-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Kaip pasakojo gamtosauginės iniciatyvos autoriai, šiuo metu jūrinio erelio lizde jau vienas jauniklis, kiti paukščiai peri pirmuosius kiaušinius, o dalis dar tik tvarko po žiemos apirusius lizdus ir ruošiasi ilgiau nei mėnesį truksiančiam perėjimo laikotarpiui.
„Lygiai prieš metus paukščiais besidomintiems žmonėms pirmąsyk suteikėme galimybę iš arti stebėti erelių žuvininkų kasdienybę. Šiemet, matydami, kokio populiarumo sulaukė transliacijos bei kokią naudą retų rūšių ištirtumui atnešė, su Lietuvos paukščius tiriančiais specialistais įgyvendinome dar ambicingesnį planą – iš karto penkias tiesiogines transliacijas. Vieniems tai bus proga susipažinti su neregėtais saugomais sparnuočiais, o ornitologams – surinkti vertingos informacijos apie kiekvienos rūšies biologiją, elgesį, ekologiją“, – sakė Marius Karlonas, transliacijas inicijavusių „Ornitostogų“ įkūrėjas.
Kameros pritvirtintos saugiu atstumu nuo lizdų ir filmuoja netrikdydamos paukščių. Visą reikiamą įrangą finansavo ir sukonstravo iniciatyvos partneris transporto ir logistikos įmonė „Transtira“, o iškėlė profesionalūs arboristai aukštalipiai. Dalis kamerų buvo iškeltos net į keliasdešimties metrų aukštį. Pavyzdžiui, jūrinio erelio lizdas sukrautas aukštoje drebulėje, o žuvininko – pačioje pušies viršūnėje.
Paukščių gyvenimą galima stebėti realiuoju laiku per kompiuterį arba išmanųjį telefoną, o praleidus ką nors svarbaus, pažiūrėti 24 valandų įrašą.
Lizduose – išlikimo dramos
M. Karlonas pažymi, kad tiesioginės transliacijos rodo tokį paukščių gyvenimą, koks jis yra iš tikrųjų – nepagražintas ir pilnas dramų, kurios ne visada baigiasi laimingai. Pavyzdžiui, pernai transliacijos stebėtojai tapo liudininkais, kaip vištvanagis per kelias dienas vieną po kito iš lizdo pasigrobė ūgtelėjusius erelių žuvininkų jauniklius.
Pirmųjų dramų netrūksta ir šiemet. Kovo pabaigoje po žiemojimo Afrikoje grįžusi žuvininko patelė, kuriai žmonės davė Laumės vardą, turėjo atsikovoti iš svetimos patelės tiek patinėlį, tiek senąjį lizdą. O štai juoduosius gandrus vieną naktį atakavo kaimynystėje įsikūrusi naminė pelėda.
„Gamtoje nėra gerųjų ir blogųjų veikėjų, čia viskas vyksta pagal paprastą principą – išgyvena tik stipriausi ir gudriausi. Todėl šias transliacijas kviečiu stebėti kaip nenuspėjamą laukinės gamtos metraštį ir viską, kas nutinka lizduose, vertinti atsisakant mums, žmonėms, priimtinų moralės kategorijų. Gamta iš tiesų yra paprasta ir teisinga, joje niekas nevyksta be priežasties“, – sakė ornitologas.
Rečiausi įsikūrė Dainavos girioje
Visi stebimi paukščiai yra skirtingi tiek gyvenamosiomis buveinėmis, tiek elgesio ypatumais. Rečiausi iš jų – laplandinė pelėda ir gyvatėdis – namais pasirinko Dainavos girios pušynus.
Laplandinė pelėda. E. Drobelio nuotr.
Filmavimo kameromis fiksuojama pelėdų porelė tame pačiame lizde vaikus vedė ir pernai. Tiesa, po rudens lizdas buvo išbyrėjęs, todėl su „Transtira“ pagalba joms buvo iškeltas dirbtinis lizdas.
Natūraliai laplandinė pelėda yra šiaurinių kraštų sparnuotis, tačiau izoliuota ir gana gausi šių paukščių populiacija įsikūrė Baltarusijoje, iš kurios pamažu plinta į mūsų kraštą. Manoma, kad 2023 m. Lietuvoje galėjo perėti 5–10 šių paukščių porų.
Tuo tarpu pirmasis gyvatėdžių perėjimo atvejis Lietuvoje fiksuotas tik prieš kelis metus. Dainavos girioje jų lizdą aptiko ornitologas Eugenijus Drobelis. Kasmet mūsų krašte gali perėti tik iki 5 porų.
Gyvatėdžiai. „Ornitostogų“ nuotr.
Kaip parodė kameros įrašas, gyvatėdžių pora į lizdą grįžo balandžio 1 dieną. Šiuo metu porelės nariai neša į gūžtą pušų šakeles ir ruošiasi perėjimui. Paprastai patelė deda tik vieną kiaušinį. Šis pietinių kraštų paukštis, kaip sufleruoja jo pavadinimas, minta gyvatėmis, driežais ir varliagyviais.
Tiesioginės transliacija vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija (LOD) bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi, kurie šiuo metu su Gamtos tyrimų centru rengia knygą „Lietuvos fauna. Paukščiai“. Visa medžiaga apie paukščių veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota minėtame leidinyje ir mokslinėse publikacijose ateityje. Transliacijos vyksta su Aplinkos apsaugos agentūros išduotais leidimais.
Tiesiogines transliacijas iš paukščių lizdų galima stebėti puslapyje www.ornitostogos.lt.
-
Kviečia į romantišką retų paukščių koncertą Nemuno deltoje 1
Susirinkusiųjų taip pat laukia gardūs užkandžiai tiesiai iš derlingų Nemuno deltos pievų. Šventę vainikuos iškirtinis meldinių nendrinukių koncertas saulei leidžiantis.
„Meldinių nendrinukių sutiktuvės ne atsitiktinai vyksta birželio pradžioje. Birželio 5 d. minėsime Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, netrukus Lietuvoje prasidės ir pirmoji meldinių nendrinukių apskaita. Pastaroji svarbi ne tik paukščių gausėjimo kasmet laukiantiems gamtininkams, bet ir šiais sparnuočiais besirūpinantiems ūkininkams. Po pirmosios apskaitos paaiškės, kada specialiai meldinių nendrinukių apsaugos priemonei savus plotus deklaravę ūkininkai galės šias teritorijas šienauti. Jei jų pievose retųjų paukščių ornitologai ras, siekiant apsaugoti jauniklius šienavimą teks atidėti iki rugpjūčio 15 d., kitu atveju, ūkininkai šienauti galės nuo liepos 1 d.”, – sako renginį organizuojančios aplinkosaugos NVO „Baltijos aplinkos forumas” direktorius Žymantas Morkvėnas.
Renginys prasidės 16 val. Šyšos polderyje prie siurblinės. Šventėje laukiami tiek vietos gyventojai, tiek svečiai. Dienos metu organizatoriai siūlo pasimėgauti kitomis šiam vandenų kraštui būdingomis pramogomis – išbandyti įvairias vandens transporto priemones, pasmaguriauti šviežiai rūkyta žuvimi, pasivaikščioti Tulkiaragės pažintiniu taku, kur įsikūrusi didžiausia pasaulyje meldinė nendrinukė, aplankyti Ventės ragą.
Tikslesnes nuorodas, kaip atvykti į renginio vietą, bei renginio programą galima rasti internetiniame puslapyje.
Buriami savanoriai
Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymus ir pagalbą.
„Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu saugoma meldinė nendrinukė, priklauso šienavimo pradžia. Dėl to būtina kiek įmanoma greičiau apie apskaitos rezultatus pranešti ūkininkams. Bendravimas su ūkininkais bus pagrindinė meldinės nendrinukės savanorių užduotis,” – apie naują savanorių komandą pasakoja Ž. Morkvėnas.
Savanoriai taip pat dalyvaus atliekant meldinių nendrinukių apskaitą, teiks informaciją apie agroaplinkosaugines priemones, prižiūrės, kaip laikomasi įsipareigojimų. Savanorystė pareikalaus intensyvaus įsitraukimo birželio mėnesį bei minimalaus dėmesio likusią vasarą.
Visi, norintys tapti meldinės nendrinukės savanoriais, turės dalyvauti specialiuose dviejų dalių mokymuose – teorinėse paskaitose bei praktinėje išvykoje. Numatoma, kad pirmoji mokymų dalis vyks gegužės 31 d. 9.00-11.00 val. Šilutės žemės ūkio mokykloje, Pagryniuose, o praktinė išvyka – birželio 5 d. vakare. Po savanorystės visi savanoriai gaus specialų, jų patirtį ir žinias įrodantį sertifikatą.
Susidomėjusieji galimybe savanoriauti kviečiami kreiptis į Baltijos aplinkos forumą, el. p. norvaisaite.rita@bef.lt ar tel. nr. 8 5 219 5501.
Savanorių komanda buriama įgyvendinant projektą „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje”. Jį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.