Jis ketvirtadienį paliko nepakeistą 2020 metų ES Bendrojo Teismo sprendimą.

Europos Komisija Lietuvos bendrovei 2017 metais skyrė beveik 28 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi Lietuvos krovinių vežimo rinkoje, tačiau ES Bendrasis Teismas Liuksemburge 2020 metais sumažino ją iki 20 mln. eurų atmetęs bendrovės prašymą panaikinti EK sprendimą dėl baudos.

„Komisijos atlikta analizė yra išsami ir remiantis ja galima pakankamai teisiškai įrodyti, kad išardžius geležinkelių infrastruktūrą galėjo būti sukeltas antikonkurencinis poveikis“, – ketvirtadienį pranešė ESTT.

Pasak ESTT pranešimo, „Lietuvos geležinkeliai“ teismo prašė visiškai arba iš dalies panaikinti tiek Bendrojo Teismo, tiek EK sprendimus, o nepatenkinus šių prašymų – panaikinti arba dar labiau sumažinti bendrovei skirtą baudą.

Apeliacinį LTG skundą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, jog tai, kad buvo išardytas geležinkelis, kuriuo neišvengiamai negalėjo naudotis ne tik konkurentai, bet ir pati dominuojančią padėtį užimanti įmonė, neturi būti vertinama kaip atsisakymas suteikti prieigą, o tai gali būti laikoma savarankiška piktnaudžiavimo forma.

„Lietuvos geležinkeliai“ skundą ESTT pateikė 2021 metų sausį.

19 kilometrų ilgio geležinkelio ruožas iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje buvo išardytas 2008 metais, LTG teigimu, ruožo būklė buvo tokia prasta, kad buvo pateisinama nedelsiant jį visą išardyti.

Tačiau šios versijos „Lietuvos geležinkeliams“ nepavyko įrodyti. Bendrovė jį už 10 mln. eurų atstatė 2019-ųjų pabaigoje.

Nepaisant inicijuoto teismo proceso, LTG 2018-ųjų sausį sumokėjo baudą, todėl teismui ją sumažinus 7,8 mln. eurų bendrovei buvo grąžinti.

Bendrovei 2017 metais buvo skirta beveik 28 mln. eurų bauda, kurią 2020-aisiais ES Bendrasis Teismas Liuksemburge sumažino iki 20 mln. eurų.

Bendrovė teigia, kad yra pasiryžusi pasinaudoti visomis teisinėmis priemonėmis, siekiant sumažinti ekonominius šio atvejo padarinius.

Kaip ELTA jau yra rašiusi, Rengės geležinkelio ruožą, kaip vieną iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, dėl pavojaus eismo saugumui buvo nustota eksploatuoti 2008 metais.

Nustojus jį naudoti, naftos produktų gabenimui į Latviją naudotos kitos geležinkelio jungtys. Dėl to Europos Komisija skyrė baudą Lietuvai už konkurencijos ribojimą.

Pernai naujai atstatytu geležinkelio ruožu iš Mažeikių į Rengę Latvijoje pajudėjo pirmasis krovininis traukinys.

Per mažiau nei metus buvo atstatytas 19 kilometrų ilgio geležinkelių ruožas, suremontuotos arba atstatytos penkios pervažos, šeši tiltai, trys pralaidos, įrengtas arba atstatytas eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimas, atlikti kiti darbai.

„Išties džiugu, kad šiandien yra tokia diena, kai mes visi esame kartu ir tas buvimas reiškia, kad mes gebame bendradarbiauti, bet svarbiausia – vieni kitais pasitikėti, nes mūsų gebėjimas turi konkrečią išraišką. Ir ta išraiška – to ruožo atstatymas – turi teigiamas ilgalaikes pasekmes“, – simboliniame renginyje Mažeikiuose sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Ilgalaikes teigiamas pasekmes ir verslui, o tai reiškia, kad mūsų Baltijos šalių žmonėms gyvenimas pagerės, nes jeigu klestės verslas, tai didės ir mūsų biudžetas, o jeigu didės biudžetas, tai kiekvienas pajus naudą. Bet ypatingai svarbus veiksnys tų pokyčių yra ilgalaikis bendradarbiavimas“, – pridūrė jis.

Kaip anksčiau BNS teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis, 45 vagonų sąstatas gabeno 2,7 tūkst. tonų šviesių naftos produktų, skirtų Latvijos vidaus rinkai. Nuo Latvijos sienos krovinį turėjo perimti ir iki Rygos nugabenti Latvijos geležinkeliai. 

Simboliniame renginyje Mažeikiuose šeštadienį taip pat dalyvavo Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Mažeikių meras Vidmantas Macevičius, bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“, „Orlen“, „Orlen Lietuva“ bei „Latvijas dzelzceļš“ vadovai.

Tai labai svarbi diena Latvijai ir Latvijos transporto sistemai. Mes atkūrėme jungtį tarp Jelgavos ir Mažeikių.

„Vyriausybės vardu ir Sauliaus Skvernelio asmeniškai vardu noriu pasveikinti su šito labai svarbaus projekto realizavimu (...) Be jokios abejonės, kad transporto infrastruktūros sukūrimas šalies viduje ir ypatingai transporto infrastruktūros jungiamoji su kaimyninėmis šalimis, Pabaltijo šalimis, Lenkija, yra vienas iš strateginių ir svarbiausių uždavinių Vyriausybei“, – renginyje sakė A. Stončaitis.

Pasak Latvijos susisiekimo ministro T. Linkaičio, atstatytas ruožas svarbus ne tik krovinių gabenimui, tačiau ir keleivių pervežimui.

„Tai labai svarbi diena Latvijai ir Latvijos transporto sistemai. Mes atkūrėme jungtį tarp Jelgavos ir Mažeikių. Taip tik atrodo, kad 19 km yra trumpas atstumas, tačiau tai yra ypač svarbi jungtis ir mes džiaugiamės tuo, kad ji atkurta (...) Šis Mažeikius, Jelgavą ir Rygą jungiantis geležinkelis svarbus ne tik krovinių gabenimui, tačiau ir sąryšiui su keleivių transportu. Tikiu, kad vieną dieną galėsime atkurti ir keleiviams skirtą liniją tarp Mažeikių ir Rygos“, – teigė T. Linkaitis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas už atstatytą geležinkelio ruožą dėkojo premjerui S. Skverneliui.

„Ir versle, ir politikoje svarbu pasitikėti vieni kitais, nes naftos produktų perdirbimo gamykla ir įmonė ne tik kuria verslą, bet ir pasitikėjimą šiame sektoriuje (...) Ši Lietuvos Vyriausybė įgyvendina savo užduotis ir laikosi duoto žodžio (...) Norėčiau širdingai padėkoti ministrui pirmininkui S. Skverneliui už didžiulį indėlį, kad buvo įgyvendinti šią investiciją“, – renginyje sakė „Orlen“ vadovas.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigė, kad atstatytas Rengės ruožas prisidės prie „Orlen Lietuva“ planuojamų investicijų Mažeikiuose.

„Mes verčiame naują lapą mūsų bendradarbiavime. Dar prieš keletą metų buvo daug įtampų, daug nepasitikėjimo. Kartais atstatyti santykius yra daug sunkiau nei pastatyti infrastruktūrą. Mes turėjome labai aiškų matymą, kad šią istoriją reikia pakeisti (...) Aš labai džiaugiuosi, kad efektyvi logistika ir mūsų sprendimai prisideda prie mūsų strateginio partnerio „Orlen Lietuva“ planų investuoti milžiniškas investicijas į gamyklą, kas leis užtikrinti ilgalaikį jos gyvavimą“, – teigė M. Bartuška.

Jis taip pat teigė besitikintis, kad atstatytu ruožu ateityje galės važiuoti ir keleiviniai traukiniai, taip pat džiaugėsi ir būsima „Rail Baltica“ vėže.

„Mes kalbame apie naujus keleivių traukinius tarp Rygos ir Mažeikių, Vilniaus ir Rygos. Aš tikiu, kad ateityje galėsime suteikti platesnes ir geresnes galimybes mūsų žmonėms keliauti traukiniais tarp kaimyninių šalių“, – sakė „Lietuvos geležinkelius“ vadovas.

Daugiau nei prieš dešimtmetį išardyto geležinkelio ruožo į Rengę atstatymo darbai baigti gruodžio pabaigoje. 19 kilometrų ilgio ruožo atstatymas kainavo apie 10 mln. eurų, juos atliko Estijos kapitalo geležinkelių tiesimo įmonė „Vitras-S“.

Ruože atstatyti ne tik bėgiai, bet ir suremontuoti kiti kelio statiniai – 5 pervažos, 5 tiltai, 3 pralaidos, išvalyti vandens grioviai, atstatyta eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių sistema. 

„Orlen Lietuva“ į Latviją dabar galės gabenti produktus gerokai trumpesniu keliu. Iki šiol jie buvo vežami per Šiaulius ir Joniškį.

2008 metais išardytą ruožą atstatyti iki 2019 metų pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai, 2017 metais skyrusiai įmonei beveik 28 mln. eurų baudą.

Mažeikius Lietuvoje ir Rengę Latvijoje jungiančiame geležinkelio ruože jau važiavo pirmasis bandomasis traukinys. Darbai 19 kilometro ilgio geležinkelyje kainavo 9,4 mln. eurų.

Atstatyti ruožą iki šių metų pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai, 2017 metais skyrusiai įmonei beveik 28 mln. eurų baudą.

Pasak Michailo Lipkino, nors sutartyje su „Lietuvos geležinkeliais“ numatyta, kad darbai turi būti baigti iki 2020-ųjų kovo pabaigos, bendrovė nekeičia savo planų juos baigti dar šiemet.

„Viskas eina pagal planą, darbai vyksta sklandžiai. Buvo pirminė techninė komisija, yra pastabų, kurias taisome, tačiau viskas vyksta pagal grafiką“, – BNS sakė M. Lipkinas.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Gintaro Liubino, 19 kilometrų ilgio Rengės ruože dabar vyksta baigiamieji darbai.

Atstatyti Rengės ruožą iki šių metų pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai.

„Šiuo metu yra įrengta viršutinė kelio konstrukcija, suremontuotos pervažos, pralaidos ir tiltai. Taip pat atstatyta vandens nuvedimo griovių funkcija, pašalinti želdiniai, baigti eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimo atstatymo ir įrengimo darbai“,  – BNS sakė G. Liubinas.

Jo teigimu, gruodžio 16 dieną „Lietuvos geležinkelių“ projekto priežiūros komisija spręs, ar galima įjungti signalizacijos įrenginius į bendrą sistemą bei artimiausiu metu atnaujinti eismą.

„Vitras-S“ šiemet kovą pasirašė 11,35 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl 2008 metais išardyto 19 km ilgio kelio iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikių rajone į Rengę Latvijoje atstatymo. Darbus finansuoja „Lietuvos geležinkeliai“.

Atstatyti Rengės ruožą iki šių metų pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai, 2017 metais skyrusiai įmonei beveik 28 mln. eurų baudą. Keliu produkciją į Latviją gabendavo „Orlen Lietuva“.

Pasak Michailo Lipkino, pirmieji bėgiai Rengės ruože bus pakloti antradienį.

„Pirmieji bėgiai rytoj (antradienį – BNS) bus pakloti. Šiandien (pirmadienį – BNS) ten kraunamas sąstatas ir antradienį bus pakloti pirmieji bėgiai“, – BNS sakė M. Lipkinas.

„Pradžioje bus rekonstruojama pervaža miesto ribose, šalia Mažeikių stoties ir pradėsime iškart kloti kelią“, – pridūrė jis.

M. Lipkinas patikino, kad ruožo rekonstrukcija vyksta pagal planą.

„Dabar viskas vyksta pagal planą. Su „Lietuvos geležinkeliais“ gegužės 30 dieną suderinome projekto aprašą ir dabar pradedam darbus“, – sakė M. Lipkinas.

„Vitras-S“ kovą pasirašė 11,35 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su valstybės valdomais „Lietuvos geležinkeliais“ dėl 2008 metais išardyto geležinkelio atstatymo.

„Vitras-S“ atstatys 19 kilometrų ilgio ruožą, suremontuos arba atstatys penkias pervažas, šešis tiltus, tris pralaidas, įrengs arba atstatys eismo valdymo sistemas bei atliks kitus darbus.

„Vitras-S“ subrangovė yra inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ – ji iuž neįvardijamą sumą diegs geležinkelio eismo valdymo ir elektros tiekimo sistemas. „Vitras-S“ vadovas anksčiau BNS teigė, kad daugiau didesnės vertės rangos sutarčių nepasirašyta – bendrovė didžiąją dalį darbų atliks pati.

Atstatyti Rengės ruožą „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai, skyrusiai jiems beveik 28 mln. eurų baudą. Keliu į Rengę produkciją į Latviją gabendavo Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.

Tokiam sandoriui atsivėrė kelias po to, kai Vyriausybė nutarė, kad geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Rengę Latvijoje nėra laikomas svarbiu nacionaliniam saugumui. Be to, strateginių įmonių sandorius dėl grėsmės nacionaliniam saugumui tikrinanti komisija nusprendė nepradėti sandorio tyrimo. Gavę atsakymą iš šios komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį dėl Rengės ruožo atstatymo su konkurso nugalėtoja „Vitras-S“.

Bendrovės pranešime teigiama, kad „Lietuvos geležinkeliai“ siekia, jog eismas Rengės ruožu būtų atstatytas per trumpiausią įmanomą laiką, kokybiškai ir už geriausią kainą. Pirkimuose užtikrinus konkurenciją, kainą, palyginti su prieš keletą metų darytais skaičiavimais, pavyko sumažinti perpus.

Konkurso laimėtojas pasiūlė atlikti darbus už 9,38 mln. eurų (be PVM). Projekto darbų apimtyje turės būti atstatytas 19 kilometrų ilgio geležinkelių ruožas iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę, taip pat suremontuotos arba atstatytos penkios pervažos, šeši tiltai, trys pralaidos, įrengtas arba atstatytas eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimas, atlikti kiti darbai.

Bendrovė praneša, kad darbai bus atliekami trimis etapais - per pirmąjį, kuris truks iki 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo, bus parengtas ir suderintas projektas, antrojo etapo metu, kuriam yra skirta 240 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo, bus atstatytos iki tinkamos eismo atnaujinimui viršutinės kelio konstrukcijos, o trečiasis etapas bus skirtas baigiamiesiems darbams.

Ruožą iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, pagal su Europos Komisija suderintą veiksmų planą, ketinama atstatyti iki 2019 metų pabaigos.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienio posėdyje galutinai patvirtino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, kuriame nėra geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Šis Vyriausybės sprendimas ir atvėrė kelią „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį dėl ruožo atstatymo su „Vitras-S“.

Kaip ELTA jau yra rašiusi, Rengės geležinkelio ruožą, kaip vieną iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, dėl pavojaus eismo saugumui buvo nustota eksploatuoti 2008 metais. Nustojus jį naudoti, naftos produktų gabenimui į Latviją naudotos kitos geležinkelio jungtys. Dėl to Europos Komisija skyrė beveik 28 mln. eurų baudą Lietuvai už konkurencijos ribojimą.

Pernai vasario pradžioje „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė tarptautinį konkursą, kuriuo buvo siekiama įsigyti geležinkelio kelių remonto paslaugas visoje Lietuvoje. Į šio konkurso apimtį pateko ir Rengės ruožo atstatymo darbai. Buvo žadama darbus baigti iki 2019 metų pabaigos. Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, atlikusi tyrimą, pateikė išvadą, kad sandoris su konkurso laimėtoja, grupės „Skinest Rail“ bendrove „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Pernai rugpjūtį paskelbtame konkurse geriausią pasiūlymą pagal kainą pateikė „Skinest Rail“ valdoma bendrovė „Vitras-S“, tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija dėl to dar nebuvo pateikusi savo išvadų.

Komisijai nutarus nepradėti planuojamo Rengės ruožo atstatymo sandorio patikros, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašui be Rengės ruožo preliminariai pritarta praėjusio trečiadienio Vyriausybės pasitarime.

„Šiuo klausimu numatome, ką laikome kaip strateginę, kritinę infrastruktūrą Lietuvoje. Pats negaliu dalyvauti šiame sprendime, nes mes turėtume pripažinti, kad viena iš geležinkelių infrastruktūros dalių, kuri susijusi su ES šalimis, į tą apibrėžimą patektų dabartinis konkursas dėl Rengės. Priėmus šį sprendimą gali būti, kad konkurso laimėtojais bus pripažinta įmonė. Siekdamas išvengti interesų konflikto su ta įmone, aš negaliu balsuoti ir pristatyti šio klausimo“, - praėjusios savaitės pasitarime sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis, perduodamas žodį Susisiekimo ministerijos atstovui.

Ministras nusišalino, turėdamas galvoje tą pačią geležinkelių paslaugų bendrovę „Skinest Rail“. Ji pernai rugpjūtį pareiškė pretenzijas dėl galimo Estijos ir Lietuvos Vyriausybių 1995 m. sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimo. Bendrovės pranešime buvo nurodoma, kad, ginčo nepavykus išspręsti taikiai per 6 mėnesius po pranešimo pateikimo dienos, „Skinest Rail“ pateiks ieškinį Lietuvos Respublikai Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui arba Arbitražo teismui. Vyriausybė yra nusprendusi, kad sprendžiant kilusį ginčą dėl „Skinest Rail“ Lietuvai reiškiamų pretenzijų šaliai atstovaus Susisiekimo ministerija.

Kaip Eltai nurodė Vyriausybės kanceliarija, darbo grupės, į kurios siūlymus atsižvelgė Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo pakeitimus teikianti Susisiekimo ministerija, veikla - optimizuoti nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo sistemą, mažinti administracinę naštą bei atsisakyti numatytų procedūrų taikymo grėsmėmis ir rizikomis nepagrįstiems objektams.

„Į sąrašą buvo įrašytos geležinkelių kuro bazės ir sandėliai, atsižvelgiant į jų strateginę reikšmę nenutrūkstamam traukinių eismui užtikrinti, taip pat įtraukta „Rail Baltica“ geležinkelio linija, kaip ypatingos valstybės svarbos projektas. Atsižvelgus į atsakingų institucijų išvadas ir pripažinus, kad geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Rengę Latvijoje nėra laikomas svarbiu nacionaliniam saugumui, strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija vienbalsiai nutarė nepradėti planuojamo sandorio patikros. Tad kontrakto likimas su bendrove „Vitras-S“ yra „Lietuvos geležinkelių“ kompetencija“, - reziumuoja Vyriausybės kanceliarija atsakymuose Eltai.

Tuo metu Geležinkelių įmonių asociacija (GĮA) Vyriausybei pateikė savo raštą, kuriame pabrėžia, kad Susisiekimo ministerijos teikime teigiama, jog šiuo metu galiojančio sąrašo 1.4.11 punkto formuluotė yra labai plati ir apima ne tik nacionalinio saugumo požiūriu jautrius pasienio ruožus su trečiosiomis šalimis, bet visus pasienio ruožus, įskaitant valstybės sieną su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tačiau projekte kaip tik siūloma įtraukti pasienio ruožus su Europos Sąjungos valstybės narėmis: 1.4.15.4. Šiauliai-Joniškis-valstybės siena su Latvija; 1.4.15.7. Radviliškis-Panevėžys-Obeliai-valstybės siena su Latvija; 1.4.15.8. Naujoji Vilnia-Turmantas-valstybės siena su Latvija; 1.4.19. Ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linija.

„Vertinant tokią siūlomą nutarimo redakciją galima konstatuoti, kad išskiriama vienintelė pasienio ruožo linija Mažeikiai-Rengė, kaip nesvarbi geležinkelių infrastruktūra nacionaliniam saugumui užtikrinti, visos kitos pasienio linijos yra siūlomos įtraukti į sąrašą“, - akcentuoja GĮA.

Asociacija teigia, kad nutarimo projektas pateiktas kovo 6 d., tačiau Susisiekimo ministerijos teikimas pasirašytas tik kovo 12 d. ir iš karto teikiamas kovo 13 d. Vyriausybės posėdžiui, galiausiai perkeltas į Vyriausybės pasitarimą.

„Mūsų manymu, toks teisės aktų keitimas skubos tvarka, siekiant pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą ir taip galbūt daryti įtaką konkretaus viešojo pirkimo konkurso rezultatams, yra netoleruotinas ir prieštarauja esminiams teisėkūros principams“, - teigiama GĮA rašte.

Šis Vyriausybės sprendimas veikiausiai atvers kelią „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį dėl ruožo atstatymo su „Vitras-S“. Anksčiau strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija nutarė nepradėti planuojamo Rengės ruožo atstatymo sandorio patikros.

Geležinkelių įmonių asociacija (GĮA) teigia, kad Vyriausybėje priimami sprendimai prieštarauja esminiams teisėkūros principams.

Kaip ELTA jau yra rašiusi, Rengės geležinkelio ruožą, kaip vieną iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, dėl pavojaus eismo saugumui buvo nustota eksploatuoti 2008 metais. Nustojus jį naudoti, naftos produktų gabenimui į Latviją naudotos kitos geležinkelio jungtys. Dėl to Europos Komisija skyrė beveik 28 mln. eurų baudą Lietuvai už konkurencijos ribojimą.

Pernai vasario pradžioje „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė tarptautinį konkursą, kuriuo buvo siekiama įsigyti geležinkelio kelių remonto paslaugas visoje Lietuvoje. Į šio konkurso apimtį pateko ir Rengės ruožo atstatymo darbai. Buvo žadama darbus baigti iki 2019 metų pabaigos. Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, atlikusi tyrimą, pateikė išvadą, kad sandoris su konkurso laimėtoja, grupės „Skinest Rail“ bendrove „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Pernai rugpjūtį paskelbtame konkurse geriausią pasiūlymą pagal kainą pateikė „Skinest Rail“ valdoma bendrovė „Vitras-S“, tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija dėl to iki šiol nebuvo pateikusi savo išvadų.

„Šiuo klausimu numatome, ką laikome kaip strateginę, kritinę infrastruktūrą Lietuvoje. Pats negaliu dalyvauti šiame sprendime, nes mes turėtume pripažinti, kad viena iš geležinkelių infrastruktūros dalių, kuri susijusi su ES šalimis, į tą apibrėžimą patektų dabartinis konkursas dėl Rengės. Priėmus šį sprendimą gali būti, kad konkurso laimėtojais bus pripažinta įmonė. Siekdamas išvengti interesų konflikto su ta įmone, aš negaliu balsuoti ir pristatyti šio klausimo“, - praėjusios savaitės posėdyje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis, perduodamas žodį Susisiekimo ministerijos atstovui.

Ministras nusišalino, turėdamas galvoje tą pačią geležinkelių paslaugų bendrovę „Skinest Rail“. Ji pernai rugpjūtį pareiškė pretenzijas dėl galimo Estijos ir Lietuvos Vyriausybių 1995 m. sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimo. Bendrovės pranešime buvo nurodoma, kad, ginčo nepavykus išspręsti taikiai per 6 mėnesius po pranešimo pateikimo dienos, „Skinest Rail“ pateiks ieškinį Lietuvos Respublikai Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui arba Arbitražo teismui. Vyriausybė yra nusprendusi, kad sprendžiant kilusį ginčą dėl „Skinest Rail“ Lietuvai reiškiamų pretenzijų šaliai atstovaus Susisiekimo ministerija.

Kaip Eltai nurodė Vyriausybės kanceliarija, darbo grupės, į kurios siūlymus atsižvelgė Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo pakeitimus teikianti Susisiekimo ministerija, veikla - optimizuoti nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo sistemą, mažinti administracinę naštą bei atsisakyti numatytų procedūrų taikymo grėsmėmis ir rizikomis nepagrįstiems objektams.

„Į sąrašą buvo įrašytos geležinkelių kuro bazės ir sandėliai, atsižvelgiant į jų strateginę reikšmę nenutrūkstamam traukinių eismui užtikrinti, taip pat įtraukta „Rail Baltica“ geležinkelio linija, kaip ypatingos valstybės svarbos projektas. Atsižvelgus į atsakingų institucijų išvadas ir pripažinus, kad geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Rengę Latvijoje nėra laikomas svarbiu nacionaliniam saugumui, strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija vienbalsiai nutarė nepradėti planuojamo sandorio patikros. Tad kontrakto likimas su bendrove „Vitras-S“ yra „Lietuvos geležinkelių“ kompetencija“, - reziumuoja Vyriausybės kanceliarija atsakymuose Eltai.

Tuo metu Geležinkelių įmonių asociacija (GĮA) Vyriausybei pateikė savo raštą, kuriame pabrėžia, kad Susisiekimo ministerijos teikime teigiama, jog šiuo metu galiojančio sąrašo 1.4.11 punkto formuluotė yra labai plati ir apima ne tik nacionalinio saugumo požiūriu jautrius pasienio ruožus su trečiosiomis šalimis, bet visus pasienio ruožus, įskaitant valstybės sieną su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tačiau projekte kaip tik siūloma įtraukti pasienio ruožus su Europos Sąjungos valstybės narėmis: 1.4.15.4. Šiauliai-Joniškis-valstybės siena su Latvija; 1.4.15.7. Radviliškis-Panevėžys-Obeliai-valstybės siena su Latvija; 1.4.15.8. Naujoji Vilnia-Turmantas-valstybės siena su Latvija; 1.4.19. Ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linija.

„Vertinant tokią siūlomą nutarimo redakciją galima konstatuoti, kad išskiriama vienintelė pasienio ruožo linija Mažeikiai-Rengė, kaip nesvarbi geležinkelių infrastruktūra nacionaliniam saugumui užtikrinti, visos kitos pasienio linijos yra siūlomos įtraukti į sąrašą“, - akcentuoja GĮA.

Asociacija teigia, kad nutarimo projektas pateiktas kovo 6 d., tačiau Susisiekimo ministerijos teikimas pasirašytas tik kovo 12 d. ir iš karto teikiamas kovo 13 d. Vyriausybės posėdžiui, galiausiai perkeltas į Vyriausybės pasitarimą.

„Mūsų manymu, toks teisės aktų keitimas skubos tvarka, siekiant pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą ir taip galbūt daryti įtaką konkretaus viešojo pirkimo konkurso rezultatams, yra netoleruotinas ir prieštarauja esminiams teisėkūros principams“, - teigiama GĮA rašte.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Vyriausybės pasitarime trečiadienį turėjęs pristatyti ministerijos parengtą siūlymą, pareiškė nusišalinantis, nes sąrašo pakeitimai susiję su ministerijos reguliavimo srities bendrovėmis, be to, jis esą nenori paveikti sprendimų, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą.

„Viena dalis iš šio sprendimo yra ta, dėl kurios aš turėčiau nusišalinti nuo šio sprendimo. (...) Priėmus šį sprendimą, gali būti, kad konkurso laimėtoju bus pripažinta įmonė (Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“ – BNS), o ir siekdamas išvengti interesų konflikto su šia įmone, aš negaliu balsuoti“, – pasitarime sakė R. Masiulis.

Kitoje „Skinest Rail“ grupės įmonėje „Skinest Baltija“ dirba buvęs „Klaipėdos naftos“, kuriai to metu vadovavo R. Maskiulis, administravimo direktorius Gerimantas Bakanas. Iš „Klaipėdos naftos“ jis perėjo į „Lietuvos geležinkelius“, kur buvo generalinio direktoriaus pavaduotojas, o iš pastarųjų pasitraukė 2017 metų lapkritį.

R. Masiulis patvirtino, kad pernai birželį, Vyriausybei svarstant komisijos išvadą, kad „Skinest Baltija“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų, jis nenusišalino nuo klausimo pateikimo ir svarstymo.

„Ten buvo visai kitas klausimas, ten buvo klausimas dėl įtraukimo į nepatikimų sąrašą dėl nacionalinio saugumo, tada buvo neigiamas sprendimas, o ne teigiamas, dėl to aš nenusišalinau“, – žurnalistams po pasitarimo sakė ministras.

Vyriausybė pernai birželį nutarė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Po tokios išvados „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė apie 3 mln. eurų vertės sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija

Vyriausybė trečiadienį patikslino konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, palikdama jame tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija esančias geležinkelio linijas – tokiu būdu jame nelieka linijų pasienyje su ES šalimis – šiuo atveju Latvija, be to, į sąrašą įtraukiamos magistralinės geležinkelių linijos, Vaidotų, Radviliškio kuro bazės ir Klaipėdos kuro sandėlis bei ypatingos valstybinės svarbos projektas „Rail Baltica“.

BNS, remdamasi neoficialiais šaltiniais, anksčiau rašė, kad Vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio vadovaujama komisija dėl Rengės atstatymo rangovo atsidūrė aklavietėje, todėl bus siūloma pakeisti strateginių objektų sąrašą, apibrėžiant, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas. Tai atvertų kelią „Lietuvos geležinkeliams“ patiems nuspręsti, kas atstatys Latvijos ir Lietuvos pasienyje esantį geležinkelį.

Geriausią kainos pasiūlymą – 9,35 mln. eurų (be PVM) – pernai rugpjūtį paskelbtame ruožo rekonstrukcijos konkurse pateikė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“.

Atstatyti ruožą už 9,55 mln. eurų pasiūlė Latvijos geležinkelių antrinė įmonė „LDz infrastruktūra“, o trečioje vietoje liko „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Geležinkelių tiesimo centras (GTC) su 10,47 mln. eurų kaina.

Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija jau kelis mėnesius delsia priimti sprendimą, ar patvirtinti „Vitras-S“ konkurso laimėtoja, ji net nepradėjo šio sandorio patikros.

Neoficialūs šaltiniai teigė, jog po to, kai pernai komisija užkirto kelią kitai „Skinest Rail“ grupės įmonei „Skinest Baltija“ pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šiai apskundus sprendimą teismams, dabar bijoma tokių pat pasekmių.

Be to, komisija, pasak šaltinių, suabejojo rangovo konkurso skaidrumu bei jo laimėtojos vadovų bei akcininko galimais ryšiais Rusijoje, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šią savaitę patvirtino, jog neatliks išsamaus Rengės rangovo konkurso vertinimo, nes jo sąlygose nemato jokių pažeidimų.

„Lietuvos geležinkeliams“ delsiant pasirašyti sutartį su „Vitras-S“, iškilo grėsmė iki šių metų pabaigos neatstatyti ruožo į Rengę, kaip Europos Komisijai įsipareigojo beveik 28 mln. eurų baudą už jo išardymą 2017 metų pabaigoje gavusi bendrovė.

Prieš dešimtmetį išardytu keliu į Rengę produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.

„Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį pranešė sulaukę Latvijos geležinkelių reikalavimo padengti 57 mln. eurų nuostolius.

„Latvijas dzelzcelš“ teigimu, audito bendrovė „Ernst & Young“ paskaičiavo, jog Latvijos geležinkelių nuostoliai, patirti 2009–2017 metais, siekė 56,92 mln. eurų, o antrinės įmonės „LDz Cargo“ – 25,4 mln. eurų.

Įmonė tikina, jog „Lietuvos geležinkeliams“ nesutinkant sumokėti, Latvijos bendrovės svarstys imtis teisinių priemonių.

„Latvijas dzelzcelš“ pirmadienį pateikė pretenziją „Lietuvos geležinkeliams“ – įmonė prašo sumokėti beveik 57 mln. eurų kompensaciją už negautą pelną, kai Rengės ruožas nebuvo naudojamas, taip pat informacijos, kada bus atkurtas eismas geležinkeliu iš Mažeikių į Rengę.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį teigė nesuprantantis tokio Latvijos žingsnio, o pretenziją vadino neturinčią teisinio pagrindo.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tokį Latvijos žingsnį pirmadienį įvertino kaip politinį žaidimą prieš spalio rinkimus. Jis apgailestavo, kad Ryga nesulaukė bylos su Europos Komisija pabaigos, juo labiau, kad Lietuvos bendrovė jau pradėjo atstatyti Rengės ruožą.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pirmadienį sakė, kad bendrovė yra suderinusi eismo Rengės ruožu atkūrimo planą ir jo laikosi, o jį planuojama atstatyti iki kitų metų pabaigos.

Rengės ruožas išardytas 2008 metais. Pernai Europos Komisijos „Lietuvos geležinkeliams“ skirtą 27,87 mln. eurų baudą įmonė sumokėjo sausio pradžioje, o pernai gruodį Europos Sąjungos (ES) Bendrajam Teismui Liuksemburge pateikė skundą prieš EK.

Ministras: Latvijos pretenzijos – lyg dūris į nugarą

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad jam buvo netikėtas Latvijos geležinkelių ir jų antrinės įmonės reikalavimas „Lietuvos geležinkeliams“ sumokėti daugiau kaip 82 mln. eurų už prieš dešimtmetį išardytą Rengės ruožą.

„Tai parodo labai agresyvų stilių, net, sakyčiau, tai galima pavadinti dūriu į nugarą. Dažniausiai prieš kalbant apie sumas yra vedamos derybos, diskusijos, pristatomos pozicijos, išgirstama kita pusė. Čia man nepanašu į labai nuoseklų darbą, man tai labiau panašu į politinę desperaciją“, – BNS antradienį teigė R. Masiulis.

R. Masiulis teigia ne kartą patvirtinęs Latvijos transporto ministrui, kad ruožas bus atstatytas.

„Iš visų bendravimų indikacijų dėl pretenzijos nebuvo, dėl to ir vertinu tai kaip nedraugišką gestą. Kito mėnesio pradžioje Latvijoje vyks rinkimai ir manau, kad dabar reikia palaukti rinkimų, ir kalbėti su tais, kurie tuos klausimus galės spręsti“, – kalbėjo R. Masiulis.