Psichologas Robertas Petruškevičius sako, kad išties yra mamų, kurioms didžiausia šventė – rūpintis savo vaikais. Tokiu atveju reikėtų leisti tą joms ir daryti, net ir Motinos dieną.

„Kita vertus, bent retkarčiais ir tokioms mamoms galima padaryti staigmeną ir pakeisti šventės scenarijų leidžiant pajusti, kad tądien jūs ja rūpinatės, o jai tereikia išsakyti savo norus. O absoliuti dauguma mamų, net neabejoju, būtų labai laimingos, jei tokį rūpestį pajustų kasmet.

Kaip žinoti, ko jūsų mama išties nori? Manau, nesunkiai tą suprasite, tiesiog skirkite tam šiek tiek laiko, stebėkite kūno kalbą. Tikrai neturėtų būti sunku suprasti savo artimiausią žmogų, jei iš tikrųjų to norėsite“, - aiškino pašnekovas.

Pasak jo, pats geriausias tokios šventės scenarijus – leisti mamai pailsėti nuo kasdienių darbų, bet ir būti su ja kartu, neišsiunčiant kur nors poilsiauti ar kaitintis soliariume.

„Galima paprasčiausiai lėkštes išplauti ar pagaminti pietus. Išeiti į miestą, aplankyti restoraną, kavinę, kiną. O gal jūsų mama turi kokią neįprastą svajonę, pavyzdžiui, skristi oro balionu, šokti iš lėktuvo su parašiutu ar pavažinėti kartingais? Žinau moterį, kurią sūnus su vyru pagaliau pasiėmė į žvejybą ir ši buvo išties laiminga. Visokių mamų yra, visaip būna“, - šypsodamasis pasakojo psichologas.

Žmonių elgesio modelius ir jų pokyčius labai gerai jaučiantys prekybininkai  ir paslaugų tiekėjai sako, kad tradicinės Motinos dienos prekės ir toliau dominuoja prekyboje, tačiau pastebima ir kitokių tendencijų.

„Tradiciškai Motinos dienai perkama daug gėlių, tortų, kosmetikos, papuošalų, smulkmenų interjerui papuošti. Bet kasmet matome vis daugiau klientų, kitaip žiūrinčių į šią šventę. Teko girdėti, kad dukros atsiveda mamas į drabužių parduotuves ir tiesiog kardinaliai pakeičia jų stilių, dažnai į gerokai jaunatvišką. Tai būna tikrai maloni staigmena mamoms.

Pas mus veikia parduotuvių ir marškinėlius su specialiu užrašu pasigaminti, tad ir mamos dienos proga vaikai leidžia pajuokauti parinkdami kokį šmaikštesnį užrašą. Mūsų miestelyje dirbantys restoranai, pavyzdžiui „Talutti“, tądien  sulaukia šeimų, gražiai leidžiančių laiką ir gelbėjančių savo mamas nuo virtuvės“, - pasakojo Kaune įsikūrusio prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta.

Pasak pašnekovo, priežastys, kodėl žmonės yra linkę kaupti įvairius daiktus, nors jų nenaudoja metų metus, yra įvairios. Vis tik dažniausiai tokios elgsenos yra išmokstama dar vaikystėje, matant tėvų ar senelių elgesį.

„Anksčiau iš tiesų daug ko trūkdavo, negalėdavai panorėjęs tiesiog įsigyti. Karo, sumaiščių metu kaupimas taip pat turėjo didelę prasmę. Dabar situacija visai kita, bet išmoktas elgesys daro savo. O kai tai eina kartu su žmogaus problemomis, kai jis jaučia dėl kokių nors priežasčių nesaugumą, nerimą, stresą, tai kaupimą jis pasąmoningai suvokia kaip tam tikrą saugumo, kontrolės siekį“, – pasakojo psichologas.

Tačiau, pasak specialisto, tai yra apgaulingas jausmas ir jis ne tik neišsprendžia žmogaus problemų, bet ir gali jas dar labiau pagilinti.

Pasinerdamas į kaupimą žmogus tarsi įsisuka į uždarą ratą. Kyla pavojus užsidaryti savyje, gyventi praeitimi, nebeįsileisti naujų idėjų.

„Pasinerdamas į kaupimą žmogus tarsi įsisuka į uždarą ratą. Kyla pavojus užsidaryti savyje, gyventi praeitimi, nebeįsileisti naujų idėjų. Laiku nesusigriebus ir prisidėjus kitokioms aplinkybėms ar veiksniams, kaupimo manija gali išsivystyti ir į sunkų psichinį sutrikimą, pasireiškiantį nevaldomu šiukšlių tempimu į savo butą ar paverčiant jį nekontroliuojamu naminių gyvūnų veislynu. Apie tokius atvejus neretai perskaitome žiniasklaidoje. Todėl kartas nuo karto reikia priimti ryžtingus sprendimus ir atsikratyti tuo, kas trukdo jums laisvai kvėpuoti. Apsivalydami, atlaisvindami savo gyvenamąją erdvę nuo besiveliančių smulkmenų ir į aplinką įaugusių nereikalingų senienų, mes kartu apvalome ir savo protą, sąmonę. Mintys tampa skaidresnės, ateitis šviesesnė, lengviau priimame naujas galimybes, jaučiame daugiau harmonijos, mokomės disciplinos ir sistemingumo“, – privalumus vardijo pašnekovas.

Kaune prekybos miestelyje „Urmas“ veikiančio Bagažinių turgaus atstovas Jonas Plenta sako, kad čia žmonės daugiausia ir atvyksta vedini būtent tokių tikslų. „Pas mus žmonės atvažiuoja savo automobiliais, atveria bagažines ir parduoda savo nebenaudojamus daiktus dažniausiai už simbolinę kainą, nes svarbu pats procesas. Vis tik tokioje prekyboje galėtume įžvelgti net tris naudingus dalykus. Pirma, nebenaudojamas daiktas neužima vietos nei jūsų namuose, nei jūsų galvoje, nes nebereikia daugiau svarstyti „o gal dar prireiks“. Antra, parduodami jūs gaunate tam tikrą sumą pinigų, kurią galite panaudoti tam, ko šiuo metu jums tikrai reikia. Trečia, jei daiktą kažkas perka, vadinasi jis kažkam dar reikalingas ir vietoj to, kad gulėtų pas jus nenaudojamas“, – vardijo J. Plenta. Jei žmonės patys nenori stovėti turguje ir pardavinėti, jie neretai perduoda ar parduoda už simbolinę kainą savo daiktus tiems, kurie patys čia prekiauja.

Beje, psichologas R. Petruškevičius sako, kad dalyvavimas nereikalingo daikto pardavimo ar atidavimo procese jo savininkui taip pat yra naudingas.

„Tokiu būdu jūs ne tik atsikratote tam tikra našta, bet ir matote, kad suteikiate kažkam džiaugsmo, padarote gerą darbą atiduodami ar parduodami už nedidelę kainą. Jums tai taip pat kelią teigiamas emocijas. Jei vykstate į turgų ir ten parduodate, matau čia dar vieną pliusą – jūs bendraujate su žmonėmis, stiprinate savo socializaciją. Tai ypač svarbu tada, jei jaučiate, kad „šiukšlės“ užvaldo ne tik jūsų namus, bet ir mintis. Jei pastebite, kad įsisukate į mano jau minėtą uždarumo ir gyvenimo praeitimi ratą. O jei matote, kad pats su tuo nesusitvarkysite, kreipkitės pagalbos į specialistus“, – sakė R. Petruškevičius.