Jis pakeis iki sausio pabaigos asociacijai vadovavusį Liutaurą Varanavičių. R. Radvila NLEA vadovaus iki 2026 metų vasario.

Naująją NLEA tarybą sudaro septyni nariai. Be R. Radvilos, joje dirbs „Ignitis grupės“ grupės reguliuojamų veiklų vadovas Mantas Mikalajūnas, „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius, „Litgrid“ rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė, „Ignitis gamybos“ papildomų paslaugų vystymo vadovas Giedrius Radvila, „Epso-G“ plėtros ir inovacijų padalinio vadovas Paulius Butkus ir „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.

R. Radvila skaičiuoja, kad palūkanos galėtų siekti apie 20 mln. eurų – perpus mažiau nei skaičiuota rudenį. Jis pakartojo, kad būtų mokamos 2 proc. metų palūkanos iš įmonės pelno.

„Kadangi buvo keli (permokos grąžinimo – BNS) variantai, kurie buvo svarstomi, tai, mano vertinimu ir įmonės vertinimu, šitas variantas yra tikrai optimalus ir jis leidžia išlaikyti tiek tinklo patikimumą, tiek dešimtmetį investicijų planą į tinklą, tiek užtikrinti paslaugų kokybę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Radvila.

„Viską galima padaryti. Pagrindinis dalykas – turime užtikrinti ilgalaikį ir stabilų tinklą ir tai yra prioritetas“, – teigė ESO vadovas, atsakydamas į klausimą, ar permokos vartotojams nebuvo galima grąžinti dar greičiau. 

Spalį jis teigė, jog vartotojams tuomet planuota ilgiausiai per 15 metų grąžinti suma sieks 200 mln. eurų, iš jų apie 40 mln. eurų – palūkanų. 

R. Radvilos teigimu, kai kurių vartotojų organizacijų siūlymas stabdyti dividendų išmokėjimą akcininkams permokos grąžinimo laikotarpiu viso termino labai nesutrumpintų.

„Jų (sustabdytų mokėti dividendų – BNS) įtaka grąžinimui tikrai būtų ne tokia ženkli, kaip gali atrodyti“, – teigė R. Radvila.

VERT ketvirtadienį pritarė beveik 158 mln. eurų bendrovės ESO permokos elektros vartotojams grąžinimo grafikui, pradedant nuo balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau.

Energetikos rinkos reguliuotojas pritarė, jog 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.

Komerciniams vartotojams 2024–2026 metais būtų grąžinta tik nedidelė dalis permokos – 10,6 mln. eurų, tuo metu didžioji jos dalis – 90 mln. eurų – būtų išmokėta 2027–2031 metais.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, 160 mln. eurų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika.

„Ką reikia padaryti, kad būtų atstatytas tinklas ir būtų panaikinti tie procentai, kurie yra įvardyti Valstybės kontrolės pažymoje, tai yra reikalingos lėšos (...) – 1,4 mlrd. eurų“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje kalbėjo R. Radvila.

Atlikusi elektros energetikos sektoriaus valdymo auditą Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad šiuo metu daugiau nei pusė skirstomųjų linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų.

Pasak R. Radvilos, norint per metus papildomai į tinklus investuoti 100 mln. eurų skirstymo tarifą reikėtų padidinti bent 1 centu.

Jo teigimu, ESO tinklo plėtrai numatytos 82,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos leistų po 500 megavatų (MW) padidinti šalies elektros gamybos bei vartojimo galią.

ESO atstovų teigimu, tinklų nusidėvėjimo problema egzistuoja visoje ES, ją patiria ir kitų šalių tinklų operatoriai.

„Tie palūkanų skaičiavimai, kurie buvo pateikti pirminiu variantu, akivaizdu, kad jie bus mažesni dėl to, kad terminai trumpėja, tai atitinkamai ir palūkanų sumos bus mažesnės. Bet per visą tą laikotarpį palūkanos bus skaičiuojamos“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Radvila.

Spalį jis teigė, jog vartotojams planuojama ilgiausiai per 15 metų grąžinti suma sieks 200 mln. eurų, iš jų apie 40 mln. eurų – palūkanų. 

ESO liko grąžinti apie 156 mln. eurų, iš jų 51 mln. eurų – gyventojams.

Tie palūkanų skaičiavimai, kurie buvo pateikti pirminiu variantu, akivaizdu, kad jie bus mažesni dėl to, kad terminai trumpėja, tai atitinkamai ir palūkanų sumos bus mažesnės.

R. Radvila teigė, jog rinkos reguliuotojo pasiūlytas beveik 160 mln. eurų permokos grąžinimo terminas bendrovei yra tinkamas ir leis nemažinti investicijų. 

„Kitos alternatyvos yra brangesnės, nes tai reiškia arba didesnį skolinimą, arba įtaką įmonės dešimties metų investicijų planui“, – sakė R. Radvila.

„Vertinant alternatyvas, investicijos ir jų užtikrinimas, ir ilgalaikis jų stabilus turėjimas yra tas rodiklis, kuris nebuvo judinamas ir dėl kurio nebuvo diskutuota. (Galėjo būti – BNS) visos kitos alternatyvos, bet ne investicijų mažinimas“, – pridūrė jis.

VERT pirmininkas R. Pocius penktadienį oficialiai patvirtino anksčiau remiantis šaltiniais BNS paskelbtą informaciją, jog permoką buitiniams vartotojams ESO turėtų grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos.

Pasak jo, artimiausiu metu dėl paskelbto grafiko turėtų prasidėti vieša diskusija, jį tikimasi patvirtinti iki gruodžio pabaigos.

Iki šiol ESO skolą visiems vartotojams buvo planuota grąžinti per 15 metų – iki 2036-ųjų.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.

„Dabar kalbamės su reguliuotoju, kokios yra galimybės grąžinimo anksčiau. Tai manau, kad artimiausiu metu mes pranešime atnaujintą terminą, kuris tenkintų visus“, – šeštadienį LRT radijui sakė R. Radvila.

Anot jo, bendrovė vidutiniškai vienam asmeniui, suvartojančiam 150 kilovatvalandžių elektros per mėnesį, yra skolinga 35 eurus.

Valstybės kontrolė praėjusią savaitę pranešė, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad ši permoka susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų – įmonė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai. 

Savo ruožtu R. Radvila anksčiau tvirtino, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas. Jis taip pat teigė, kad vartotojams ilgiausiai per 15 metų grąžintina suma su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, o ją numatoma grąžinti iš bendrovės pelno. 

Generalinė prokuratūra pranešė vertinsianti Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

„Nuo 2016 iki 2021 metų iš (skirstymo – BNS) tarifo buvo gauta 600 mln. eurų, investuota buvo virš 800 mln. eurų. Iš tų 600 mln. eurų mes dabar kalbame apie 160 mln. eurų grąžinimą, tai de facto yra iš tarifo 400 mln. eurų ir 800 mln. eurų investicijos į tinklus“, – LRT radijui antradienį sakė R. Radvila.

„Realiai investicijos į tinklą yra reikalingos didesnės, todėl turime kalbėti apie tai, kad mes šiandien turime investicijas, kurios nepadengia tinklo nusidėvėjimo. Bet tuo pačiu metu mes išiminėjame investicijas iš tinklo kalbėdami, kad jos yra netinkamos“, – pridūrė ESO vadovas.

Anot R. Radvilos, investicijų poreikis į tinklus atstatant jų nusidėvėjimą 2016–2021 metais siekė 1,4 mlrd. eurų.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vyriausiasis patarėjas, buvęs Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, kad ESO investuoti į tinklus turėtų ir iš nuosavo kapitalo.

„Galima finansuoti investicijas iš tarifo, bet aš vis tiek neatmesčiau galimybių, kad įmonė iš savo lėšų, iš savo kapitalo taip pat turėtų investuoti ir tokia galimybė turėtų būti apsvarstyta. Juk ir versle įmonių plėtra vykdoma taip pat ir iš nuosavų lėšų“, – LRT antradienį sakė V. Poderys.

„Šioje vietoje galbūt reikėtų peržiūrėti ir dividendų politiką. Dividendų neišmoki ir lieka didesnė įmonės vertė ir tas kapitalo pritraukimas neturėtų labai nukentėti“, – pridūrė jis.

R. Radvilos teigimu, dividendų išmokėjimas leidžia bendrovei papildomai pasiskolinti neapsiribojant vien iš skirstymo tarifo gautomis pajamomis, nes tokiu atveju bankai kitaip vertina įmonę.

Jeigu mes turėtume vien tik tarifo pajamas, investicijos sudarytų tik 400 mln. eurų per penkerius metus.

 

„Dividendų mokėjimas yra ta priemonė, kuri leidžia įmonei skolintis pinigus, o ne vien tik gyventi iš tarifo. Jeigu mes turėtume vien tik tarifo pajamas, investicijos sudarytų tik 400 mln. eurų per penkerius metus“, – kalbėjo R. Radvila.

ESO teigimu, 2016–2021 metais bendrovė akcininkams išmokėjo 258 mln. eurų dividendų, o 93 proc. šių lėšų pateko į šalies biudžetą.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė praėjusią savaitę konstatavo, kad vartotojai ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo. Pasak institucijos, šios permokos likučio – 153,8 mln. eurų – grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Vis dėlto ESO ir VERT skaičiuoja, jog mažiau elektros suvartojantys buitiniai vartotojai, priklausomai nuo suvartoto kiekio, vidutiniškai permokėjo 3–7,42 euro per metus. 

Pasak R. Radvilos, nors permoką vartotojams planuojama grąžinti per mažesnį skirstymo tarifą, dabar ESO sulaukia klientų prašymų permokėtą sumą jiems sugrąžinti tiesiogiai į sąskaitas.

„Sukeltas dirbtinis skandalas“

Energetikos įmones jungiančios Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas Kęstutis Jauniškis sako, kad 160 mln. eurų permoką lėmė „buhalterinis neatitikimas“, o Valstybės kontrolės išvadas jis pavadino dirbtiniu skandalu.

160 mln. juk ESO nepaėmė, surinko ir kažkur po savo būstine užkasė. Tuos pinigus jie investavo į tinklus.

 

 

„160 mln. juk ESO nepaėmė, surinko ir kažkur po savo būstine užkasė. Tuos pinigus jie investavo į tinklus, tik juos buhalteriškai paėmė ne iš tos eilutės, kuri buvo suderinta su VERT“, – LRT radijui antradienį sakė K. Jauniškis.

„Pagrindinė žinia (iš Valstybės kontrolės – BNS) yra ta, kad tinklas iš tikrųjų yra prastos būklės, jis po truputį toliau prastėja ir reiškia, kad reikia investicijų į tinklą. Ir į kokią mes dabar patenkame šižofrenišką situaciją? Pinigai – 160 mln. eurų skirti investicijoms, ESO turi juos grąžinti, bet iš kitos pusės, turi daugiau investuoti į tinklą“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektros inžinerijos katedros profesorė Sonata Tolvaišienė sako, kad Valstybės kontrolei nepaaiškinus, kuo remiantis buvo suskaičiuota vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO per trejus metus, susidarė „tragikomiška situacija“.

„Valstybės kontrolės išvados ir didžioji dalis visuomenės pasigavo tuos skaičius, kurie nebuvo paaiškinti, kurie ne visai suprantami paprastai visuomenei. Visi pamatė milijonus ir visi pamatė, kiek vienas vartotojas tarsi permokėjo“, – LRT radijui sakė S. Tolvaišienė.

„Visuomenei pirmiausia buvo parodyta, kad ESO mums skolinga tarsi tuos 90 eurų, nors realybė nėra tokia“, – kalbėjo mokslininkė.

ESO vadovas Renaldas Radvila pirmadienį sakė, kad permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju.

Generalinė prokuratūra pranešė vertinsianti Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

Pasak Renaldo Radvilos, vartotojams planuojama ilgiausiai per 15 metų grąžinti suma su palūkanomis sieks 200 mln. eurų. ESO vadovo teigimu, visą šią sumą numatoma grąžinti iš bendrovės pelno. 

„160 mln. eurų skirtumas, kuris minimas (Valstybės kontrolės – BNS) ataskaitoje, yra atsiradęs 2021 metais, kuomet po reguliacinio laikotarpio nuo 2016 iki 2021 metų atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas ir buvo priimtas sprendimas, kad turi būti kitaip skaičiuojama turto bazė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

„Nuo 2016 metų vykdant veiklą ir investuojant į tinklą, buvo vadovaujamasi viena metodika apskaičiuojant turtą, o 2021 metais buvo priimtas sprendimas, kad bus imama kita turto bazė“, – kalbėjo jis.

R. Radvilos teigimu, dėl tokių pakeitimų ESO tuo metu kreipėsi į teismą, tačiau su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderinus permokos grąžinimo laiką bendrovė ieškinį atsiėmė.

Vartotojams su palūkanomis planuoja grąžinti 200 mln. eurų 

ESO vadovas tikino, kad bendrovė per mažesnį skirstymo tarifą grąžins vartotojams susidariusią 160 mln. eurų permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų. 

Įmonės įsiskolinimo santykis yra pakankamai didelis ir išėmus šituos pinigus vienu ypu per vienerius ar du metus labai stipriai būtų apribota galimybė investuoti.

 

Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

„Reguliuotojo sprendime yra numatyta, kad (permokos – BNS) grąžinimo terminas gali būti ir trumpesnis (nei 15 metų – BNS), jeigu tai leis įmonės finansinė padėtis“, – sakė R. Radvila.

„Įmonės įsiskolinimo santykis yra pakankamai didelis ir išėmus šituos pinigus vienu ypu per vienerius ar du metus labai stipriai būtų apribota galimybė investuoti“, – pridūrė jis. 

ESO vadovas teigė, kad dalis Valstybės kontrolės audito išvadose pateiktos informacijos yra klaidinanti, o 160 mln. eurų suma 2016–2021 metais buvo investuota į įmonės veiklą, tinklus bei naujų vartotojų prijungimą.

„Mes niekam kitam tų pinigų, be investicijų į tinklą, negalėjome panaudoti. Kad jie buvo panaudoti ne ten ar kažkokiam ne tam tikslui – tikrai ne. Visos investicijos yra skirtos į naujų vartotojų prijungimą arba tinklo rekonstrukciją“, – kalbėjo ESO vadovas.

100 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį suvartojantis klientas 2016–2021 metais vidutiniškai permokėjo 19 eurų.

 

Per 5 metus – 258 mln. eurų dividendų, didžioji dalis – valstybei

Pasak R. Radvilos, 2016–2021 metais bendrovė akcininkams išmokėjo 258 mln. eurų dividendų – tuo metu daugiau nei 90 proc. jos akcijų priklausė valstybei.

„Kadangi akcininkas virš 90 proc. yra valstybė, pinigai sugrįžo į biudžetą“, – kalbėjo R. Radvila.

ESO vadovo teigimu, 100 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį suvartojantis klientas 2016–2021 metais vidutiniškai permokėjo 19 eurų.

Valstybės kontrolė konstatavo, jog 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo.

Anot R. Radvilos, permoka turėtų būti skaičiuojama ne pagal vartotojų skaičių, o pagal jų suvartotą elektros kiekį.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.

Pasak prokuratūros, įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

Nuo rugpjūčio laikinai ESO vadovavęs valdybos narys ir Paslaugų tarnybos direktorius įmonei vadovaus nuo ketvirtadienio, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

„Naujasis vadovas užtikrins sklandų darbų tęstinumą bei šiuo metu įgyvendinamus ESO strategijoje nubrėžtus ilgalaikius tikslus“, – teigiama ESO pranešime.

R. Radvila sako, kad bendrovės iššūkiai jam gerai žinomi.

„Perimu bendrovės vairą gerai žinodamas esamus ir būsimus skirstymo operatorius iššūkius. Tai – tinklo planavimas ir valdymas bei rinkos įgalinimas. Tikiu, kad pokyčiai skirstymo sistemoje turi būti nukreipti į patikimą ir efektyvų energijos skirstymą, įgalinantį viso energetikos sektoriaus transformaciją“, – pranešime sakė R. Radvila.

Anot jo, R. Radvila turi daugiau nei 20 metų vadovavimo patirties įvairiose verslo srityse, telekomunikacijų ir energetikos sektoriaus įmonėse, turi patirties didelio masto energetikos projektų valdyme, ryšių su suinteresuotomis šalimis palaikyme, atstovavo bendrovei įvairiais lygiais.

R. Radvila pakeitė rugpjūčio 21 dieną atsistatydinusį Mindaugą Keizerį, kuris paskirtas energetikos grupės „Epso-G“ vadovu.

ESO vadovas skiriamas penkeriems metams. Atrankoje į šį postą, anot bendrovės, dalyvavo 29 kandidatai.