M. Jastramskio teigimu, Lietuvoje veikia mišri rinkimų sistema, kuri išryškina tiek proporcinės, tiek mažoritarinės (kai parlamentarai renkami vienmandatėse apygardose) rinkimų sistemos trūkumus. Pasak politologo, gerai veikiančios rinkimų sistemos bruožais gali būti laikomas rinkėjų balsų pasiskirstymo proporcingumas arba maža parlamento fragmentacija.

Tačiau Lietuvoje, pasak politologo, galima matyti didelį balsų neproporcingumą, kai didelės dalies rinkėjų balsai yra neatstovaujami Seime, bet tuo pačiu matoma ir didelė Seimo fragmentacija, kai išrenkama daug skirtingų politinių partijų, o tai, teigia M. Jastramskis – mažina parlamento darbo efektyvumą.

„Jeigu mes fiksuojame, kad pagrindiniai rinkimų sistemos efektai yra arba geras atstovavimas, arba geras valdžios efektyvumas – iš principo mes Lietuvoje neturim nei vieno, nei kito. Mūsų ir „iššvaistytų“ balsų, neproporcingumo rodiklis yra gana aukštas ir, kita vertus, mūsų parlamentinė fragmentacija yra didesnė negu ES vidurkis“,– antradienį darbo grupės klausymuose sakė M. Jastramskis.

Jis pabrėžė, kad proporcinė rinkimų sistema gali funkcionuoti regionų pagrindu, kai skirtingose šalies teritorijose partijos pateikia skirtingus kandidatų sąrašus. M. Jastramskis pažymi, kad visuose Lietuvoje vykusiuose Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose buvo išrenkama mažiau moterų, lyginant su partijų sąrašais į Seimą patekusių moterų skaičiumi.

Politologas M. Jastramskis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Vienmandatės apygardos tam tikrų visuomenės grupių atstovavimą „patempia žemyn“. Tai tam tikras paradoksas, nes tikrai dažnai žmonės sako, kad jie nori tiesioginio atstovavimo ir rinkimų“,– tvirtino VU TSPMI docentas, pridurdamas, kad būtent pagal partijų sąrašus parlamentarus renkančiose valstybėse galima matyti didesnį rinkėjų aktyvumą.

„Vidutiniškai didesnis rinkimų aktyvumas būna proporcinėse rinkimų sistemose, nes mažoritarinėse rinkimų sistemose dalis rinkėjų negauna savo atstovų“,– teigė M. Jastramskis.

Tuo tarpu R. Tučas, dirbantis su vienmandačių apygardų ribų nubraižymu prieš Seimo rinkimus, pažymi, kad dėl Lietuvos regionuose besikeičiančio rinkėjų skaičiaus nuolatos reikia peržiūrėti vienmandačių apygardų ribas. Jis taip pat akcentuoja, kad vienmandatėse apygardose „iššvaistoma“ daugiausiai rinkėjų balsų.

„Absoliučios daugumos (mažoritarinė) rinkimų dalis mažina rinkėjų atstovavimą, nes „iššvaistoma“ gerokai daugiau balsų nei taikant proporcinę rinkimų sistemą“,– darbo grupės susitikime kalbėjo R. Tučas. Todėl jis siūlo svarstyti apie proporcinio atstovavimo sistemos taikymą.

„Proporcinio atstovavimo sistema yra gerokai pranašesnė už daugumos, nes užtikrina ne tik proporcingą, bet ir geresnį rinkėjų atstovavimą, labiau atliepia Konstitucijos normoms, yra mažiau manipuliacinė ir mažiau kainuojanti“,– tvirtino R. Tučas.

Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Jis pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.

Praėjusį penktadienį darbo grupė susitiko su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte.

Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS-LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), Andrius Kupčinskas (TS-LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Pokalbyje su Džordžijos valstijos sekretoriumi Bradu Raffenspergeriu šeštadienį, kurio įrašą pirmiausia pavyko gauti „The Washington Post“, D. Trumpas perspėja, kad B. Raffenspergeris ir jo generalinė taryba gali susidurti su „didele rizika“, jei nevykdys D. Trumpo reikalavimo.

„Džordžijos žmonės pyksta, šios šalies žmonės pyksta. Nieko blogo pasakyti, kad jūs perskaičiavote (balsus). Jūs prašovėte šimtais tūkstančių balsų“, – įraše, kurį paskelbė ir kitos žiniasklaidos priemonės, sako D. Trumpas.

B. Raffenspergeris į tai atsakė: „Na, pone prezidente, iššūkis toks, kad jūsų turimi duomenys yra klaidingi.“

J. Bidenas tradiciškai konservatyvioje Džordžijoje nugalėjo mažiau nei 12 tūkst. balsų persvara, kuri nesikeitė po perskaičiavimų ir auditų. Vis dėlto, net ir galima D. Trumpo pergalė šioje valstijoje nepakeistų visų rinkimų baigties.

Įrašas paskelbtas likus dviem dienoms iki antrojo Džordžijos senatorių rinkimų turo ir trims dienoms iki tol, kai Kongresas patvirtins lapkričio 3 d. prezidento rinkimų rezultatus.

Šiam patvirtinimui, kuris įprastai būna tik formalumas, šiemet trukdo virtinė D. Trumpą palaikančių parlamentarų, tačiau respublikonų kongresmenas Adamas Kinzingeris paragino juos persvarstyti savo sprendimą išgirdus paskelbtą garso įrašą.

„Tai yra visiškai pasibjaurėtina. Kiekvienam Kongreso nariui, kuris svarsto prieštarauti rinkimų rezultatams – jūs negalite, atsižvelgdami į tai, daryti taip švaria sąžine“, – tviteryje rašė A. Kinzingeris.

„Panieka demokratijai“

„The New York Times“ skelbė, kad B. Raffenspergeriu patarėjai įrašė pokalbį, tačiau valstijos sekretorius esą nurodė jiems neviešinti įrašo, nebent prezidentas užsipultų valstijos pareigūnus ar pameluotų apie tai, kas buvo kalbėta.

Sekmadienį, prieš paskelbiant garso įrašą, D. Trumpas tviteryje parašė apie pokalbį, teigdamas, kad B. Raffenspergeris „nenorėjo ar negalės atsakyti į klausimus dėl „rinkimų biuletenių po stalu“ sukčiavimo schemos, biuletenių naikinimo, „rinkėjų“ iš kitų valstijų, mirusių rinkėjų ir dar daugiau“.

Savo ruožtu B. Raffenspergeris atsakė D. Trumpui: „Su visa pagarba, prezidente D. Trumpai: tai, ką jūs sakote, nėra tiesa. Tiesa išaiškės.“

Paskelbus garso įrašą, Baltieji rūmai situacijos nekomentavo.

Tuo tarpu demokratai skubiai pasmerkė pokalbį.

„D. Trumpo panieka demokratijai yra paviešinta. Dar kartą. Garso įraše“, – tviteryje rašė Atstovų Rūmų narys Adamas Schiffas.

„Rinkimų pareigūno spaudimas „rasti“ balsų, kad jis galėtų nugalėti, yra galimai nusikalstamas, ir dar vienas skandalingas korumpuotė žmogaus, kuris taptų despotu, jei mes jam leistume, piktnaudžiavimas valdžia. Mes neleisime“, – teigė jis.

Kai kurie politikos komentatoriai įrašytą pokalbį palygino su Watergate'o skandalo įrašais, kurie privertė buvusį JAV prezidentą Richardą Nixoną atsistatydinti.

Carlas Bernsteinas, vienas iš žurnalistų, padėjusių nutraukti R. Nixono prezidentavimą, pavadino D. Trumpo pokalbio įrašą pavadino „galutiniu „rūkstančio vamzdžio“ įrašu“, kuris ir privertė R. Nixoną atsistatydinti.

D. Trumpas nuo pat rinkimų kovojo dėl jų rezultato. Vis dėlto, nepaisant virtinės balsų perskaičiavimų ir ieškinių bei Teisingumo departamento įvertinimo, teiginiai apie suklastotus rinkimus pasirodė neturintys jokio pagrindo.

Vienu metu D. Trumpas pakvietė respublikonus rinkimų pareigūnus iš Mičigano į Baltuosius rūmus, taip galimai bandydamas juos spausti dėl rinkimų patvirtinimo.

Kitame pokalbyje telefonu jis taip pat spaudė respublikoną Džordžijos gubernatorių Brianą Kempą.

Tuo metu B. Raffenspergeris ir kiti rinkimų pareigūnai Džordžijoje bei kitose valstijose, kurie atsisakė paklusti D. Trumpo nurodymams, sulaukė grasinimų nužudyti iš D. Trumpo rėmėjų.

Pagal Džordžijos įstatymus, B. Raffenspergeris gali teisėtai įrašyti pokalbį be D. Trumpo žinios ar sutikimo.

„Kol kas mums atsiskaitė ne visi regionai... Penki iš septynių sugebėjo pateikti duomenis.... Pagal šiuos duomenis, pirmauja Aleksandras Lukašenka. Jam, kaip rodo balsavimo rezultatai, pirmumą suteikė 82 proc. rinkėjų“, – L. Jermošina sakė valstybinei televizijai „Belarus 1“.

Pagrindinė opozicijos kandidatė Svetlana Tichanovskaja savo ruožtu surinko  „apie 5 proc.“ balsų, pridūrė pareigūnė.

„Vertinant [balsavimą] kariuomenėje – tai sudaro nedaug, apie 7 tūkst. žmonių – uždarytose apylinkėse, kuriose neturi civilių gyventojų... ten Lukašenkos palaikymo dalis – 93,7 procentų. Tichanovskajos – apie 3,8 procento“, – sakė L. Jermošina.

„Tikiuosi, kad rytoj paskelbsime preliminarius rezultatus. Ir šiąnakt, bet rytoj tai bus iškilmingesnėje aplinkoje... Penktadienį, tikiuosi, paskelbsime rinkimų išvadas“, – pridūrė ji.

Rinkimų komisijos pirmininkė priminė, kad pralaimėję kandidatai turės galimybę per tris dienas teikti apeliacijas dėl balsavimo rezultatų, „tai yra, paskutinė diena – trečiadienis“.

Sekmadienį autoritarinis lyderis A. Lukašenka, siekiantis jau šeštos kadencijos prezidento poste, varžėsi su keturiais kitais kandidatais.

Anksčiau sekmadienį paskelbti valstybinės balsavusių rinkėjų apklausos rezultatai rodė, kad A. Lukašenka surinko 79,7 proc. balsų.

Politiniai stebėtojai prie balsavimą sakė, jog beveik nėra abejonių, jog nesant tarptautinių rinkimų stebėtojų A. Lukašenka suklastos rinkimų rezultatus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), tarptautinė rinkimų ir karų stebėtoja, nuo 1995 metų nė vienų Baltarusijoje įvykusių rinkimų nėra pripažinusi laisvais ir sąžiningais.

Šiais metais ESBO pareiškė, kad nesiųs į šalį savo stebėtojų, nes Minskas laiku jų nepakvietė. Organizacija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl opozicijos veikėjų bauginimo ir sulaikymo.

Šeštadienį skelbiama naujausia gyventojų apklausa rodo, kad už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus Seimo rinkimuose balsuotų 17,6 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį savo balsą už konservatorius žadėjo atiduoti 16,9 proc. respondentų.

Tuo metu už Ramūno Karbauskio vedamus „valstiečiai“ balsuosiančių padaugėjo 1,5 proc. – nuo 13,1 proc. spalį iki 14,6 proc. lapkritį, rodo bendrovės „Vimorus“ apklausa.

Trečia vieta lentelėje dalijasi dvi partijos: „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos reitingas smuko. Spalį ši partija turėjo 8,3 proc. rinkėjų balsų, per apklausą lapkritį – tik 7 proc.

Tuo metu Darbo partijos populiarumas smarkiai išaugo  – nuo 4,8 proc. spalį iki 7 proc. lapkritį.

Vilniaus vicemero Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija lapkritį gavo tik 5,6 proc. apklaustųjų balsų. Spalį už ją ketino balsuoti 7,2 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu socdarbiečiams savo balsą žada 2,8 proc. rinkėjų, spalį šią partiją palaikė 3,1 proc. apklausos dalyvių.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio reitingas pakilo 1,5 proc. – nuo 2,5 proc. spalį iki 4 proc. lapkritį.

Lietuvos centro partiją remia 3,9 proc. apklaustųjų (2,5 proc. spalį), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą remia 2,7 proc. apklaustųjų (3,1 proc. spalį) apklaustųjų.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovė „Vilmorus“ atliko lapkričio 9-18 dienomis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė savo inicijuotas ir Seimo priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas prieš balsų migraciją.

Įstatymo pataisomis nustatyta, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju būtų laikomas tas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą savivaldybėje deklaravo likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Jeigu gyvenamoji vieta buvo deklaruota likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę balsuoti turės toje savivaldybėje, kurioje gyvenamąją vietą buvo deklaravęs anksčiau.

Iki šiol įstatyme buvo įrašyta, kad balsuoti savivaldos rinkimuose gali nuolatiniai tos savivaldybės gyventojai, o jokių terminų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo nebuvo.

D.Grybauskaitė pataisas inicijavo po to, kai per savivaldybių tarybų rinkimus kovą masinis piliečių gyvenamosios vietos perdeklaravimas iš vienos savivaldybės į kitą buvo pastebėtas Šalčininkuose, Vilniaus ir Alytaus rajonuose.

Anot Prezidentūros, iki šiol galiojusi tvarka sudarė sąlygas asmeniui balsuoti toje savivaldybėje, kurioje jis nuolat negyvena. Šalies vadovės teigimu, tai ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir sudaro sąlygas manipuliuoti rinkėjų balsais.