Uostamiesčio publikai pažįstami

Dviejų ryškių vilniečių meninių kolektyvų koncerte solo partijas dainuos du su Klaipėda susiję solistai. Tai Lina Dambrauskaitė (sopranas) ir Tadas Girininkas (bosas). Afišoje įvardytos keturių programoje skambėsiančių autorių – Heinricho Biberio, Osvaldo Golijovo, Algirdo Martinaičio ir Donato Zakaro – kūrinių pavardės.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras buvo įkurtas 1994 m. pripažinto altininko, dirigento, muzikologo Donato Katkaus iniciatyva. 2018 m. orkestro meno vadovu ir dirigentu tapo Modestas Barkauskas. Orkestras yra laukiamas svečias Lietuvos ir Europos koncertų salėse. Universalumu ir turtinga menine vaizduote pasižymintis stygininkų kolektyvas dažnai pasirodo ir Klaipėdos koncertų salėje.

Su choru „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas) Klaipėdos koncertų salės publika taip pat gerai pažįstama. Jis dažniausiai čia pristato ypatinga skambesio kokybe ir profesionalumu išsiskiriančias šiuolaikinės muzikos programas. „Jaunos muzikos“ interpretuojama Davido Lango, Arvo Pärto ir choro meninio lyderio, pripažinto kompozitoriaus ir dirigento V. Augustino muzika palieka pačius stipriausius ir ilgam išliekančius įspūdžius.

Vainikuos D. Zakaro „Magnificat“

Šio koncerto pirmoje dalyje Šv. Kristoforo kamerinis orkestras atliks H. Biberio, O. Golijovo ir A. Martinaičio kūrinius. Pagal pastarojo kūrėjo opusą „Rojaus paukščiai“ pavadinta visa koncertinė programa. Tai A. Martinaičio ankstyvojo kūrybos laikotarpio kūrinys iš taip vadinamo „Gyvosios gamtos ciklo“, pasižymintis ne tik neoromantišku jausmingumu, bet ir repetatyviu charakteriu. Jis buvo sukurtas elektrinei violončelei ir fonogramai beveik prieš keturis dešimtmečius. 2016 m. „Rojaus paukščiai“ buvo aranžuoti styginių orkestro sudėčiai, šią versiją publika išgirs būsimame koncerte.

Po pertraukos Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, choro „Jauna muzika“ ir solistų L. Dambrauskaitės bei T. Girininko atliekamas suskambės įspūdingas kompozitoriaus ir choro dirigento D. Zakaro „Magnificat“.

Kūrinio anotacijoje autorius teigė: „Magnificat“ rašiau XX Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivaliui, kuris 2018 m. vyko Klaipėdoje. Kūrinį inicijavo ir užsakė Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“. Vienas gražiausių kūrinių man yra J. S. Bacho „Magnificat“. Galima sakyti, kad savo kūrinį rašiau įkvėptas Didžiojo Meistro. Džiaugiuosi, kad mano „Magnificat“ jau ne kartą buvo atliktas ir prigijo tiek mėgėjų, tiek profesionalių kolektyvų repertuare.“

Užaugo Klaipėdoje

Beje, D. Zakaras užaugo Klaipėdoje, mokėsi E. Balsio menų gimnazijoje chorinio dirigavimo specialybės, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“ ir Klaipėdos chore „Aukuras“. Vėliau baigė chorinio dirigavimo ir kompozicijos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

D. Zakaro kūrinį atliksiantis solistas T. Girininkas taip pat mokėsi Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijoje. Dabar jis yra vienas tituluočiausių Lietuvos bosų, laukiamas solistas įvairiuose Europos operos teatruose ir koncertų salėse. 2021-aisiais jis buvo tituluotas geriausiu metų operos solistu ir apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

L. Dambrauskaitė gimė ir vaikystę praleido Klaipėdoje. Vokalo studijas ji pradėjo Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o vėliau tobulinosi Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Pastaruoju metu ji dažai dainuoja operos spektakliuose ir koncertuose Šveicarijoje, Austrijoje ir, žinoma, Lietuvoje. 2022 m. jos talentas buvo įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi.

Visų atlikėjų įkvėptai interpretuojama įstabaus grožio D. Zakaro kompozicija užbaigs šį koncertą, sukurdama šviesią nuotaiką.

Romane „Penki pirštai“ penkiametės Lauros lūpomis pasakojama jos ir jos jaunų tėvų sugrįžimo iš tremties Sibire istorija. Šeima apsigyvena savo buvusiuose namuose, tik dabar jau sovietinėje tikrovėje. Ši knyga – apie žmonių išgyventą siaubą ir laukiančius sunkumus.

Po didelės šio romano sėkmės M. Zālīte žadėjo parašyti tęsinį, ir praėjus penkeriems metams – 2018-aisiais išleido „Rojaus paukščius“. Čia skaitytojams jau pažįstamai pagrindinei veikėjai Laurai dešimt metų, o istorija rutuliojama N. Chruščiovo valdymo laikais, per vadinamąjį Atšilimą.

„Iš Upytės į Šaltinius Laura atnešė beržo tošies atviruką. Jis kaip tikras pašto atvirukas, net pašto ženklas užklijuotas. Iš kurgi Laurai žinoti, kad beržo tošies atvirukai atkeliauja iš Sibiro? Ant jų prirašyta meilių žodžių ir šiltų sveikinimų. Laurai atrodė, kad jie atsiųsti iš kokios laimės žemės, kurioje visi pilni meilės ir linki tik gero, iš kažkokios vietos, kurioje daug saulės ir džiaugsmo ir didžiulė, didžiulė šviesa. Tik ne iš Sibiro“ (p. 65).

Pasak autorės, žodis „rojus“ pavadinime turi ir ironišką prasmę, ir vartojamas apibūdinti pagrindinės veikėjos svajonėms ir idealams. Laurai apverstas sovietinis pasaulis atrodo niūrus ir bauginantis – M. Zālīte nevengia natūralistinių scenų, tikslių, iškalbingų ir sukrečiančių detalių. Tačiau kad ir kokia šiurpi atrodo to meto tikrovė, kūrinys persmelktas šilumos ir vidinės šviesos – kaip ir dauguma gerų knygų, kuriose pasakotojai – mažieji. „Rojaus paukščių“ pasakojimas ir komiškas, ir tragiškas – dešimtmetė kritiškai nevertina suaugusiųjų veiksmų, ji juos priima veikiau kaip normą, užtat skaitytojui skleidžiasi absurdo kupinas pasaulis – sovietinio kaimo tikrovė antroje XX amžiaus pusėje. Autorė neapsiriboja vien ano meto tikrovės vaizdavimu ir sovietų sistemos kritika, ji skvarbiu žvilgsniu žvelgia į pačią žmogaus prigimtį.

Leidėjų nuotr.

M. Zālīte – viena žymiausių Latvijos rašytojų. Gimė 1952 m. Krasnojarsko krašte, tremtinių šeimoje. 1956-aisiais šeima grįžo į Latviją. M. Zālīte studijavo latvių filologiją Latvijos valstybiniame universitete, išleido keletą poezijos rinkinių, o devintajame dešimtmetyje pasuko į dramą – parašė labai populiarių miuziklų ir operų libretus: Z. Liepinios roko operai „Lačplėsis“, R. Paulo miuziklui „Miško gulbės“, J. Lūseno miuziklui „Indrikio kronika“ ir kt. Rašytoja apdovanota Trijų žvaigždžių ordinu ir Pripažinimo kryžiumi, ji yra Latvijos mokslų akademijos narė.

Visą rašytojos kūrybinę karjerą stipriai paveikė vaikystės prisiminimai, kurie, kritikų vertinimu, geriausiai atskleisti jos autobiografiniuose romanuose „Penki pirštai“ (geriausias 2013 m. prozos kūrinys Latvijoje) ir „Rojaus paukščiai“. Rašytoja įvertinta daugybe literatūros premijų, tarp jų – Andrėjaus Upyčio, Ojaro Vaciečio, Aspazijos, J. G. Herderio (Vokietija).

Šventinio vakaro pradžioje skambės lietuvių kompozitoriaus Algirdo Martinaičio kūrinys „Rojaus paukščiai“. Pasak autoriaus, muzikoje jis naudoja ritmines muzikines detales, kurios yra susietos su indų raga. „Galbūt per tai – per ritminį judėjimą, ypatingą atmosferą, virpėjimą, meditaciją – klausytojas nuteikiamas nusiraminimui ir ramiam kūrinio išklausymui. Man malonu, kad tas kūrinys bus atliekamas Filharmonijos sezono pradžiai – su „Rojaus paukščiais“ yra smagu ir toliau skristi visą sezoną“, – sako kompozitorius.

Lietuvos kamerinis orkestras atliks „Rojaus paukščių“ versiją styginių orkestrui, apie kurią pats autorius kalba: „Šis kūrinys 1981 metais buvo parašytas elektrinei violončelei ir fonogramai. Ilgainiui tenka peržiūrėti ankstesnius opusus: kartais randant juose „jaunystės klaidų“, kartais atlikėjai pageidauja naujo varianto. Apie versiją styginių orkestrui mąsčiau ir anksčiau. Dabartinėje „Rojaus paukščių“ muzikoje atsirado daugiau ritminio judesio, orkestro linijų, „margaplunksniškumo“, kurio rojuje niekada nebus per daug. Ir klausytojai juk laukia „pamaloninimo“ garsais, o gal net ir vyliaus?“

Muzikologė Laimutė Ligeikaitė primena, kad „atlikti A. Martinaičio kūrinius nepaprastai sunku, nes reikia groti ne vien natas, o tos natos reiškia ne vien garsą. Jo kūryba reikalauja turėti bent kiek adekvačios patirties, žinoti kontekstą, ir ne vien muzikinį.“ Bet juk „Rojaus paukščius“ atliks Lietuvos kamerinis orkestras!

Pirmoje koncerto dalyje dar skambės Wolfgango Amadeaus Mozarto Simfonija Nr. 29 A-dur. Šią simfoniją Mozartas sukūrė būdamas aštuoniolikos. Tai viena iš populiariausių jo ankstyvųjų, Zalcburgo laikotarpio kompozicijų: grįžęs iš Vienos, kur viešėjo su tėvu, Mozartas parašė šią tobulos formos, meistriškos faktūros simfoniją.

Antroje dalyje skambės Niccolò Paganini Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 D-dur, op. 6. Verta prisiminti, kad Paganini buvo ne tik iškilus smuiko virtuozas, bet ir naujo – romantinio – atlikimo stiliaus pradininkas. Penki jo smuiko koncertai žymi svarbų šio žanro raidos etapą. Jų stiliui būdinga spalvinga harmonija, italų folkloru ir ritmais pagrįstas melodingumas, improvizaciškumas, romantinis polėkis. Tobulai išmanęs instrumento galimybes Paganini neregėtai drąsiai naudojo visus grojimo smuiku technikos būdus, jo novatoriški kūriniai labai paveikė instrumentinio koncerto žanro raidą. Virtuozišką, 1811 m. sukurtą Pirmąjį koncertą grieš mūsų ir viso pasaulio publikos itin vertinamas emocionalusis smuikininkas Sergejus Krylovas.

Filharmonijos sezono pradžios koncertas „Rojaus paukščiai“ vyks rugsėjo 28 d., šeštadienį, 19 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje.