Kartu su R. Aču teisiami dar trys asmenys.

Byloje pradėtas įrodymų tyrimas, per teisiamąjį posėdį prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą.

„Nė vienas kaltinamųjų kaltės nepripažįsta“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Kaltinamieji teigė suprantantys, kuo yra kaltinami, tačiau savo parodymus duoti teismui sutiko tik po to, kai bus apklausti liudytojai ir ištirta bylos medžiaga. 

Teismas nustatė tolimesnę šios bylos nagrinėjimo eigą, į artimiausią teisiamąjį posėdį, kuris vyks balandžio 19 dieną, šaukiami liudytojai.

Kaltinimai sukursčius padaryti nusikalstamą veiką pareikšti ir Raseinių rajone registruotos įmonės direktoriui, R. Ačo svainiui Orestui Jankauskui.

Pastarasis bei dviejų įmonių Kauno rajone vadovai Arvydas Stankevičius ir Andrius Vyšniauskas bus teisiami ir už galbūt apgaulingai tvarkytą jų valdomų bendrovių buhalterinę apskaitą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. Ačas, turėdamas įgaliojimus veikti Raseinių rajono savivaldybės vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui jo valdomose įmonėse, įtariama, siekė turtinės naudos sau.

Įtariama, kad dar 2018 metais R. Ačas be jokio teisėto pagrindo nurodė Raseinių savivaldybės valdomo Raseinių autobusų parko direktoriui už bendrovės lėšas nupirkti metalo gaminių, kurie neva bus panaudoti savivaldybės darbuotojų kabinetų atnaujinimui.

Pasak prokuratūros, per tyrimą surinkta duomenų, jog iš savivaldybės valdomos įmonės lėšų nupirkti metalo gaminiai buvo panaudoti liepto gamybai R. Ačo priklausančiame sklype Raseinių rajone. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau nei tūkstantis eurų, priklausiusių savivaldybės valdomai bendrovei.

Šiaulių apygardos teismas pirmadienį paskelbė, kad Raseinių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus buvęs vedėjas Vilmantas Bacys pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos, kyšininkavimo bei turto pasisavinimo.

Jam skirta galutinė 35 tūkst. eurų bauda, bus konfiskuota 7,2 tūkst. eurų jo turto, taip pat iš jo konfiskuotas nešiojamas kompiuteris, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Bylos duomenimis, už išskirtines sąlygas įmonių atstovai atsilygino įvairiais kyšiais: V. Bacys kaip kyšius priėmė namo statybai reikalingų statybinių medžiagų, kurių vertė siekia daugiau nei 6 tūkst. eurų, taip pat – grynuosius pinigus.

Byloje rašoma, kad piktnaudžiaudamas tarnyba V. Bacys pasisavino daugiau nei tūkstančio eurų vertės kompiuterį, kuris buvo įsigytas Raseinių rajono savivaldybei vykdant programinės įrangos pirkimą.

Teismas taip pat patenkino Raseinių rajono savivaldybės ieškinį – per tūkstančio eurų ieškinį turės padengti V. Bacys, jis taip pat turės apmokėti savivaldybei 847 eurus už advokato paslaugas.

„Nusikaltimai yra įrodyti liudytojų, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų pateiktais duomenimis“, – paskelbė teismas.

Teisėjo Nerijaus Masiulio nuosprendyje pabrėžiama, kad šešių asmenų vykdyti korupciniai nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti.

Nuteistas ir kitas savivaldybės buvęs tarnautojas, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus buvęs vyriausiasis specialistas Rytis Radavičius.

R. Radavičiui priklausančiame žemės sklype kaip atlygis buvo sumontuota daugiau nei 2,7 tūkst. eurų vertės tvora.

Už kyšininkavimą jam skirta 17,5 tūkst. eurų bauda, konfiskuojama daugiau nei 2,7 tūkst. eurų jo turto.

„Nusikalstamas veikas jie padarė atlikdami savo darbines funkcijas, tokia jų veika nesuderinama su jų pareigų ėjimu, todėl jiems skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas. Teismo įsitikinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį“, – rašoma nuosprendyje.

Keturi privačių bendrovių vadovai – Ričardas Valinčius, Romaldas Zubiela, Arvydas Lukminas ir Stasys Bružas – pripažinti kaltais dėl minėtų ekstarnautojų papirkimo.

R. Valinčiui, S. Bružui ir R. Zubielai teismas skyrė pinigines baudas po 17,5 tūkst. eurų. A. Lukminui skirta 10 tūkst. eurų bauda.

Nuteistieji baudas turėti sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bylos duomenimis, nusikaltimai padaryti 2018 metais.

Kai kurioms savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms buvo sudaromos išskirtinės sąlygos ir palankumas tuos pirkimus laimėti. Būdami atsakingi už įvairias savivaldybės vykdomas viešųjų pirkimų procedūras, buvę Raseinių rajono savivaldybės tarnautojai neužtikrino procedūrų skaidrumo, kad ūkio subjektai galėtų sąžiningai varžytis konkurse, rodo bylos medžiaga.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaltinimai sukursčius padaryti nusikalstamą veiką taip pat pareikšti ir Raseinių rajone registruotos įmonės direktoriui, R. Ačo svainiui Orestui Jankauskui.

Pastarasis bei dviejų įmonių Kauno rajone vadovai Arvydas Stankevičius ir Andrius Vyšniauskas bus teisiami ir už galbūt apgaulingai tvarkytą jų valdomų bendrovių buhalterinę apskaitą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai. Tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. Ačas, turėdamas įgaliojimus veikti Raseinių rajono savivaldybės vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui jo valdomose įmonėse, įtariama, siekė turtinės naudos sau.

Naudojo įmonės lėšas

Įtariama, kad dar 2018 metais R. Ačas be jokio teisėto pagrindo nurodė Raseinių savivaldybės valdomo Raseinių autobusų parko direktoriui už bendrovės lėšas nupirkti metalo gaminių, kurie neva bus panaudoti savivaldybės darbuotojų kabinetų atnaujinimui.

Pasak prokuratūros, per tyrimą surinkta duomenų, jog iš savivaldybės valdomos įmonės lėšų nupirkti metalo gaminiai buvo panaudoti liepto gamybai R. Ačo priklausančiame sklype Raseinių rajone. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau nei 1 tūkst. eurų, priklausiusių savivaldybės valdomai bendrovei.

Tyrimo duomenimis, tos pačios Raseinių rajono savivaldybės valdomo autobusų parko direktorių bendrovės lėšas panaudoti ne įmonės veikloje sukurstė ir Raseinių rajone registruotos įmonės vadovas O. Jankauskas.

J. Kalinsko / BNS nuotr.

Remiantis surinktais duomenimis, 2018 metų pavasarį O. Jankauskas davė minėtos bendrovės direktoriui nurodymus, jog šis apmokėtų sąskaitas už O. Jankausko įsigytas 10 padangų.

Įtariama, kad tokių būdu O. Jankauskas sukurstė savivaldybės valdomos įmonės direktorių iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą – daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės valdomos bendrovės direktorius Vladislovas Šimaitis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį sprendimą teismas priėmė, kai minėtasis asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė pirmą kartą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

Galėjo apgaulingai tvarkyti apskaitą

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą taip pat surinkta duomenų, jog visi kaltinamieji galėjo apgaulingai tvarkyti savo valdomų įmonių apskaitą. Kaltinamieji į savo bendrovių buhalteriją galbūt įtraukdavo fiktyvias sąskaitas, kurios buvo išrašomos už tariamai suteiktas paslaugas ir prekes. Tyrimo metu gauta duomenų, jog tokie sandoriai buvo vykdomi ir tarp kaltinamųjų valdomų bendrovių.

„Byloje turimi duomenys leidžia įtarti, kad R. A., versdamasis individualia veikla, už realiai nesuteiktas apgyvendinimo paslaugas galėjo išrašyti sąskaitas A. V. ir A. S. įmonių vardu ir už tokius, manoma, fiktyvius sandorius gauti apmokėjimus. Skaičiuojama, kad bendra R. A. išrašytų galimai fiktyvių sąskaitų suma gali siekti daugiau nei 19 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Pasak prokuratūros, surinkta duomenų, kad tokia pačia schema veikė ir kaltinamieji A. Stankevičius, A. Vyšniauskas ir O. Jankauskas.

Įtariama, kad į vienos iš A. Stankevičiaus valdomų įmonių apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs dokumentai, patvirtinantys netikrus sandorius bendrai už beveik 79 tūkst. eurų, į kitą – daugiau nei 32 tūkst. eurų.

R. Ačas 2003 metais buvo prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

Tyrimo duomenimis, už realiai nesuteiktas paslaugas A. Vyšniauskas į savo įmonės sąskaitą gavo beveik 27 tūkst. eurų, o kaltinamasis O. Jankauskas – daugiau nei 12 tūkst. eurų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Baudžiamajame kodekse už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos griežčiausia nustatyta bausmė – laisvės atėmimu iki septynerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tas, kad iššvaistė svetimą turtą griežčiausiai gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Iš pradžių R. Ačas buvo sulaikytas dėl kyšininkavimo

R. Ačą ir tuometinį Raseinių autobusų parko direktorių V. Šimaitį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė 2018 metų lapkritį.

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius buvo įtariamas kyšininkavimu, tačiau per tyrimą įtarimai buvo pakeisti ir jis teismui perduotas dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų.

R. Ačas 2003 metais buvo prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004–2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo išrinktas į Seimą. 2011–2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas.

R. Ačas, pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Raseinių administracijos direktoriumi R. Ačas paskirtas 2016 metų gruodį, kai baigė savo, kaip Seimo nario, kadenciją.

2018 metų kovą R. Ačas tapo naujai įkurtos Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariu, po STT sulaikymo sustabdė narystę šioje partijoje.

Raseinių rajono savivaldybės taryba R. Ačą 2018 metų balandį trečiu bandymu po pareikšto nepasitikėjimo atleido iš administracijos vadovo pareigų.

Nepasitikėjimą R. Aču tąkart inicijavo meras Algirdas Gricius, gavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, kad administracijos direktorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Prieš tai taryba buvo nepritarusi Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 metų veiklos ataskaitai.

Šiame kaime 2018 metų pabaigoje atidengtas memorialas Kęstučio apygardos partizanams. Naujasis monumentas, dėl kurio teritorijos tvarkymo paskelbtas konkursas, bus skirtas visiems Lietuvos partizanams.

Kaip BNS sakė Raseinių rajono savivaldybės Strateginio projektavimo ir projektų valdymo vyriausioji specialistė Jekaterina Povilaitienė, tai yra pirmoji šio memorialo statybos dalis, jos vertė siekia 206 tūkst. eurų. Bendra projekto kaina turėtų būti apie 500 tūkst. eurų.

„Šioje dalyje bus tvarkomas sklypas, tiesiamas takas, atminimo siena ir pamatas meno objektui – kalavijui“, – teigė J. Povilaitienė.

Pirmąją projekto dalį finansuoja Vyriausybė, šiuos darbus planuojama baigti iki šių metų lapkričio mėnesio. 

„Projektas yra perduotas pagal bendradarbiavimo sutartį, kurią savivaldybė pasirašė su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu“, – kalbėjo specialistė.

Kaip BNS sakė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas Giedrius Gataveckas, pasirinktas architekto Sauliaus Pamerneckio ir skulptoriaus Tado Gutausko projektas.

Sąjūdis šiam projektui įgyvendinti yra skyręs lėšų.

„Mes žemę pirkome, projektą padarėme, skyrėme lėšų šiemet, kitais metais esame numatę. Šį projektą vykdome kartu su Vyriausybe“, – kalbėjo G. Gataveckas.

Jis sakė, kad prie lėšų rinkimo prisideda žuvusių partizanų artimieji, JAV lietuviai. Pavyko surinkti apie 20 tūkst. eurų.

Šį visiems partizanams skirtą monumentą ruošiamasi užbaigti kitais metais. Tada bus perkami meniniai darbai: kalavijo formos 25 metrų aukščio obelisko ir sienos su žuvusių partizanų vardais bei pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose, statybos.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis su kitomis organizacijomis siekia Kryžkalnyje, Raseinių rajone, pastatyti memorialą visiems žuvusiems ir nukankintiems partizanams.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.

Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Tokias išvadas penktadienį paskelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Raseinių rajono savivaldybės uždarosiose akcinėse bendrovėse „Raseinių komunalinės paslaugos“, „Raseinių autobusų parkas“, „Raseinių vandenys“, „Raseinių šilumos tinklai“ ir savivaldybės įmonėje „Raseinių butų ūkis“.

Analizėje aptariamas 2016–2018 metų laikotarpis. Didžiąją šio laikotarpio dalį savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo Remigijus Ačas, kuris nuo šių pareigų vėliau nušalintas ir atleistas dėl įtarimų kyšininkavimu.

Nustatyta, kad nebuvo užtikrinta aiški ir skaidri valdomų įmonių valdybų narių atranka, o savivaldybės administracijos direktoriui suteikti platūs įgaliojimai leido sudaryti ir dažnai keisti įmonių valdybų narius, didino subjektyvių sprendimų priėmimo tikimybę.

STT pateikia pavyzdį, kad pernai administracijos direktorius atšaukė visų keturių uždarųjų akcinių bendrovių valdybų narius, o po mėnesio be atrankos paskyrė naujos sudėties valdybas.

Pastebima, jog naujos valdybos paskirtos likus vos keturioms dienoms iki naujos griežtesnės tvarkos įsigaliojimo.

„Galimai taip savivaldybėje pasinaudota per plačia diskrecijos teise ir išvengta nuo 2018 metų liepos 1 dieną įsigaliojusių naujų procedūrų dėl kandidatų atrankos į įmonių valdybas įgyvendinimo – viešos atrankos skelbimo, privalomos kandidatų į valdybas atrankos komisijos sudarymo, kandidatams keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų nustatymo ir pan.“, – rašoma ataskaitoje.

Pastebėta, kad kai kurių valdybų sudėtis per porą metų pasikeitė net šešis–aštuonis kartus.

Be to, nebuvo užtikrinta vieša ir konkurencinga bendrovių vadovų atrankos procedūra: įmonių vadovai paskirti iš vienintelių kandidatų, o jų skyrimo procesui įtaką galėjo daryti savivaldybės politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

„Praktikoje jokia objektyvi, konkurencinga ir skaidri bendrovių vadovų atranka nebuvo vykdyta, neviešinta informacija apie atrankų organizavimą. (...) Kilo korupcijos rizika, kad įmonių vadovų skyrimo į pareigas procesui įtaką galėjo daryti Savivaldybės administracijos direktorių, kurie patys yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kaita“, – teigiama STT ataskaitoje.

Tarnyba pastebėjo, kad 2016 metais R. Ačo paskirti bendrovių vadovai 2018 metais buvo pakeisti, kai jo pareigas perėmė Liudas Kavaliauskas.

Atlikę analizę, STT pareigūnai nustatė, kad savivaldybėje ir jos valdomose įmonėse neskiriama dėmesio viešųjų ir privačių interesų derinimo priežiūrai ir nepotizmo rizikų valdymui, nenustatytas aiškus šio proceso kontrolės mechanizmas.

Dėl šių priežasčių dalis savivaldybės tarnautojų, įmonių valdybų narių, vadovų, viešuose pirkimuose dalyvaujančių asmenų nustatyta tvarka ir terminais neteikia privačių interesų deklaracijų arba netinkamai deklaruoja giminystės ar kitus ryšius, dėl kurių gali kilti interesų konfliktai.

Taip pat nustatyti atvejai, kai „Raseinių komunalinių paslaugų“ ir „Raseinių autobusų parko“ valdybų nariai nevengė interesų konfliktus keliančių situacijų arba nuo jų tinkamai nenusišalino.

Pavyzdžiui, „Raseinių komunalinių paslaugų“ valdybos narys Valdas Karabinas dalyvavo šios bendrovės vykdytuose viešuosiuose pirkimuose su savo bendrove „Brosta“ ir juos laimėjo bei pasirašė sutartį.

„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkančioji organizacija bendrovė „Raseinių komunalinės paslaugos“ dalyvauti pirkime kvietė būtent valdybos nario vadovaujamą įmonę „Brosta“ ir pripažino ją viešojo pirkimo laimėtoja“, – rašoma STT ataskaitoje.

Pasak STT, visose savivaldybės įmonėse neužtikrinamas viešųjų pirkimų proceso nuoseklumas ir skaidrumas, nepakankamas dėmesys skiriamas pirkimų planavimui, aiškiai nereglamentuoti teisinių paslaugų pirkimo procesai, neužtikrinama tiekėjų konkurencija.

„Raseinių komunalinės paslaugos“ dalyvauti viešuose pirkimuose tendencingai kvietė tuos pačius tiekėjus, kurie buvo susiję tarpusavyje, o „Raseinių autobusų parkas“ sandorius dėl specialiais maršrutais vežamų keleivių su bendrove „Eskalada ir Ko“ nuo 2008 metų sudarinėjo be viešųjų pirkimų procedūrų.

Nustatyta, kad Savivaldybė vykdydama įmonių veiklos priežiūrą ir koordinavimą neskiria pakankamai dėmesio įmonių veikloje nustatytų pažeidimų šalinimui ir prevencijai.

Pažymėtina, kad šiuo metu STT Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka tris ikiteisminius tyrimus dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Raseinių savivaldybės administracijoje, taip pat „Raseinių vandenyse“. Įtarimai dėl korupcinių nusikaltimų šiose bylose iš viso pareikšti 17 asmenų.

Anksčiau tarnyba yra skelbusi, jog R. Ačas įtariamas už kyšį vykdant viešąjį pirkimą galėjęs sudaryti išskirtinai palankias sąlygas vienai privačiai bendrovei, pasirašiusiai sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdomu autobusų parku.

Raseinių rajono savivaldybės nepotizmo intensyvumo rodiklis siekia 21 proc. 2018 metų gegužės 31 dienos duomenimis, kas penktas savivaldybės administracijos darbuotojas yra susijęs santuokos, giminystės arba svainystės ryšiais.

Pagal nepotizmo rizikos intensyvumą Raseinių rajono savivaldybė yra 15 vietoje tarp 60 Lietuvos savivaldybių.

Savivaldybė pirmadienį pranešė gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą, kuriuo informuojama apie R. Ačui skirtą įpareigojimą nesilankyti Raseinių rajono savivaldybės administracijos patalpose ir nebendrauti su šios darbuotojais, nebent spręstų savo kaip eilinio piliečio ir su eitomis administracijos direktoriaus pareigomis nesusijusius klausimus.

Tai, kad buvusiam administracijos vadovui skirtos šios kardomosios priemonės, BNS patvirtino ir STT atstovė Renata Endružytė.

„Motyvai – siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei apriboti galimą įtariamojo įtaką savivaldybės administracijos darbuotojams ikiteisminio tyrimo klausimais“, – BNS sakė R. Endružytė.

R. Ačas pernai pavasarį atleistas iš pareigų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Teisėsauga tų pačių metų lapkritį pateikė R. Ačui įtarimus dėl kyšio paėmimo dar tuo metu, kai jis ėjo administracijos direktoriaus pareigas.

Įtariama, kad politikas už kyšį vykdant viešąjį pirkimą galėjo sudaryti išskirtinai palankias sąlygas vienai privačiai bendrovei, pasirašiusiai sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdomu autobusų parku.

Regionų apygardos administracinis teismas lapkričio 22 dieną nusprendė, kad atleidžiant R. Ačą savivaldybės tarybos posėdyje padaryta procedūrinių pažeidimų ir nurodė R. Ačą grąžinti į darbą skubos tvarka.

Jis tą pačią dieną kreipėsi į „Registrų centrą“, kuris teismo sprendimo pagrindu jį įregistravo administracijos direktoriumi.

Tačiau Raseinių rajono meras Algirdas Gricius kitą dieną išleido potvarkį, kuriuo kyšininkavimu įtariamas administracijos direktorius nušalinamas nuo pareigų. Pasak mero, šį potvarkį R. Ačas turėjo pateikti „Registrų centrui“ ir darbe nebepasirodyti, kol nebus panaikinti įtarimai.

Mero potvarkį dėl nušalinimo R. Ačas yra apskundęs teismui.

Gruodžio 28 dieną Raseinių rajono taryba į pareigas grąžintą administracijos vadovą ir vėl atleido, šį kartą dėl jam pareikštų įtarimų korupcija.

Anot savivaldybės pranešimo, ketvirtadienį Raseinių politikai iš pradžių balsavo, kad iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atleidžia Liudą Kavaliauską, nes teismo sprendimu į šias pareigas grąžintas R. Ačas.

Kitu sprendimu jau R. Ačas atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus posto. Šį savo sprendimą tarybos nariai grindė gruodžio 5 dieną gautu Specialiųjų tyrimų tarnybos raštu, kad R. Ačas įtariamas korupciniu nusikaltimu.

Už R. Ačo atleidimą ketvirtadienį per slaptą balsavimą buvo 14 tarybos narių, penki balsavo prieš, penki biuleteniai rasti sugadinti.

Po šio balsavimo į administracijos vadovo pareigas grąžintas L. Kavaliauskas.

Pirmą kartą R. Ačas administracijos direktoriaus pareigų neteko balandį, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Tačiau Regionų apygardos administracinis teismas lapkričio 22 dieną nusprendė, kad atleidžiant R. Ačą savivaldybės tarybos posėdyje padaryta procedūrinių pažeidimų. Teismas nurodė R. Ačą grąžinti į darbą skubos tvarka.

R. Ačas tą pačią dieną kreipėsi į „Registrų centrą“ ir šis teismo sprendimo pagrindu jį įregistravo administracijos direktoriumi.

Tačiau Raseinių meras Algirdas Gricius kitą dieną išleido potvarkį, kuriuo kyšininkavimu įtariamas administracijos direktorius nušalinamas nuo pareigų. Pasak mero, šį potvarkį R. Ačas turėjo pateikti „Registrų centrui“ ir darbe nebepasirodyti, kol nebus panaikinti įtarimai.

Mero potvarkį dėl nušalinimo R. Ačas yra apskundęs teismui.

Teisėsauga lapkričio pradžioje pateikė įtarimus R. Ačui dėl kyšio paėmimo tuo metu, kai jis ėjo administracijos direktoriaus pareigas.

Prokurorai įtaria, kad politikas už kyšį vykdant kol kas neįvardijamą viešąjį pirkimą galėjo sudaryti išskirtinai palankias sąlygas vienai privačiai bendrovei, pasirašiusiai sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdomu autobusų parku.

R. Ačas 2003 metais buvo prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004–2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys dirbo Seime. 2011–2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas.

R. Ačas yra pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, prieš kelerius metus jis mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Raseinių administracijos direktoriumi R. Ačas buvo paskirtas 2016 metų gruodį, kai baigė savo, kaip Seimo nario, kadenciją.

Į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus R. Ačas kreipėsi antradienį, jis teigia, kad Raseinių rajono meras A. Gricius potvarkį dėl nušalinimo priėmė nenorėdamas vykdyti teismo sprendimo, kuriuo R. Ačas turėjo būti grąžintas į administracijos direktoriaus pareigas.

Taip pat buvęs administracijos direktorius savo skunde teigia, kad mero potvarkis neturi teisinio pagrindo nušalinti jį nuo administracijos direktoriaus pareigų.

Tuo metu pirmadienių Raseinių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į tą patį teismą su prašymu iš nušalinto R. Ačo priteisti turtinę žalą – 10 tūkst. eurų.

Savivaldybės skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas pripažino viešojo pirkimo Raseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų sąlygose numatytus ekonominio naudingumo kriterijus neteisėtais. Dėl to savivaldybei skirta 10 tūkst. eurų bauda.

Tada administracijos direktoriaus pareigas ėjęs R. Ačas buvo savivaldybės Viešųjų pirkimo komisijos pirmininkas. Ši komisija tvirtina viešųjų pirkimų sąlygas.

Praėjusį ketvirtadienį teismas nusprendė, kad buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Ačas iš šių pareigų atleistas neteisėtai ir turi būti į jas grąžintas, tačiau meras A. Gricius praėjusį penktadienį išleido potvarkį, kuriuo R. Ačas nušalinamas nuo administracijos direktoriaus pareigų, kol nebus priimtas sprendimas, jog jis išteisinamas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Ačas figūruoja Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl galimo kyšininkavimo. Kitame STT tyrime yra ir dar du savivaldybės administracijos darbuotojai.

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius penktadienį išleido potvarkį, kuriuo R. Ačas nušalinamas nuo administracijos direktoriaus pareigų, kol nebus priimtas sprendimas, jog jis išteisinamas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.

R. Ačo atleidimą neteisėtu pripažinęs teismas nustatė procedūrinių pažeidimų balandį balsuojant dėl administracijos vadovo atleidimo.

„Nustatyti pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl (...) konstatuotina, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 metų balandžio 26 dienos sprendimas (...) yra pripažintinas neteisėtu ir naikintinas“, – rašoma Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendime.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

R. Ačas pavasarį atleistas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Tačiau bylą išnagrinėjęs teismas teigia, kad atleidžiant R. Ačą savivaldybės tarybos posėdyje padaryta procedūrinių pažeidimų. Pavyzdžiui, dėl jo atleidimo balsuota nepristačius tai numatančio sprendimo projekto, taip pat užfiksuoti slapto balsavimo reikalavimų pažeidimai.

Teismas priteisė R. Ačui 13,5 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą nuo gegužės 2 iki lapkričio 22 dienos, taip pat po beveik 100 eurų už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną nuo lapkričio 23 dienos iki grąžinimo į pareigas.

R. Ačui taip pat priteisti 1,8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėsauga lapkričio pradžioje pateikė įtarimus R. Ačui dėl kyšio paėmimo dar tuo metu, kai jis ėjo administracijos direktoriaus pareigas.

Prokurorai įtaria, kad politikas už kyšį vykdant kol kas neįvardijamą viešąjį pirkimą galėjo sudaryti išskirtinai palankias sąlygas vienai privačiai bendrovei, pasirašiusiai sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdomu autobusų parku.

R. Ačas 2003 metais buvo prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004–2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo Seime. 2011–2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas.

R. Ačas yra pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, prieš kelerius metus jis mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Raseinių administracijos direktoriumi R. Ačas paskirtas 2016 metų gruodį, kai baigė savo, kaip Seimo nario, kadenciją.