Anot Užsienio reikalų ministerijos, Visbyje, Gotlando saloje esančiame mieste, ministrai aptars regioninio saugumo, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, NB8 glaudesnio bendradarbiavimo klausimus, taip pat Rusijos karą prieš Ukrainą bei paramą šiai agresiją patiriančiai šaliai.

NB8 yra neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas. NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą, rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus.

2024 metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Švedija.

Vašingtone Lietuvos diplomatijos vadovas dalyvaus bendrame Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų ir A. Blinkeno susitikime. Jie aptars regioninio saugumo klausimus, pagalbos Ukrainai tęstinumą, artėjantį NATO Viršūnių susitikimą Vašingtone.

Vėliau Konektikute ministras planuoja apsilankyti „Lockheed Martin“ kompanijoje „Sikorsky Aircraft Corporation“, kurioje gaminami Lietuvai skirti JAV sraigtasparniai „Black Hawk“.

Pensilvanijoje G. Landsbergis susitiks su valstijos gubernatoriumi Joshu Shapiro (Džošu Šapiro) bei dalyvaus akademinėje diskusijoje Gettysburgo koledže, kurioje aptars saugumo politikos iššūkius.

G. Landsbergis taip pat susitiks su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Kurtu Campbellu (Kurtu Kembelu) aptarti Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono klausimais.

Pastarąjį kartą ministras Vašingtone lankėsi ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu prieš metus – 2023-ųjų kovą.

JAV yra viena pagrindinių Baltijos regiono saugumo, taip pat – viena pagrindinių Lietuvos partnerių gynybos įrangos įsigijimų srityje. Pagal Lietuvos prekybos apimtis su užsienio valstybėmis ji yra ketvirtoje vietoje – pernai metų duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir JAV siekė 4,8 mlrd. eurų,

„Sakartvelo visuomenė palaiko šalies europinę ateitį. Tikiuosi, kad jūsų šalį lydės provakarietiški geopolitiniai sprendimai ir pasiryžimas siekti europinės ir euroatlantinės integracijos. Sakartvelo ateitis dabar priklauso nuo gebėjimo susitelkti vykdant reformas ir puoselėti europietiškas vertybes: demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi“, – sakė prezidentas.

Susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva išlieka nuoseklia Sakartvelo europinės integracijos rėmėja.

Prezidentas teigė, kad Sakartvelui siekiant gauti ES šalies kandidatės statusą būtina demonstruoti progresą vykdant reformas ir įgyvendinant EK rekomendacijas, ypač tokiais klausimais kaip visuomenės politinė depoliarizacija, teismų reformos, deoligarchizacija ir žiniasklaidos laisvė.

Pasak Lietuvos vadovo, svarbus ir bendras Sakartvelo geopolitinio kurso sinchronizavimas su ES užsienio politikos prioritetais bei ES sankcijų politikos agresorei Rusijai nuoseklus palaikymas.

Lietuvos vadovas akcentavo, kad Lietuva pasisako už Sakartvelo eurointegracijos procesą kartu su Ukraina ir Moldova, ragino Sakartvelą neprarasti istorinės progos gauti ES šalies kandidatės statusą.

Susitikime prezidentai taip pat aptarė saugumo situaciją regione.

Todėl, pažymi jis, per birželio pabaigoje Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą būtina priimti sprendimą dėl saugumo sustiprinimo.

„Rusijos karas iš esmės pakeitė saugumo situaciją regione, todėl NATO sprendimai artėjančiame NATO susitikime Madride turėtų atspindėti šią pasikeitusią Europos saugumo aplinką ir dabartines grėsmes, kurias kelia precedento neturinti Rusijos agresija prieš savo kaimynus. NATO privalo būti pasiruošusi ginti Baltijos valstybes pirmosiomis konflikto minutėmis, o tam būtina papildoma oro, jūrų ir sausumos karinė gynyba“, – per Vokietijos ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų spaudos konferenciją kalbėjo G. Landsbergis.

Ministras akcentuoja, kad NATO privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų ne tik Baltijos šalių, tačiau ir Ukrainos saugumą.

„Vaizdai Bučoje ir kituose miestuose parodė, kad Rusija nepaiso ir civilių gyvybių. Kai sakoma, kad kiekvienas Baltijos teritorijos centimetras bus apgintas, turi būti sudarytos visos reikalingos priemonės kiekvienam centimetrui ir kiekvienai gyvybei apginti. Šiame istorijos skyriuje bus tik dvi pusės: teisinga ir kita, todėl dabar ne laikas sėdėti ant tvoros ar rodyti nepakankamą paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.

Spaudos konferencija:

Šiaurės Europos šalių kariuomenių vadų konferencijoje taip pat dalyvavo Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos kariuomenių vadai ir vyriausieji puskarininkiai, taip pat aukščiausias Islandijos atstovas saugumo, gynybos ir kariniams reikalams. Joje vadai apsikeitė nuomonėmis apie saugumo grėsmes, bendradarbiavimo ir sąveikos galimybes į jas reaguojant ir tokiu būdu užtikinant regioninį saugumą.

JAV pajėgų Europoje vadavietės inicijuojama konferencija vyksta kartą per metus šalių rotacijos principu. Lietuvoje tokio formato konferencija vyko 2013 m. sausį.

Gen. C. Scaparrotti vadovaujama JAV pajėgų Europoje vadavietė yra įsikūrusi Vokietijoje, Štutgarte. Ji atsakinga už JAV pajėgų Europoje parengimą, strateginės prieigos iš JAV užtikrinimą, atgrasymą nuo karinių konfliktų, sąlygų Aljansui stiprinti partnerystę ir kovoti su tarptautinėmis grėsmėmis sudarymą, siekiant apsaugoti ir ginti JAV. Vadavietei pavaldūs apie 50 tūkst. JAV sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgų karių.

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seime krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu generolu majoru Wesley Craigu (Wesley Craig). Susitikimo metu buvo aptartos regioninio saugumo aktualijos ir tolesnis Lietuvos gynybinio bendradarbiavimo stiprinimas su JAV Pensilvanijos nacionaline gvardija.

Ministras J. Olekas padėkojo JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadui už spartų ir ypatingai svarbų JAV indėlį reaguojant į situaciją ir grėsmes Ukrainoje, galinčias kelti pavojų ir Baltijos šalių saugumui. „Tai - didžiulė parama, pirmiausia demonstruojanti NATO šalių solidarumą ir JAV, kaip strateginio Lietuvos partnerio, pasirengimą nedelsiant reaguoti į pasikeitusią saugumo situaciją“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

JAV generolas pažymėjo šiuo metu itin aktyvų ir svarbų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą. „Dabar, kai mūsų valstijos kariai dalyvauja Lietuvoje vykstančiose pratybose „Kardo kirtis“ - Lietuvos karių būrys dalyvauja mokymuose Pensilvanijoje“, – sakė gen. mjr. W. Craigas.

Susitikimo metu ministras J. Olekas išreiškė stiprią paramą JAV prezidento kreipimuisi į Kongresą dėl Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos finansavimo ir viltį, jog šiai milijardo dolerių vertės programai pritars Kongresas. Pasak JAV gen. mjr. W. Craigo, jei tik bus nuspręsta – Pensilvanijos nacionalinė gvardija bus pasirengusi prisidėti prie saugumo užtikrinimo Lietuvoje tiek, kiek reikės.

Krašto apsaugos ministras taip pat informavo gen. mjr. W. Craigą, kad Lietuva itin atsakingai žiūri į savo šalies gynybą ir Aljanso šalių paramą saugumui užtikrinti. „Jau šiais metais mes padidinsime finansavimą gynybai apie 15 proc. nuo dabartinio gynybos biudžeto ir tikimės ženklaus augimo 2015 metais. Tai leis nedelsiant gerinti karių treniruočių sąlygas ir infrastruktūrą. Pasirašytas Lietuvos politinių partijų susitarimas, kuriuo iki 2020 m. krašto apsaugos finansavimą siekiama padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto leis nuosekliai tęsti investicijas į mokymo infrastruktūrą ir priimančiosios šalies paramą“, – susitikime sakė J. Olekas.

Susitikimo metu ministras J. Olekas informavo ir pakvietė JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadą prisijungti prie Baltijos šalių inicijuoto naujo siekio – rengti didelio masto NATO oro gynybos pratybas, panaudojant Baltijos valstybių oro erdvę. Tokios pratybos prisidėtų prie NATO pajėgų kovinio rengimo, padidintų sąjungininkų matomumą regione, suteiktų naujas treniravimosi sąlygas NATO pajėgoms ir vystytų Baltijos šalių priimančios šalies pajėgumus.

Susitikimo pabaigoje ministras J. Olekas patvirtino gen. mjr. W. Craigui, kad Lietuva ir toliau būtų pasirengusi kartu su JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokymo misijose.

JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas gen. mjr. W. Craigas taip pat dalyvavo Gedulo ir vilties dienos ir Okupacijos ir genocido dienos minėjimo renginiuose Vilniuje. Vizito Lietuvoje metu JAV generolas susitinka su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pajėgų vadais, planuojamas apsilankymas pratybose „Kardo kirtis 2014“ Rukloje.
JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai šiuo metu Lietuvoje dalyvauja didžiausiose nuo Lietuvos narystės Aljanse karinėse pratybose „Kardo kirtis“, vykstančiose birželio 9–20 d.

Taip pat birželio 9–19 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų būrys dalyvauja pratybose JAV Pensilvanijos valstijoje. Kartu su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais treniruojasi trys dešimtys Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės karių savanorių ir skyrius profesinės karo tarnybos karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono.

Jau 20 metų Pensilvanijos nacionalinė gvardija bendradarbiauja su Lietuva pagal partnerystės programą. Įgyvendinant šią programą Lietuvos kariai ir specialistai tobulina žinias kartu su JAV kariais, o nė vienerios plataus masto karinės pratybos Lietuvoje neįvyksta be Pensilvanijos gvardijos karių dalyvavimo.

Lietuvos ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai 2010–2012 m. dalyvavo bendroje misijoje Afganistano Goro provincijoje mokydami vietos policijos pareigūnus. Pensilvanijos nacionalinė gvardijos kariai taip pat dalyvavo Lietuvos vadovaujamame Logistiniame paramos vienete, padėdami užtikrinti logistinę paramą Afganistane tarnaujantiems kariams.