„IAE dirbama su radioaktyviomis medžiagomis. Yra saugyklos, jos nuolat plečiamos. Yra tikimybė, kad taip pat giluminė saugykla gali atsirasti ten. Taip pat yra tikimybė, kad atsirandant ir vystantis naujoms branduolinėms technologijoms galėtų ten atsirasti maži moduliniai reaktoriai. Turint omenyje visą šitą kompleksą aplinkybių, galvojame pasaugoti tą teritoriją ateities sprendimams, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.  

„Valstiečių“ frakcijos atstovas Algimantas Dumbrava aiškino, kad IAE sanitarinės apsaugos zonoje norima uždrausti steigtis laisvosioms ekonominėms zonoms. 

„Ta zona ir išliks tokia pilka, kad joje nebus galima nei verslo vystyti, nei ekonomikos“, – teigė A. Dumbrava.

Energetikos ministerija BNS informavo, kad šiuo metu ministerijoje tikslinamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas – siūloma drausti branduolinės energetikos objektų sanitarinėse apsaugos zonose steigti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, statyti sporto objektus, turgavietes ir kitus visuomeninius, turistinius objektus, organizuoti viešuosius renginius.

Ta zona ir išliks tokia pilka, kad joje nebus galima nei verslo vystyti, nei ekonomikos.

 

Ribojimai apimtų 3 kilometrų teritoriją aplink jėgainę. Anot ministerijos, šioje zonoje visada buvo draudžiama veikla, nesusijusi su Ignalinos AE.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad pakeitimai daugiau ribojimų, nei buvo iki šiol, nesukurs.

„Keičiamas (...) įstatymas nekuria naujų draudimų, priešingai, sumažina esamus, nes tiesiogiai išvardijant, kokios veiklos draudžiamos, nenurodytos veiklos tampa leidžiamomis“, – BNS teigė ministerija.

D. Kreivys yra sakęs, kad dekarbonizuojant pramonę, transporto sektorių ir augant elektros vartojimui, Lietuvai po 2030 metų gali prireikti mažų branduolinių reaktorių. Tačiau ši technologija dar tik kuriama.

Tuo metu giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną tikimasi pastatyti ir pradėti naudoti 2068-aisiais. Milijardinės vertės atliekynui šiuo metu atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse.

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose.

Be to, šiuo metu ruošiamasi statyti daugiau nei 100 mln. eurų vertės trumpaamžių atliekų paviršinį atliekyną – jį turėtų įrengti viena didžiausių šalyje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST), su kuria artimiausiu metu turėtų būti pasirašyta sutartis.

Energetikos ministerija parengė ir pateikė viešam svarstymui pluoštą įstatymų pakeitimų, kuriais siekia nuo 2025 metų pertvarkyti IAE iš valstybės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Pertvarka, anot ministerijos, reikalinga siekiant efektyvinti jos veiklą ir suvaldyti rizikas.

Pakeitimais siekiama didinti įmonės pajamingumą, išvengti jos nuostolio, užtikrinti veiklos tęstinumą.

IAE tapus UAB, bendrovei būtų leista su tam tikrais apribojimais valdyti jos teritorijoje esantį valstybės turtą, nereikalingą ž parduoti ir naudoti gautas lėšas. Taip pat siūloma leisti bendrovei nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio.

Valstybė, kaip ir dabar, bus vienintelė bendrovės akcininkė.

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovė Giedrės Šlevinskė BNS sakė, kad pirmadienį maždaug 30–40 miškovežių išvažiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone važiuoja iki Kėdainių.

„Pravažiuosime ir viskas. Čia kaip palaikymo akcija prie žemdirbių, aišku, turime ir savo nusiskundimų, čia kaip repeticija prieš Vilnių“, – sakė G. Šlevinskė.

Sausio pabaigoje miškų savininkai žada jungtis ir į žemdirbių organizuojamą akciją bei miško technika vykti į sostinę.

G. Šlevinskės teigimu, miškų savininkai protestuoja dėl naujo jų veiklos reguliavimo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kai veikla visiškai uždraudžiama arba apribojama, siekia didesnių kompensacijų.

„Tai yra saugotinos teritorijos nepranešant miško savininkui, neadekvačios kompensacijos, 5 procentų apyvartinės medienos procentas, irgi norėtų gauti lengvatinį kurą, kaip ūkininkai ir dėl biokuro iš trečiųjų šalių, dėl konkurencingumo Lietuvos“, – pagrindinius savininkų tikslus vardijo PMSA vadovė.

Taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir suvaržoma konstitucinė teisė naudotis savo turtu.

 

Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu mokestį.

Proteste dalyvaujantis Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas BNS sakė, kad palaiko miškų savininkus, nes jų atžvilgiu vykdoma valstybės politika prilygsta daliniam turto nacionalizavimui.

„Atvažiavau palaikyti moraliai, deja, nesu miško savininkas, bet kaip miškininkas ir sąjungos vadovas palaikau bet kokį demokratišką, taikingą valios išreiškimą. Seniai laikas miško savininkams tarti savo žodį ir parodyti, kad jie yra ir tai yra didelė jėga, dirba sąžiningai ir pastaraisiais metais susiduria su perdėtai vienkrypte politika ir daliniu turto nacionalizavimu“, – sakė A. Pivoriūnas.

Anot jo, teisė naudotis mišku apribojama ne visada tinkamai priskyrus jį europinės svarbos buveinėms.

„Antrą kadenciją tęsiasi vienkryptė politika uždėti ribojimus nuosavybei, kada inventorizuojamos arba atrandamos europinės svarbos buveinės, kurios ne visada yra „Naturoje“, dažnai darbas atliktas nekokybiškai ir tokiu būdu uždedamas ribojimas naudotis savo turtu per ūkinę veiklą nekompensuojant. Taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir suvaržoma konstitucinė teisė naudotis savo turtu“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.

Asociacija anksčiau taip pat pranešė, kad bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, bei reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miško ūkio veikloje.

A. Pivoriūno teigimu, į Lietuvą gali patekti rusiškos ir baltarusiško kilmės biokuras, kuris pervežamas per Kazachstaną, Turkmėniją, Uzbekistaną, Armėniją ar Sakartvelą, kuri iki Lietuvos atkeliauja per Latviją.

„Europą tiesiog užtvindė šios „miškingos labai“ šalys biokuro produkcija, kuri keliauja per Latviją į Lietuvą. (...) Lietuvoje dabar atpigo biokuro produkcija, o vietiniai negamina daugiau. Tai klausimas – kas užpildo rinką? Išaugusi pasiūla iš kitų šalių, kokios tos šalys – mano minėtos. Jos nėra miškingos šalys, jos yra perkrovimo ir popierių perdėjimo platformos“, – teigė A. Pivoriūnas.

Ūkininkai sausio 8-ąją visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.