Jau ne vienerius metus aukštais mokinių akademiniais rezultatais garsėjančio Klaipėdos licėjaus direktorės dr. Reginos Kontautienės teigimu, šiandien mokytojai ir mokyklos ugdymo sistemoje turėtų skirti didesnį dėmesį ne vien akademiniams vaikų pasiekimams, tačiau ir bendražmogiškų vertybių ugdymui. Apie šiuolaikinio mokytojo portretą, ugdymo dvasingumo reikšmę mokinių akademiniame tobulėjime ir šiuolaikinės mokyklos paslaptį atvirame interviu kalbėtasi su ugdymo eksperte dr. R. Kontautienė.

– Mokytojų dieną Lietuvoje švietimo bendruomenė šiandien sutinka streikų nuotaikomis. Mūsų šalies pedagogai jau daugelį metų skundžiasi, kad mokytojo profesija nėra pakankamai įvertinta. Jūsų nuomone, ar atlygio ir darbo krūvio problemos, kuriomis šiandien labiausiai skundžiasi pedagogų bendruomenė, yra pagrindiniai aspektai, lemiantys šiandieninę mokytojo kasdienybės problematiką?

– Vienareikšmiškai, geresnės mokytojo darbo sąlygos ir didesnis atlygis tikrai gali prisidėti prie aukštesnės ugdymo kokybės. Visgi, mano nuomone, kalbėdami apie mokytojus šiandien turime nepamiršti, kad mokytojo profesijoje daugiausiai jo rezultatus lemia asmeninės žmogaus savybės, sugebėjimas prisitaikyti prie šiuolaikinių mokinių ir ugdymo naujovių. Tai yra profesija „pagal pašaukimą“, kuri tikrai nėra skirta bet kam.

Todėl valstybiniu lygmeniu turi būti kreipiamas itin didelis dėmesys į motyvuotų ir tinkamų šiam darbui asmenybių rengimą ir jų tobulėjimą. Gal nuskambės kiek drastiškai, bet mokytojo profesija turi tapti prestižine ne todėl, kad už ją gaunami dideli atlyginimai, bet todėl, kad tas atlygis būtų mokamas tokiems žmonėms, kurie savo darbu, kompetencija, asmeninėmis savybėmis yra verti būti šios prestižinės profesijos atstovais.

– Jūsų nuomone, koks šiandien turėtų būti pedagogas, kad sugebėtų atliepti šių laikų mokinių ugdymo poreikius ir būtų sėkmingas savo profesinėje srityje?

– Šiuolaikinis pedagogas turi būti atviras naujoms idėjoms, atidus besikeičiantiems mokyklos ir visuomenės poreikiams, labai demokratiškas. Žinoma, jis turi būti ir savo srities profesionalas, kuris labai gerai išmano savo mokomą dalyką, sugeba kūrybiškai taikyti mokymo metodiką, mokymo stilius ir bendravimo psichologiją.

Ne ką mažiau svarbu, kad jis būtų mylintis ir dvasingas, gerbiantis ir sugebantis suprasti kiekvieną vaiką, jo problemas, poreikius bei individualumą. Ir, žinoma, jis privalo būti teisingas, siekiantis, kad jo žodžiai nesiskirtų nuo darbų bei turėtų stiprias moralines vertybes. Nesitaikstytų su smurtu, egoizmu ir nesąžiningumu.

– Dažniausiai mes mokytojo darbo kokybę vertiname pagal jo mokinių akademinius pasiekimus. Tačiau vardindama šiuolaikinio sėkmingo mokytojo savybes, jūs daug dėmesio skiriate mokytojo bendražmogiškosioms vertybėms – dvasingumui, meilei, atvirumui. Jūsų nuomone, ar šiandienos mokyklose skiriamas pakankamas dėmesys bendražmogiškų vaikų vertybių ugdymui?

– Deja, bet jau tapo įprasta praktika mokyklose, pedagogo veikloje, visą dėmesį ir pastangas skirti tik mokinio vertybių, tokių kaip žinios, gebėjimai, įgūdžiai puoselėjimui. Dvasinių vertybių ugdymas šiandien vis dar paliekamas daugiausiai šeimai, o mokinio asmeninis tobulėjimas – jo paties savieigai. Tokiu būdu mokyklose asmenybės ugdymas iš esmės susiaurinamas žinių perteikimu, gebėjimų ar įgūdžių lavinimu, kompetencijų tobulinimu ir tai ugdymo praktikoje imama laikyti svarbiausiais, o neretai ir vieninteliais ugdymo tikslais, taip iškreipiant visavertės asmenybės ugdymo koncepciją.

Auklėjimas, pamatinių vertybių diegimas, kuris kažkada buvo laikomas pagrindine ugdymo funkcija, dabar skęsta „daug svarbesnių“, aiškesnių „vertybinių nuostatų“ kontekste. Tad siekiant išlaikyti žmogiškumo, išminties, kultūros vertybes, svarbu išvaduoti ugdymą iš siauro materialinių vertybių pripažinimo, ignoruojant dvasinių vertybių svarbą mokinių ugdyme.

Juk vien aukštas intelektas ar mokslo pasiekimai tikrai neužtikrina visavertės intelektualios ir kartu dvasingos asmenybės raidos.

– Kaip, jūsų nuomone, šiandien ugdymo įstaigos gali labiau puoselėti mokinių bendražmogiškąsias vertybes ir padėti jiems pasiekti dvasinę brandą?

– Mano nuomone, ugdymą šiandien vertėtų labiau grįsti dvasinių vertybių sklaida, o ne vien žiniomis, kūrybinių gebėjimų plėtra. Toks pedagogikos siekis vadinamas auklėjamuoju mokymu. Šiandien edukologijos mokslininkai siūlo net naują terminą – ugdymo dvasingumas. Dauguma šią sąvoką linkę tapatinti su dvasingumo ugdymo sąvoka. Tačiau tai ne visiškai tapatu.

Dvasingumo ugdymas yra fragmentinis dirbtinų auklėjimo situacijų kūrimas, kai aiškinant vertybes, siekiama jas įsiminti, lyg ir primesti, nesirūpinant, ar jos pasiekė ugdytinio širdį ar ne. Tuo tarpu ugdymo dvasingumas – visą pedagoginę realybę persmelkiantis dvasinis fenomenas, išgyvenimais ir mąstymu skatinantis ugdytinio (taip pat ir mokytojo) vidiniame pasaulyje atskleisti žinojimo ir patirčių individualią prasmę. Tai – „auklėjimas, neauklėjant“.

Kalbant paprastai, tai – ne vertybių aiškinimai, o natūralus mokytojo puoselėjamų vertybių perdavimas savo pavyzdžiu ugdytiniui.

– Kokiomis charakterio savybėmis turi pasižymėti mokytojas, kad vaikui galėtų sėkmingai perteikti dvasines vertybes?

– Čia itin svarbi mokytojo dvasinė kultūra, nes negali perduoti kitiems to, ko pats neturi. Todėl mokytojas negali apsiriboti ir pasilikti pasyvaus dorovingo asmens vertybių lygmenyje, kuriam būdingas stebėtojiškas gyvenimo būdas. Dorovingas žmogus dažniausiai būna toks, kuris tvarkingai laikosi nustatytų normų, įstatymų, ribotai atlieka savo pareigas, tačiau jam būdingas pasyvumas ir abejingumas už jo rato vykstantiems dalykams.

Jei vaiką ugdo pedagogas, savo pareiga pripažįstantis tik žinių, mokėjimų, įgūdžių perteikimą, o į ugdymo dvasingumą, meilės sklaidą žvelgiantis kaip į jo pareigas neįeinantį „balastą“, natūralu, kad tokio mokytojo asmenybė, negebėdama patraukti savo žmogiškomis savybėmis, mažins ir jo mokomų dalykinių žinių patrauklumą.

Ryškiausiu pedagoginio dvasingumo požymiu laikyčiau tvirtą asmens pasiryžimą aktyviai siekti tolesnio dvasinio tobulėjimo, kuris lemia jo veiksmus, nukreiptus į kitų žmones bei jų gerovę. Tai asmenybė, kuri skleidžia pagarbą ir meilę ugdymo proceso partneriui, žinoma, išmintingų reikalavimų erdvėje.

– Jūsų nuomone, ar egzistuoja šiandien sėkmingo mokytojo ir apskritai sėkmingo ugdymo proceso formulė, kuria vadovaujantis būtų galima pasiekti visapusiškai teigiamų vaikų ugdymo rezultatų?

– Tikriausiai universalios formulės nėra. Tačiau, mano nuomone, artimiausia realybei galima laikyti dr. A. Piličiausko aprašytą formulę, pasak kurios, sėkmingo ugdymo galima pasiekti tik kai keliamas užduotis įmanoma realizuoti, ugdomo dalyko dalyvis jaučia ugdomojo proceso visapusišką naudą ir ugdymo proceso dalyviai drauge patiria malonumą.

– Ko, jūsų nuomone, labiausiai trūksta šiuolaikiniams vaikams ir apskritai visuomenei ir ar tai jiems galėtų suteikti ugdymo įstaiga ir jos mokytojai?

– Dabarties žmogaus kasdienybės būčiai labai trūksta meilės. Globalizacijos procese vyraujantys rinkos dėsniai, kasdieninė konkurencinė kova natūraliai skatina priešiškumą partneriui, pavydą dėl jo sėkmingos veiklos, neretai peraugantį į neapykantą ir kerštą.

Tokiomis aplinkybėmis šių dienų ugdymo turinyje ir procese atrasti vietos artimo meilės puoselėjimui – sudėtinga. Tačiau būtent toks padėties vertinimas ir rodo akivaizdžią būtinybę mokykloje puoselėti dvasingumą ir meilę. Nors pedagogikos teorijos ir dalykų metodikos nuolat pataria mokytojui būti jautriam mokinio pažangai, jo gerai atliekamiems darbams. Visgi tai pedagogas gali padaryti laikantis ir tam tikrų instrukcijų, nepažeidžiant mandagumo normų, kas geriausiu atveju liudys „valdišką“ mokinių mandagumą ir ribotą pedagoginį efektyvumą.

Visai kitoks būtų natūralus, meilės šilumos kupinas bendravimas ir jo padiktuotos balso intonacijos, akių žvilgsnis, padedantis spręsti ne tik drausmės problemas klasėje, bet ir kuriantis sklandžius mokinio ir mokytojo tarpusavio santykius. Todėl pedagogas, savo darbe gebantis sieti vieną pagrindinių bendražmogiškų vertybių, – meilę – su išmintingu reiklumu, tikrai sugebės pasiekti sėkmę ugdymo procese.

– Klaipėdos licėjus jau daugelį metų garsėja ne tik sėkmingais akademiniais mokinių pasiekimais, bet ir itin stipria vertybine, bendruomeniškumu paremta, ugdymo filosofija. Praėjusiais metais licėjus net išsikėlė modernios mokyklos veiklos nuostatas. Kaip sekasi šiandien judėti šių gairių įgyvendinimo link ir kokia apskritai yra licėjaus sėkmingo darbo paslaptis?

– Minėtos nuostatos metai iš metų buvo atrenkamos, papildomos, atsižvelgiant ir vertinant, kurios pasiteisino, padėjo siekiant ugdymo tikslų ir kurios ne. Todėl ne vienerius metus Klaipėdos licėjuje dirbantiems pedagogams tapo įprasta, kad ugdymo įstaiga gyvena nuolatiniuose pedagoginių ieškojimų ir ugdymo sistemų tobulinimo procesuose.

Šią vasarą teko išgirsti nuomonę iš šalies, kad neva licėjus juk veikia kaip šveicariškas laikrodis, jums, mokytojams, nieko nebereikia galvoti, viskas sukurta, viskas veikia.

Smagu buvo išgirsti tokį vertinimą ir palyginimą, bet suprantu, kad būtent dėl to, kad mes patys taip negalvojame, todėl ir nesustojame. Nuolatinis ugdymo procesų vertinimas ir ieškojimas, ką galime ir turime tobulinti, yra viena iš svarbiausių Klaipėdos licėjaus ir kiekvieno mūsų sėkmę kuriančių strategijų.

Todėl siekiant įgyvendinti licėjaus kaip šiuolaikiškos ir modernios mokyklos viziją, turime ir laikytis nuolatinio tobulėjimo strategijos.

– Ačiū už pokalbį.

Dėmesį patraukė tarptautinio ugdymo programa

Iš Ispanijos kilusi, vokiškų šaknų turinti 17 metų Klaipėdos licėjaus mokinė Katharina Ganser į Klaipėdą mokytis atvyko 2021 metų pradžioje. Kaip teigia jauna mergina, jos dėmesį patraukė licėjuje įdiegta ir jau ne pirmus metus vykdoma tarptautinio bakalaureato (angl. International Baccalaureate arba IB) programa.

Išmokau atrasti balansą tarp veiklų, atradau geresnį mokymosi ritmą ir šiandien tikrai labai džiaugiuosi savo pasirinkimu mokytis Klaipėdoje.

Nors pirmieji metai mokantis pagal dvikalbę tarptautinę programą Katharinai buvo sudėtingi, šiandien antrosios gimnazinės klasės mokinė jau gali lengviau mėgautis ugdymo procesu. „Pirmieji metai buvo labai sudėtingi. Nauja mokykla, karantinas, nauji mokytojai, aplinka. Visko atrodė per daug, reikėjo įsisavinti daug naujų dalykų. Tikrai nedaug likdavo laisvo laiko. Tačiau antrieji metai jau buvo kitokie. Išmokau atrasti balansą tarp veiklų, atradau geresnį mokymosi ritmą ir šiandien tikrai labai džiaugiuosi savo pasirinkimu mokytis Klaipėdoje“, – teigia Katharina.

Klaipėdos licėjaus gimnazistė teigia, kad tarptautinio bakalaureato programa jai suteikia ne tik mokslines žinias, bet ir svariai prisideda prie asmenybės formavimo. „Mokydamasi pagal šią programą išmokau daug dalykų, kurie nėra susiję vien su tiesioginėmis disciplinomis. IB programa ugdo laiko planavimo įgūdžius, kritinį mąstymą. Taip pat kažkiek padeda iš naujo atrasti save, geriau pažinti savo asmenybę bei labiau suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, – įspūdžiais dalijasi K. Ganser.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Lietuvos ugdymo įstaigoje atrado daugiau laisvės

Paprašyta įvardinti esminius skirtumus tarp dabartinės savo ugdymo įstaigos ir buvusios mokyklos užsienyje, Katharina teigia, kad licėjuje moksleiviams suteikiama daug daugiau laisvės. „Nors užsienyje mokslai man asmeniškai buvo lengvesni, tačiau atvykus į Klaipėdą pastebėjau, kad mokiniams čia suteikiama daugiau laisvės. Skirtingai nei užsienyje, čia mokiniai turi įvairesnes pertraukas, laisvai gali judėti po visą mokyklos teritoriją bei naudotis jos infrastruktūra. Taip pat daugiau laisvės saviraiškai, diskusijai, savo nuomonės išsakymui jaučiame ir pamokų metu bei visame ugdymo procese“, – sako mergina.

Panašius pastebėjimus apie suteikiamą didesnę laisvę išsako ir kitas Klaipėdos licėjaus mokinys, 19-metis Gustavs Nolle, kuris į licėjų atvyko mokytis iš Latvijos. Paskutiniuosius mokslo metus mokykloje skaičiuojantis būsimas abiturientas kalba, kad jį itin nustebino vietinių pedagogų brandus požiūris į mokinius.

Licėjuje labai juntamas ir mokytojų autoritetas, kurį jie sunkiu darbu užsitarnavo per visus veiklos metus, todėl norint siekti rezultatų privalai dėti deramas pastangas.

„Klaipėdos licėjuje mokyklos pedagogų bendruomenė į mokinius žiūri kaip į suaugusius ir brandžius žmones. Tai atveria daugiau laisvės saviraiškai ir suteikia pasitikėjimo. Iš kitos pusės, kartais toks požiūris leidžia mokiniams papiktnaudžiauti esama padėtimi ir ne iki galo kokybiškai atlikti užduotis. Visgi licėjuje labai juntamas ir mokytojų autoritetas, kurį jie sunkiu darbu užsitarnavo per visus veiklos metus, todėl norint siekti rezultatų privalai dėti deramas pastangas“, – sako Gustavs.

Į Klaipėdą atvyko siekti geresnio išsilavinimo, džiaugiasi viešuoju transportu

Tęsti mokslus ne gimtojoje šalyje latvį vaikiną paskatino noras studijuoti pagal tarptautinio bakalaureato programą bei tinkamai pasiruošti vėlesnėms studijoms užsienyje. Nors Gustavs Klaipėdoje gyvena vienas, be šeimos, Lietuvos uostamiestyje, pasak jaunuolio, jis jaučiasi komfortiškai, o namų ilgesį jam padeda numalšinti nauji draugai. „Man patinka Klaipėda. Gyvenimas čia yra pakankamai lengvas, tačiau tuo pačiu ir labai dinamiškas. Man labai patinka, kad mieste puikiai sutvarkyta viešojo transporto sistema. Čia gyvena labai įvairūs ir įdomūs žmonės. Nors kartais pasiilgstu savo šeimos, nes čia gyvenu vienas, tačiau jau turiu platų gerų draugų ratą, kurie man neleidžia nuobodžiauti“, – mintimis dalijasi licėjaus mokinys iš Latvijos.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Sparčiai didėjanti tarptautinė bendruomenė – net iš 9 skirtingų šalių

Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė sako, kad per paskutiniuosius keletą metų tarptautinė mokinių bendruomenė ugdymo įstaigoje stipriai padidėjo: „Šiandien licėjuje jau turime auklėtinių iš Armėnijos, Danijos, JAV, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Libano, Latvijos, Norvegijos ir Ukrainos. Taip pat mūsų ugdymo įstaigoje mokosi nemažai mokinių iš mišrių šeimų, kuriose vienas iš tėvų yra lietuvis, o kitas užsienio šalies pilietis. Tokių mokinių turime beveik kiekvienoje licėjaus klasėje“. Klaipėdos licėjaus direktorės teigimu, licėjuje mokslus vis dažniau pageidauja tęsti ir iš emigracijos grįžusių lietuvių vaikai, kurie mokyklą jau būna pradėję lankyti užsienio valstybėje.

Pokyčiai paskatino keisti ir mokyklos statusą

Pasak R. Kontautienės besikeičiantis tautinis licėjaus bendruomenės paveikslas šiemet atvedė Klaipėdos licėjų ir prie naujo mokyklos statuso. „Nuo šių mokslo metų pradžios Klaipėdos licėjus save pristato kaip tarptautinę ugdymo įstaigą. Tarptautinio ugdymo patirtį pradėjome kaupti dar prieš du dešimtmečius, kuomet licėjuje buvo suformuota jungtinė klasė ugdymui išskirtinai anglų kalba. Joje mokėsi vaikai iš Kanados, kurių tėvai tuo metu dėstė LCC universitete. Tad galime sakyti, kad link šio statuso atėjome natūraliai“, – sako R. Kontautienė.

Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. R. Kontautienė: „Tarptautinio ugdymo patirtį pradėjome kaupti dar prieš du dešimtmečius, kuomet licėjuje buvo suformuota jungtinė klasė ugdymui išskirtinai anglų kalba.“

Pasak mokyklos vadovės, jau prieš du dešimtmečius buvo pastebimos tendencijos, kad kintant migracijos procesams bei Lietuvai vis labiau tampat atvirai viso pasaulio ekonominėms bendruomenėms, tarptautinių ugdymo įstaigų poreikis Klaipėdoje tik didės. „Pagrindinis keliaujančių šeimų galvos skausmas švietimo srityje – skirtingos ugdymo programos. Skirtingų šalių ugdymo sistemų skirtumai dažniai stipriai apsunkina vaiko perėjimą į tą pačią klasę kitoje valstybėje. Todėl atvykus į kitą šalį tėvai dažnai pageidauja, kad jų vaikai turėtų galimybes tęsti mokslus pagal pasaulyje pripažintas tarptautines programas. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad Klaipėdą vis dažniau atranda ir tie mokiniai, kurie tikslingai pasirenka tęsti čia mokslus pagal tarptautines programas, nepriklausomai nuo to, ar jų tėvai tuo metu gyvena Lietuvoje“, – teigia dr. R Kontautienė.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Programa, ruošianti geriausiems pasaulio universitetams

Kaip kalba licėjaus vadovė, esminiu lūžiu, paskatinusių tarptautinių mokinių pagausėjimą mokymo įstaigoje, tapo prieš kelis metus sėkmingai įdiegta tarptautinio bakalaureato (angl. International Baccalaureate) programa.

Klaipėdos licėjuje šiuo metu mokiniai turi galimybę mokytis pagal dvi skirtingas pasaulyje pripažintas tarptautinio bakalaureato programos pakopas. Vidurinė pakopa (IB Middle Years Programme) skirta 6–10 klasių mokiniams. O IB diplomo (IB Diploma Programme) programa specialiai ruošia vyresnių klasių mokinius studijoms geriausiose pasaulio aukštojo mokslo įstaigose. Nuo naujų mokslo metų pagal tarptautinio bakalaureato programą galės mokytis ir mažiausieji – Klaipėdos licėjus taps pirmąja mokykla šalyje, galinti pagal tarptautinio bakalaureato programą mokyti mokinius nuo 1 klasės (IB Primary Years Programme) iki pat 12 klasės (IB Diploma Programme).

Mokomasi lietuvių ir anglų kalbomis

Be to, pasak mokyklos vadovės, ateinančiais mokslo metais pradinių ir penktų klasių mokiniai turi galimybę pasirinkti mokymąsi pagal dvikalbio ugdymo (anglų–lietuvių k.) programą, o pageidaujantys nuo 6 klasės gali rinktis mokymąsi pagal tarptautinio bakalaureato programas. Būsimi I klasės gimnazistai gali pasirinkti mokymąsi parengiamosiose IB klasėse, kur mokymas vyksta lietuvių–anglų kalbomis, o būsimi III klasių gimnazistai – mokymąsi pagal IB Diploma programą tik anglų kalba. Pradinėse ir 5–10 klasėse tarptautinio bakalaureato klasėse mokymas vyksta lietuvių–anglų kalbomis.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Visos IB disciplinos, priklausomai nuo pakopos, licėjuje yra dėstomos dvejomis kalbomis (lietuvių– anglų) arba tik anglų kalba. „Ši mokymosi programa yra skirta ne tik ugdyti vaiko sugebėjimus mokslo srityje. Jos pagalba ugdomos ir socialinės, analitinės bei psichologinės mokinių kompetencijos. Tai yra tarptautiniu mastu pripažinta ugdymo praktika, kuri yra taikoma įvairiose pasaulio šalyse ir yra patraukli bet kokios tautybės mokiniams“, – sako dr. R. Kontautienė.

Be to, pasak mokyklos vadovės, nuo šių mokslo metų pradinių ir penktų klasių mokiniai bei pageidaujantys nuo 6 klasės rinktis mokymąsi pagal tarptautinio bakalaureato programas, licėjuje taip pat turi galimybę mokytis pagal dvikalbio ugdymo (anglų–lietuvių k.) programą.

Tarptautinio ugdymo praktiką pradėjo prieš du dešimtmečius

Kaip teigia Klaipėdos licėjaus vadovė dr. Regina Kontautienė, šiemet keisti ugdymo įstaigos pozicionavimą paskatino per porą dešimtmečių sukaupta reikšminga patirtis tarptautinio ugdymo srityje.

„Užsieniečių vaikų mokymo patirtį kaupti pradėjome dar prieš 20 metų, kuomet licėjuje buvo suformuota jungtinė klasė ugdymui išskirtinai anglų kalba. Joje mokėsi vaikai iš Kanados, kurių tėvai tuo metu dėstė LCC universitete. Taip pat viena iš ryškesnių patirčių – tai vaikų iš Indijos mokymas, kurių tėvai buvo atvykę į Klaipėdą statyti „Indorama Holdings Europe“ įmonę. Tuo metu šių vaikų ugdymo procesas taip pat vyko anglų kalba specialiai suformuotoje jungtinėje klasėje“, – prisiminimais apie tarptautinę patirtį dalijasi mokyklos vadovė.

Mokiniai iš Danijos, JAV, JK, Ispanijos, Libano, Norvegijos, Armėnijos, Latvijos ir Ukrainos

Pasak licėjaus vadovės dr. R. Kontautienės, žengti tarptautinio mokyklos statuso link paskatino ir pastebimai per kelerius metus pakitęs bendras auklėtinių tautinis paveikslas.

„Šiandien licėjuje jau turime auklėtinių iš Armėnijos, Danijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Libano, Latvijos, Norvegijos ir Ukrainos. Taip pat mūsų ugdymo įstaigoje mokosi nemažai mokinių iš mišrių šeimų, kuriose vienas iš tėvų yra lietuvis, o kitas – užsienio šalies pilietis. Tokių mokinių turime beveik kiekvienoje licėjaus klasėje“, – pastebėjimais dalijosi Klaipėdos licėjaus direktorė.

R. Kontautienės teigimu, licėjuje mokslus dažniai pageidauja tęsti ir iš emigracijos grįžusių lietuvių vaikai, kurie mokyklą jau būna pradėję lankyti užsienio valstybėje.

„Didžiausias keliaujančių šeimų galvos skausmas švietimo srityje – skirtingos ugdymo programos. Skirtingų šalių ugdymo sistemų skirtumai dažniai stipriai apsunkina vaiko perėjimą į tą pačią klasę kitoje valstybėje“, – teigė dr. R Kontautienė.

Klaipėdos licėjaus nuot.

Mokiniai mokosi lietuvių-anglų arba tik anglų kalba

Kaip teigia Klaipėdos licėjaus direktorės pavaduotoja mokymo programų vykdymui Ramunė Petrauskienė, licėjuje šiuo metu mokiniai turi galimybę mokytis pagal dvi skirtingas pasaulyje pripažintos tarptautinio bakalaureato (angl. International Baccalaureate) programos pakopas. Vidurinė pakopa (IB Middle Years) skirta 6-10 klasių mokiniams, o IB diplomo (IB Diploma) programa specialiai ruošia vyresnių klasių mokinius studijoms geriausiose pasaulio aukštojo mokslo įstaigose. Nuo naujų mokslo metų pagal tarptautinio bakalaureato programą galės mokytis ir mažiausieji – Klaipėdos licėjus taps pirmąja mokykla šalyje, galinti pagal tarptautinio bakalaureato programą mokyti mokinius nuo 1 klasės (IB Primary Years Programme) iki pat 12 klasės ( IB Diploma Programme).

Pagal tarptautinio bakalaureato programas gali mokytis ir lietuvių, ir užsieniečių šeimų vaikai. Visos IB disciplinos, priklausomai nuo pakopos, licėjuje yra dėstomos dvejomis kalbomis (lietuvių-anglų) arba tik anglų kalba. „Ši mokymosi programa yra skirta ne tik ugdyti vaiko akademiniams gebėjimams. Ji taip pat ugdo mokinių intelektualinį kūrybiškumą, kritinį mąstymą, emocinį intelektą, socialinį sąmoningumą, bendradarbiavimo ir lyderystės kompetencijas. Tai yra tarptautiniu mastu pripažinta ugdymo praktika, kuri taikoma įvairiose pasaulio šalyse ir yra patraukli bet kokios tautybės mokiniams“, – teigė R. Petrauskienė.

Be to, pasak ugdymo specialistės, licėjaus priešmokyklinio ugdymo, pradinių ir penktų klasių mokiniai taip pat turi galimybę mokytis pagal dvikalbio ugdymo (lietuvių-anglų k.) programą, kuri padeda vaikams suformuoti gerus kalbinius įgūdžius. Ši programa padeda mokiniams tinkamai pasirengti ir jau nuo šeštos klasės mokytis pagal tarptautinio bakalaureato programas.

Klaipėdos licėjaus nuot.

Dėl sklandesnės integracijos užsieniečiai mokosi ir lietuviškai

Klaipėdos licėjaus dvikalbio ugdymo programų koordinatorė Giedrė Vilbrantė pastebėjo, kad iš kitų šalių atvykę mokiniai licėjuje noriai mokosi ne tik bendrųjų dalykų, bet pageidauja išmokti ir lietuvių kalbą.

„Dažnai užsieniečių šeimos nori, kad jų vaikai ne tik būtų mokomi anglų kalba, bet taip pat išmoktų kalbėti ir lietuviškai. Įgytos lietuvių kalbos žinios padeda greičiau susidraugauti su bendraamžiais ir integruotis į mūsų visuomenę. Tad licėjuje pagal poreikį taikomi įvairūs mokymo modeliai. Pavyzdžiui, organizuojant mokymą anglų kalbą specialiai suformuotose klasėse, pagrindinių disciplinų mokoma anglų kalba, o kitų dalykų vaikai iš užsienio šalių gali mokytis su vietiniais mokiniais pagal nacionalinę programą“, – patirtimi dalijosi ugdymo specialistė.

20 metų patirtis leidžia jaustis tvirtai dėl naujo statuso

Pasak Klaipėdos licėjaus direktorės dr. R. Kontautienės, mokyklos bendruomenė nebijo kartu su tarptautiniu statusu ateinančių socialinių ar kultūrinių iššūkių, kurie gali kilti plačiau atvėrus duris skirtingų tautinių kultūrų vaikams. Ugdymo įstaigos vadovės teigimu, drąsiai priimti naująjį mokyklos vardą leidžia ir ilgametė dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirtis.

„Klaipėdos licėjaus bendruomenės nariai jau du dešimtmečius kasmet dalyvauja bent keliuose Europos Sąjungos tarptautiniuose projektuose, kurių metu mokiniai ir pedagogai lankosi skirtingose užsienio šalyse, ten atlieka įvairias edukacines veiklas, susipažįsta su įvairių šalių kultūra, tobulina užsienio kalbų įgūdžius, plečia socialines patirtis, susipažįsta su geriausių užsienio šalių mokyklų pedagogine praktika. Šiandien ši patirtis yra itin vertinga mokant skirtingų tautybių vaikus. Juk kiekvienos šalies kultūra turi savo išskirtinių niuansų, į kuriuos būtina atsižvelgti ir ugdymo procese“, – teigia dr. R. Kontautienė.

Klaipėdos licėjaus nuot.

Tarptautiniai partneriai – Italijoje, Suomijoje, Anglijoje, Prancūzijoje

Mokyklos vadovės teigimu, Klaipėdos licėjus šiandien jau yra sukaupęs platų tarptautinį užsienio partnerių ratą, iš kurių galima tiesiogiai semtis gerosios ugdymo praktikos pavyzdžių.

Pasak R. Kontautienės, jau eilę metų mokinių mainai ir glaudus Klaipėdos licėjaus pedagogų bendradarbiavimas tęsiasi su prestižiniu Pietų Italijos Termini Imerese Nicolo Palmeri gamtos mokslų licėjumi, Suomijos Lapenranta licėjumi, Lycée Francois Couperin Fontainebleau, Lycée de la Salle Rennes Prancūzijoje, Anglijos St. Edmunds privačiu koledžu, Hallfield’o ir King E‘dvards’o bei kitomis privačiomis ir valstybinėmis mokyklomis įvairiose pasaulio šalyse.

„Drąsiai galiu teigti, kad mūsų pedagogų kompetencija ir patirtis šiai dienai suteikia galimybę priimti bet kokius tarptautinio ugdymo iššūkius bei į licėjų pakviesti mokinius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio“, – mintimis dalijosi tarptautinės mokyklos vadovė.

„Mažasis Klaipėdos licėjus“ jau nuo praėjusių metų rugsėjo ugdo 3-6 metų vaikus. Melnragėje, prie pat jūros įsikūrusiame darželyje vaikai kasdien apsupti ne tik rūpestingų pedagogų, taikančių pažangiausius ugdymo metodus, bet ir natūralaus ryšio su gamta. Šį rudenį „Mažasis Klaipėdos licėjus“ dar plačiau atveria darželio ir priešmokyklinio ugdymo klasių duris, išsikeldamas tikslą vaikus ugdyti nuo mažens iki pat mokyklos baigimo, nes tokia ugdymo strategija, anot Klaipėdos licėjaus direktorės, neatsiejama nuo sėkmingos asmenybės vystymosi.

Vaikų darželio aplinka primena namus

Vaikų darželio „Mažasis Klaipėdos licėjus“ direktorius Tomas Raibys atkreipia dėmesį, kad darželio Melnragėje aplinka buvo kurta taip, kad vaikams primintų namus. Tai, pasak jo, padeda adaptuotis tiems vaikams, kurie ugdymo įstaigą pradeda lankyti labai maži. Anot T. Raibio, išėjimas iš namų aplinkos mažiesiems yra didelis stresas: „Tokio amžiaus vaikams tėvai užima svarbią vietą gyvenime, todėl atsiskyrimą stengėmės sušvelninti sukurdami kuo labiau namus primenančią aplinką. Mokymasis čia vyksta nedidelėse grupėse, kur kiekvienam skiriamas individualus dėmesys.“

Melnragėje, prie pat jūros įsikūrusiame darželyje vaikai kasdien apsupti ne tik rūpestingų pedagogų, taikančių pažangiausius ugdymo metodus, bet ir natūralaus ryšio su gamta. (Media dia nuotr.)

„Klaipėdos licėjaus“ direktorė dr. R. Kontautienė pasakoja, kad šio vaikų darželio pedagogai nuolat kelia kvalifikaciją užsienyje, patirties semiasi Jungtinės Karalystės darželiuose ir mokyklose, kurių praktika paremta ir visa Klaipėdos licėjaus ugdymo metodika“. Taip pat, pasak dr. R. Kontautienės, didelis dėmesys čia skiriamas kiekvieno vaiko mitybos įpročiams – turintiems ypatingų mitybos įpročių (vegetarai, veganai, netoleruojantys gliuteno), sveikatos problemų ar alergijų yra sudaromi specialūs valgiaraščiai.

(Media dia nuotr.)

Imunitetas stiprinamas pajūrio miškuose, rūpestingumas ugdomas prižiūrint dekoratyvinius triušiukus

Vaikams, kurie darželyje kasdien praleidžia apie 8 valandas, užimtumas organizuojamas išmaniai: „Mažajame Klaipėdos licėjuje“ mažieji mokinukai prie jūros atlieka mankštas, išbando šiaurietišką ėjimą, dūksta žaidimų aikštelėse po atviru dangumi. Šiame darželyje-mokykloje ypatingas yra vaiko ir gamtos ryšio stiprinimas, todėl, remiantis Anglijos privačių darželių bei mokyklų patirtimi, į ugdymo programą įtrauktos edukacinės–patyriminės veiklos gamtoje pavadinimu „Miško mokykla“, – pasakoja dr. R. Kontautienė.

„Mes sakome, kad ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, kaip įprasta valstybinėse mokyklose, bet ugdymo sistema kasmet vis labiau prisitaiko prie vaiko“, – paaiškina Klaipėdos licėjaus direktorė dr. R. Kontautienė. (Media dia nuotr.)

„Užsiėmimai vyksta kiekvieną savaitę pagal iš anksto pedagogo kartu su vaikais parengtą planą. Pavyzdžiui, vaikai šiltą rudenį būdami miške tyrinėja aplinką, ieško įdomių gamtos objektų, o juos radus ir dirbant drauge kuria miško žemėlapį. Arba, sužinoję kodėl ir kur voverė slepia giles, vaikai žaisdami išbando, kuris gali išgyventi kaip voverė. Net patys mažiausieji darželio ugdytiniai noriai įsitraukia į tokius žaidimus“, – sako dr. R. Kontautienė.

Taip, pasak jos, mokomasi sutelkti dėmesį, save kontroliuoti, pasitikėti savimi, lavinti atmintį ir vaizduotę – pavyzdžiui, iš ledo žiemą gaminti papuošalus. Vaikai išbando ir skirtingas transporto priemones: keltu keliasi į Smiltynę stebėti skruzdėlyno arba vyksta traukiniu į Girulius, kur mokosi pažinti medžius.

Pasak darželio direktoriaus T. Raibio, būdami gamtoje vaikai ne tik mokosi, bet ir stiprina sveikatą. Darželis-mokykla turi akredituotą sveikatinimo programą „Sveikatos ugdymo ratas“, kurią sudaro aromaterapija, muzikos, spalvų terapijos, vaikų joga, inhaliacijos ir masažai.

„Mažajame Klaipėdos licėjuje“ mažieji mokinukai prie jūros atlieka mankštas, išbando šiaurietišką ėjimą, dūksta žaidimų aikštelėse po atviru dangumi. (Media dia nuotr.)

Dar vienas „Mažojo Klaipėdos licėjaus“ išskirtinumas – vaikai šiame darželyje auga kartu su trimis naminiai gyvūnėliais – dekoratyviniais triušiukais. Tai, pasak darželio vadovo T. Raibio, lavina vaikų švelnumą ir rūpestį kito gerove.

Ugdymo sistema prisitaiko prie vaiko

Vaikai, baigę „Mažąjį Klaipėdos licėjų“, toliau tęsia mokslus pradinėje Klaipėdos licėjaus mokykloje, o vėliau – licėjaus vyresnėse klasėse. „Pastebėjome, kad norint pasiekti geriausių vaiko ugdymo rezultatų labai svarbu užtikrinti ugdymo tęstinumą, t. y. licėjaus mokinio ugdymą nuo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo iki brandos egzaminų ir tolimesnės karjeros kelio pasirinkimo.

Pedagogai, nuo mažens pažindami vaiką, kasmet vis labiau gali atliepti jo individualius poreikius ir sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Mes sakome, kad ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, kaip įprasta valstybinėse mokyklose, bet ugdymo sistema kasmet vis labiau prisitaiko prie vaiko“, – paaiškina Klaipėdos licėjaus direktorė dr. R. Kontautienė, kuri yra „Mažojo Klaipėdos licėjaus“ ugdymo programų vadovė. Ji akcentuoja, kad licėjuje dėl kiekvieno vaiko ugdymo tarpusavyje bendradarbiauja visų ugdymo pakopų pedagogai. Direktorės teigimu, vaiko asmenybinei brandai yra labai svarbi stipri klasės, mokyklos bendruomenė, kuri licėjuje labai vertinama.

(Media dia nuotr.)

Direktorė ir dailininkė R. Kontautienė kaltinama, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos, įtariama, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei apgaule pasisavino ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, klastojo dokumentus.

STT tyrimo duomenimis, direktorė leido licėjaus lėšas asmeninėms reikmėms, įtariama, apmokėjo asmeninių baldų ir techninės įrangos įsigijimą, butų remonto darbus ir panašiai.

Dėl tokių veiksmų didelę žalą patyrė valstybė ir juridinis asmuo – viešoji įstaiga „Klaipėdos licėjus“.

R. Kontautienė pirmadienį BNS atsisakė komentuoti baigtą tyrimą. Ji iki šiol eina Klaipėdos licėjaus direktorės pareigas.

Mokyklos augimą patvirtina ne tik auganti mokyklos bendruomenė, jos branda, bet ir aukšti akademiniai mokinių pasiekimai – abiturientų VBE rezultatai ir įvairių dalykinių olimpiadų, konkursų, varžybų laimėjimai.

Įsibėgėjusiame miesto olimpiadų maratone ir šiais mokslo metais Klaipėdos net 92 licėjaus mokiniai yra lyderiai, pelnę prizines vietas. Kai kurie iš jų pakviesti atstovauti Klaipėdos miestui šalies moksleivių olimpiadose bei konkursuose.

Klaipėdos licėjaus mokiniai ir šiais metais olimpiadų lyderiai.

Mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas mokiniams, siekiantiems aukštų akademinių rezultatų įvairiose mokslo srityse: gamtos mokslų, matematikos, visuomenės mokslų ir menų. Kiekvienais metais džiaugiamės mokinių sėkmingo mokymo(si) rezultatais. Ypač daug prizinių vietų šiemet kaip ir kasmet pelnė I.Rimkienės mokiniai biologijos olimpiadoje – net 14 prizinių vietų, mokytojų R.Grabauskienės ir S.Stimburienės mokiniai chemijos olimpiadoje – 13 prizinių vietų. Informacinių technologijų olimpiadoje 27 mokiniai tapo prizininkais, kuriuos paruošė dr.I.Rupšienė ir mokytojas L.Vaitkūnas.

Net 12 mokinių, kuriuos ruošė matematikos mokytojai R.Karapetian, D.Valevičienė, A.Puškorienė, prizines vietas laimėjo matematikos olimpiadose. Visas būrys minėtose olimpiadose laimėjusių mokinių atstovaus Klaipėdai Lietuvos olimpiadose.

Kadangi prizines vietas licėjaus mokiniai pelnė ir kitose olimpiadose – Klaipėdai respublikinėse olimpiadose atstovaus ir anglų kalbos mokytojos R.Petrauskienės, lietuvių kalbos mokytojų A.Norkienės, L.Vinčienės, I.Lukauskienės auklėtiniai, muzikos olimpiadoje – A.Niparavičienės, o istorijos olimpiadoje – mokytojo V.Pamparo ruošti mokiniai.

Olimpiadose ir konkursuose kasmet dalyvauja ir sėkmę patiria vis daugiau licėjaus mokinių. Iš viso šiais mokslo metais tarptautinėse, respublikos ir miesto olimpiadose prizines vietas pelnė net 92 moksleiviai. Net keliose dalykinėse olimpiadose laimėjo šie mokiniai: V.Bitinaitė, J.Viršilas, P.Oželis, U.Urbonavičiūtė, E.Noreikaitė, M.Varoneckaitė, J.Jučas, V.Rasevičius, T.Žadvydas, U.Kaselytė, S.S.Jazilionytė, K.Lamakinaitė, L.Mockutė, N.Narmontaitė, T.Danilevičius, E.Platakis, A.Vaisman, E.Mikutaitė, L.Stonikas, U.Stankutė, M.I.Kuprelytė ir J.Pilibaitis.

Šiandien Klaipėdos licėjus tęsia savo sėkmės istoriją, įgyvendindamas naujus tikslus.

"Mokykla aktyviai ruošiasi TB programos startui. Rengiama nauja moderni gamtos mokslų laboratorija, šiuolaikiški kabinetai, rašomos dalykų programos, prasideda priėmimas į parengiamąją tarptautinio bakalaureato klasę", – apie naujausius licėjaus pokyčius pasakojo mokyklos direktorė doc.dr. Regina Kontautienė.

Klaipėdos licėjus suteiks galimybę įgyti pripažįstamą ir visame pasaulyje vertinamą tarptautinio baklaureato diplomą.

TB – aukštais akademiniais reikalavimais, subalansuotu ugdymo turiniu bei patikimu vertinimu pasižyminti programa, padedanti moksleiviams tinkamai pasiruošti studijoms pasaulio universitetuose ir tolesniam gyvenimui. Tai galimybė įgyti pripažįstamą ir visame pasaulyje vertinamą diplomą.

Nuo artėjančių 2019–2020 mokslo metų pirmosios ir antrosios klasės gimnazistai turės galimybę pradėti ruoštis mokymuisi pagal tarptautinę bakalaureato diplomo programą (TB).

Nuo 2020–2021 mokslo metų šie mokiniai III ir IV klasėse mokymąsi Klaipėdos licėjuje galės tęsti pagal TB diplomo programą, kurią užbaigę įgis tarptautinio bakalaureato diplomą.

Tarptautinio bakalaureato diplomo programa (TB) – dviejų paskutinių vidurinės mokyklos metų ugdymo programa, skirta 11–12 ( III–IV) klasių mokiniams. TB klasėse dėstomoji kalba yra anglų (išskyrus lietuvių kalbos pamokas). Mokomasi iš Jungtinėje Karalystėje leistų vadovėlių, skirtų TB programą vykdančioms mokykloms. Vadovaujamasi vienodu, objektyviu ir patikimu vertinimu, kurį pripažįsta geriausi pasaulio universitetai.

Programą sudaro 6 dalykų grupės: 1) gimtoji kalba ir literatūra, 2) užsienio kalbos, 3) socialiniai mokslai, 4) gamtos ir taikomieji mokslai, 5) matematika, 6) pasirenkamieji dalykai. Privaloma mokytis po vieną dalyką iš kiekvienos grupės, iš jų tris – aukštesniuoju lygiu (HL), tris – standartiniu lygiu (SL). Taip pat TB diplomo programoje privaloma: pažinimo teorija (Theory of Knowledge), išplėstinis rašinys (Extended Essay) ir kūryba, sportas, socialinis darbas (Creativity, Activity, Service). Visame pasaulyje pagal Tarptautinio bakalaureato programas dirbančių mokyklų mokiniams padedama tapti aktyviais, savarankiškais, siekiančiais atrasti ir ištirti naujus dalykus, didelis dėmesys skiriamas socialinių emocinių kompetencijų ugdymui. Programa padeda ugdyti mokinių principingumą, atvirumą pasauliui, skatina tapti visapusiškais ir savikritiškais (mokomi įvertinti savo mokymosi patirtį, suvokti savo stipriąsias puses ir trūkumus) ir tobulėti – tarptautinio bakalaureato programą pristatė Tarptautinio bakalaureato skyriaus vadovė Ramunė Petrauskienė.

"Klaipėdos licėjus, perimdamas sėkmingą tarptautinio bakalaureato programos mokymo patirtį, tęsia susikurtas bei laiko patikrintas sėkmingo ugdymo tradicijas. Svarbiausias mokyklos gyvenime išlieka mokinys – savivaldus, atviras, savikritiškas, pasiruošęs gyventi šiuolaikiniame pasaulyje", – apie mokyklos ugdymo prioritetus Klaipėdos licėjuje kalbėjo mokyklos direktorė Regina Kontautienė.

Projekto tikslas – per įvairias socialines, edukacines ir kultūrines veiklas ugdyti mokinių dvasines vertybes: empatiją, norą dalytis ir padėti kitiems.

Projekto metu remiami Klaipėdos ugdymo įstaigų vaikai, vieniši žmonės, globos stokojantys gyvūnai.

Šias metais licėjaus senatas nusprendė, kad surinktos lėšos bus skirtos "Medeinės" mokyklos specialiųjų poreikių vaikų ugdymo priemonėms įsigyti ir prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios besikuriančiam autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų centrui.

Su "Medeinės" mokykla Klaipėdos licėjų sieja ilgametė draugystė ir nuoširdus bendravimas. Licėjaus mokiniai rodo savo spektakliukus, dalijasi kalėdinėmis dovanomis, kartu švenčia šventes. Padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms – nauja licėjaus patirtis.

Kalėdinis projektas tęsiasi visą gruodį: organizuojamos rankdarbių ir savos gamybos skanėstų mugės, vyksta edukaciniai užsiėmimai, lankomi vaikų globos ir senelių namai.

Svarbiausias kalėdinio labdaros paramos projekto akcentas – teatralizuotas licėjaus mokinių koncertas, vykęs Žvejų kultūros rūmuose gruodžio 7 d. Vadovaujami režisieriaus T.Jašinsko, šokio mokytojos I.Palaitienės, muzikos mokytojų A.Niparavičienės, R.Andersen, G.Žižiūnienės, mokiniai sukūrė teatro, šokio ir muzikos šventę "Smaragdo šalies burtininkas". Vakaro metu į projekto fondą buvo surinkta 9 356 eurai.

Į Žvejų rūmų sceną kilo visi mokyklos mokiniai – nuo penkiamečio priešmokyklinuko iki abituriento. Mokyklos teatro studijos aktoriai vedė žiūrovus į Smaragdo šalį – Liūtas, Kaliausė, Medkirtys, Mergaitė, Šuniukas patyrė daug nuotykių, kol pasiekė Smaragdo šalies Burtininką, kurį suvaidino fizikos mokytojas Marius Žadvydas.

Teatralizuotas scenas papildė licėjaus mišrus choras, solistai, muzikantai ir šokėjai. Į sceną užlipę vakaro svečiai dėkojo Klaipėdos licėjaus bendruomenei už dvasinę šilumą ir gebėjimą dalytis. Pranciškonų vienuolis brolis Benediktas sakė: " Dalytis su kitais gali tik tie, kurie patys turi dvasinių turtų."

Prasmingai renginio pabaigoje skambėjo visos bendruomenės atliktos dainos "Kol kartu" žodžiai: "Eik pirmyn, nebijok, apgink, priglausk, mylėki..."

Pasveikino brolis Benediktas

Aukštais mokinių pasiekimais garsėjantis Klaipėdos licėjus, kaip ir pernai, gali didžiuotis turintis penkis šimtukus susižėrusį mokinį. Šiemet Lietuvoje tokį įspūdingą šimtukų skaičių pelnė tik du abiturientai.

Klaipėdos licėjaus abiturientams brandos atestatai tradiciškai įteikti Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje.

Sveikindamas abiturientus, pranciškonas brolis Benediktas Jurčys jiems linkėjo nuolatinio dvasinio augimo, nepasitenkinti tuo, kokie yra šiandien, nesustoti tobulėti, nuolat siekti aukštumų.

„Džiaugiuosi jūsų pasiekimais – tegul jie atveria jums kelius. Turėkite drąsos eiti savuoju keliu ir tenegąsdina jūsų gyvenimiškos permainos ar sunkumai. Jie įveikiami – vasaros juk amžinai kartojasi“ – optimistiškai kalbėjo mokyklos direktorė doc. dr. Regina Kontautienė.

Tailande pelnė sidabrą

Į ceremoniją nespėjo atvykti šios mokyklos abiturientas Justas Mikutavičius, savo atestatą papuošęs trimis šimtukais iš matematikos, fizikos ir chemijos egzaminų.

Moksleivis tądien buvo pakeliui į Lietuvą – vežė sidabro medalį iš Pasaulinės chemijos olimpiados, vykusios Tailande. Olimpiadoje dalyvavo jaunuoliai iš 76 pasaulio šalių. Prizininką iš Klaipėdos daug metų rengė mokyklos mokytoja ekspertė Rima Grabauskienė.

Sėkmė Justą lydėjo ir kitose šalies bei tarptautinėse olimpiadose. Todėl neatsitiktinai vaikinas savo studijoms pasirinko chemijos mokslus Vilniaus universitete.

Kaip jis pats šypsodamasis pasakojo, šis laimėjimas – toli gražu ne kelių mėnesių nuopelnas ar žaibiška sėkmė. Justas daug laiko praleido ruošdamasis olimpiadai, o tai padaryti jam padėjo Klaipėdos licėjaus mokytojai – savo srities profesionalai.

„Kad ir šalta, vis tiek smagu sugrįžti į Lietuvą. Man tai didelis pasiekimas, esu patenkintas, nes sulaukiau didelio artimųjų, mokytojų palaikymo. Ne tik savo, bet ir jų pastangomis sugebėjau tiek daug pasiekti“, – neabejojo pašnekovas.

Garsina Klaipėdą šimtukais

Uostamiestį šalyje garsina dar viena Klaipėdos licėjaus abiturientė Gustė Čėsnaitė, vienintelė gavusi net penkis šimtukus iš anglų kalbos, chemijos, lietuvių kalbos, matematikos ir biologijos egzaminų.

Tokį įspūdingą skaičių šimtukų visoje Lietuvoje šiemet gavo tik du mokiniai.

Praėjusiais metais tarp trijų Lietuvos moksleivių, susižėrusių penkis šimtukus, – taip pat vienas uostamiesčio abiturientų, Klaipėdos licėjaus moksleivis Nikita Pajanok. Šiemet vaikinas sėkmingai baigė pirmąjį studijų kursą Kembridžo universitete.

Keturis šimtukus iš anglų kalbos, matematikos, istorijos ir lietuvių kalbos pelnė Gintarė Venckutė, kuriai šie aukšti pasiekimai padėjo įstoti į pasaulio dešimtuke reitinguojamą Londono ekonomikos ir verslo universitetą.

G.Venckutė teigė dėl savo pasirinkimo ilgai nedvejojusi, nes buvo tvirtai nusprendusi studijuoti ekonomiką ir ekonomikos istoriją.

„Jei atvirai, tai – tikslingo ir sunkaus darbo rezultatai. Apskritai tikėtis šimtukų, net jei daug dirbi, gana naivu, nes jie neprognozuojami ir sunkiai pasiekiami“, – pripažino Gintarė.

Pašnekovė užsiminė, kad, ruošiantis brandos egzaminams, korepetitorių pagalba jai nebuvo reikalinga.

„Mokykla man suteikė visas galimybes konsultuotis su mokytojais ir dirbti kartu net po pamokų“, – aiškino ji.

Į Londoną Gintarė iškeliauja rugsėjo viduryje, todėl pasidžiaugė galėsianti likusią vasaros dalį atsipūsti ir praleisti su šeima ir draugais Lietuvoje.

Ieva Kontautaitė, Paulius Jurgilevičius bei J.Mikutavičius pelnė po tris šimtukus. Visi šie penki licėjaus mokiniai bus pagerbti ir kviečiami į prezidentūrą apdovanojimams.

Taip pat po kelis šimtukus gavo abiturientai Matas Liatukas, Greta Gerulaitytė, Urtė Kaselytė, Urtė Andriušaitytė, Arnas Baronas.

Įspūdingi pasiekimai

Įspūdingiausias tarp Klaipėdos licėjaus abiturientų matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatas: kas antras jį laikęs mokinys gavo šimtukus.

Matematikos egzamino vidurkis – net 91 balas. Mokinius ruošė matematikos mokytoja ekspertė Rasa Karapetian.

Lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Laimos Vinčienės mokiniai gavo tris šimtukus – tiek balų nepavyko gauti net didžiosioms miesto gimnazijoms. Aukščiausiu lygiu šį egzaminą pavyko išlaikyti daugiau nei pusei licėjaus mokinių.

Puikiai sekėsi laikant ir fizikos egzaminą. M.Liatukas vienintelis mieste gavo šimto balų įvertinimą. Visų licėjaus mokinių, laikiusių fizikos egzaminą vidurkis, – 86 balai. Mokinius ruošė fizikos mokytojas metodininkas Marius Žadvydas.

Įspūdingi ir chemijos valstybinių brandos egzaminų pasiekimai – vidurkis 93 balai, pelnyti du šimtukai, mokinius paruošė mokytoja ekspertė R.Grabauskienė ir mokytoja metodininkė Sandra Stimburienė.

Pernai Klaipėdos licėjaus mokiniai geriausiai iš visų šalies gimnazijų buvo išlaikę biologijos egzaminą. Šiemet jis taip pat puikiai sekėsi – biologijos egzamino vidurkis – 91 balas, pelnyti du šimtukai. Mokinius ruošė biologijos mokytoja ekspertė Ingrida Rimkienė.

Anglų kalbos egzamino vidurkis – 91 balo. Kas trečias mokinys gavo šimtukus. Mokinius egzaminui ruošė anglų kalbos mokytoja Asta Virketytė ir Lina Lorenzo Ruiz.

Rinkosi įvairias studijas

Pasak mokyklos direktorės R.Kontautienės, šiemet abiturientai pasirinko labai įvairių krypčių studijas: didesnė dalis – mediciną, gamtos mokslus, kiti – informacines technologijas, ekonomiką, politikos mokslus, menų studijas, skandinavistiką ir kitas programas.

„Džiaugiuosi, kad ir šiemet Klaipėdos licėjaus mokinių aukšti valstybinių egzaminų rezultatai, o kai kuriems mokiniams ir laimėjimai įvairiose olimpiadose padėjo įstoti į pageidaujamus universitetus. To mokykla ir siekia“, – teigė direktorė.

Klaipėdos licėjaus valstybinių egzaminų balų vidurkiai

Matematika – 91 (mokytoja ekspertė Rasa Karapetjan)

Anglų kalba – 91 (mokytojos metodininkės Asta Virketytė, Lina Lorenzo Ruiz)

Chemija – 93 (mokytoja ekspertė Rima Grabauskienė, mokytoja metodininkė Sandra Stimburienė)

Biologija – 91 (mokytoja ekspertė Ingrida Rimkienė)

Fizika – 86 (mokytojas metodininkas Marius Žadvydas)

Istorija – 82 (mokytojas ekspertas Vaidas Pamparas)

Informacinės technologijos – 89 (dr. Ilona Rupšienė)

Balsavo tūkstančiai žmonių

Paskutinės balsavimo dienos konkurse bylojo, kad laimėtojos nuspėti neįmanoma.

Visos septynios moterys, patekusios į finalinį Metų klaipėdietės rinkimų etapą, šiemet sulaukė tikrai didelio miestiečių palaikymo.

Už vienas daugiau balsuota kerpant iš dienraščio "Klaipėda" balsavimo lapelius. Kitas labiau palaikė naujųjų technologijų mėgėjai, jie siuntė trumpąsias žinutes ir už savo išrinktąsias klaipėdietes spaudė kompiuterių klavišus.

Tačiau atotrūkis tarp laimėtojos ir finalininkių šiais metais paaiškėjo paskutinę dieną.

Suskaičiavus visus balsus tapo aišku, kad už G.Kučinskienę atiduota beveik 4 tūkst. balsų daugiau nei už kitas moteris.

G.Kučinskienė 2015 m. jau buvo išrinkta į Metų klaipėdietės konkurso finalą.

Tąkart klaipėdiečiai aktyviau balsavo už Janiną Tulabienę, moterį, kuri visą savo gyvenimą pašventė rūpesčiui neįgaliais žmonėmis.

G.Kučinskienė visada akcentavo nesiveržianti į viešumą ir nesiekianti laimėtojos titulų. Moteris atviravo, kad jai trūksta laiko būtiniausiems darbams, o pagalvoti apie pramogas ji tiesiog nespėja.

Šiemet konkurso rezultatai parodė, kad klaipėdiečiai tikrai yra jautrūs žmonės ir vertina ne tik pagalbą žmonėms, bet ir gyvūnams.

G.Kučinskienė savo veikla įrodė, jog beglobiai gyvūnai turi teisę gyventi, jų išgelbėta jau ne vienas tūkstantis.

Moters įkurta gyvūnų prieglauda tapo tokiais vilties namais daugybei šunų, kačių ir kitų gyvių.

G.Kučinskienė siekia ne tik išsaugoti gyvybes, bet ir ieško bei sėkmingai randa globotiniams naujus namus.

Dėkoja už galimybę gyventi

Balsuodami už gydytojas Aistą Plieskienę, Jurgitą Juotkienę, pedagoges Reginą Kontautienę ir Loretą Vitkevičienę, aktorę Virginiją Kochanskytę ir menų puoselėtoją Andželiką Baroti, klaipėdiečiai reiškė išskirtinę pagarbą ir šioms nusipelniusioms moterims.

A.Plieskienė mokslus krimto Kauno medicinos universitete ir Vokietijoje, Kylio universitete. Dalį podiplominių studijų medikė praleido užsienyje, baigė tris rezidentūros studijas, vėliau apgynė mokslų daktaro laipsnį.

Pagrindinė moters misija – kasdienis siekis padėti sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir pažaboti vėžį, tęsti pradėtus mokslo darbus, ugdyti studentus.

Pacientai pažymi ne tik aukštą medikės profesionalumą, bet ir gebėjimą savo nuoširdumu, vidine šviesa įkvėpti tikėjimo net ir sunkiausiose situacijose.

O Klaipėdos universitetinės ligoninės oftalmologinės pagalbos vadovė J.Juotkienė jau rezidentūros metu buvo pakviesta dirbti į Klaipėdą.

"Grąžinti žmogui regėjimą, kai jis to yra netekęs, atperka ir vargą, ir nugaros skausmą, ir skaudantį skrandį per devintą operaciją. Tikrai jaučiuosi savose rogėse, šią sritį pasirinkau teisingai, nenorėčiau būti niekuo kitu", – atviravo didelės minios pacientų padėkų sulaukusi gydytoja.

Darbais garsina Klaipėdą

Baroti galerijai jau ketvirtį amžiaus vadovaujanti A.Baroti kuria spalvingą ne tik savo pačios, savo šeimos, bet ir visos Klaipėdos kultūrinį gyvenimą.

Darbas meno sferoje nėra paprastas, nes šioje srityje dirba labai įvairūs ir išskirtiniai žmonės. Juos reikia išmokti suprasti, "atrakinti".

Ne ką mažiau sudėtinga ir išgyventi iš menininkės veiklos. Moteris jau seniai yra tapusi uostamiesčio kultūrinio elito dalimi.

Didžiausiai nevalstybinei mokyklai Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos licėjui vadovaujanti doc. dr. R.Kontautienė gali pelnytai didžiuotis savo mokinių pasiekimais.

Moteris įkūrė ir vadovauja prestižine tapusiai mokyklai, kurioje mokytis nori daugybė klaipėdiečių vaikų.

Mokykla yra mažesnė už tipinę, todėl čia mokytojams lengviau pažinti moksleivius ir padėti jiems atsiskleisti.

Vaikų mokymosi ir kūrybos rezultatai byloja, kad R.Kontautienės sprendimas buvo teisingas, licėjuje būna daugiausia šimtukais per egzaminus įvertintų mokinių.

L.Vitkevičienė – laisvalaikio klubo "Aerobikos uostas" direktorė ir trenerė svajojo įkurti tokį klubą labai seniai. Ji pati moko šokių bei aerobikos įvairaus amžiaus mergaites.

Moteris organizuoja nemokamus renginius vaikams: Mero šaškių turnyrą, estafetes ant ledo, kalėdines ir velykines gerumo akcijas, kurių metu vaikai parduoda savo sukurtus darbelius, o surinktais pinigais paremiami senelių bei kūdikių namai, gyvūnų prieglaudos.

Žinoma aktorė ir viena geriausių Lietuvos skaitovių V.Kochanskytė yra apdovanota I.Simonaitytės literatūrine premija už programą, skirtą šiai rašytojai.

Menininkė yra parengusi panašias programas apie Mykolą Kleopą Oginskį, M.K.Čiurlionį, V.Kudirką, Maironį, B.Brazdžionį, S.Gedą, grafus Tiškevičius, karalienę Luizę.

Docentės mokslinį vardą turinti moteris dėsto Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Baltų filologijos katedroje lietuvių filologiją ir režisūrą, žurnalistiką bei kitus mokslus studijuojantiems studentams, moko juos scenos kalbos bei viešo kalbėjimo.

Daugybės Lietuvos žmonių pamėgta aktorė vaidina Klaipėdos dramos teatre.

V.Kochanskytė yra ir UNICEF geros valios ambasadorė. Kasmet keliauja į misijas, įsijungia ir į projektus, vykdomus Lietuvoje.

Dovana – iš garbės mecenato rankų

Visos septynios moterys vakar buvo pagerbtos šimtų klaipėdiečių, susirinkusių į "Švyturio" areną.

Žiūrovams buvo pristatyti moterų nuopelnai Klaipėdai ir klaipėdiečiams, joms įteiktos dovanos bei gėlių puokštės.

Sveikinimo ir padėkos žodžius kandidatėms tarė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir dienraštį "Klaipėda" valdančios bendrovės direktorius Tadas Širvinskas. 

"Šio konkurso tikslas – ne tik išrinkti labiausiai nusipelniusią, bet ir atskleisti, paviešinti visų kandidačių nuveiktus didelius darbus, apie kuriuose visuomenė ne visada žino", – kalbėjo T. Širvinskas. 

Konkurso nugalėtoją paskelbė dienraštį "Klaipėda" valdančios įmonės akcininkas Mindaugas Mickevičius. 

Metų klaipėdietės konkurso garbės mecenatas Rimantas Cibauskas, remiantis šią iniciatyvą jau visus 15 metų, G.Kučinskienei padovanojo laimėtojos titulo simbolį ir didžiąją dovaną – juvelyro Vido Bizausko sukurtą išskirtinę segę.

Tarptautinėje taikomojo meno bienalėje šis juvelyro kūrinys buvo apdovanotas diplomu.

Vakaro metu pagerbtos ir ankstesniais metais konkurso laimėtojų titulą pelniusios moterys.

Prieš koncertą kviestiniai svečiai mėgavosi grupės "Memelland" džiazu.

Vakaro kulminacijos laukimas neprailgo – susirinkusieji turėjo progą apžiūrėti unikalią dienraščio "Klaipėda" fotografų parodą.

Eksponuotos nuotraukos atskleidė įdomiausias visų iki tol vykusių Metų klaipėdietės konkursų akimirkas.

Linksmybės įsilingavo, kai ant "Švyturio" arenos scenos pasirodė daugelio vakaro svečių pamėgti F.R.David, grupės "Eruption" ir "Opus" bei žavingas vokietis Lou Bega.

Kai kurie jų Klaipėdoje pasirodė pirmą kartą, tad jų gerbėjams tai buvo išskirtinė proga pamatyti pamėgtus atlikėjus ir pasilinksminti jiems grojant.

Dienraštis "Klaipėda" dėkoja "Metų klaipėdietės" konkurso mecenatui "Akropolis/Kaunas", garbės mecenatui "Mūsų laikas", renginio partneriui "Medusa Concert".

Rėmėjams:

"Žiedė-natūrali vaistinėje pagaminta kosmetika"

"Klaipėdos želdiniai"

"Solorina"

"Vadasiga"

"Šilko tekstilė"

Partneriams:

"Danvitė D Smile"

"Herkaus galerija"

"Albertjan'o klinika"

"l'Occitane Klaipėda"

"Lazer klinika"

"Daivos grožio namai"

"Puokštė"

Metų klaipėdietėmis buvo išrinktos

2003 m. – sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė Skaistutė Idzelevičienė.

2004 m. – Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

2005 m. – parolimpinių žaidynių Atėnuose čempionė, "Vyturio" vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Aldona Grigaliūnienė.

2006 m. – Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

2007 m. – tuometė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

2008 m. – M.Mažvydo mokyklos pradinių klasių mokytoja Žaneta Norkuvienė – daugiavaikė mama, auginanti tris savus ir tris globojamus vaikus.

2009 m. – Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

2010 m. – uostamiesčio verslininkė Nijolė Hansen.

2011 m. – verslininkė, filantropė Loreta Bosienė.

2012 m. – juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago.

2013 m. – dokumentinių filmų kūrėja, filantropė Dalia Kanclerytė.

2014 m. – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė.

2015 m. – Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė.

2016 m. – gydytoja, Klaipėdos universitetinės ligoninės dermatologė Jolanta Česienė.