Auga susidomėjimas

Kadaise bandelėmis kvepėjusi Vilniaus gatvės pradžia, dviaukštis Kauno žurnalistų namų kaimynas V.Putvinskio gatvėje ar automobilių srautų dulkes geriantis Gertrūdos g. 23 namas – išvardyta trijulė tėra tik dalis pagrindinės miesto arterijos pastatų, praėjusiais metais pakeitusių savo apdarą.

Daugiabučių administratorius "Kauno centro būstas" skaičiuoja, kad jau ne pirmus metus mieste vykdoma Paveldotvarkos programa 2018-aisiais pasinaudojo aštuonių pastatų savininkai ar gyventojai. Be minėtųjų trijų, praeivius atnaujintais fasadais jau kurį laiką sveikina Laisvės al. 77, Aušros tako 9, Vilniaus g. 37, Vilniaus g. 27, Laisvės al. 37 pastatai.

Išsiplėtus geografinei teritorijai, kurioje gali būti tvarkomi pastatai, pretenduoti į miesto paramą galėjo visi kultūros paveldo objektai ir kultūros paveldo statiniai Kauno mieste. Tiesa, prioritetas buvo teikiamas reprezentacinėms gatvėms centre – Senamiestyje ir Naujamiestyje.

"Smagu matyti atsinaujinantį ir besitvarkantį Kauną, ypač Senamiesčio zoną, kurioje didžiulį postūmį padarė prieš keletą metų Kauno miesto savivaldybės pradėta ir sėkmingai besitęsianti Paveldotvarkos programa", – kalbėjo UAB "Mano būstas" Kauno regiono vadovas Ramūnas Burokas.

Pataria nedelsti

Praėjusių metų vasarį paskelbus paraiškų teikimo startą, į "Kauno centro būsto" administraciją dėl dalinio finansavimo galimybės kreipėsi penkiolikos pastatų savininkai, kiti valdymo teisių turėtojai ar įgalioti asmenys. Dvylika paraiškų atitiko visus kriterijus, o aštuoni teikėjai pasinaudojo gauta parama. Ji, anot R.Buroko, sudarė 195 tūkst. eurų. Dalis šios sumos nubyrėjo ir Laisvės al. 28 namo gyventojams.

Jaučiame didelį mūsų klientų susidomėjimą, padedame mūsų administruojamų pastatų bendraturčiams išsigryninti ir susitarti dėl bendros idėjos ir poreikio.

"Pirmiau kilo mintis tvarkyti namą, o tik vėliau iš "Kauno centro būsto" sužinojome, kad galime pasinaudoti Paveldotvarkos programa, – namo senbuvis Gediminas Damijonaitis džiaugėsi, kad jo iniciatyva kaimynų nesukiršino – tam, kad būtų tvarkomas namo fasadas, pritarė dauguma. – Balsavime galbūt ir ne visi dalyvavo, tačiau iš tų, kurie buvo, nė vienas nepasisakė prieš."

Sulaukęs daugumos gyventojų pritarimo, su jau parengtu darbų tvarkybos projektu G.Damijonaitis kreipėsi į namą administruojančią bendrovę, kuri į savo rankas perėmė tolesnę proceso eigą.

Specialistams įvertinus projektą ir pateikus jo sąmatą, "Kauno centro būsto" administratoriai dokumentus toliau derino su Kultūros paveldo skyriumi.

"Tokio plano turėtų laikytis visi norintieji pasinaudoti finansine parama", – R.Burokas priminė, kad tvarkybos darbų projekto parengimas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, todėl esą sukrusti reikia kur kas anksčiau, nei internete ar spaudoje pasirodo Kultūros paveldo skyriaus kvietimai dalyvauti programoje.

Džiaugiasi rezultatais

Paveldotvarkos programos finansavimas, pasak Kultūros paveldo skyriaus specialistų, skiriamas remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbams, taikomiesiems tyrimams, apsaugos techninėms priemonėms įrengti, fasadui dekoratyviai apšviesti. Kitiems statybos darbams parama neteikiama, tačiau ji gali būti atliekami drauge su tvarkybos darbais.

"Mes nusprendėme tvarkyti fasadą", – G.Damijonaitis bandė prisiminti, kada paskutinį kartą daugiabučio išorės sienos sulaukė darbininkų teptuko. – Gal prieš dvidešimt metų?"

Ilgą laiką slėpęsis po po murzina rusva spalva, besibaigiant 2018-iems, Laisvės al. 28 numeriu pažymėtas namas galiausiai pakeitė savo apdarą į sodrų ir ryškų.

"Darbų vykdytojus siūlė "Kauno centro būstas". Savas kandidatūras galėjome siūlyti ir mes patys", – G.Damijonaitis pabrėžė, kad galutinį žodį pasirenkant tarė gyventojai.

Įvertinę ankstesnių darbų nuotraukas ir įkainius, jie išsirinko priimtiniausią kandidatūrą. Pastaroji, anot namo atstovo, nenuvylė. Darbų vykdytojai dirbo sklandžiai, tilpo į visus terminus – birželio viduryje išskleidę pastolius, įpusėjus rudeniui darbininkai juos surinko.

"Ši vasara ir ruduo buvo dėkingi. Ne taip kaip praėjusieji, kai darbininkus ir sienas merkė lietus", – darbo eiga ir galutiniu rezultatu džiaugėsi namo senbuvis.

Palanki mokėjimo tvarka

Savivaldybės indėlis į kiekvieno fasado sutvarkymą siekia iki 50 proc. visos fasado atnaujinimo sąmatos. G.Damijonaičio teigimu, miesto valdžia jų daugiabučiui skyrė perpus tiek – apie 25 proc. Likusia dalimi turi pasirūpinti pastato savininkas arba gyventojai.

"Tiksliai nepasakysiu, bet 1 kv. m teko apie 56 eurus. Vadinasi, jei butas 50 kv. m, namo fasado restauravimas jo šeimininkui atsiėjo apie 2,5 tūkst. eurų", – skaičiavo G.Damijonaitis.

"Kauno centro būstas" gyventojams suteikia palankias sąlygas mokėti dalimis – atsiskaitę su rangovais ir vykdytojais, su gyventojais administratoriai pasirašo sutartį, įpareigojančią per atitinkamą laiką lygiomis dalimis išsimokėti už suteiktas paslaugas. Išimtiniais atvejais, pasirašius naują sutartį su atitinkamomis sąlygomis ir įsipareigojimais, terminą galima pratęsti net iki kelerių metų.

Taip esą pasitaikė vos kelis kartus. Žmonės, besikreipiantys dėl fasadų tvarkymo ar kitų remonto darbų, dažniausiai pasiskaičiuoja preliminarias išlaidas ir deramai paskirsto savo biudžetą.

"Jaučiame didelį mūsų klientų susidomėjimą, padedame mūsų administruojamų pastatų bendraturčiams išsigryninti ir susitarti dėl bendros idėjos ir poreikio, – bendradarbiavimu su gyventojais darsyk pasidžiaugė R.Burokas ir vylėsi, kad šie metai bus dar produktyvesni. – Šiemet planuojame savivaldybės paramai gauti pateikti dukart daugiau pastatų – iš viso 30. Šiems pastatams rengiame paraiškas fasadų tvarkymo darbams paramai gauti."

Nuo vasario pabaigos "Mano būsto" Kauno padaliniui vadovaujantis R.Burokas pasidalijo įžvalgomis apie pokyčius namų administravimo rinkoje.

– Kas paskatino imtis būsto administravimo veiklos?

– Turiu ilgametę patirtį valstybės tarnyboje, norėjosi naujų iššūkių ir pasitikrinti savo jėgas privačiame sektoriuje. Norėjosi susipažinti su daugiabučių namų administravime vykstančiais procesais ir tapti pozityvių pokyčių dalimi. Tai buvo asmeninė ambicija. Be to, pats esu augęs sename, nerenovuotame daugiabutyjesu  smirdinčiu rūsiu, varvančiu stogu ir kosminėmis sąskaitomis už šildymą. Bendrijoje, kurioje šiuo metu gyvenu, turime bendrą požiūrį, kad norint pagerinti namų aplinką, turime imtis iniciatyvos patys. Pagrindinis iššūkis būsto administratoriui – teikti kokybišką, greitą paslaugą klientams, vertinti jų atsiliepimus, išgirsti pasiūlymus ir daryti pokyčius vidiniuose procesuose tam, kad paslauga būtų dar kokybiškesnė. Reikia visus darbus atlikti laiku, kokybiškai, taupant gyventojų pinigus.

– Gal jau turite konkretesnių idėjų, kaip tai įgyvendinti?

– Esame atnaujinę ryšių su klientais valdymo sistemą, kuri padeda efektyviai organizuoti ir valdyti įmonės darbą, orientuojantis į esamų ir naujų klientų poreikius. Vykdoma kokybės kontrolė leidžia sekti visą procesą nuo kliento kreipimosi į mūsų įmonę iki paslaugos suteikimo ir įgyvendinimo, kaip planuojami darbai, vykdomas jų koordinavimas ir valdymas, stebima klientų aptarnavimo kokybė. Matydami klientų vertinimus, tobuliname savo procesus ir teikiamų paslaugų kokybę. Kai žmogus užregistruoja problemą, jis gali būti visiškai ramus, kad ji bus išspręsta, nes sistema padeda nuolat matyti ir sekti proceso eigą. O jeigu problema užregistruota, tačiau nesprendžiama, vadovai iškart gauna signalą apie tai, kad žemesnioji grandis nevykdo savo įsipareigojimų.

– Klientams siūlote naujovę – etapinę renovaciją. Kas tai ir kodėl tai naudinga gyventojams?

– Esame lyderiai šioje srityje. Šiais metais Kauno mieste ir Kauno rajone naudojantis valstybine renovacijos programa, bus renovuoti tik 30 daugiabučių. Todėl kyla klausimas, ką daryti tiems gyventojams, kurie nepapuolė į tą laimingųjų sąrašą? Gyventojai juokauja, kad jei valstybinė renovacija vyks tokiu pat tempu, kaip dabar, norint atnaujinti visus daugiabučius, gali prireikti ir 100 metų. Tad mes siūlome etapinę renovaciją. Jos metu atliekame visų daugiabučio namo sistemų analizę, parengiame ilgalaikį planą, kokias sistemas reikėtų atnaujinti, kokius darbus padaryti, kad būtų efektyviausiai taupoma šilumos ir elektros energija. Pagrindiniai darbai, kurie turi didžiausią taupymo efektą – šilumos punktų, vamzdynų atnaujinimas ir modernizavimas, stogo, šoninių sienų ir rūsio apšiltinimas. Mūsų skaičiavimais, vien šių darbų atlikimas gali sutaupyti iki 40 proc. šilumos energijos. Be to, skirtingai nei valstybinės renovacijos metu, etapinė renovacija atliekama be valstybės įsikišimo, banko paskolų ir pabrangimo, taigi būsto gyventojams nereikia rūpintis nei dokumentacija, nei sutartimis su bankais, nereikia imti ilgalaikių paskolų. Per metus Lietuvoje etapiškai atnaujinama apie 200 daugiabučių namų.

– Savo klientams siūlote ir galimybę naudotis išmaniosiomis technologijomis. Kaip klientai jas priima?

– Labai džiaugiamės, kad "Mano Būsto" interneto platforma ir mobilioji aplikacija "e-BŪSTAS" labai populiarėja tarp klientų. Turime virš 60 tūkst. aktyvių vartotojų. Norime dar labiau priartėti prie klientų, sudarant galimybės kasdienes paslaugas gauti ir elektroninėje erdvėje. Siūlome klientams keleto mygtukų paspaudimu, paprastai, naudojant mobilųjį telefoną ar kompiuterį registruoti gedimus, gauti pranešimus, atlikti mokėjimus. Galima matyti, kokie darbai yra atlikti name, kada ir kokie darbai planuojami ir kiek tai kainuos. Gyventojai tiesiog gali nufotografuoti gedimą mobiliojoje aplikacijoje, su vartotojo paskyra yra susietas namo vadybininkas, tad jis gali operatyviai reaguoti į jūsų problemą. Realiu laiku per "live chat" gyventojai gali bendrauti su namo vadybininku. Ateityje planuojame sukurti papildomą aplikacijos modulį, kuris leistų gyventojams priimti sprendimus dėl darbų atlikimo. Taip galėtume atsisakyti nepatogių, daug laiko ir resursų eikvojančių popierinių balsavimų ir sudaryti sąlygas priimti svarbius namui sprendimus ir tiems, kurie dėl užimtumo negali dalyvauti susirinkimuose arba gyvena užsienyje.

– Vis dėlto, ar būsite lengvai pasiekiami tiems, kurie linkę bendrauti tradiciniu būdu?

– Žinoma, yra ir bus klientų priėmimo valandos, kai gyventojai gali tiesiog ateiti, iš anksto nesusitarę su vadybininku. Priimame ir iš anksto užsiregistravusius klientus, be to, klientas visada gali paskambinti bendruoju telefonu ar tiesiogiai susitarti dėl susitikimo. Tradiciniai bendravimo būdai niekur nedings. Bet šalia jų atsiranda ir modernūs sprendimai – mobilioji aplikacija "e-BŪSTAS" ir "Mano būstas" internetinė platforma. Šios platformos yra sukurtos tokiu principu, kad net mažiau įgudę technologijų vartotojai galėtų labai lengvai rasti išnaudoti visas modernių technologijų teikiamas galimybes.

Ūkio ministerijos teigimu, iš anksto būtų tikrinami tik tie investuotojai, kurių veikla, saugumo struktūrų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Šiuo metu speciali Vyriausybės komisija vertina visus, kurie ketina investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, objektus ar sritis.

„Esminis pakeitimas šiuo klausimu yra toks, kad investuotojų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali būti inicijuota tik tada, kai institucijos turi duomenų, kad potencialaus investuotojo veikla ar įsteigtos įmonės sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams. ES, NATO, EBPO šalių investuotojai nėra laikomi potencialiai keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl šiems investuotojams išankstinės patikros procedūrą nėra privaloma“, - BNS po Vyriausybės pasitarimo teigė ūkio viceministras Ramūnas Burokas.

Anot jo, galutinį sprendimą dėl investuotojų atitikimo nacionaliniam saugumui priimtų Vyriausybė, o ne speciali komisija, kaip yra šiuo metu.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė nutarimo projektui dėl Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo.

Įtraukti energetikos ir ginkluotės įmones

Be to, Ūkio ministerija pasiūlė į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą įtraukti bendroves „Epso-G“ ir jos valdomą dujų perdavimo įmonę „Amber Grid“, „Lietuvos energijos gamyba“, „Litgas“, „Lietuvos dujų tiekimas“, o išbraukti bendrovę „Detonas“.

„Amber Grid“ dabar yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše, kuriame taip pat yra „Orlen Lietuva“, „Telia Lietuva“, „Achema“, vandens tiekimo įmonės, taip pat Branduolinės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovė.

Ūkio ministro patarėjas Mindaugas Janulionis BNS teigė, kad taip pat siūloma išplėsti svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių ūkio sektorių sąrašą ir įtraukti karinės įrangos sektorių.

Šiuo metu yra išskirti energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų bei finansų ir kredito sektoriai.

Kaip Lietuva turi atsakyti į kylančius geopolitinius iššūkius? Ko reikia, kad mūsų šalis taptų viena inovatyviausių šalių pasaulyje? Ar galėsime gyventi taip gerai, kaip danai ir švedai? Ar Lietuvos visuomenė pasiruošusi partnerystei? Atsakymų į šiuos ir kitus mūsų valstybei aktualius klausimus kartu su žymiausiais Lietuvos politikais, ekonomistais ir visuomenininkais bus ieškoma Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) organizuojamoje konferencijoje „Jaunimo vizija Lietuvai".

Aktualiausių temų jaunimui, tokių kaip nedarbas, jaunimo garantijos, tautinių mažumų problemos Lietuvoje, kokybiško aukštojo mokslo prieinamumas, didelė migracija, Lietuvos saugumo užtikrinimas, žmogaus teisės ir laisvės, aptarimo metu bus siekiama suformuoti jaunimo lyderių viziją Lietuvai bei realias jos įgyvendinimo perspektyvas.

„Šiemet renginys bus kaip niekada aktualus: suprasdami iš Rytų kylančius pavojus ir matydami iššūkius, su kuriais susiduria mūsų šalis - emigracija, visuomenė senėjimas, provincijos nunykimas, - norime suformuluoti aiškią Lietuvos jaunimo viziją, nes būtent mūsų kartai gali tekti skaudžiausiai mokėti už klaidas, kurios gali būti padarytos šiandien. Norime, kad diskutuojant su politinių sprendimų priėmėjais jaunimo balsas būtų girdimas, kad kiekvienas jaunas žmogus turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę pačiais svarbiausiais mūsų valstybės raidos klausimais", - teigia LSDJS pirmininkas Ramūnas Burokas.

Tris dienas vyksiantis renginys bendroms diskusijoms sutelks žinomus šalies politikus, ekonomistus, politologus, žurnalistus, sveikatos, švietimo, saugumo politikos, užsienio reikalų sričių specialistus bei kitus visuomenės veikėjus. Renginyje dalyvaus ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, politologas Raimundas Lopata, ekonomistė Aušra Maldeikienė, projekto „Misija Sibiras" ir Transparency International atstovai ir t.t.

LSDJS Vasaros akademija - tai jau tradiciniu tapęs Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos renginys, kurio tikslas yra ugdyti, motyvuoti jaunus žmones bei skatinti juos domėtis Lietuvos politikos, verslo, ekonomikos aktualijomis diskutuojant kartu su savo srities lyderiais.

LSDJS organizuojama konferencija „Jaunimo vizija Lietuvai" vyks liepos 30 - rugpjūčio 1 dienomis VU Tarptautinėje verslo mokykloje (VU TVM).