„Man buvo labai liūdna dėl pažeminimo, kurį Komisijos pirmininkė turėjo patirti dėl šitų – vadinkime juos tikraisiais vardais – diktatorių“, – sakė M. Draghis spaudos konferencijoje Romoje. Tačiau ES esą turi bendradarbiauti su tokiais šalių vadovais, kaip R. T. Erdoganas.

R. Draghio pasisakymas sukėlė griežtą reakciją Ankaroje. Turkijos užsienio reikalų ministerija nedelsdama išsikvietė Italijos ambasadorių. Užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu M. Draghio komentarus pavadino „šlykščiais ir neprotingais“. Ministras tviteryje rašė: „Mes kategoriškai smerkiame šias nepriimtinas, populistines pastabas (...).

Antradienį U. von der Leyen lankantis Ankaroje, jai neatsirado vietos per susitikimą su R. T. Erdoganu atsisėsti šalia jo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio. Komisijos pirmininkė buvo priversta prisėsti gerokai toliau ant sofos. Po šio incidento Turkijos vyriausybės adresu, be kita ko, skriejo kaltinimai dėl neapykantos moterims.

M. Cavusoglu ketvirtadienį sakė, kad sėdėjimo tvarka „buvo nustatyta atsižvelgiant į ES pasiūlymą“. Kritiką Turkijai jis pavadino „nesąžininga“.

Po kelių valandų svarbiame jo susitikime su Bendrijos vadovais bus mėginama pataisyti įtemptus santykius tarp Briuselio ir Ankaros.

„Narystė Europos Sąjungoje tebėra mūsų strateginis tikslas“, – sakė R. T. Erdoganas Stambulo oro uoste prieš skrydį į Bulgariją, kur numatytos jo derybos su Europos Vadovų Tarybos pirmininku  Donaldu Tusku ir Europos Komisijos vadovu Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu).

Susitikimas rengiamas augant abejonėms dėl Turkijos stojimo į Europos Sąjungą siekių, kurie trunka daugiau nei pusę amžiaus, bet kuriems dabar nepritaria kai kurios Europos vyriausybės.

„Mes tikrai neleisime tam tikroms grupėms, kurių ketinimai ir tikslai yra gerai visiems žinomi, blokuoti Turkijos siekio tapti gerbiama, lygia ir visateise ES nare“, – kalbėjo jis.

Turkijos prezidentas išreiškė viltį, kad būsimas susitikimas Varnoje, Bulgarijoje, suteiks naują postūmį Turkijos narystės siekiui ir pašalins kliūtis iš jos tako.

Tačiau R. T. Erdoganas taip pat apkaltino ES už „dvigubų standartų“ taikymą ir vėl papriekaištavo už tai, kad Bendrija nepakankamai padeda Turkijai, priėmusiai 3,5 mln. pabėgėlių iš Sirijos.

„Norėtume jiems (D. Tuskui ir J.-C. Junckeriui) dar kartą priminti, kad Turkija netoleruos veidmainystės, – pareiškė R. T. Erdoganas. – Deja, ES neparodė ir nerodo tokio nuoširdumo ir lojalumo, kokius mes rodome, kai kalbama apie savo įsipareigojimų vykdymą“.

Daugybė problemų

Potencialiai audringas Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Europos Komisijos pirmininko susitikimas su R. T. Erdoganu įvyks Bulgarijos Varnos kurorte prie Juodosios jūros.

Diskusijas temdys daugybė problemų. Tarp aptartų temų turi būti Turkijoje po 2016 metų liepos bandymo įvykdyti perversmą taikomos griežtos priemonės, Turkijos reikalavimai liberalizuoti vizų režimą ir kone amžina Ankaros sieko įstoti į ES saga.

Nors visi lyderiai po šios darbo vakarienės tikisi didesnės darnos, prieš kelias dienas užslinko naujas – ginčo dėl Graikijos ir Kipro – debesis.

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas (Boikas Borisovas), kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, sakė, kad tikisi „labai sunkaus susitikimo“.

Tačiau abi šalys yra suinteresuotos gerinti bendradarbiavimą saugumo ir ekonomikos srityse, todėl nenorės, kad derybos žlugtų.

„Varnos viršūnių susitikimas suteiks platformą atnaujinti abiejų šalių dialogą, nors realaus proveržio dėl konkrečių dalykų nesitikima“, – sakė Paryžiaus politinių studijų instituto (SciencesPo) politologijos profesorė Jana Jabbour (Žana Žabur), knygos apie Turkijos užsienio politiką autorė.

„Įvairūs jausmai“

Temperatūra pakilo ES lyderiams praėjusią savaitę pasmerkus Turkijos „neteisėtus veiksmus“ Graikijos ir Kipro atžvilgiu Viduržemio jūros rytuose ir Egėjo jūroje.

Ankara atsikirto į „nepriimtinus komentarus“ ir sakė, kad ES prarado objektyvumą dėl Kipro, kuris yra padalytas į tarptautinės bendrijos pripažįstamą graikų Kipro Respubliką ir šiaurinę Kipro turkų dalį.

28 ES narės ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje pasmerkė Turkiją dėl dviejų graikų karių arešto ir pažado neleisti Kipro graikų vyriausybei žvalgyti naftos ir dujų telkinių.

Turkijos ES reikalų ministras Omeras Celikas (Emeras Čelikas) sakė, kad jo šalis negali priimti tokių ES pareiškimų.

„Šis klausimas bus iškeltas Varnoje, kur, kaip tikimės, įvyks plačios diskusijos dėl ES ir Turkijos santykių, ir dėl kelio į priekį“, – sakė D. Tuskas.

J.-C. Junckeris sakė, kad susitikimo laukia su „įvairiais jausmais, nes ES ir Turkijos nuomonės daug kur skiriasi“.

Tačiau, pridūrė jis, „surengsime tiesius ir atvirus debatus su prezidentu Erdoganu“.

Ankara ir Briuselis 2016 metų kovą sudarė prieštaringai vertinamą susitarimą migrantų srautui į Europą stabdyti. Susitarimas buvo laikomas labai svarbiu bendradarbiavimo elementu, Turkija po jo tikėjosi bevizių kelionių į Europą.

Kol kas tai nėra realizuota ir manoma, kad R. T. Erdoganas Bulgarijoje labai spaus šiuo klausimu.

„Turkija tai (vizų režimo liberalizavimą) laiko prioritetu“, – naujienų agentūrai AFP sakė J.  Jabbour.

Tačiau „būtų klaidinga manyti, kad ES suteiks Turkijai nuolaidų šiuo klausimu“, pridūrė ji.

Laisvesnė partnerystė?

Briuselis ne kartą kritikavo griežtus Ankaros veiksmus po nesėkmingo perversmo. Turkijoje buvo suimta beveik 160 tūkst. žmonių, tarp jų dešimtys žurnalistų.

Turkija savo ruožtu kaltino Briuselį po numalšinto pučo nesistengus pademonstruoti solidarumo. Be to, pastaruoju metu Ankara atrodė nusiteikusi kurti itin glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo Vakarų valstybių santykiai yra smarkiai pašliję dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte ir kitų problemų.

R. T. Erdogano vakarinis susitikimas su ES lyderiais labai skirsis nuo ateinantį mėnesį Turkijoje vyksiančio visaverčio dviejų dienų V. Putino vizito.

Per viršūnių susitikimą taip pat bus aptartos jau seniai įstrigusios Ankaros pastangos įstoti į ES, bet Vakarų diplomatai ir analitikai laikosi nuomonės, kad reikšmingų sprendimų vargu ar bus pasiekta.

Netgi Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sakė, kad Ankara „šiuo metu nebeturi jokių lūkesčių, susijusių su stojimo į ES procesu“.

Kita vertus, R. T. Erdoganas dabar nebegrasina Turkijoje grąžinti mirties bausmę. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, Europos Sąjungos durys Turkijai automatiškai užsivertų.

Ateinantį mėnesį blokas paskelbs naujausią šio proceso pažangos ataskaitą. Labai tikėtina, kad šiame dokumente bus pripažintas „reikšmingas regresas“ Turkijoje, sakė analitinio centro „Carnegie Europe“ viešintis tyrėjas Marcas Pierini (Markas Pjerinis), buvęs ES ambasadorius Turkijoje.

Per anksčiau šiais metais vykusį R. T. Erdogano vizitą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pareiškė, kad stojimo procese pažanga nebeįmanoma ir kad Ankarai būtų geriau apsiriboti laisvesne „partneryste“ su Bendrija.