Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas buvo registruotas 2015 metų pavasarį.

2012 – 2016 kadencijos Seime dirbęs R. Sargūnas buvo pirmas parlamentaras, padėjęs po projektu parašą. Pirmas parašas paprastai rodo, kuris parlamentaras prisiima projekto autorystę.

Tačiau buvęs Darbo partijos atstovas pareiškė teismui nežinantis, kas parašė projektą dėl grynųjų pinigų.

„Kadangi mano buvo parašas, tada kilo klausimas, kad čia lyg mano kūryba“, – Vilniaus apygardos teisme sakė eksparlamentaras.

Pasak jo, „darbiečių“ frakcijoje buvo įprasta, kad per posėdžius buvo pristatomi įstatymų projektai, o iniciatyvas remiantys Seimo nariai ant jų pasirašydavo.

„Čia ne vienas atvejis būna, kada frakcijos posėdžio metu yra teikiami projektai, tai tas Seimo narys, kuris daugiau pasigilina, paskaito, jis pasirašo. Tai čia nėra prievartos“, – kalbėjo R. Sargūnas.

Anot politiko, projektą pasirašyti galėjo pasiūlyti tuo metu frakcijos rytiniam posėdžiui pirmininkavęs „darbietis“. Pasak jo, tuo metu frakcijai vadovavo Kęstutis Daukšys.

Buvęs Seimo narys teisme teigė nepažįstantis byloje kaltinamo buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ar kurio nors kito verslininko iš šio koncerno. Jis pridūrė neujautęs įtakos, skatinimo ar korupcinio poveikio pasirašyti po įstatymo projektu.

Įstatymo projektą taip pat buvo pasirašęs Seimo narys, socialdemokratas Artūras Skardžius.

Jis teismui teigė, kad projektą parėmė, nes „darbiečiai“ ir socialdemokratai buvo koalicijos partneriai.

„Jis tuo metu buvo koalicijos partneris, tai jeigu jam reikia palaikymo iš koalicijos partnerių teikiant pasiūlymus, tai, be abejo, (R. Sargūnas – BNS) kreipėsi“, – sakė A. Skardžius.

Per apklausą ikiteisminiame tyrime R. Sargūnas pavadino A. Skardžių arogantišku žmogumi ir teigė, kad jie artimai nebendradarbiavo.

Bylos medžiagoje užfiksuota, kad R. Kurlianskis 2015 metų rudenį paprašė kyšio ėmimu kaltinamą buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį balsuoti už atsiskaitymo grynaisiais ribojimo įstatymą. Politikas pažadėjo savo balsą atiduoti.

R. Sargūnas ir A. Skardžius teismui teigė su E. Masiuliu apie projektą nesikalbėję.

Skardžius susitiko su Kurlianskiu

A. Skardžius teismui patvirtino, kad 2015 – 2016 metų laikotarpiu buvo susitikęs su R. Kurlianskiu.

Parlamentaras teigė su verslininku susipažinęs per „MG Baltic“ teisininką Romaną Raulynaitį, su kuriuo dažnai bendraudavo Seime.

Norėjau paklausti, kodėl nepagrįstai aš esu šmeižiamas koncerno valdomose žiniasklaidos priemonėse.

Jų trijų susitikimas vyko „MG Baltic“ biure Vilniuje.

„Norėjau paklausti, kodėl nepagrįstai aš esu šmeižiamas koncerno valdomose žiniasklaidos priemonėse“, – teigė A. Skardžius.

Seimo narys tvirtino, kad R. Kurlianskis neprašė jo imtis kokių nors iniciatyvų ar veiksmų, bet turėjo klausimų apie Seimo Energetikos komisijos darbą. A. Skardžius buvo šios komisijos narys.

Anot parlamentaro, R. Kurlianskis susitikimo metu taip pat pareiškė, kad „Nukem'as pasisavino lėšas iš Ignalinos atominės uždarymo“.

Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ valdoma Vokietijos bendrovė „Nukem Technologies“ konsorciume įgyvendino du Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus už daugiau nei 310 mln. eurų.

Su elektrinės uždarymo konkursais susiję prokurorų kaltinimai R. Kurlianskiui.

Bylos duomenimis, R. Kurlianskis kyšius „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui galimai perdavė, be kitų dalykų, už pažadą paveikti frakcijos narius Seime nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.

Tyrimo medžiagą dėl neskaidraus poveikio politikams pernai patvirtinęs Seimas paskelbė, kad „Rosatom“ turi bendrų interesų su „MG Baltic“ dėl šimtamilijoninės vertės elektrinės atliekyno statybos konkurso.

Politinės korupcijos byloje koncerno „MG Baltic“ buvęs viceprezidentas R. Kurlianskis yra kaltinamas davęs kyšius politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas buvo vykdomas tendencingai.

Byloje be R. Kurlianskio, V. Gapšio ir E. Masiulio korupcija kaltinamas buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą iš dalies turėtų išlaikyti ir Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ bei kitos įmonės, kurios ateityje transportuos dujas tranzitu per Lietuvą. Tai pareiškė Seimo Energetikos komisijos vadovas „darbietis“ Ričardas Sargūnas.

„Kadangi tai yra bendra infrastruktūra, už jos palaikymą visi solidariai turi mokėti“, - BNS sakė R.Sargūnas. Jo vadovaujama komisija trečiadienį pritarė tokiam konservatoriaus Jurgio Razmos ir Šilumos tiekėjų asociacijos siūlymui.

Šiuo metu tranzitu dujas į Karaliaučių gabena tik „Gazprom“. Tačiau R.Sargūno nuomone, ateityje, pastačius dujų jungtį su Lenkija, tokių įmonių gali padaugėti.

„Kadangi bus jungtys su Europa, dujas galėtų tiekti ir daugiau bendrovių. Tačiau nevienodos konkurencinės sąlygos, jei bendrovės naudojasi mūsų infrastruktūra, o už terminalą nemoka, o mūsiškės turi mokėti“, - BNS sakė R.Sargūnas.

Tačiau jis sutiko, kad toks sprendimas nebūtų lengvas: „Tam reikėtų tarpvalstybinių susitarimų, vien įstatymo tam nepakaktų“.

Seimo teisininkai siūlo nepriimti pataisų dėl SGD terminalo veiklos finansavimo, kol nebus gautos Europos Komisijos (EK) išvados dėl naujos jo išlaikymo tvarkos.

“Keičiasi valstybės pagalbos verslui teikimo tvarka“, - komisijos nariams, svarsčiusiems naują SGD terminalo išlaikymo modelį, teigė teisininkė Daina Petrauskaitė.

Tokiai Seimo teisininkų išvadai Energetikos komisija pritarė. 

Praėjusią savaitę Seimas iš antro karto priėmė svarstyti SGD terminalo įstatymo pataisas, kurios keistų SGD terminalo išlaikymo modelį. Pagal jį SGD išlaikymo mokestis būtų skaičiuojamas, vartotojams savanoriškai deklaravus dujų sunaudojimą.

Kelerius metus Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą gerinanti Vyriausybė vis dar nežino, ar Lietuvoje iškils nauja jėgainė. Iki metų pabaigos tikimasi sulaukti Estijos ir Latvijos atsakymo, o kitais metais priimti galutinį sprendimą, rašo "Lietuvos žinios".

"Partnerių atsakymo tikimės iki metų pabaigos, o kitąmet bus galima priimti galutinį sprendimą", - dienraščiui sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, prieš apsisprendžiant dėl VAE statybų taip pat reikia įvertinti situaciją energetikos sektoriuje ir visus vykstančius pokyčius, nes vienas svarbių ir domėn imtinų pasikeitimų - kitų metų pradžioje pradėsiančios veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, jos darys didelę įtaką rinkai.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas "darbietis" Ričardas Sargūnas sutinka, kad VAE projekto sąlygų keitimas, derybos su regioniniais partneriais užsitęsė per ilgai: "Tai, kad klausimas užvilkintas, - akivaizdu".

R. Sargūnas nesiima spręsti, ar kitąmet iki Seimo rinkimų sulauksime galutinio "taip" arba "ne" dėl VAE projekto. R. Sargūno nuomone, dabartinėje situacijoje Lietuvai naujos atominės elektrinės nereikia.

Į Užimtumo rėmimo įstatymą nuo  liepos 1-osios sugrąžinta nuostata, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu darbo ieškantis žmogus be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis numatytomis darbo rinkos paslaugomis, rašo „Lietuvos žinios“.

Pasak tokią tvarką, kuriai pritarė Seimas, pasiūliusio parlamentaro Ričardo Sargūno , šalyje reikia formuoti požiūrį, kad žmogus turi pats išlaikyti save bei savo šeimą, ir įstatymai turi kreipti visuomenę šia linkme. Esą nesiimant veiksmų ateityje gali susikurti „pašalpų prašytojų“ karta, kuri nenorės integruotis į dirbančių žmonių visuomenę. Seimo nario manymu, neteisinga, kai pačiam bedarbiui leidžiama spręsti, ar jis nori darbo, ar ne, o valstybe jį besąlygiškai išlaiko.

„Pernelyg liberali tvarka nėra teisinga ir kitų žmonių atžvilgiu - tų, kurie keliasi anksti, dirba paprastą darbą už minimalų atlyginimą ir gauna beveik tiek pat, kaip ir tie pašalpų gavėjai, kurie nieko negalvoja ir niekuo nesirūpina“, - dienraščiui aiškino R. Sargūnas.

Vertindamas įstatymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad lengvatos bedarbiams yra ne pats protingiausias sprendimas, kai šalyje apstu laisvų darbo vietų, o bedarbių - tūkstančiai:  „Labai keista, kai darbo yra, bet reikia mokėti išmokas. Kasdien skelbiama apie dešimtis tūkstančių laisvų darbo vietų, o šalyje yra apie 100 tūkst. bedarbių“.

Premjeras Algirdas Butkevičius kol kas nevertina Darbo partijos paskelbtų kandidatų į žemės ūkio ministro postą iš jo pasitraukus Vigilijui Juknai.

„Kol kas nespėliokime, žinote, per anksti įvardinti, nes, žinote, turi būti tam tikra procedūra pravesta ir pokalbiai turi įvykti, turi būti aiškiai pasakyta, kaip jie įgyvendins Vyriausybės programą“, - ketvirtadienį lankydamasis Klaipėdoje žurnalistams sakė premjeras.

Apie atsistatydinimą paskelbus dabartiniam žemės ūkio ministrui V.Juknai, Darbo partijos prezidiumas pasiūlė šešis kandidatus, kurie galėtų jį pakeisti, - tai Seimo nariai Ričardas Sargūnas, Virginija Baltraitienė, Vydas Gedvilas, Artūras Paulauskas, Švenčionių rajono savivaldybės meras Vytautas Vigelis ir Alytaus rajono administracijos direktorius Aurimas Truncė. Partijos taryba šeštadienį ketina apsispręsti dėl vieno kandidato.

V.Jukna apie atsistatydinimą pranešė trečiadienį. Neseniai prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukęs ministras savo apsisprendimą motyvavo šeimyninėmis aplinkybėmis.

„Niekas ponui V.Juknai neatsitiko, jisai apsisprendė, kad grįžta vėl į mokslinį darbą, grįžta į universitetą ir dėl šeimyninių priežasčių jisai nutarė toliau nebedirbti šitose pareigose“, - ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.

Vienas iš šešių Darbo partijos kandidatų į žemės ūkio ministrus Seimo narys Ričardas Sargūnas buvo įrašytas į KGB rezervo sąrašus, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

„R.Sargūnas yra Anykščių rajono KGB rezervinės sudėties sąrašuose“, - BNS ketvirtadienį sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausioji specialistė Kristina Burinskaitė.
R.Sargūnas BNS sakė į KGB rezervą buvęs įrašytas dėl tarnybos sovietinėje armijoje. Parlamentaras tvirtino tai sužinojęs tik baigiantis rinkimų į Seimą kampanijai.

„Aš nežinau, aš buvau karininkas tarybinėj armijoj, 1983-85 metais, specialiuose daliniuose, buvo pusiau drausmės batalionas. Kada grįžau, tas laipsnis mano pasiliko“, - BNS sakė R.Sargūnas.

„Aš žinojau rinkimų metu, baigiantis kampanijai, pradėjo kalbos eiti, kad kažkas yra. Bet iki to laiko nežinojau ir jokios informacijos neturėjau. Kai tapau Seimo nariu, nuėjau pasidomėti į genocido tyrimo centrą, kodėl aš ten rašytas. Aš paprašiau, kad man parodytų dokumentus, ten yra karinė kortelė, kur aš armijoj tarnavau“, - sakė R.Sargūnas.

Kalbėdamas apie savo galimybes tapti žemės ūkio ministru jis sakė manantis, jog yra už jį stipresnių kandidatų. „Manau, kad yra stipresnių už mane kandidatų“, - sakė R.Sargūnas, o klausiamas, ar sutiktų užimti minimas pareigas, tvirtino, jog viskas paaiškės šeštadienį per tarybos posėdį.

Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausiasis specialistas Arvydas Gelžinis teigė, jog įstatyme nenumatyta sankcijos už buvimą rajonų rezervo sąrašuose.
„A.Sargūnas buvo įrašytas į KGB mobilizacijos poskyrio sąrašą Anykščiuose, tačiau įstatyme rajonų rezervininkai nėra traktuojami kaip KGB agentai ar patikimi asmenys“, - BNS tvirtino A.Gelžinis.

Pasak jo, tokiuose rajonuose kaip Anykščiai dirbdavo apie 5 KGB karininkus, tačiau prasidėjus karui arba masinėms riaušėms iš KGB mobilizacijos poskyrio rezervo darbui būtų pašaukti dar 5 karininkai.

R.Sargūnas yra vienas iš šešių kandidatų, kuriuos trečiadienį patvirtino Darbo partijos prezidiumas. Į ministro postą „darbiečiai“ taip pat svarsto siūlyti Seimo narius Virginiją Baltraitienę, Vydą Gedvilą, Artūrą Paulauską, Švenčionių rajono savivaldybės merą Vytautą Vigelį ir Alytaus rajono administracijos direktorių Aurimą Truncę. Partijos taryba šeštadienį ketina apsispręsti dėl vieno kandidato.

V.Vigeliui 2012 metų lapkritį buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo. Tyrimas buvo pradėtas, įtariant dokumentų klastojimą dėl mero kelionės į Prancūziją, per kurią meras dėl neblaivumo buvo išlaipintas iš lėktuvo Varšuvoje. 2013 metų gegužę ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, BNS ketvirtadienį sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna apie atsistatydinimą pranešė trečiadienį. Neseniai prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukęs ministras savo apsisprendimą motyvavo šeimyninėmis aplinkybėmis.