I. Jarukaitis siūlomas dar vienai kadencijai į šio teismo teisėjus, o ES Bendrojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus  – į ESTT generalinius advokatus.

ESTT teisėju I. Jarukaitis dirba pastaruosius penkerius su puse metų. Jis atrankoje vienintelis įveikė nustatytų reikalavimų barjerą.

Kandidatą į ESTT generalinio advokato pareigas Lietuva teikia pirmą kartą.

Generalinis advokatas, pagal sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, yra Teisingumo Teismo narys, jis viešame teismo posėdyje nešališkai ir nepriklausomai teikia išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti.

R. Norkus pastaruoju metu ėjo ESTT teisėjo pareigas, 2014–2019 metais jis buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, 2016–2019 metais vadovavo Teisėjų tarybai, taip pat yra dirbęs Apeliaciniame teisme, dirbo Mykolo Romerio universitete.

Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies ir 11 generalinių advokatų. Jie skiriami šešerių metų kadencijai su teise paskirti juos kitai kadencijai.

Teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

Prezidentui pritarus I. Jarukaičio ir R. Norkaus kandidatūrų siūlymui, Vyriausybė kreipsis į Seimą su prašymu taip pat pritarti minėtoms kandidatūroms, trečiadienį išplatintame pranešime nurodo Prezidentūra.

„ES Teisingumo Teismas bendradarbiaudamas su valstybių narių teismais užtikrina vienodą ES teisės taikymą ir aiškinimą, o šios institucijos teisėjo ir generalinio advokato pareigų reikšmė lemia, kad jas gali užimti tik aukščiausios kvalifikacijos ir geriausios reputacijos teisininkai“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

ES Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų. Teisėjai ir generaliniai advokatai yra skiriami ES valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencija yra šešeri metai ir gali būti atnaujinta.

Šių metų spalio 6 dieną baigsis trylikos ES Teisingumo Tesimo teisėjų, įskaitant Lietuvos pasiūlyto teisėjo Irmanto Jarukaičio, ir penkių Teisingumo Teismo generalinių advokatų kadencija.

Į ESTT teisėjo poziciją pretendavo du asmenys, į generalinio advokato – keturi.

Be šiame teisme jau dirbančio I. Jarukaičio atrankoje į teisėjus dar dalyvavo Paryžiaus advokatų kolegijos advokatas Mažvydas Michalauskas, į generalinius advokatus –  advokatai Gintautas Bartkus ir Laurynas Didžiulis, minėtas M. Michalauskas bei buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, dabar teisėjo pareigas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme einantis R. Norkus.

Po pokalbių su pretendentais darbo grupė sudarė kandidatų, atitinkančių ESTT teisėjams ir generaliniams advokatams keliamus reikalavimus, sąrašus. Į juos pateko ne mažiau kaip aštuonis vertinimo balus iš dešimties surinkę pretendentai.

„Į kandidatų į ESTT teisėjus sąrašą įrašytas Irmantas Jarukaitis. Į Kandidatų į ESTT generalinius advokatus sąrašą įrašytas Rimvydas Norkus“, – teigiama pranešime.

Sąrašai pateikti premjerei Ingridai Šimonytei. Ji, įvertinusi kandidatūras, Vyriausybei pateiks motyvuotą siūlymą dėl kandidato į ESTT teisėjus ir kandidato į ESTT generalinius advokatus.

Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus dar konsultuosis su Seimu.

Remiantis sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ESTT teisėjai ir generaliniai advokatai skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu šešerių metų kadencijai pasikonsultavus su numatytu komitetu.

ESTT sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų, jie skiriami valstybių narių bendru sutarimu šešerių metų kadencijai.

Šis teismas prižiūri Europos Sąjungos institucijų aktų teisėtumą, užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi iš sutarčių kylančių pareigų ir nacionalinių teismų prašymu aiškina ES teisę.

Anksčiau šioms kandidatūroms pritarė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimas.

R. Norkus šiuo metu yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, jis pareigas eina nuo 2014 metų. Šių metų gruodį baigiasi jo penkerių metų kadencija. G. Mesonis nuo 2011-ųjų eina Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. Jo kadencija Konstituciniame Teisme baigsis 2020-aisiais.

Šių teisininkų kadencija ES Bendrajame Teisme prasidėtų rugsėjo pirmąją, todėl reikės ir naujo Konstitucinio Teismo teisėjo, ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko.

Jų kandidatūroms dar turės pritarti specialus įgaliotas komitetas Liuksemburge.

Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą sudaro mažiausiai po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės, teisėjai skiriami šešerių metų kadencijai. Kandidatus iš kiekvienos valstybės dar turi patikrinti įgaliotas komitetas.

2019 metų rugpjūčio 31 dieną baigiasi teisėjų iš Lietuvos Egidijaus Bieliūno ir Virgilijaus Valančiaus kadencijos.

„Advokatai bando siekti neprocesinėmis priemonėmis, įvairiausiais bandymais susitikti su teismo pirmininku, neprocesiniais skundais, kurie rezultato dažniausiai neduoda“, – praeitą savaitę visuotiniame advokatų susirinkime kalbėjo Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Jis taip pat eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovo pareigas.

Vėliau R. Norkus BNS sakė, kad taip viešai kalbėdamas omenyje turėjo ir savo, ir kitų kolegų teisėjų patirtį.

„Prašoma susitikti su teismo pirmininku ir sakoma, kad norima teisėjui papasakoti kažką labai svarbaus arba kažkokiu kitokiu būdu pritraukti dėmesio į tą bylą – bylinėjimosi strategija ypač kai kurių advokatų kontorų“, – BNS teigė R. Norkus. Advokatų kontorų įvardinti jis nepanoro.

Pasak teisėjo, su juo advokatai susitikimų siekia ir dėl Aukščiausiajame Teisme, ir dėl kituose teismuose nagrinėjamų bylų.

„Taip, ir su manim bandoma susitikti dėl įvairiausių bylų, nagrinėjamų ir mūsų teisme, ir kituose teismuose. Advokato įsivaizdavimu, pokalbis gali pakrypti apie bylą. Kadangi teismo pirmininkas daryti įtakos bylos eigai negali, aš paprastai tokių prašymų dėl susitikimu netenkinu, paaiškinu, kad šie klausimai nepatenka į teismo pirmininko kompetenciją“, – BNS sakė R. Norkus.

Teismo vadovas yra nustatęs priėmimo valandas, interesantai registruojami ir raštu iš anksto turi pranešti, apie kokią problemą jie norėtų kalbėtis.

R. Norkus sako išklausantis interesantų, kai jie turi klausimų, pasiūlymų apie bendrinius teismų klausimus, o ne apie konkrečias bylas.

Pasak R. Norkaus, paveikti teisėjus bandoma ir rašant skundus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai – esą teisėjas šališkas, nes netenkina šalies skundų, prašymų.

„Vien todėl, kad atmetamas prašymas, nereiškia, kad teisėjas šališkas. Labai dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai atmetus šalies prašymą, skundžiamasi Teisėjų etikos ir drausmės komisijai“, – BNS sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus.

Visuotiniame advokatų susirinkimo dalyvius sveikinęs premjeras Saulius Skvernelis ragino advokatus nepamiršti savo misijos.

„Advokatas yra gynėjas, bet ne tarpininkas, ne tam tikrų reikalų tvarkytojas, nes ta dalis, kuri tuo užsiima, diskredituoja kilnią advokato profesiją. Linkiu būti drąsiems, ginti žmones“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Po Mažeikių teisėjo pareiškimo apie spaudimą – Teisėjų tarybos reakcija

Viešai apie patirtą spaudimą darbe prabilusiam Mažeikių teisėjui Mindaugui Klemeniui, į jo žodžius buvo reaguota, sakė Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas R. Norkus.

„Taip, reagavom, aš kalbėjau su teisėju (M. Klemeniu-BNS) telefonu. Raštu buvo kreiptasi į teisėją, pasiūlyta – jei jis patiria spaudimą, ir jei nori, kad Teisėjų taryba imtųsi priemonių ginti jo nepriklausomumą, jis gali atvykti, raštu išdėstyti. Teisėjas atsakė, kad nieko konkretaus pasakyti nepageidauja“, – pasakojo R. Norkus.

M. Klemenis yra pagrindinis liudytojas kito teisėjo Ramūno Antanavičiaus, kaltinamo korupcija, byloje. Jis sako, kad dabar nagrinėdamas bylas spaudimo nepatiria.

Mažeikių teisėjui M. Klemeniui neblaivaus vairuotojo administracinėje byloje siūlytas kyšis, jis buvusio kolegos duotus pinigus grąžino po penkių dienų ir į pareigūnus kreipėsi tik tada, kai dėl bausmės sušvelninimo neblaiviam vairuotojui su juo įkyriai ėmė bendrauti ir siūlyti pinigų prokuroras bei advokatas. Pasak teisėjo, neblaivaus vairuotojo byla besidomintys asmenys pateko į jo tarnybines patalpas teisme, nors ten įrengti užraktai, be to, buvo atvykę į jo privatų būstą.

„Patirties karčios turiu, kolegos iš aukštesnio teismo pasako: „Nereikėjo taip daryti, kam tu taip darai?“. Matydamas tokį netgi kolegų požiūrį, iš teisėsaugos, aukštesnio teismo atstovų, tikrai nebenorėjau tų skandalų, procesų ir norėjau viską nutraukti ir baigti, kad tegul jis (R. Antanavičius – BNS) toliau dirba, kaip dirbo“, – žurnalistams yra sakęs M. Klemenis.

M. Klemenis neįvardijo jam priekaištavusio teisėjo pavardės, tačiau paminėjo, kad jis yra „iš aukštesnio apygardos teismo“. Teisėjas šį asmenį įvardijo specialiosioms tarnyboms.

Pasak M. Klemenio, priekaištų jis sulaukė po to, kai prieš kelerius metus pareigūnams pranešė apie kyšį jam siūliusį advokatą Adomą Jonauską. 2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.

STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą A. Jonauską, teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavusį 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Šiuos pamažu įgyvendinamus siūlymus 2017 metų teismų veiklos apžvalgoje nurodė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Tuo metu Apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų ir tarybos narys Algimantas Valantinas ragina suteikti galimybės teisėjų padėjėjams dirbti iš namų.

„Tikrai nepulsime tai daryti nepasirengę, svarstysime, kiek esame tam technologiškai pasirengę, kad teisėjo darbas nebūtų apsunkintas, kad tai taptų jam pagalba“, – kalbėdamas apie elektronines baudžiamąsias bylas sakė R. Norkus.

Anot jo, dėl šių naujovių vyksta dialogas su policija, prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija.

Pernai trys iš keturių civilinių bylų jau buvo elektroninės, iš šešių administracinių bylų viena taip pat buvo elektroninė, apie 800 nuotolinių posėdžių leidžia taupyti paštui skirtas išlaidas.

Pirmas mobilus teismas Elektrėnuose

Jau balandžio mėnesį Vilniaus regiono teisėjai vyks į Elektrėnų policijos komisariato patalpas, kur nagrinės įvairias bylas. Tai pirmas tokio pobūdžio teisėjų darbo vietos mobilumo projektas. Jeigu jis pasiteisins, bus svarstoma apie jo platesnį įgyvendinimą.

Pasak R. Nokaus su policija bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

„Mes norime išbandyti tokią darbo formą. Išvažiuojamieji teismo posėdžiai yra taikomi. Mūsų teisėjai su komanda į buvo į Salantus nuvykę, kur nagrinėta kredito unijos byla. Ten buvo daug garbaus amžiaus žmonių“, – BNS sakė R. Norkus.

Elektrėnuose ketinta steigti teismo rūmus, tačiau šis projektas atidėtas. Teisingumo ministerija teigia, kad tokių rūmų veiklai nuo 2018 metų kasmet reikėtų daugiau nei 300 tūkst. eurų, skirti tokių lėšų nėra finansinių galimybių.

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis žiniasklaidai yra sakęs, kad elektrėniškiams nepatogu, kai savivaldybės gyventojus ir visas įstaigas aptarnauja Trakų rajono apylinkės teismas, esantis už beveik 30 kilometrų.

„Tikimės, kad Elektrėnų pilotinis projektas taps nepilotinis. Policija turi dabar net per daug pastatų, kam reikia bet kuriam rajone, pastatas yra su interneto ryšiu ir šiuolaikinėmis technologijomis, kreipkitės, tikrai padėsime“, - sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Naujoji mediacija taupys lėšas

„Lietuvos visuomenė praranda bylininkų tautos mentalitetą, tai rodo ne tik šiek tiek mažėjantis civilinių bylų skaičius, bet ir populiarėjanti mediacija“, - sako R. Norkus, jis yra ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Pernai su mediacija išspręstų ginčų padaugėjo daugiau kaip 70 proc. 2013–2014 metais mediatoriai padėdavo išspręsti iki 100 bylų, dabar – beveik 600.

2020 metais įsigalios Mediacijos įstatymo nauja redakcija, joje pirmą kartą Lietuvos teisinėje sistemoje bus nustatyta privaloma mediacija (nemokamas taikus ginčo išsprendimas) šeimos ginčuose.

„Labai tikiuosi, kad tai pats realiu instrumentu, kuris padės mūsų visuomenei tapti mažiau konfliktiška, o ne tik biurokratine priemone, apsunkinančia teisės į teismą įgyvendinimą ir sudarančią kokioms nors pseudo mediacinėms kontoroms už keletą eurų išrašinėti pažymas apie nepavykusį ginčo sprendimą“, – tvirtino R. Norkus.  

Mažėja norinčiųjų tapti teisėjais, silpnėja padėjėjų korpusas

Nepaisant spartaus informacinių technologijų taikymo teismuose, mažėja norinčiųjų tapti teisėjais, mažėja teisėjo profesijos patrauklumas.

Anksčiau apie 80 teisininkų per metus siekdavo tapti teisėjais, pernai 74 teisininkai laikė teisėjo egzaminą.

„Mažėja norinčiųjų tapti teisėjais. Klausimas – kodėl? Kas laiko egzaminus, kokie egzaminai, kaip vyksta atranka, apie tuos dalykus reikia kalbėti. Turime problemą, kada žmonės nenori važiuoti į regionus. Atrankos vyksta, bet kai žmogus nelabai tinka šiam be galo atsakingam darbui ar nenusiunčiam mes bet ko? Nepaskutinėje vietoje atlyginimo klausimas. Mes esame nekonkurencingi“, – teigė Apeliacinio teismo pirmininkas A. Valantinas.

Teismų vadovus jis ragino pripažinti aplinkybę, kad teisėjų padėjėjų korpusas silpnėja.

Teisėjų padėjėjų vidutinis atlyginimas yra 600 eurų.

„Apeliaciniame teisme sėdi po 3–4 viename kabinete, pabandykite pabūti taip visą dieną. O gal leidžiame žmonėms namuose padirbti? Reikėtų ieškoti būdų ir formų, kaip motyvuoti žmones dirbti geriau“, – mano Apeliacinio teismo vadovas.

Anot R. Norkaus, teismų personalo iššūkius teks spręsti teismų vadovybei.

„Dirbti į teismus ateina vadinamoji tūkstantmečio karta, ji aiškiai deklaruoja, kad ateina dirbti mėgstamo darbo, svarbus profesijos prestižas, jie džiaugiasi ir deklaruoja profesines ambicijas, jie reikalauja patrauklios, technologiškai progresyvios darbo vietos ir akivaizdu, kad mums, teismų savivalda grindžiamai sistemai, yra didelis iššūkis, kaip tokius žmones pritraukti ir kaip juos išlaikyti“, – sakė R. Norkus.

Lietuvoje dirba 767 teisėjai, jų amžiaus vidurkis – 49 metai. 61 proc. teisėjų yra moterys.

Šis socialinė akcija yra Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamos pilietinės iniciatyvos „Lietuvos vėliava“ dalis, prie kurios jau prisijungė žinomi šalies sporto, muzikos, kino, politikos atstovai, šalies daugiavaikės šeimos.

„Kviečiu visus Nepriklausomybės 100-mečio proga pakelti Trispalves virš mūsų darboviečių, namų. Mes, žinoma, ją kelsime virš dirbtuvių, kur ruošiame lenktynių automobilius Dakaro ir kitoms varžyboms“, - sakė lenktynininkas Antanas Juknevičius, vėliavos kėlimo iššūkį perdavęs savo šturmanui Dariui Vaičiuliui.

Su atkurtos valstybės 100-mečiu sveikina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. „Iškelkime Lietuvos Trispalvę ir taip paminėkime šią iškilmingą datą“, - ragina R. Norkus, pakvietęs iškelti vėliavą Nacionalinės teismų administracijos direktorę Redą Molienę.

„Noriu visus pasveikinti su mūsų atkurtos valstybės šimtmečiu. Tai yra didinga proga. Didinga turėti ir Lietuvos valstybės vėliavą – mūsų turtą, kuris simbolizuoja šalies Nepriklausomybę, meilę Lietuvai. Noriu paraginti visus iškelti ją savo namuose, kad visi galėtų džiaugtis, didžiuotis ir matyti“, - sakė dainininkas Vaidas Baumila, vėliavos iššūkį perdavęs savo tėvams, broliui, taip pat krepšininkui Mindaugui Kuzminskui ir dainininkei Monikai Pundziūtei.

Nufilmuota medžiaga, kaip prie šios akcijos prisidėję lietuviai  iškelia Trispalvę ir paskatina tai daryti vėl kitus, kviečiama skelbti savo asmeninėse Facebook paskyrose. O jos nuorodą arba video medžiagą galima atsiųsti el. paštu veliava@lietuva.lt, taip pat į oficialią akcijos Facebook paskyrą „Lietuvos vėliava“, kur bus skelbiami gauti video. Žinučių grotažymės: #LietuvosVėliava #atkurtaiLietuvai100.

Premjero globojama akcija „Lietuvos vėliava“ ragina ne tik iškelti Lietuvos Trispalves, bet ir padovanoti jas sunkiau gyvenantiems mūsų tautiečiams.

Aukok.lt portale šiai akcijai jau surinkta suma - 1 409,64 EUR (panaudota 906 EUR). Ji skiriama pirkti Lietuvos Trispalvėms, kurias Carito, Maltos ordino pagalbos tarnybų atstovybės, šalies savivaldybės, išsibarsčiusios po visą Lietuvą dalija Lietuvos šeimoms. Skirti lėšas gali visi norintys. Aukojama šioje nuorodoje aukok.lt.

Tikimasi, kad prie Lietuvos vėliavos kėlimo akcijos ir jos dovanojimo kitiems prisijungs ir daugiau lietuvių, kurių širdyje plaka patriotiškumo bei vienybės dvasia.

R.Norkaus į LAT teisėjas siūloma Danguolė Bubilienė yra Vilniaus universiteto (VU) Privatinės teisės katedros docentė, dirba advokatų kontoroje „RIDD Vilnius“. Taip pat į Aukščiausiąjį Teismą siūloma Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė ir VU Baudžiamosios justicijos katedros docentė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, tos pačios VU katedros docentas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Pranas Kuconis. Į LAT teisėjus siūlomas ir buvęs KT teisėjas bei VU Privatinės teisės katedros docentas Algirdas Taminskas, Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Artūras Ridikas.

LAT šiuo metu dirba 29 teisėjai. Šio teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. 

„Statistika tokia, kad sankcijų vidurkis už korupcinio pobūdžio veikas nėra labai didelis ir visuomenė pagrįstai gali kelti klausimą, kodėl taip yra. Bet statistika yra vidurkis, statistiškai žmogus su šunimi turi tris kojas, ir reikia mums atskirti smulkiąją ir stambesnę korupciją“, – pirmadienį Lietuvos televizijos laidoje „LRT forumas“ sakė R.Norkus.

„Jei pažiūrėsime  į korupcinių nusikaltimų bendrą vaizdą, didžiausią dalį sudaro vadinamieji papirkimai, kai asmuo duoda kyšį kažkam. Kyšininkavimas, pasyvusis kyšio priėmimas, tokių veikų yra daug mažiau, pavyzdžiui, pernai dėl to nuteisti 35 asmenys, užpernai – 56 asmenys už tokio pobūdžio veikas, kai papirkimo atvejai skaičiuojami 400–700 bylų per metus. Tas vidurkis taip ir susidaro“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkas.

LAT vadovas taip pat minėjo atvejus, kuomet fiziniams asmenims už korupcinio pobūdžio veikas teismas skyrė 28 tūkst. eurų, 35 tūkst. eurų baudas.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė yra pateikusi Seimui siūlymą didinti baudas už nusikaltimus, o korupcijos bylose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Pataisas inicijavusi Prezidentūra pažymi, kad baudžiamajame įstatyme numatyta teorinė galimybė skirti mažiausią galimą baudą praktikoje jau virto taisykle.

Anot Prezidentūros, teismų skiriamų baudų dydžiai „daugeliu atvejų yra artimi baudos minimumui ir dažniausiai net nesiekia baudos už atitinkamą nusikalstamą veiką vidurkio“.

Praėjusią savaitę pateikdama pataisas Seime prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė tvirtino, jog „neadekvačių baudų problema yra tendencinga“.

„2015–2017 metų teismų praktikos statistika rodo, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutiniškai skiriama bauda nesiekia nė 5 tūkst. eurų, tai vos 9 proc. nuo galimo baudos maksimumo. Vien per šių metų pirmą pusmetį už sunkius korupcinius nusikaltimus skirtų baudų vidurkis dar mažesnis – 3,3 tūkst. eurų, t. y. 6 proc. nuo galimo baudos maksimumo“, – sakė patarėja.