Kaip parodė LRT skelbta apklausa, daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) rinkėjų neketina rinkti europarlamentarų, o dar 5,6 proc. nežino, kam atiduos savo balsą.

Labiau nebalsuoti EP rinkimuose linkusios moterys, 38,5 proc. jų nurodė neketinančios to daryti. Vyrų, kurie neis balsuoti, apklausos duomenimis, yra 32,3 proc.

Apklausa taip pat parodė, kad didžiausias balsuoti neketinančių respondentų skaičius – jaunimo nuo 18 iki 29 metų grupėje (41,7 proc.).

Dažniausiai EP rinkimuose nebalsuoti taip pat ketina nebaigtą vidurinį ar vidurinį išsilavinimą turintys žmonės – atitinkamai 43,1 ir 42,9 proc. Aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių nebalsuoti žada 23,1 proc.

Visgi tie, kurie ketina išreikšti savo valią, dažniausiai nurodė ketinantys rinktis Lietuvos socialdemokratų partiją, kuriuos rinkimuose ves partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Juos rinktųsi 15,9 proc. apklaustų gyventojų.

Antruoju dažniausiu pasirinkimu respondentai nurodė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovus. Partijai balsą atiduoti ketina 8,4 proc. apklaustųjų. Konservatorių sąrašą rinkimuose ves Andrius Kubilius.

Tuo metu Liberalų sąjūdį, kurio sąrašo pirmojoje vietoje – Seimo narys Eugenijus Gentvilas, rinktųsi 3,9 proc. apklaustų gyventojų, o Laisvės partijai, kurią į rinkimus veda prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas, balsą atiduoti ketina 2,4 proc. gyventojų.

Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus į rinkimus vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, apklausos duomenimis, palaikytų 7,8 proc. respondentų. Kiek mažiau, 6,8 proc. apklaustų, nurodė ketinantys rinktis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vedamą Aurelijaus Verygos.

Mažiausiai gyventojų palankumo apklausoje sulaukė Krikščionių sąjunga (jos sąrašą veda Algimantas Rusteika), Lietuvos liaudies partija (jos sąrašą turėjo vesti Nendrė Černiauskienė) ir politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (jos sąrašo lyderiu buvo įrašytas Darius Kuolys).

Jas nurodė ketinantys rinktis 0,1 proc. gyventojų, tačiau pastarosios dvi galutiniame kandidatuojančių partijų sąraše neatsidurs, nes nesurinko reikalingų 10 tūkst. gyventojų parašų.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko balandžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.

Už tokį Rinkimų kodekso pakeitimą antradienį per priėmimo procedūrą balsavo 107 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė keturi politikai.

Jeigu pataisą pasirašys prezidentas, visiems EP rinkimų sąrašams jau birželį vyksiančiuose rinkimuose bus taikomas vienodas 5 proc. barjeras.

Projektą parengęs Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas anksčiau teigė, kad 2022 metais rengiant Rinkimų kodeksą per neapsižiūrėjimą padaryta klaida, kurią reikia ištaisyti iki EP rinkimų.

Europos Tarybos sprendimas dėl EP rinkimų tvarkos numato, jog Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gali nustatyti balsų ribą mandatams paskirstyti, tačiau ji negali viršyti 5 proc. atiduotų galiojančių balsų.

„Šis pataisymas didelės esmės nekeičia, nes, nepaisant to, kad kartelė yra 5 proc., yra dar toks dalykas, kaip mandatų skirstymo kvota, kuri Lietuvoje dėl mažo mandatų skaičiaus Europos Parlamente yra ženkliai didesnė nei 5 proc. 2014 metais, norint gauti mandatą, reikėjo surinkti 7,98 proc. balsų, 2016 metais – 6,52 procento. 5 proc. riba reiškia, kad ją peržengusi politinė jėga arba koalicija tiesiog dalyvauja skirstant mandatus ir jos kvota yra skaičiuojama“, – aiškino A. Vyšniauskas.

Iki šiol Rinkimų kodeksas numatė, kad EP rinkimuose kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis ar jam prilygintas kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Be to, antradienį patobulinta pagal rinkimų kvotas nepaskirstytų mandatų dalinimo tvarka.

EP rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad tai pirmasis atvejis Lietuvos istorijoje, kai rinkimų sąrašas sudarytas vien iš kandidačių moterų.

Partiją į rinkimus ves jos lyderė I. Budraitė, antru numeriu įrašyta buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja Helga Marija Kauzonė, trečiu – Gamtos tyrimų centro mokslininkė, tyrinėjanti klimato kaitą, Marija Žukovskienė, ketvirtu – viešosios įstaigos „Sienos grupė“ teisininkė, „Gegužės 1-osios profsąjungos“ pirmininkė Emilija Švobaitė, lyderių penketuką baigia romų bendruomenės vadovė Rasma Pažemeckaitė.

Kandidačių dešimtuke taip pat yra aplinkosaugos teisėje besispecializuojanti advokatų kontoros partnerė Vilma Sabaliauskienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos specialistė Anastasija Skunčikaitė, Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigėja Rūta Andriuškevičienė, komunikacijos dėstytoja Inga Laurušonė, gydytoja Danutė Simelienė.

Pasak I. Budraitės, nestandartiniu žingsniu partija siekia paskatinti moterų dalyvavimą politikoje ir atkreipti dėmesį į neigiamas ekonomines bei socialines lyčių disbalanso, priimant politinius sprendimus, pasekmes.

„Moterų Europoje gyvena 5 proc. daugiau nei vyrų, tačiau priimant politinius sprendimus jos dar nėra proporcingai atstovaujamos: moterys sudaro tik 39 proc. visų Europos Parlamento narių skaičiaus, nacionaliniuose valstybių parlamentuose – dar mažiau“, – partijos pranešime teigė jos lyderė.

Moterų Europoje gyvena 5 proc. daugiau nei vyrų, tačiau priimant politinius sprendimus jos dar nėra proporcingai atstovaujamos: moterys sudaro tik 39 proc. visų Europos Parlamento narių skaičiaus, nacionaliniuose valstybių parlamentuose – dar mažiau.

Žaliųjų kandidatės save ir savo rinkimų programą pristatė šiukšlėmis nusėtoje Vilnios upės pakrantėje sostinės Naujosios Vilnios rajone.

„Ši plastiko ir kitomis atliekomis užteršta, neprestižiniu laikomo miegamojo sostinės rajono pakrantė puikiai simbolizuoja viešojo gyvenimo cinizmą. Kostiumuoti politikai žongliruoja tvarumo sąvokomis, iš kabinetų Briuselyje ar Vilniaus centre dėsto apie aplinkosaugos ir lygių galimybių vertybes, tačiau apčiuopiamų darbų nesiima: sprendimai vėluoja, matoma ir nematoma tarša auga, o vilkinimo kainą savo sveikata moka gamta ir gyventojai“, – renginyje tvirtino Žaliųjų partijos pirmininkė.

Po prisistatymo kandidatės švarino paupį, surinko irstančias tekstilės, pakuočių atliekas, statybinį ir techninį laužą.

Partija EP rinkimų programoje ragina laikytis žaliojo kurso, sparčiau reformuoti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektorius, iki 2040 metų atsisakyti iškastinio kuro ir jau šiandien stabdyti naujus naftos ir gamtinių dujų žvalgybos projektus, investuoti į gamtos atkūrimo priemones.

Anot žaliųjų, žemės ūkiui skiriamos ES lėšos turi būti nuosekliai perskirstytos, siekiant padėti ūkininkams pereiti prie tvaresnės maisto gamybos be žmonių sveikatai kenksmingos, gausiai chemizuotos žemdirbystės, paremtos pesticidų naudojimu.

Taip pat raginama mažinti oro taršą plečiant traukinių tinklą, ribojant keliones privačiais lėktuvais ir super jachtomis. Siūloma dėti pastangas pertekliniam pakavimui stabdyti, daiktų remontui ir ilgaamžiškumui garantuoti.

Tarp partijos pažadų – ES gynybos stiprinimas ir veto teisės panaikinimas balsuojant dėl saugumo.

Europos Parlamento rinkimai vyks šių metų birželio 9 dieną.

Lietuvoje balsuoti gali tie ES valstybių narių piliečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje ir pageidauja balsuoti čia rinkdami į EP Lietuvos atstovus, antradienį išplatintame pranešime primena VRK.

Prašymo formą galima užpildyti elektroniniu būdu arba atsiųsti popierinę formą paštu VRK. VRK tuomet įrašys rinkėją į Lietuvos rinkėjų sąrašą ir jo valstybės rinkimų organizatoriams išsiųs prašymą išbraukti rinkėją iš tos šalies rinkėjų sąrašų.

Tokiu atveju, kai ES valstybės narės pilietis pasirinktų balsuoti EP rinkimuose už savo valstybės, kurios pilietis yra, kandidatus, jis turėtų kreiptis į savo šalies instituciją, atsakingą už rinkimų organizavimą.

ES direktyva ir Rinkimų kodeksas numato, kad visi ES valstybių narių piliečiai turi teisę pasirinkti, kurioje valstybėje balsuoti renkant EP narius: Lietuvoje ar valstybėje, kurios pilietybę turi. Tačiau negalima tuose pačiuose rinkimuose balsuoti skirtingose valstybėse, t. y. du kartus.

2019 metais vykusiuose rinkimuose į EP balsavimo teise Lietuvoje pasinaudojo apie 300 ES valstybių narių piliečiai.

Rinkimai į EP vyks birželio 6–9 dienomis. Lietuvoje rinkimai į EP vyks birželio 9 dieną.

Partijos rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius BNS sakė, kad jei V. Blinkevičiūtė apsispręs dar kartą kandidatuoti į Europos Parlamentą, ji būtų įrašyta pirmuoju numeriu.

„Mano, kaip rinkimų štabo vadovo siūlymu, tarybai patvirtinus, partijos pirmininkas nėra reitinguojamas. Ta praktika ir anksčiau egzistavo, ir kitos partijos taip daro“, – teigė štabo vadovas.

Anot jo, socialdemokratų lyderė svarsto kandidatuoti į EP, kur ji dirba nuo 2009 metų.

„Neslėpsime, kad projektavimas su pirmininke tikrai yra, bet dar galutinio atsakymo neturime“, – sakė R. Duchnevičius.

Jo teigimu, pagal LSDP statutą vidinio reitingavimo rezultatai dar bus peržiūrimi pagal lyčių lygybės, jaunimo kvotas ir pan. Be to, politikai dar gali atsiimti savo kandidatūrą.

„Šiuo atveju yra tik pirminis reitinguotas sąrašas, kiek realiai gavo balsų mūsų kandidatai iš abėcėlinio sąrašo, o toliau bus korekcijos. Matome, kad yra daug vyrų, tarp jų bus įterptos kandidatės moterys, dėl to sąrašas keisis. (...) Be to, dešimtuke yra jaunimo kvota, jame būtinai turi būti kandidatas iki 35 metų“, – aiškino LSDP rinkimų štabo vadovas.

Pasibaigus sąrašo reitingavimui, paaiškėjo, kad J. Olekas surinko per 4 tūkst. reitingo balsų, antra likusi parlamentarė Orinta Leiputė gavo beveik 2,9 tūkst. balsų.

Toliau eina buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis (2,6 tūkst.), Seimo narė Rasa Budbergytė (2,2 tūkst.), buvęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (2 tūkst.).

Į pirminį dešimtuką patenka ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, parlamentaras Julius Sabatauskas, Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Galutinis LSDP kandidatų į EP sąrašą ir partijos sprendimas dėl kandidato į prezidentus bus priimtas vasario 3 dieną per partijos konferenciją.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9, Seimo rinkimai – spalio 13 dieną.

Po jo turėtų paaiškėti galutinis kandidatų sąrašas ir jo lyderis.

„Valdybos posėdžio metu bus fiksuojama balsavimo pabaiga ir paaiškės sąrašas“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jis teigė, kad kandidatų eiliškumą dar galės koreguoti partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasitarusi su sąrašo lyderiu.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Rengiamame Laisvės partijos suvažiavime taip pat bus tvirtinamas kandidatas į prezidentus – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis suvažiavimo metu pristatys savo rinkiminę programą, kuri turės būti patvirtinta. D. Žalimą „laisviečiai“ taip pat išrinko lyderiu į EP.

Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, toliau rikiuojasi Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, parlamentarė Monika Ošmianskienė, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė bei ministras Marius Skuodis, Seimo nariai Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius.

Tuo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tarybos renginyje svarstys kandidatus į EP, teiks rekomendacijas dėl jų. Partija taip pat kalbės apie bendruomenės ilgalaikį veiklos planą.

Demokratų skyriai iškėlė 23 kandidatus dalyvauti EP rinkimuose. Daugiausia balsų surinko eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, demokratų lyderis Saulius Skvernelis, Seimo narys Lukas Savickas. Toliau rikiuojasi partijos nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius ir kiti.

Šio kandidatų sąrašo reitingavimas numatomas vasarį.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9 dieną, o spalio 13 dieną – Seimo rinkimai.

Jis su partijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir rinkimų štabo vadovu Luku Savicku surinko daugiausia balsų partijoje, ketvirtadienį pranešė partija.

Kandidatais taip pat siūlomi Seimo nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas.

Sąraše yra ir Vytautas Lamauskas, Toma Karvelytė-Janulionienė, Sigita Lenauskienė, Jonas Mockūnas, Arnoldas Pikžirnis, Fausta Roznytė, Andrius Stasiukynas, Algirdas Stončaitis, Ervinas Šurka, Tomas Tomilinas, Ritas Vaiginas, Mantas Valukonis, Olga Vėbrienė, Dorita Visalgienė.

Su demokratais planuoja kandidatuoti ir buvusi socialdemokratė Irena Šiaulienė.

Šio kandidatų sąrašo reitingavimas numatomas vasarį.

Šeštadienį Kaune „Vardan Lietuvos“ taryba svarstys kandidatus į EP ir bendruomenės ilgalaikį veiklos planą, diskutuos dėl partijos bendruomenės iškeltų kandidatų Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose.

„Lietuvai reikalingas aiškus veiksmų planas, kaip apsisaugoti nuo kaimyninės šalies agresijos, taip pat būtina kalbėtis, o ne regzti intrigas. Negalime žmonių palikti su problemomis tvarkytis vienų – tiek vidaus, tiek užsienio politikoje svarbiausi jų interesai“, – sakė partijos pirmininkas S. Skvernelis.

Rinkimų štabo vadovo L. Savicko teigimu, per tarybos posėdį bus pristatytas dešimties ambicijų planas Lietuvai.

„Tai ilgalaikis mūsų veiklos pagrindas, nubrėšiantis gaires ir kryptis demokratų bendruomenei“, – sakė jis.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančiam Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės- Nielsen pateiktam  nutarimo projektui. Už šį dokumentą balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 23. Toliau Seimo salėje jis bus svarstomas lapkričio 23 d.

Pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės- Nielsen, eiliniai rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą.

Europos Parlamento rinkimai ES valstybėse vyks 2024 m. birželio 6-9 d.

Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimus skelbia ir jų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.

ELTA primena, kad Seimo sprendimu, Lietuvos Prezidento rinkimai bus surengti 2024 metų gegužės 12 d.

2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.