-
Teigia, kad rombai Kauno gatvėse pasiteisino: pirmasis pusmetis – be aukų 29
Pasiteisinusi naujovė – rombai
„Prieš keturis metus, ženkliai pagerėjus Kauno gatvių būklei, pasipylė avarijos. Tuomet išsikėlėme tikslą maksimaliai užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Avarijos, kuriose sužeidžiami ar žūsta pėstieji yra pačios skaudžiausios, todėl ypatingą dėmesį ir resursus skyrėme jiems apsaugoti“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Viena pastebimiausių naujovių Kaune – jau kelerius metus naudojamas specialus kelio ženklinimas – vadinamieji rombai. Pasitelkta Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių patirtis leido sumažinti skaudžių nelaimių skaičių ties pėsčiųjų perėjomis apie 40 procentų.
Nykstančios „juodosios dėmės“
Šiemet Kaune atnaujinta beveik 100 kilometrų horizontalaus ženklinimo, įrengta apie 1,5 km atitvarų, o 27 pėsčiųjų perėjose modernizuotas kryptinis apšvietimas.
Per paskutinius kelerius metus daugiau kaip 400 pėsčiųjų perėjų Kaune įrengtas kryptinis LED apšvietimas. Dar ties 12 pėsčiųjų perėjų įdiegta išmanioji LED signalizacija, informuojanti vairuotojus apie artėjančius pėsčiuosius. Daugiau kaip 2 eismo juostas kertančiose perėjose įrengta per šimtą pėsčiųjų saugumo salelių.
Per dvejus metus Kaune rekonstruota bei įrengta virš 40 šviesoforais reguliuojamų sankryžų bei pėsčiųjų perėjų. Aštuoniose vietose veikia greičio matuokliai. Nuolat analizuojant avaringumo situaciją, iki šios dienos panaikinta apie 100 „juodųjų dėmių“, t. y. vietų, kuriose nuolat eismo įvykiuose būdavo sužalojami žmonės.
Policijos pateiktoje pusmečio ataskaitoje pažymima, jog Kaunas šiemet išsiskyrė visos apskrities mastu, kaip vienintelis miestas, kuriame, lyginant su 2019 metais, ženkliai sumažėjo eismo įvykių, kuomet žuvo ar buvo sužeisti žmonės.
Stebi pėsčiųjų srautus
Praėjusiais metais Kaune atidarytas eismo valdymo centras stebi automobilių srautus, jų judėjimą mieste ir neleidžia susidaryti spūstims. Nuo šių metų pradėti stebėti ir pėsčiųjų srautai – siekiama nustatyti pavojingas ar mažai naudojamas pėsčiųjų perėjas, taip pat vietas, kur jas reikėtų įrengti.
„Šiuo metu stebime Kovo 11-osios ir Jonavos gatvių pėsčiųjų perėjas. Išanalizavę sukauptus duomenis priimsime sprendimus. Pavyzdžiui, jeigu perėja naudojasi vos keli žmonės, o gatvėje leidžiamas greitis didesnis nei 50 km/val., tokia perėja yra potencialiai pavojinga, todėl tokioje vietoje būtų tikslinga imtis atitinkamų eismo reguliavimo korekcijų“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Dar viena nedidelė, tačiau svarbi naujovė veikia A. Baranausko gatvėje, kurioje prieš keletą metų užfiksuotos skaudžios avarijos.
„Prie „Šilo“ parduotuvės įrengtame šviesofore po 22 valandos visuomet dega raudonas signalas. Jeigu vairuotojas atvažiuoja 50 km/val. greičiu, davikliai iš tolo užfiksuoja automobilį ir įjungia žalią signalą. Tuo tarpu greitį viršijančių vairuotojų davikliai taip greitai neužfiksuos ir jie bus priversti sustoti prie šviesoforo“, – apie naujoves pasakojo M. Matusevičius.
Keičiamas eismo organizavimas
Dėl pėsčiųjų saugumo tenka perreguliuoti ir pačius šviesoforus. Iš Varnių gatvės į Neries krantinę sukantiems vairuotojams jau nereikia praleisti pėsčiųjų – jiems dega raudonas šviesoforo signalas. Analogišku principu netrukus bus suderintas Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje įrengtas šviesoforas.
„Nuo Laisvės alėjos atvažiuojantys ir į K. Donelaičio gatvę sukantys vairuotojai privalo ne tik praleisti nuo V. Putvinskio gatvės priešpriešiais atvažiuojančius automobilius, bet ir pėsčiuosius. Tai dviguba rizika, kurią netrukus sumažinsime paprastu sprendimu: iš Maironio gatvės atliekant kairįjį posūkį į K. Donelaičio gatvę, pėstiesiems tuo metu bus draudžiama eiti per perėją“, – aiškino M. Matusevičius.
Tik kartu surėmę pečius galime siekti bendro tikslo – gyventojų ir miesto svečių saugumo keliuose.
Tuo tarpu Kęstučio gatvėje visose šviesoforinėse sankryžose pėstiesiems įrengtos atskiros fazės: kuomet pėstiesiems dega žalias šviesoforo signalas, vairuotojams visomis kryptimis – raudonas. Tai leidžia pėstiesiems visomis kryptimis eiti saugiai.
Bendrų pastangų rezultatas
Kauno policijos atstovų nuomone, teigiami pokyčiai gatvėse įvyksta tik suvienijus jėgas, kuomet pareigūnai sėkmingai veikia išvien su miesto savivalda.
„Viena iš prioritetinių šių metų Kauno apskrities policijos sričių – eismo kultūros formavimas. Mūsų pareigūnai nuolat teikia įvairius pasiūlymus eismo saugumo gerinimui Kauno mieste. Tai ir dėl perėjų įrengimo ar modernizavimo, greičio kalnelių įrengimo, šviesoforo signalų ciklų korekcijų, kelio ženklų, žymėjimo sutvarkymų ir kita. Visos priemonės, kurias organizuojame, pirmiausia orientuotos į pagrindinių eismo įvykių kilimo priežasčių užkardymą. Tik kartu surėmę pečius galime siekti bendro tikslo – gyventojų ir miesto svečių saugumo keliuose“, – teigė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.
Pasak V. Lukošiaus, vis didesnis dėmesys skiriamas greičio viršijimo atvejams išaiškinti, nes viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių – leistino saugaus greičio nesilaikymas. Lygiai taip pat svarbu neblaivių vairuotojų kontrolė, nes dėl būtent dėl jų dažniausiai įvyksta skaudžios eismo nelaimės.
-
Metai su rombais Kauno gatvėse: ar pasiteisino? 26
„Pėsčiųjų perėjose per pirmąjį praėjusių metų pusmetį buvo sužeisti 52 kauniečiai. Pradėjus pėsčiųjų perėjas žymėti rombais, šįmet šis skaičius sumažėjo beveik per pusę – iki 28. Iš jų tik keturios nelaimės įvyko rombais pažymėtose perėjose“, – pabrėžė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Šią vasarą novatoriškais ženklais bus baigtos žymėti ir likusios nepaženklintos Kauno pėsčiųjų perėjos. Rombo formos ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų. Horizontalusis ženklinimas atkreipia ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.
Pėsčiųjų perėjos tapo saugesnės ir dėl modernaus LED apšvietimo. Per pastarųjų keletą metų kryptinis apšvietimas įrengtas daugiau nei 750 pėsčiųjų perėjų.
„Be to, dvylikoje pėsčiųjų perėjų įrengta išmanioji LED signalizacija, informuojanti vairuotojus apie prie perėjos artėjantį pėsčiąjį. Per pirmuosius metus šiose pėsčiųjų perėjose eismo įvykių sumažėjo penkis kartus. Pėsčiųjų perėjose, kertančiose daugiau nei dvi eismo juostas, įrengėme daugiau nei 100 pėsčiųjų saugumo salelių“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Portalas kauno.diena.lt primena, kad tik atsiradę rombai sulaukė prieštaringų vertinimų. Užuot perspėję vairuotojus ir pėsčiuosius, rombai Kauno gatvėse klaidino vairuotojus. Dalis jų tokį ženklinimą siejo ne su perėjomis, o su pagrindinį kelią žyminčiais ženklais. Įsiplieskus diskusijai Susisiekimo ministerija pareikalavo rombus iš Kauno gatvių pašalinti, tačiau savivaldybė toliau aiškino, kad toks sprendimas duoda rezultatų.
-
Iškritikuotus rombus prie perėjų Kaunas siūlo įteisinti 35
Kauno apskrities Kelių policijos valdybos duomenimis, per pastaruosius 3 mėnesius, nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 dienos, Kaune esančiose pėsčiųjų perėjose eismo įvykių, kurių metu buvo sužaloti pėstieji, sumažėjo 37 procentais lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais.
„Per šį laikotarpį pernai užfiksuoti 37 eismo įvykiai, šįmet – 23. O iš jų tik 3 nelaimės įvyko pėsčiųjų perėjose, kurios pažymėtos specialiuoju rombo simboliu“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Siūlo įtraukti į KET
Kol kas rombo simbolis nėra reglamentuotas KET, tačiau analogiškas simbolis, anglų kalboje vadinamas deimantu (diamond), daugelyje pasaulio šalių naudojamas kaip įspėjamasis simbolis.
„Sėkminga patirtimi reikia dalintis. Todėl matydami už save kalbančius rezultatus siūlome šį žymėjimą įtraukti į KET. Tai galėtų paskatinti pasiteisinusius rombus naudoti ir kitus šalies miestus“, – tvirtino V. Šiliauskas.
Rombai – ir vairuotojams, ir pėstiesiems
Prieš pėsčiųjų perėjas ženklinami du rombo formos simboliai, kurių tolimesnis yra ženklinamas 30 metrų prieš pėsčiųjų perėja atstumu, kuris atitinka automobilio stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu.
Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, turėtų įsitikinti, kad artėjantis automobilis dar nėra įvažiavęs į rombo simboliais pažymėtą kelio atkarpą, arba automobilis esantis jau šioje zonoje akivaizdžiai mažina greitį ir yra pasirengęs praleisti pėsčiąjį. Minėtas simbolis taip pat iš anksto įspėja vairuotoją apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos, parodo automobilio stabdymo kelią prieš perėją.
Per pora pastarųjų metų Kauno pėsčiųjų perėjose įrengta 100 pėsčiųjų saugumo salelių, specialus kryptinis apšvietimas įrengtas daugiau nei 500 pėsčiųjų perėjų. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos kryptiniu apšvietimu bus apšviesta daugiau nei 90 proc. nereguliuojamų Kauno miesto pėsčiųjų perėjų.
Plačiau šia tema – „Kauno dienos“ straipsnyje.
-
Rombais pažymėtose Kauno perėjose – nė vienos nelaimės? 10
Tokią išvadą galima daryti žvelgiant į eismo nelaimių statistiką. Ji rodo, jog nė vienoje vadinamaisiais rombais pažymėtoje perėjoje nenukentėjo nė vienas pėsčiasis.
Šiuo metu Kaune yra daugiau nei 100 rombais paženklintų pėsčiųjų perėjų. Toks ženklinimas pasirinktas neatsitiktinai – sprendimas priimtas remiantis užsienio šalių patirtimi. Rombo simbolis, kitur dar vadinamas deimantu, kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis yra naudojamas JAV, Kanadoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje ir kitose šalyse.
„Šis ženklinimas visų pirma skirtas pėstiesiems ir jų saugumui. Pagal kelių eismo taisykles, įžengti į važiuojamąją dalį, įskaitant ir perėjas, leidžiama tik įvertinus atstumą iki transporto priemonių ir jų greitį. Tačiau joks teisės aktas nenurodo, kaip žmogus, neturintis jokių specialių žinių bei įgūdžių, turėtų tinkamai įvertinti minėtas aplinkybes. Rombai pėstiesiems suteikia tokią galimybę“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.
15 ir 30 metrų atstumu prieš pėsčiųjų perėjas įrengti rombai nurodo atstumą iki pėsčiųjų perėjos, lygų automobilio stabdymo keliui įskaitant vairuotojo reakcijos laiką. Jei link perėjos artėjantis automobilis nemažindamas greičio jau yra pravažiavęs pirmąjį iš rombų, pėsčiajam tai yra signalas, kad į perėją įžengti yra nesaugu.
Kaip rašoma savivaldybės pranešime, pastaraisiais metais Kaunas investicijoms pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių saugumui lėšų negaili – įrenginėjamos išmaniosios perėjos, 700 perėjų įrengtas ryškus kryptinis LED apšvietimas, pavojingiausiose perėjose įrenginėjamos saugumo salelės. Statistika rodo, kad šios investicijos pasiteisina – šį rugsėjį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Kauno perėjose eismo nelaimių sumažėjo 4 kartus (2017 m. rugsėjį – 16 nelaimių, 2018 m. rugsėjį – 4 nelaimės).
„Kauno diena“ jau rašė, kad šis kelių ženklinimas sulaukė kritiškų nuomonių.
