„Raudondvariečių bendruomenėje turime nuostabiai talentingą žmogų. Visa Lietuva džiaugiasi savo sniego šedevrais, mes taip pat turim tokį sniego šedevrą, net pasaka sukurta“, – į redakciją kreipėsi Raudondvariečių bendruomenės pirmininkė Aušra Lukošienė, pasidalydama sniego drakono nuotraukomis bei jo autoriaus kontaktais.

Susisiekėme su juo. „Kasiau kieme sniegą. Aš toks norintis gerai nusivalyti kiemą. Yra, ką veikti, šiemet“, – apie tai, kaip gimė sumanymas, pasakojo raudondvariškis.

Kodėl drakonas? R. Gaškos medžio darbams ši tematika nebūdinga.

Į sklypo galą išilgai tvoros sustumtas sniegas jam iš karto priminė drakoną. Skulptorius ėmėsi darbo. Vieną dieną pradėjo, kitą baigė. Tiksliau, baigė paryčiais.

Ričardas Gaška/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Miegas neėmė ne tik dėl įkvėpimo, bet dar ir todėl, kad buvo įsipareigojęs vis pakurti krosnį, kad neatšaltų namas.

Išsirangiusio, akis išsprogdinusio ir nagus pasigalandusio drakono ilgis – 22 metrai. Jei ne varteliai pas kaimynus, šis padaras būtų galėjęs nutįsti ir 40 metrų. Sniego pas R. Gašką – užtektinai. Ties varteliais jis tiesiog užlenkė drakono uodegą ir kūrinio nebetęsė.

Raudondvariečių bendruomenėje turime nuostabiai talentingą žmogų.

„Darbelio buvo. Bet esu vienišius“, – aiškino, kodėl nepasitelkė ko nors į kompaniją, skulptorius. Jam prireikė tik kastuvo ir mentelės.

Pagal drakono autoriaus sukurtą pasaką, būtent šis baisūnas šiemet Lietuvai ir atnešė storą sniego patalą, kuris vienus vargina ir kelia bėdų, o kiti negali atsidžiaugti.

Sniego kasimas R. Gaškai – ne vargas, o dar viena mankštos, kurių nevengia, forma. Gal dėl to skulptorius toks jaunatviškas ir stiprus. „Sveikatos pakankamai dar turiu. Dar galiu dvidešimt kartų prisitraukti prie skersinio. Ant lygiagrečių 40 kartų atsispausti. Sniego kasimas mano fizinei kondicijai tik padeda, tikrai nesumažina“, – juokavo pašnekovas.

Grįžęs prie drakono jis sakė, kad agresyvus snigimas asocijavosi su drakono spjaudymusi sniegu, tad personažas taip ir gimė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Toks pažaidimas su sniegu R. Gaškai – nebe pirmas, bet po ilgos pertraukos. „Kažkada esu lipdęs stovinčių žmonių skulptūrą. Iš vienos pusės – moteris, iš kitos – vyras. Dvipusis kūrinys. Dar kitais metais buvau nulipdęs senbernarą. Sniego krūvos forma padiktavo“, – pasakojo raudondvariškis.

Sniegas, ypač kai jis limpantis, o ne sušalęs ir trapus, kaip pasitaikė drakono atveju, yra labai paranki skulptūroms medžiaga, leidžianti greitai ištaisyti atsiradusias klaidas ar tiesiog koreguoti sumanymą.

Tačiau būtent dėl to kurti iš sniego yra ne taip įdomu. Per mažas iššūkis lyginant su drožimu iš medžio.

Vyro draugystė su medžiu prasidėjo po kariuomenės, kai pradėjo dirbti viename institutų, o bendradarbis buvo drožėjas. „Buvo laisvalaikio, buvo noro, ir aš pradėjau. Nuo mažesnio formato“, – pasakojo R. Gaška.

Anot pašnekovo, skulptūrų šiais laikais niekam nebereikia. „Pradžiuginau bendruomenės žmones. Ateina su vaikais apžiūrėti, pasifotografuoti, feisbuke palaikina. Tokia sąsaja dabar su skulptūra. Kalbant apie skulptūrų kūrimą, tai jau tik mano prisiminimuose, galima sakyti, nieko aktyviai nebekuriu“, – sakė raudondvariškis, pridūręs, kad šio amato imasi nebent sulaukęs aktyvių kvietimų.

„Šiuo metu pagrindinė mano veikla yra tiesiog ramiai gyventi“, – teigė R. Gaška, papildęs, kad vienas didžiausių jo laisvalaikio užsiėmimų šiuo metu yra petankė. Dalyvauja varžybose, šalia namų yra įrengęs petankės aikštelę su dviem treniruočių zonom. Iki rudens tikisi pastatyti žiemos treniruočių patalpas. 

Jam labai įstrigusi vieno rokiškiečio, iš kur ir pats kilęs, drožėjo frazė, kad su gerais profesionaliais įrankiais puikius meno kūrinius išdrožti gali kiekvienas kvailys, tačiau tegul tai padaro su kirviu, kaip jis dirba.    

Drakonas tūno J. Naujalio g. Raudondvaryje, Kauno rajone. Jį aplankyti galima nuo 15 iki 24 val., „kol neapsnigo ir neištirpo“.