„Susisiekimo ministerija laikosi 2018–2019 m. suformuotos pozicijos, kad rombo formos horizontalusis ženklinimas neturi būti naudojamas Lietuvos keliuose ir nepritaria siūlymui juo papildyti KET“, – teigiama ministerijos BNS atsiųstame komentare.

Pasak ministerijos, Kaune prie perėjų naudojami rombai vizualiai yra panašūs į pagrindinį kelią žymintį kelio ženklą, todėl gali būti su juo painiojami ar laikomo jo horizontaliojo ženklinimo atitikmeniu.

„Tokiu atveju kyla grėsmė, kad dėl minėto ženklinimo gali sudaryti konfliktinės situacijos eisme ir kilti grėsmė eismo saugai“, – teigia ministerijos specialistai.

Jie atkreipia dėmesį, kad Europoje Vienos konvencija yra reglamentuoti trikampio formos įspėjamieji kelio ženklai.

„Pažymėtina, kad tai, kas naudojama Šiaurės Amerikos ir Azijos šalyse ar kitur, nebūtinai bus suderinama su Vienos konvencijoje nustatyta kelio ženklų ir ženklinimo sistema, pritaikoma Europoje, ir turės teigiamos įtakos eismo saugai“, – teigia ministerija.

Kaunas mato neabejotiną naudą, ministerija – ne

Kauno savivaldybė teigia, jog kelerių metų avaringumo mažėjimas yra nenuginčijamas įrodymas, kad rombai mieste pasiteisino. Vis dėlto ministerija teigia, kad tai šios priemonės naudingumo neįrodo.

Pasak Kauno miesto savivaldybės, Lyginant 2016–2017 metus, kai tokio ženklinimo dar nebuvo, ir 2018–2019 metus, įdiegus papildomus simbolius, užfiksuotas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.

„Statistika ir skaičiai kalba patys už save. Niekas nepaneigs, kad būtent ši naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne vieną dešimtį jų“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vis dėlto Susisiekimo ministerija tokiais teiginiais abejoja. Jie atkreipia dėmesį, kad Kaune per šį laikotarpį buvo diegiamos ir kitos eismo saugumą gerinančios priemonės, ir būtent jos, ministerijos nuomone, nulėmė gerėjančią situaciją Kauno gatvėse.

Ministerijos duomenimis, 2018 metais pati Kauno savivaldybė skelbė apie pastaraisiais metais skirtą ypatingą dėmesį pėsčiųjų saugumui: įrengusi 100 pėsčiųjų saugumo salelių, kryptinį apšvietimą daugiau nei 500 pėsčiųjų perėjų ir kitas priemones.

„Kauno miesto savivaldybė nepateikė pagrindimo, kad gerėjantys pėsčiųjų avaringumo rezultatai galėjo būti pasiekti išskirtinai dėl naujo ženklinimo (rombų), o ne dėl kartu įgyvendintų kitų veiksmingų ir pripažintų priemonių“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Tuo tarpu rombų veiksmingumas, Susisiekimo ministerijos specialistų teigimu, „nėra pagrįstas jokiais tyrimais, studijomis, analizėmis, Europos valstybių gerąja praktika ir už eismo saugą atsakingų institucijų rekomendacijomis“.

BNS paklausus savivaldybės, kaip buvo įvertintas rombų veiksmingumas, ji nurodė, kad šiais ženklais pažymėtos visos Kaune esančios perėjos, todėl vertinamas yra įvykių skaičius prieš rombų ženklinimo įvedimą ir po jo.

Kauno savivaldybė pripažino, kad per tą laiką buvo atliekamos ir kitos eismo saugumo pagerinimo priemonės, bet pabrėžė, kad situacijos gerėjimas pastebėtas tik po rombų atsiradimo.

„Ženklus eismo įvykių skaičiaus mažėjimas perėjose pastebėtas po rombo formos simbolių taikymo. Žinoma, tam įtakos turėjo daug veiksnių, bet vadinamųjų rombų nauda mes taip pat neabejojame. Jeigu toks sprendimas gali prisidėti išsaugant žmonių gyvybes, esame nusiteikę pasistengti dėl jo įteisinimo“, – teigiama savivaldybės atsakyme.

Rombo formos simbolis ant kelio dangos žymi 30 metrų atstumą iki perėjos, kas atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu. Antrasis, artimesnis, rombas reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos liko 15 metrų.

Kauno savivaldybė BNS anksčiau yra informavusi, jog vieno tokio ženklo nupiešimas kainuoja 31 eurą.

Savivaldybė pranešė kreipusis į Susisiekimo ministeriją siūlydama šį ženklinimą įteisinti, argumentuodama tuo, jog per pastaruosius kelerius metus, kai pasirodė šie ženklai, Kauno gatvėse ypatingai sumažėjo eismo nelaimių pėsčiųjų perėjose.

Rombo formos simbolis ant kelio dangos žymi 30 metrų atstumą iki perėjos, kas atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu. Antrasis, artimesnis, rombas reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos liko 15 metrų.

KET šių simbolių nereglamentuoja ir Susisiekimo ministerija anksčiau yra raginusi Kauno savivaldybę jų atsisakyti, nes šie gali klaidinti vairuotojus.

Savivaldybė šio ženklinimo naudingumą argumentuoja tuo, jog pradėjus jį naudoti mieste gerokai sumažėjo avarijų.

Siūlau patraukti asmenines ambicijas į šalį.

„Žinome, jog kai kuriems valdžios atstovams tokia priemonė nepriimtina ir atrodo netinkama. Tačiau siūlau patraukti asmenines ambicijas į šalį“, – Kauno savivaldybės pranešime sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. 

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Paulius Kero, toks kelio ženklinimas yra patikrintas svetur ir sėkmingai veikia jau ne vieną dešimtmetį.

Papildomas kelio ženklinimas padeda pėstiesiems ir vairuotojams uoliau vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus, efektyviau užtikrina saugaus eismo organizavimą bei sumažina eismo įvykių skaičių.

Susisiekimo ministerija BNS anksčiau yra informavusi, jog tokio ženklo įteisinimui nepritartų ir ragino savivaldybes pirmiausia imtis kitų saugumo priemonių perėjose.

Savivaldybės atstovai tikino viską darę dėl eismo saugumo, bet tokia vietos valdininkų savivalė sulaukė kritikos – specialistų įsitikinimu, šalies keliuose ženklinimo, nenumatyto Kelių eismo taisyklėse, neturėtų būti.

Susisiekimo ministerija reikalavo kelis šimtus rombų panaikinti, bet Kauno valdininkai įsitikinę, kad tai daryti nėra reikalo, nes nestandartinis sprendimas pasiteisino.

„Skaičiavome 200 perėjų, kurios jau yra paženklintos, įvykusius eismo įvykius ir matome, kad lyginant su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu eismo įvykių skaičius sumažėjo beveik 40 proc. Turiu omenyje eismo įvykius, kurių metu pėsčiųjų perėjose buvo „užvažiuota“ ant pėsčiojo“, – sako  Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Kauno savivaldybė Susisiekimo ministerijai siūlo tokį ženklinimą ne kaip privalomą, o papildomą  įtraukti į Kelių eismo taisykles.

Susisiekimo ministerijos atstovo Vidmanto Pumpučio teigimu, buvo kreiptasi ir į tarptautines organizacijas dėl tokio simbolio naudojimo, sulaukta neigiamos Jungtinių Tautų atstovų nuomonės.

Vadinamieji rombai iki pėsčiųjų perėjos įrengti 15 ir 30 metrų atstumu. Didžiausias skaičius rodo automobilio važiuojančio 50 km per valandą greičiu stabdymo kelią. Jei automobilis važiuoja per rombus nemažindamas greičio – įžengti į perėją nesaugu.

Tokį ženklinimą Kauno valdžia sako pasirinkusi neatsitiktinai, esą sprendimas priimtas remiantis užsienio šalių patirtimi. Rombo simbolis kaip įspėjamasis ženklas naudojamas JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, kitose šalyse.

Ar rombai – originalu?

Kaunas originalus daug kuo: savita art deco architektūra, drabužių dizainu (vienu metu dizaineris Modestas Vasiliauskas kaip patrakęs kūrė sukneles iš monetų, kankorėžių, alaus butelių kamštelių), ir, be jokios abejonės, – versliu gyvenimo būdu. Sovietmečiu daugiausiai milicijos sugautų ir perduotų sovietiniam teisingumui spekuliantų (taip buvo vadinami verslo pradininkai sovietų imperijoje) buvo ne kur kitur, o Kaune.

Originalumas, gebėjimas išsiskirti iš pilkos minios – pagirtina savybė, tačiau kitaip savitumas vertinamas, kai kalbama apie Kelių eismo taisykles ir apskritai įstatymus, kurie visoje šalyje turėtų būti vienodi.

Šiandien niekur kitur Lietuvoje, išskyrus Kauną, nepamatysime rombais sužymėtų gatvių. Šie neįprasti ženklai atsirado maždaug tuo metu, kai į Lietuvą atvyko popiežius Pranciškus, todėl pasigirdo nuomonių, kad taip pažymėtas kelias, kuriuo turės važiuoti Šventasis Tėvas. Tačiau popiežius atvyko ir vėl išvyko, o rombai Kauno gatvėse liko.

Taisyklės nenumato

Jie nieko bendro su Šventuoju Sostu neturi. 15 ir 30 m atstumu prieš pėsčiųjų perėjas nupiešti rombai nurodo atstumą iki pėsčiųjų perėjos, lygų automobilio stabdymo keliui skirtą laiką, įskaitant ir vairuotojo reakciją. Jei link perėjos artėjantis automobilis nemažindamas greičio jau yra pravažiavęs pirmąjį iš rombų, pėsčiajam tai yra signalas, kad į perėją įžengti nesaugu.

Sumanymas, be jokios abejonės, teisingas, miesto valdžia privalo rūpintis gyventojų saugumu, taip pat – ir eismo dalyvių, bet viena bėda – toks kelių žymėjimas Lietuvoje patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (KET) nenumatytas. Ne tik Lietuvos, bet ir visose ES šalyse galiojančiose Kelių eismo taisyklėse.

Rombo simbolis, kitur dar vadinamas deimantu, kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis yra naudojamas JAV, Kanadoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje ir kai kuriose kitose šalyse. O štai ES KET nėra.

Idėjų stabdyti nereikia

Kauniečiai, garsėjantys ne tik savo patriotiškumu ir meile "Žalgiriui", bet ir savo sąmoju, apie tų rombų atsiradimą jau sukūrė anekdotą primenančią istoriją. Esą Kauno valdžia, apsilankiusi Japonijoje ir pamačiusi tokius rombus, pagalvojo, kad galioja kaip privalomi visame pasaulyje, todėl ir suskubo juos piešti.

Sąmojingumas, juokas, gera nuotaika ilgina gyvenimą, tačiau kalbant rimtai, šiuo atveju greitį artėjant perėjai sumažinti perspėjantys ženklai yra teisinga idėja, bet ji nebuvo derinta su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Eismo dalyviai nebuvo tinkamai informuoti, ką reiškia šie ženklai, todėl užuot užtikrinus didesnį eismo saugumą, galima sulaukti ir neigiamų padarinių. Ir apskritai atskiruose valstybės miestuose juk neturėtų galioti kitokios eismo taisyklės, net jei jos ir geresnės negu visoje šalyje. Priešingu atveju atsiras precendentas skirtingiems įstatymams, peržengiantiems vietos savivaldos kompetencijas.

Tarkime, sumanys kurio nors miesto vadovas griežčiau kovoti su vagystėmis, kas iš esmės labai sveikintina, ir vietoj Lietuvoje galiojančios teisinės bazės nuspręs įdiegti labai veiksmingą Saudo Arabijos praktiką kapoti rankas vagims. Skirtingų taisyklių taikymas, mano nuomone, veda į chaosą, tačiau inovatyvių idėjų stabdyti nereikia.

Jei Kaunas lenkia laikmetį, reikia iš jo imti pavyzdį ir operatyviai įdiegti naujoves, gebančias užtikrinti geresnį eismo dalyvių saugumą, teikiant pasiūlymus Vyriausybei dėl atitinkamų KET pakeitimų.

Neturėtų būti

Vasaros pabaigoje Kauno gatvėse atsirado naujas ženklinimas – rombai, žymintys atstumą iki pėsčiųjų perėjos. Miesto valdininkai aiškino, kad šie ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 m, tad toks horizontalusis ženklinimas turi atkreipti ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.

"30 m – būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį. Žinoma, jeigu neviršija greičio. Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį ir matydami, kad vairuotojas pravažiavo rombą nesulėtinęs greičio, suvokti, kad toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku", – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.

Tačiau Susisiekimo ministerija laikosi kitokios pozicijos. Šios institucijos specialistai įsitikinę, kad šalies keliuose neturėtų būti jokių ženklinimų, kurie nėra numatyti Kelių eismo taisyklėse (KET). Visoje Lietuvoje turi veikti vienodos taisyklės, kurias suprastų visi vairuotojai.

"Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymu, rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir eismo organizavimu miestuose yra įpareigotos savivaldybės.

Susisiekimo ministerijos nuomone, eismo organizatorių iniciatyva ieškoti naujų, modernių būdų ar priemonių eismo saugai užtikrinti ir papildomai įspėti eismo dalyvius apie pavojingus kelių ruožus yra sveikintina, tačiau naudojamos priemonės turi būti pagrįstos tam tikrais moksliniais tyrimais, pripažintos kaip pasiteisinusi geroji praktika kitose valstybėse, rekomenduojamos eismo sauga besirūpinančių organizacijų ir vienodai aiškios ir suprantamos visiems eismo dalyviams, iš kitų šalies miestų ar valstybių atvykstantiems asmenims ir juo labiau už eismo saugą atsakingoms institucijoms", – teigiama "Kauno dienai" atsiųstame atsakyme.

Pasak ministerijos atstovų, eismo saugos požiūriu, yra nepriimtina, kai keliuose naudojamų papildomų įspėjamųjų priemonių reikšmė gali būti painiojama su esamomis eismo reguliavimo priemonėmis (kelio ženklais, kelių ženklinimu ir kt.), joms prieštarauti ir tokiu būdu klaidinti vairuotojus, blaškyti, atitraukti jų dėmesį nuo nustatytos eismo tvarkos.

Rombo formos ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 m, tad tai turi atkreipti ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.

"Mūsų nuomone, miestuose matoma atvejų, kad eismo saugos užtikrinimo pėsčiųjų perėjose siekiama ne visų pirma išpildant teisės aktuose nustatytas pėsčiųjų perėjimo įrengimo taisyklių nuostatas, bet ieškant kitų būdų atkreipti vairuotojų dėmesį į esminių teisės aktų nuostatų neatitinkančią pėsčiųjų perėją, laikytini ydinga praktika. Manome, kad keliuose nustatoma eismo tvarka ir papildomos nereglamentuotos priemonės eismo saugai užtikrinti turi būti aiškios ir lengvai suprantamos eismo dalyviams ir be specialių institucijų išaiškinimų bei komentarų", – toliau dėstoma komentare.

Susisiekimo ministerijos atstovai patikino, kad Kauno gatvėse atsiradę rombai nėra reglamentuoti KET ir gali būti painiojami su pirmumo kelio ženklu Nr. 201 "Pagrindinis kelias", taip pat toks žymėjimas gali būti laikoma jo horizontaliojo ženklinimo atitikmeniu ar kitaip interpretuojama KET kontekste.

"Tokiu atveju, kyla grėsmė, kad dėl minėto ženklinimo gali susidaryti konfliktinių situacijų ir kilti grėsmė eismo saugai. Atsižvelgdami į tai, kad Kauno mieste naudojamo rombo formos horizontaliojo ženklinimo veiksmingumas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, nėra vienodai suprantamas eismo dalyviams ir gali juos klaidinti, siūlome Kauno miesto savivaldybei atsisakyti šio ženklinimo naudojimo Kauno gatvėse", – rekomendavo ministerijos eismo specialistai.

Sprendimas pasiteisino?

Kauno miesto savivaldybė neketina atsisakyti planų rombais paženklinti visas mieste esančias pėsčiųjų perėjas. Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas P.Keras toliau tikina, kad teisės aktai nenumato savivaldybėms pareigos derinti eismo organizavimo sprendimus su kitomis institucijomis. Prieš diegiant naujoves gatvėse, savivaldybės specialistai esą visada bendradarbiauja su Kauno miesto Kelių policija.

"Kol kas nebuvo susiformavusios praktikos vienus ar kitus priimamus sprendimus derinti su Susisiekimo ministerija, tačiau visada stengiamės atsižvelgti į specialistų išsakomas pastabas. Labai gerai, kad diskutuojame aktualia pėsčiųjų saugumo problemos tema, nes vien jau tai atkreipia visų gyventojų dėmesį į būtinybę perėjoje būti atidesniems ir patiems pėstiesiems.

Taip pat labai tikimės, kad diskusija neapsiribos siūlymais drausti ar riboti vieną ar kitą pasiūlytą priemonę, bet iš esmės ieškosime naujų inovatyvių sprendimų, taip pat jau pasiteisinusių kitose šalyse. Minimas rombo, ar užsienio literatūroje dažniau vadinamas "deimanto", simbolis daugelyje pasaulio šalių naudojamas kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis. Taip pat ir įspėti apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos. Jei kelių eismo taisyklėse būtų pasiūlytas kitoks simbolis, atliekantis tą pačią funkciją, – mielai naudotume KET numatytąjį", – sakė savivaldybės eismo specialistas.

Paulius Keras/Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis tikino, kad diegiamos saugumo priemonės duoda aiškią naudą, nes pėsčiųjų perėjose sumažėja sužeistų žmonių skaičius.

"Lietuvoje nėra pirmas atvejis, kai eismo saugumui didinti panaudojamos papildomos priemonės nereglamentuotos kelių eismo taisyklėse. Kasmet prie perėjų ženklinami akcijos "Apsaugok mane" ženklai, taip pat įrengiamos išmaniosios perėjos su LED signalizacija, kuri taip pat nėra tiksliai reglamentuota KET, tačiau šių priemonių taikymas Kaune leido penkis kartus sumažinti nelaimių pėsčiųjų perėjose skaičių. Kol kas galime pasidžiaugti, kad, Kauno Kelių policijos duomenimis, naujuoju simboliu paženklintose perėjose dar nėra įvykęs nė vienas eismo įvykis, kuriame būtų nukentėję pėstieji", – statistiką pateikė P.Keras.

"Kauno diena" pasidomėjo, kiek miestui kainavo įrengti naujuosius rombo formos kelio ženklus, tačiau Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas konkrečių sumų nepasakė.

"Sunku įvardinti konkretų skaičių, nes procesas tik prasidėjęs, tačiau papildomo simbolio ženklinimo plotas sudaro tik apie penktadalį pėsčiųjų perėjos ženklinamo paviršiaus, todėl bendram ženklinamam gatvės paviršiaus plotui esminės įtakos neturės", – sakė jis.

Siūlome Kauno miesto savivaldybei atsisakyti šio ženklinimo naudojimo Kauno gatvėse.

Klaidina vairuotojus

"Kauno diena" yra skelbusi, kad prie pėsčiųjų perėjų nubraižyti rombai klaidina dalį vairuotojų. Jie tokį ženklinimą sieja su pagrindiniu keliu, tačiau yra vietų, kai stacionarūs kelio ženklai iš karto nurodo, kad kelias šalutinis, o ne pagrindinis.

"Aš tikrai nežinau, ką tie rombai reiškia. Keista, kad Kaunas bando išrasti savitas KET. Aš galvojau, kad visoje Lietuvoje galioja ta pati eismo tvarka, bet pasirodo yra kitaip. Kai pirmuosius rombus pamačiau, pagalvojau apie KET pakeitimus, pradėjau dairytis, gal yra kokia lentelė, kuri paaiškintų tokio žymėjimo reikšmę, tačiau dešinėje pusėje, kur paprastai yra visi ženklai ar kita informacija, jokio paaiškinimo neradau", – savo nuomonę apie prie pėsčiųjų perėjų nubraižytus rombus išsakė vairuotojas Juozas.

"Daug važinėju, tačiau tokio ženklinimo niekur nesu matęs. Jis visiškai neaiškus ir nelogiškas. Vienoje vietoje buvo pažymėti tie rombai, galvojau, kad važiuoju pagrindiniu keliu, nes KET yra vienintelis rombo formos ženklas, nurodantis, kad yra pagrindinis kelias. Tačiau staiga pamačiau, kad esu šalutiniame kelyje. Apie tai informavo ant stulpų pakabinti trikampiai. Likau nesupratęs, ar mano pirmumas, ar ne. Gerai, kad prieš sankryžą pristabdžiau, o ne važiavau kaip pagrindiniu keliu", – apie tai, kaip rombai suklaidino, pasakojo kitame mieste gyvenantis Linas.

Žmonės diskutavo, jog gera idėja iš anksto vairuotojus įspėti apie artėjančią pėsčiųjų perėją, tačiau tai galima padaryti neklaidinančiais būdais. Vairuotojai siūlė prieš perėjas braižyti ne rombus, o linijas, taip pratęsiant pačias perėjas. Taip pat buvo siūlymų ant kelio dangos užrašyti skaičius, kurie nurodytų likusį atstumą iki perėjos, tai, anot vairuotojų, atkreiptų dėmesį ir įspėtų apie artėjančią perėją.

Kliuvo ir kitoms iniciatyvoms

Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad miestuose neturėtų būti ir kitokių neaiškių ženklinimų. Atstovai pastebėjo, kad Kaune egzistuojančios "Kiss and Ride" stotelės, skirtos tėvams saugiai iš automobilio išleisti vaikus į mokyklą, taip pat nėra visiems suprantamos.

"Atsižvelgiant į pastaruoju metu Susisiekimo ministerijoje gaunamus paklausimus, nerimą ir pagrįstą susirūpinimą kelia tendencija, kai savivaldybės gatvėse įrengia papildomas teisės aktuose nereglamentuotas priemones (pvz. ženklinimas "Draugiška gatvė", K+R ir pan.), kurių paskirtis kelyje ir reikšmė suprantama tik šių priemonių iniciatoriams", – savivaldybėms kritiką žėrė ministerija.

P.Keras aiškino, kad "Kiss and Ride" kaip ir "Park and Ride", "Bike and Ride" ir pan. ženklai yra visiškai įprasta priemonė visoje Europoje. Anot jo, toks ženklinimas jau seniai naudojamas ir kituose Lietuvos miestuose, ne tik Kaune, todėl jis tikrai daug kam pažįstamas ir suprantamas.

"Esame siūlę Susisiekimo ministerijai rasti ir įteisinti lietuvišką ir visiems priimtiną bei suprantamą šio kelionės būdo ženklinimą, kurį mielai naudotumėme Kaune. Kol šie ženklai nėra aiškiai reglamentuoti Lietuvos teisės aktuose, naudojame visoje Europoje žinomą ir suprantamą ženklinimą, nes tai pasiteisinęs ir dažnai vienintelis efektyvus sprendimas miestuose.

Sulaukiame vis daugiau mokymo įstaigų bei kitų organizacijų prašymų įrengti "Kiss and Ride" aikšteles. Taip pat jaučiame palaikymą dėl pasiūlyto nestandartinio sprendimo, ypač kad mėginame atkreipti pėsčiųjų dėmesį į būtinybę patiems pėstiesiems įsitikinti savo saugumu prieš įžengiant į pėsčiųjų perėją", – tikino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.