Nuo tada, kai spalio 7 dieną Gazos Ruožą valdantys „Hamas“ kovotojai įsiveržė į žydų valstybės teritoriją ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė 1 400 žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė 230 įkaitų, Izraelis pradėjo plataus masto bombardavimo kampaniją.

Šeštadienį „Hamas“ kontroliuojama sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo to laiko dėl nesiliaujančių Izraelio smūgių Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 8 000 žmonių, pusė jų – vaikai.

„Sionistų režimo nusikaltimai peržengė raudoną ribą, ir tai gali priversti visus imtis veiksmų, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė E. Raisi. – Vašingtonas prašo mūsų nieko nedaryti, bet jie ir toliau plačiai remia Izraelį.“

„JAV siuntė žinutes „Pasipriešinimo ašiai“, bet sulaukė aiškaus atsako mūšio lauke“, – sakė jis, vartodamas terminą, kuriuo Teherano pareigūnai dažnai apibrėžia Iraną ir jo sąjungininkus, pavyzdžiui, Libano „Hezbollah“, Jemeno hutus ir kitas šiitų pajėgas Irake ir Sirijoje.

Nors nėra aišku, ką jis turėjo omenyje, nuo karo Gazos Ruože pradžios įvyko keletas išpuolių prieš JAV pajėgas Irake ir Sirijoje, taip pat padažnėjo „Hezbollah“ ir Izraelio pajėgų susišaudymai pasienyje su Libanu.

Jungtinės Valstijos puikiai žino mūsų dabartinius pajėgumus ir žino, kad jų neįmanoma įveikti.

Iranas, kuris finansiškai ir karinėmis priemonėmis remia „Hamas“, spalio 7 dienos išpuolius sveikino kaip sėkmę.

Tačiau šalis tvirtina, kad nėra susijusi su šia ataka, per kurią, Izraelio valdžios institucijų duomenimis, 230 žmonių taip pat buvo paimti įkaitais.

„Iranas laiko savo pareiga remti pasipriešinimo grupes, tačiau (...) pasipriešinimo grupės yra nepriklausomos savo nuomonėmis, sprendimais ir veiksmais“, – šeštadienį interviu, kurio ištraukas paskelbė valstybinė naujienų agentūra IRNA, „Al Jazeera“ sakė Irano prezidentas.

„Jungtinės Valstijos puikiai žino mūsų dabartinius pajėgumus ir žino, kad jų neįmanoma įveikti“, – pridūrė jis.

Pasaulio galybių ir Irano pareigūnai Vienoje susitiks pirmą kartą nuo kovo, kai įstrigo pernai prasidėjusios derybos, inicijuotos siekiant sugrąžinti į sutartį iš jos pasitraukusias Jungtines Valstijas.

Birželio pabaigoje Katare buvo surengtos netiesioginės Teherano ir Vašingtono derybos, viliantis išjudinti procesą, tačiau jokio proveržio jose nebuvo pasiekta.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusį mėnesį pateikė kompromisinį pasiūlymą ir paragino sutarties dalyves jam pritarti, kad būtų išvengta „pavojingos branduolinės krizės“.

J. Borrellis sakė, kad į susitarimo projektą įtraukti „visų šalių sunkiai iškovoti kompromisai“ ir jame „tiksliai bei išsamiai aptariamas sankcijų panaikinimas bei branduoliniai žingsniai, būtini siekiant atgaivinti“ 2015 metais sudarytą branduolinę sutartį.

Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį 2015-aisiais pasirašė Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija ir Jungtinės Valstijos. Ketvirtadienį vyksiančiose derybose dalyvaus visų šalių delegacijos, tačiau nesitikima, kad JAV ir Irano pareigūnai susitiks akis į akį.

Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Pernai balandį Iranas paskelbė pradėjęs sodrinti uraną iki 60 proc., nors JCPOA leidžia šiitiškai respublikai gaminti ne daugiau kaip iki 3,67 proc. prisodrintą medžiagą. Ginklams tinkama medžiaga laikomas mažiausiai iki 90 proc. prisodrintas uranas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) antradienį perspėjo, kad Iranas labai sparčiai vysto savo programą ir „didina užmojus bei pajėgumus“.

Atsargus optimizmas

Prieš ketvirtadienio derybas pareigūnai reiškė atsargų optimizmą, tačiau kartu įspėjo, kad šalys vis dar nesutaria svarbiausiais klausimais.

JAV delegacijos vadovas Robertas Malley (Robertas Malis) ir Irano vyriausiasis derybininkas branduoliniais klausimais Ali Bagheri (Ali Bageris) prieš derybas socialiniame tinkle „Twitter“ patikino, kad atvyksta su gera valia, tačiau abu sakė, kad derybų sėkmė priklauso nuo kitos pusės.

Tuo metu analitikai pabrėžia, kad JCPOA atnaujinimas tebėra geriausia išeitis.

„Jungtinėms Valstijoms mažiausiai reikia branduolinės krizės su Iranu, kuri galėtų lengvai peraugti į platesnio masto regioninį konfliktą“, – sakė Suzanne DiMaggio (Siuzan Dimadžijo) iš Vašingtone įsikūrusio Carnegie (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką.

Analitinio centro „European Council on International Relations“ (ECFR) ekspertė Ellie Geranmayeh (Eli Geranmeja) sakė, jog „galų gale tiek Teheranas, tiek Vašingtonas žino, kad JCPOA žlugimas sukeltų siaubingų padarinių“.

„Mažai tikėtina, kad šiame susitikime pavyks išspręsti dar likusius klausimus“, tačiau „jis gali padėti pasiekti proveržį, kuris būtinas, kad derybos ne žlugtų, o artėtų prie finišo tiesiosios“, sakė ji.