Nors abu autoriai pagal kilmę yra vokiečiai, jų likimai ir gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad jie šiandien puikiai kalba tiek vokiškai, tiek lietuviškai. Būtinybė slėpti savo kilmę, prisitaikyti prie sunkių sąlygų, suformavo savitus charakterius, įdomias asmenybes.

J. Noak-Vaitkienė gimė Kaune – gydytoja, rašytoja, Hamburgo autorių susivienijimo, rusų literatų draugijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1965 m. ji baigė Kauno medicinos akademiją ir ilgus metus dirbo gydytoja. Priklausė medikų rašytojų susivienijimui, tačiau publikacijos periodikoje ir pirmoji novelių knygutė išėjo tik jau Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, 1992-aisiais metais. Nuo 1998 m. autorė gyvena Vokietijoje. Būdama aktyvi lietuvių bendruomenės narė J. Noak subūrė besidominčius Lietuvos kultūra lietuvius ir Šiaurės Vokietijoje gyvenančius menininkus. 2007–2009 m. ji buvo Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė. Nuo 2010-ųjų lietuvių ir vokiečių kultūros draugijos „LiT.Art.“ pirmininkė.

Rašytoja J. Noak rašo lietuvių, vokiečių, rusų kalbomis. Jos kūrybinėje biografijoje yra novelių, romanų, trys poezijos knygos. Pati autorė laiko save labiau prozininke. Naujasis romanas „Raudonos pelytės“ pasakoja klajoklišką vienos šeimos istoriją, apimančią kelis šimtmečius. Autorė atveria lietuvių literatūroje dar netyrinėtą temą: tai Lietuvos vokiečių likimai bei Antrojo pasaulinio karo padariniai žmonėms, atsidūrusiems svetimose valstybėse, jų pastangos išgyventi, prisitaikyti ar kaip tik priešingai, išlaikyti savo tapatybę, išskirtinumą.

Vokietijoje, Grosolto miete gyvenančio S. Gronau atsiminimai „Klyksmas vaiduoklių mieste“ yra skausmingas pasakojimas apie 1945–1947 m. Karaliaučių, karo pabaigą ir užkariautojų iš rytų antplūdį į jiems svetimas žemes, neapykantą viskam, ką ten rado, žmonių kančias, badą, mirtis, žūtis, prievartavimus. Tai ne meniškas romanas, tai autentika, įvykių liudytojo liudijimai, nes tokį gyvenimą savo akimis matė šios knygos autorius.

Gelbėdamasis nuo bado ir mirties S. Gronau, tuomet dar tik dešimtmetis berniukas, slapta iš sugriauto Karaliaučiaus atvyko duoneliauti į Kauną. Užsibuvo Lietuvoje iki pat 1973 m., sukūrė šeimą, vėliau su ja sugrįžo į Vakarų Vokietiją.

Nors per pastaruosius 20 metų ir Lietuvoje, ir Vokietijoje išleista ne viena knyga vilko vaikų tema, tačiau ji vis dar nepakankamai gerai išnagrinėta, vis dar labai jautri, skaudi ir net „nepatogi“.