino padariusi visus jai inkriminuojamus nusikaltimus, teismas ją pripažino kalta pagal 4 Baudžiamojo kodekso straipsnius ir skyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

Be to, teismas nusprendė bankrutuojančios bendrovės "Ramesa" naudai iš R.Zaborės priteisti milžinišką sumą – 253,7 tūkst. eurų žalos atlyginimo, o pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį iš jos valstybės naudai priteisė dar 49,9 tūkst. eurų nuslėptų PVM ir pelno mokesčių.

Taip pat buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės moteriai priklausančiam turtui – žemės sklypui ir namui, esantiems ne Ketvergiuose, o kitoje seniūnijoje.

Taip pat buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės moteriai priklausančiam turtui – žemės sklypui ir namui, esantiems ne Ketvergiuose, o kitoje seniūnijoje.

Rinkėjai nepaglostė

Tai nesustabdė kovotojos su nemaloniais kvapais dalyvauti šių metų savivaldos rinkimuose.

Dienraštis "Klaipėda" šių metų vasario 9-ąją straipsnyje "Po teismo – į rinkimus" rašė, kad teismo nutartį ji apskundė, ir ši rinkiminiu laikotarpiu nebuvo įsiteisėjusi.

Su visuomeniniu rinkimų komitetu "Klaipėdos rajono žemaičiai" į rajono tarybos nario mandatą pretendavusi R.Zaborė teisiškai neturėjo pareigos pranešti rinkėjams apie teistumą.

Apie bendražygei nepalankią teismo nutartį nieko nežinojo ir visuomeninio rinkimų komiteto "Klaipėdos rajono žemaičiai" lyderis, Klaipėdos rajono tarybos narys Raimondas Simonavičius.

Šį reputacijos "kabliuką" moteris nutylėjo ir bendraudama su Seimo nariais klaipėdiečiais Nagliu Puteikiu, Dainiumi Kepeniu ir Simonu Gentvilu, kurie palaikė visuomenininkų akcijas prieš nosį riečiančius kvapus, ypač pietinėje uostamiesčio dalyje.

Tiesa, kelių į politiką Klaipėdos rajono rinkėjai R.Zaborei neprakirto, veikiau atvirkščiai – visuomeninio rinkimų komiteto sąraše ji buvo įrašyta 31 numeriu, o porinkiminiame nukrito į 41 vietą, gavusi vos 50 pirmumo balsų. Komitetas Klaipėdos rajono taryboje laimėjo du mandatus.

Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje R.Zaborės pateiktos anketos akivaizdu, kad jos turimo turto vertė ir piniginės lėšos kelis kartus mažesnės, nei reikalaujama atlyginti žalos suma. Be to, moteris dar yra ir pasiskolinusi per 40 tūkst. eurų.

Būta ir "vokelių"

Savo apeliaciniame skunde R.Zaborė prašo panaikinti jai nepalankią Klaipėdos apygardos teismo nutartį, o bylą grąžinti prokurorui, kad ištaisytų ikiteisminio tyrimo trūkumus ir jį papildytų.

Apeliantės ir jos advokato teigimu, nebuvo ištirtos svarbios faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, ar bendrovės "Ramesa" kasoje apskritai galėjo būti šimtatūkstantinės lėšos, kurias esą galėjo pasisavinti jos vadovė, nes nebuvo atlikta kasos inventorizacija.

Taip pat esą neištirtos aplinkybės, kas iš tiesų klastojo bendrovės "Ramesa" sutartis su bendrove "Mūralis" (taip pat bankrutavusi įmonė). Mat pastaroji identiškas sutartis buvo sudariusi ir su dar keletu įmonių, o jos buvęs vadovas Vaidas Kazlauskas dirbo darbų vadovu ir bendrovėje "Ramesa".

Tačiau V.Kazlauskas viską prisipažino, atskleidė "juodų" pinigų judėjimą, o atsiliepime į R.Zaborės apeliacinį skundą sutiko su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinio teismo kolegija išklausė proceso dalyvių baigiamąsias kalbas.

R.Zaborė, apeliuodama į tai, kad šiuo metu nėra viešas asmuo, turi mažametį vaiką, dalyvauja visuomeninėje veikloje, susijusioje su Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimi ir dėl to jaučia "spaudimą per informacijos priemones", mėgino pasiekti, kad žiniasklaidos atstovai būtų išprašyti iš posėdžių salės.

Moteris tikino teismą daugiau nei ketvirčio milijono eurų nepasisavinusi, nes tokių pinigų įmonės kasoje niekada nebuvę.

Tačiau teisėjų kolegijos pirmininkas Algimantas Valantinas pareiškė, kad iki tol visi posėdžiai buvo vieši, tad nėra jokio pagrindo paskutinį daryti uždarą.

Moteris tikino teismą daugiau nei ketvirčio milijono eurų nepasisavinusi, nes tokių pinigų įmonės kasoje niekada nebuvę. Ji pripažino, kad dalį lėšų išėmė iš kasos pagal fiktyvią sutartį dėl patalpų nuomos, nes pinigai buvo reikalingi "vokeliams" – darbuotojams mokėti dalį algos, išvengiant mokesčių. Bet ikiteisminio tyrimo duomenys atskleidė, kad tik 2 bendrovės "Ramesa" darbuotojai per apklausas prisipažino gavę dalį algos "juodais" pinigais, o 16 tvirtino, kad jokių "vokelių" nebuvo.

Kaip Lietuvos apeliacinis teismas įvertino skundo argumentus ir faktinių aplinkybių įrodymus, paaiškės šių metų lapkričio 6 d., kai bus paskelbtas procesinis sprendimas.

Į kovą įtraukė Seimo narius

Apie R.Zaborę uostamiesčio bendruomenė garsiau išgirdo pernai rudenį, kai ji kartu su kita visuomenininke Ligita Girskiene paskelbė karą blogiems kvapams Klaipėdos mieste ir rajone.

Jos rinko parašus dėl smarvės, fiksavo duomenis apie taršos šaltinius, susitikinėjo su gyventojais, į šią kovą įtraukė net Seimo narius klaipėdiečius – Dainių Kepenį, Naglį Puteikį, Simoną Gentvilą.

Abi moterys 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje dalyvavo parlamentaro N.Puteikio spaudos konferencijoje "Dėl taršos Klaipėdos mieste".

Šios spaudos konferencijos įrašas iki šiol yra internete.

Ten R.Zaborė, prisistačiusi Ketvergių bendruomenės atstove, vardijo didžiausius, jos manymu, blogų kvapų skleidėjus, tarp kurių buvo nurodyta ir įmonė "Branda LT", kurioje ji pati dar ne taip seniai dirbo.

Tai dienraščiui paliudijo ir dabartinis šios įmonės direktorius.

VRK svetainė nurodo: "neteista"

Per minėtą viešą pasirodymą spaudos konferencijoje kvapų klausimu iš esmės beveik nieko naujo nepasakyta.

Tad galima manyti, jog šis renginys buvo įžanga į dabar jau prasidėjusią savivaldybių rinkimų kampaniją. Juolab netrukus ir paaiškėjo, kad abi šios spaudos konferencijos dalyvės – tiek L.Girskienė, tiek ir R.Zaborė kandidatuoja rinkimuose.

R.Zaborė Klaipėdos rajono tarybos nario mandato mėgina siekti kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu "Klaipėdos rajono žemaičiai".

Tiesa, politikė čia įrašyta 31 numeriu. Tačiau praktika ne kartą parodė, jog net ir paskutiniuoju numeriu sąraše įrašytas kandidatas dėl visuomeniniu požiūriu prasmingos veiklos turi šansą iškilti į aukščiausias pozicijas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje R.Zaborės pateiktoje anketoje nurodyta, kad moteris yra neteista, privalomo registruoti turto ji turi už 72 tūkst. eurų, taip pat – 10 tūkst. eurų piniginių lėšų, o paskola siekia 47,5 tūkst. eurų.

Tiesa, 2017 m. deklaruoti privalomų pajamų suma yra gana kukli – vos 2 269 eurai, sumokėti mokesčiai – vos 30 eurų.

Dar deklaracijoje nurodoma, kad 2016 m. birželio 3 d. R.Zaborė pradėjo vykdyti apgyvendinimo veiklą.

Nutylėjo nemalonius faktus?

Vis dėlto ši visuomenės gerove susirūpinusi visuomenininkė nebuvo visiškai atvira ne tik su Seimo nariais, su kuriais bendravo kvapų klausimais, bet ir su visuomeninio rinkimų komiteto "Klaipėdos rajono žemaičiai" lyderiu Raimondu Simonavičiumi, į kurio koordinuojamą rinkimų sąrašą ji yra įtraukta.

Kad R.Zaborė nuteista baudžiamojoje byloje už dokumentų klastojimą ir finansinius nusikaltimus, žino toli gražu ne visi rinkėjai.

Teisiškai įstatymams nenusižengta, nes nuosprendis, paskelbtas 2018 m. spalio 19 d. (praėjus daugiau nei mėnesiui po garsiosios spaudos konferencijos Vilniuje), dar neįsiteisėjęs.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad R.Zaborė "suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos ir pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės bendrovės "Ramesa" priklausantį turtą".

Tiesa, kaltinamoji, "padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas – suklastojus bendrovės "Ramesa" dokumentus ir pasisavinus įmonei "Ramesa" priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas – neprisipažino".

Tai įrašyta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje.

Teismo R.Zaborė buvo pripažinta kalta pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius ir pagal galutinę subendrintą bausmę jai skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

Be to, teismas nusprendė bankrutuojančios bendrovės "Ramesa" naudai iš R.Zaborės priteisti milžinišką sumą – 253,7 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Teismas tenkino ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš R.Zaborės priteisė dar 49,9 tūkst. eurų valstybės naudai.

Moteriai laikinai apribotos nuosavybės teisės jai priklausančiam turtui – žemės sklypui ir namui, kurie yra ne Ketvergiuose, o kitoje seniūnijoje.

Kaltinamoji šį nuosprendį apskundė apeliaciniam teismui, kurio posėdžiai numatyti kovo 1-ąją ir 7 dienomis. Taigi savivaldybių tarybų rinkimų, kurie vyks kovo 3-iąją, metu.

Būtent šis momentas ir leidžia R.Zaborei neinformuoti rinkėjų apie nemalonų teismo nuosprendį.

Politikų reakcija – skirtinga

Nepaisant to, kad nuosprendis neįsiteisėjęs, R.Zaborei pateikti kaltinimai nustebino Seimo narį N.Puteikį, kuris kartu su šia aktyviste pernai rugsėjį pasirodė viešoje spaudos konferencijoje.

"Apie R.Zaborę žinau tik tiek, kad ji yra kažkokia Klaipėdos rajono bendruomenės aktyvistė. Ji apkaltinta turto iššvaistymu? O, Jėzau, man tai yra naujiena. O kaip aš galiu tikrinti žmogų? Ji su L.Girskiene atėjo, o L.Girskienė juk nepriekaištingos reputacijos. Jei kažkas kaunasi sykiu su L.Girskiene, matyt, visi yra patikimi žmonės", – svarstė N.Puteikis.

Klaipėdos rajono tarybos narys ir visuomeninio rinkimų komiteto "Klaipėdos rajono žemaičiai" lyderis R.Simonavičius, kurio bendražygių sąraše yra R.Zaborė, apie teismą irgi nieko nežinojo.

"Nieko negaliu pasakyti, nežinau, tokių duomenų neturiu. Patys kandidatai man nė vienas nėra pasakojęs apie jokį neįsiteisėjusį teismo nuosprendį. Kai jie atėjo ir norėjo kandidatuoti kartu su mumis, mes davėme užpildyti VRK parengtus dokumentus. Jokių savo vidinių auditų ar tikrinimų neatliekame, tam gi yra atitinkamos tarnybos. Gali būti, kad yra teisiamų asmenų mūsų sąraše, bet apie juos aš nieko nežinau", – tvirtino Klaipėdos rajono mero posto siekiantis R.Simonavičius.

Savo kaltės neįžvelgia

R.Zaborės advokatas Irmantas Balčiūnas įsitikinęs savo klientės nekaltumu.

"Kaltinimai – labai sunkūs, tačiau nereiškia, kad jie yra teisingi. Toje byloje daug neatsakytų klausimų", – nedaugžodžiavo advokatas.

Pati R.Zaborė ne itin apsidžiaugė, išgirdusi, apie ką žurnalistai ketina su ja kalbėtis.

Kai aš būsiu kur nors, kaip nors, dėl ko nors nuteista, tada jūs man galėsite uždavinėti klausimus.

"Kai aš būsiu kur nors, kaip nors, dėl ko nors nuteista, tada jūs man galėsite uždavinėti klausimus. Aš esu viešas asmuo, bet aš neprivalau jums atsakinėti į tuos klausimus, kurie yra neprivalomi. Kodėl R.Simonavičius nežino apie mano teismą? Jis ir neprivalo žinoti apie tuos dalykus, kurie jo neliečia. Kokia dar reputacija? Šiuo metu aš nesu teista", – savo pozicijos laikėsi R.Zaborė.

Pasiteiravus, kokiu tikslu R.Zaborė atstovauja Ketvergių bendruomenei, pašnekovė pasiūlė atsiversti Vyriausybės išvadas dėl taršų ir dėl kvapų, kurios esą ir buvo "bendruomenės veiklos rezultatas".

"Koks čia yra mano interesas? Atstovauju bendruomenei. Aš neprivalau jums atsakinėti į klausimus. Nutartis dar neįsigaliojo ir aš nesu teista", – pabrėžė R.Zaborė.

Kreditoriai laukia pinigų

R.Zaborė ne tik atstovavo, kaip pati teigia, Ketvergių bendruomenei, bet ir vadovavo įmonei "Ramesa", kuriai po kelerių metų veiklos paskelbtas bankrotas, o jos direktorė R.Zaborė pateko į teismą, kur jai pateikti kaltinimai dokumentų klastojimu ir finansiniais nusikaltimais.

"Civilinio ieškovo bankrutuojančios bendrovės "Ramesa" bankroto administratorius Stasys Grigaliūnas parodė, jog dėl "Ramesa" direktorės nusikalstamų veiksmų bendrovė patyrė 253,7 tūkst. eurų turtinę žalą. Ieškovo atstovas nurodo, jog turtinės žalos dydis grindžiamas buhalterinės apskaitos tyrimo duomenimis", – rašoma Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje.

"Kol nuosprendis įsiteisės, praeis dar daug laiko. Mano požiūriu, ta bausmė jai gal kiek per griežta. Bet dokumentai yra dokumentai, ir čia nieko nepadarysi. Vadovavo ji tai įmonei labai neilgai ir padaryti tokią didelę žalą tai dar reikia mokėti per tokį trumpą laiką. Dabar apeliacinis teismas spręs, ar palikti galioti apygardos teismo sprendimą. Kaip šį sykį bus, sunku pasakyti", – svarstė S.Grigaliūnas.

O šio sprendimo laukia ilga kreditorių eilė – buvę "Ramesa" darbuotojai, "Sodra", Mokesčių inspekcija, Turto bankas, tiekėjai.

Turėjo reikalų ir klaipėdiečiai

Klaipėdiečiams R.Zaborė turėtų būti žinoma ir ne tik dėl jos kovos su kvapais.

2016 m. viduryje uostamiestyje sustojo dviejų daugiabučių namų – Statybininkų pr. 30 ir Šiaulių g. 9 – renovacija, nes rangovui pradėtos bankroto procedūros.

Dienraštis "Klaipėda" apie tai jau rašė (M.Skiriutė "Renovaciją vėl stabdo bankrotai", 2016 06 30).

Rangovas, dėl kurio atnaujinamų namų gyventojai patyrė stresą ir nemalonumų, kaip tik ir buvo įmonė "Ramesa", kuriai vadovavo R.Zaborė.

Be to, vieno renovuojamų namų, Statybininkų pr. 30, gyventojai, sustojus darbams, sužinojo, kad dingo name laikyti vamzdynai, apšiltinimo ir statybos medžiagos.

Žala galėjo siekti 20 tūkst. eurų.

Dėl dingusių medžiagų kreiptasi į policiją, bet pagalbos nesulaukta. Pareigūnai esą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

2016 m. balandžio 22 d. įmonė "Ramesa" buvo įtraukta į Įmonių bankroto valdymo departamento skelbiamą bendrovių, negalinčių arba neketinančių vykdyti įsipareigojimų, sąrašą.

Tada dienraščiui bankroto procedūras pradėjusios įmonės "Ramesa" vadovė R.Zaborė tvirtino, kad bendrovę iki bankroto privedė namų valdos.

Nei skustas, nei luptas

Statybininkų prospekto 30-ąjį namą renovavo įmonė "Ramesa". Pasak gyventojų, iš pradžių darbai vyko sklandžiai, tvarkingai, visi džiaugėsi, bet prieš maždaug tris mėnesius situacija pasikeitė.

"Įpusėjus darbams, staiga viskas sustojo, darbininkai pasiėmė visas savo priemones ir išėjo. Netrukus sužinojome, kad darbus vykdžiusi įmonė pradėjo bankroto procedūras. Dingo ir subrangovai", – teigė vienas klaipėdietis.

Pasak kito gyventojo, namas dabar atrodo nei skustas, nei luptas. Atlikta mažiau nei pusė visų darbų. Apšiltinta tik dalis fasado, nebaigtas stogo remontas, neįrengta šildymo sistema.

"Iki pabaigos dar labai toli", – guodėsi vyras.

Statybininkų prospekto 30-ajame name gyvenančių klaipėdiečių laukė dar vienas smūgis.

Pasak gyventojų, sustojus darbams, jie sužinojo, kad dingo name laikytos medžiagos: vamzdynai, apšiltinimo ir statybos medžiagos. Žala gali siekti 20 tūkst. eurų.

"Už jas, kiek mus informavo, jau buvo sumokėti pinigai. Vadinasi, išvežti medžiagų niekas neturėjo teisės. Žinoma, dabar už renovacijos darbus moka finansuotojas. Dalį pinigų jam grąžinsime mes, dalį – valstybė. Abejoju, kad finansuotojui bus įdomu, jog dalis medžiagų kažkur dingo", – dėstė vienas minėtame name gyvenantis vyras.

Policijos sprendimas nustebino

Anot gyventojų, namo administratorius įmonė "Debreceno valda" informavo, kad dėl dingusių medžiagų kreipėsi į policiją, bet pagalbos nesulaukė. Pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

"Keista, kad policija atsisako tirti tokią vagystę. Juk dingo turtas, kurio vertė – tikrai didelė. Negi tokią sumą turėsime papildomai sumokėti už renovaciją mes, gyventojai? Gaila, kad, įvykus nelaimei, negali sulaukti pagalbos iš pareigūnų", – teigė klaipėdiečiai.

Įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorius Vaidas Barakauskas patikslino, kad dėl iš Statybininkų prospekto 30-ojo namo dingusių medžiagų į policiją kreiptasi du kartus.

Į pareiškimus atsakymas buvo toks pat. Nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas.

Pasak V.Barakausko, nustebino tai, kad šis sprendimas buvo priimtas neapklausus nukentėjusiųjų – namo gyventojų ar jų atstovų, šiuo atveju – administratoriaus, statybos darbų techninio prižiūrėtojo, kuris žino situaciją, fiksavo, kiek medžiagų trūksta.

"Pasikalbėjo tik su rangovu, kuris tuo metu buvo atsakingas už objekto statybos aikštelę ir joje vykusius renovacijos procesus. Tuo laiku ir buvo atvežtos medžiagos. Keista, kai policijos sprendimai priimami nesiaiškinant situacijos", – stebėjosi vadovas.

Atkreiptas dėmesys, kad ir administratoriaus atstovas, ir namo gyventojai ne kartą kvietė policijos pareigūnus užfiksuoti situacijos, kai medžiagos buvo išvežamos. Tačiau ir tai nepaskatino pradėti tyrimo.

Sprendimo motyvų neatskleidė

Statybininkų prospekto 30-ojo namo renovacijos techninės priežiūros vadovas Kazys Narmontas aiškino, kad jo pareiga buvo stebėti, ar gerai vyksta darbai. Medžiagų saugojimas į šį darbą neįtrauktas.

"Įtarimų, kad su rangovu kažkas negerai, kilo, kai vieną dieną dirbdavo vieni žmonės, kitą – kiti, kurie taip pat dingo. Taip pat buvo ir su medžiagomis. Vieną dieną jos buvo čia, kitą – staiga nebeliko, kažkur "išvažiavo", – prisiminė vadovas.

K.Narmontas medžiagų išvežimą iš pastato traktavo kaip vagystę, nes už jas buvo sumokėta.

"Niekas neturėjo teisės jų išvežti. Dėl to administratorius ir pateikė pareiškimą policijai", – aiškino vadovas.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas teigė, kad nutarimas pradėti ar nepradėti tyrimą priimamas patikslinus visas aplinkybes.

"Nutarimas siunčiamas į prokuratūrą patvirtinti. Pareiškimo autorius per septynias dienas gali jį apskųsti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Apie tokią galimybę pareiškėjas informuojamas nutarime, kuris išsiunčiamas ir jam. Tikrai nemažomis raidėmis tai parašyta", – dėstė viršininkas.

Paklaustas, kokie motyvai buvo atsisakyti pradėti tyrimą šiuo atveju, G.Lasickas atsakė: "Motyvą skaitykite nutarime. Pareiškėjas jį gauna. Yra motyvacinė dalis, kodėl toks sprendimas priimtas. Visiems galioja vienodos teisinės normos".

Anot viršininko, jei pareiškime yra pateikta išsami informacija, vadinasi, jos užtenka ir pareiškėjo nereikia dar kartą apklausti.

"Tada ieškomi liudytojai, apklausiama kita pusė, tikslinamos aplinkybės ir priimamas sprendimas", – aiškino pareigūnas.

Skuba užbaigti darbus

Pasak V.Barakausko, bankroto procedūras pradėjusi įmonė "Ramesa" renovavo ne tik Statybininkų prospekto 30-ąjį, bet ir Šiaulių gatvės 9-ąjį daugiabutį namą.

"Startavus darbams šiuose namuose, prasidėjo problemos ir dėl modernizacijos finansavimo. Ne kartą skelbta žiniasklaidoje, kad pastarasis strigo, vėlavo apmokėjimai už atliktus darbus. Tačiau tai priklausė ne nuo administratoriaus, o Vyriausybės. Šios situacijos įkaitais tapo ne tik gyventojai, rangovai, bet ir administratorius", – komentavo vadovas.

Šiaulių gatvės 9-ajame daugiabučiame name situacija yra kur kas geresnė nei Statybininkų prospekto 30-ajame. Čia yra atlikta apie 90 proc. visų darbų. Liko sumontuoti dalį balkonų fasadinių plokščių, atlikti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūras.

"Kol kas darbai stovi. Nutraukėme sutartis su bankroto procedūras pradėjusiu rangovu. Jau įvyko nauji konkursai ir išrinktos įmonės, kurios tęs darbus. Dar vyksta derybos ir darbų apimčių tikslinimas, bet tai jau paskutiniai organizaciniai klausimai. Artimiausiu metu kibsime į darbus", – komentavo vadovas.

V.Barakauskas pabrėžė, kad procedūras skubama atlikti kuo greičiau, kad namai, kuriuose darbai dabar stovi, iki šildymo sezono pradžios būtų užbaigti.

Teko kovoti dėl pinigų

Įmonė "Ramesa" yra įtraukta į Įmonių bankroto valdymo departamento skelbiamą bendrovių, negalinčių arba neketinančių vykdyti įsipareigojimų, sąrašą. Tai padaryta balandžio 22 d.

Gegužės 30-ąją paskelbtas pranešimas dėl administratoriaus kandidatūros parinkimo šiai įmonei. Tai padaryta gavus raštą iš teismo.

Bankroto procedūras pradėjusios įmonės "Ramesa" vadovė Raimonda Zaborė tvirtino, kad bendrovę iki bankroto privedė namų valdos.

"Jos kažkodėl nusprendė, kad mes stabdome darbus. Pasirašo darbų aktus, o po kelių mėnesių atšaukia. Statybų žurnalai pasirašyti, bet pinigų nemoka. Nebuvo nė vieno mėnesio, kad neturėtume patys kovoti dėl pinigų", – piktinosi vadovė.

R.Zaborė pabrėžė, kad pati bandė išsireikalauti pinigus už atliktus darbus, bendravo su Būsto energijos taupymo agentūra, Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

"Taip ir bankrutuoja statybų įmonės. Kiekvieną mėnesį vėluojantis apmokėjimas už darbus buvo didžiausia problema. Laukdavome ir po kelis mėnesius", – dėstė vadovė.

Pasak jos, Statybininkų prospekto 30-ajame name didelių problemų kilo ir su namo renovacijos techniniu prižiūrėtoju.

"Dar sugalvojo ir atimti darbus. Medžiagos niekur nedingo. Objekto priėmimo–perdavimo nutraukus sutartį nebuvo. Bent mūsų dalyvauti procedūroje niekas nekvietė. Apie dingusias medžiagas niekas nieko negali sakyti. Juk neapskaičiuosi, kiek tiksliai jų reikia. Liko polistirolo trys ar keturi kvadratiniai metrai, ir išsivežėme. Buvo ir subrangovai. Jie taip pat neša atsakomybę. Šiaulių gatvės 9-ajame name niekas nedingdavo, nes ten techninis prižiūrėtojas buvo normalus", – patikino vadovė.

Ieškojo naujų rangovų

Į panašią situaciją, kaip Statybininkų prospekto 30, Šiaulių gatvės 9, I.Simonaitytės gatvės 17, buvo papuolę dar 10 namų.

Keturiuose iš jų darbai dar nebuvo pradėti.

Visais atvejais namų administratoriai nutraukdavo sutartis su bankroto procedūras pradėjusiais rangovais ir skelbdavo naujų paiešką. Šie tęsė nebaigtus darbus arba pradėjo iš naujo.