Tačiau jo prašymo teismai netenkino, R. Lipskis toliau kalės likusius 8 mėnesius ir Pravieniškėse liks iki pat bausmės pabaigos – kitų metų sausio.

Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistasis bandė įrodyti, kad jis atitinka įstatyme numatytas sąlygas, nes šiuo metu yra atlikęs keturias penktąsias bausmės, pataisos namuose įsidarbino, gyvena ramiame būryje, nesilaiko kriminalinės subkultūros, daug kartų skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais pasimatymų metu, telefoniniais pokalbiais ir laiškais.

R. Lipskis mano, kad bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir gali būti jam pritaikytas.

Nuteistasis lygtinį paleidimą siejo su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo data (2012 metų spalio 19-22 d.), teigdamas, kad tuo metu galiojo įstatymo nuostata, leidžianti anksčiau laiko paleisti nuteistuosius už šnipinėjimą.

Vilniaus apygardos teismas kovo 29 dieną nutartimi nuteistojo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos įstatymus.

Pasak teismo, nuteistojo prašyme nurodytas straipsnis, kuriame buvo nustatyta galimybė nuteistąjį lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme, nuo 2012 metų liepos 1 dienos neteko galios.

Vėliau R. Lipskis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.

„Net asmenys, kurie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (ar specialiųjų tarptautinių teismų) nuteisiami už pačius sunkiausius nusikaltimus, tokius kaip genocidas, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui, iš esmės po tam tikro laiko gali būti paleisti lygtinai (prieš terminą). Europos Tarybos Ministrų Komiteto nuomone, reabilitacijos tikslas negali būti pasiektas nesuteikiant nuteistajam paleidimo į laisvę vilties, o laisvės atėmimo bausmė be paleidimo galimybės, remiantis EŽTT aiškinimu, neigia pačią asmens reabilitaciją“, – Apeliaciniam teismui rašė nuteistasis už šnipinėjimą.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad už nusikaltimus prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas.

„Nors nuteistasis nurodo, kad jam turėtų būti taikomos tos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, kurios galiojo tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika arba jo bausmės atlikimo pradžios metu, tačiau R. Lipskiui pagrįstai taikoma nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliojusi Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio redakcija“, – gegužės 9 dieną paskelbė Apeliacinis teismas. Ši nutartis yra neskundžiama.

R. Lipskis nuteistas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

„Byloje teisėtais būdais surinkti įrodymai patvirtina, jog R. Lipskis pagal Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovo užduotį surinko žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kurioje yra vykdoma NATO Greitojo reagavimo misijos ilgalaikė NATO oro policijos misija ir kitą informaciją bei ją 2013 metų kovą vykusio susitikimo metu žodžiu perdavė žvalgybos organizacijos atstovui“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Lietuvos pilietis buvo sulaikytas 2014 metų sausį, nuosprendžio jis laukė būdamas nelaisvėje.

Lukiškių kalėjime vilnietis buvo laikomas nuo 2014 sausio iki 2016 birželio – jis buvo suimtas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Po nuosprendžio įsiteisėjimo jis pervežtas į pataisos namus bausmei atlikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad kalėjimas suimtajam neužtikrino vienam nuteistajam tenkančio minimalus 3,6 kvadratinių metrų ploto. R. Lipskis skundėsi, kad vienoje kameroje buvo uždaryti 3-4 asmenys, buvo šalta, drėgna, trūko oro, nebuvo galimybės judėti, sportuoti.

„Teismas nusprendė, kad skundas turi būti tenkinamas iš dalies: kalėjimas neužtikrino minimalaus 3,6 kvadratinių metrų kameros ploto ir nesuteikė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas nustatė, kad 280 dienų R. Lipskis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančioms teisės aktų reikalavimų“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

R. Lipskis prašė jam priteisti 70 tūkst. eurų.

Teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

280 dienų R. Lipskis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančioms teisės aktų reikalavimų.

2016 metų gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam bausmę sugriežtino iki penkerių metų. Anksčiau Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs R. Lipskiui  trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Generalinė prokuratūra prašė R. Lipskiui  skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, nuteistasis siekė išteisinimo.

Apeliacinis teismas kaltinimą papildė aplinkybėmis, kad R. Lipskis atliko tęstinius nusikalstamus veiksmus nuo 2011 iki 2013 metų, kai sutiko vykdyti Baltarusijos žvalgybos atstovo užduotis rinkti ir perduoti Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją, gavo fotoaparatą informacijai fiksuoti, ją fiksavo bei įsiminimo būdu surinko ir perdavė Baltarusijos žvalgybininkui, o taip pat pažadėjo toliau vykdyti duodamas užduotis.

„Byloje teisėtais būdais surinkti įrodymai patvirtina, jog R. Lipskis pagal Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovo užduotį surinko žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kurioje yra vykdoma NATO Greitojo reagavimo misijos ilgalaikė NATO oro policijos misija ir kitą informaciją bei ją 2013 metų kovą vykusio susitikimo metu žodžiu perdavė žvalgybos organizacijos atstovui“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Nuteistasis iki rugsėjo vidurio dar galėjo pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau to nepadarė.

Nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė BNS sakė, kad nuteistojo vaikai nepageidavo, kad tėvas toliau bylinėtųsi su valstybe, nors pats R.Lipskis buvo linkęs toliau skųsti nuosprendį. Advokatės žiniomis, klientas jau kurį laiką atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Prieš tai jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

R.Lipskis buvo sulaikytas 2014 metų sausį, jis visą ikiteisminio tyrimo laiką bei bylą nagrinėjant teisme buvo laikomas suimtas. Kardomajame kalinime praleistas laikas įskaitomas į bausmės laiką.

Nuteistasis turės kalėti visą teismo paskirtą bausmę – penkerius metus, tai yra iki 2019 metų sausio. Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikymas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. R.Lipskis nuteistas už šnipinėjimą, kuris priskiriamas prie tokių nusikaltimų.

Gegužės 24 dieną Lietuvos apeliacinis teismas bausmę Lietuvos piliečiui sugriežtino iki penkerių metų. Anksčiau Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs R.Lipskiui trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Generalinė prokuratūra prašė R.Lipskiui skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, nuteistasis siekė išteisinimo.

Apeliacinis teismas kaltinimą papildė aplinkybėmis, kad R.Lipskis atliko tęstinius nusikalstamus veiksmus nuo 2011 iki 2013 metų, kai sutiko vykdyti Baltarusijos žvalgybos atstovo užduotis rinkti ir perduoti Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją, gavo fotoaparatą informacijai fiksuoti, ją fiksavo bei įsiminimo būdu surinko ir perdavė Baltarusijos žvalgybininkui, o taip pat pažadėjo toliau vykdyti duodamas užduotis.

Anot apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusikalstamų veiksmų pradžią nustatė nuo to momento, kai R. Lipskis savo darbo vietoje padarė pirmąją fotonuotrauką, t. y. nuo 2012 metų spalio 19 dienos. Apeliacinio teismo nuomone, nusikalstamos veikos pradžia reikia laikyti 2011 metus, kai vilnietis sutiko vykdyti Baltarusijos žvalgybininko užduotis, suderino sutartines frazes, kuriomis praneš apie numatomą dominančios informacijos rinkimą ir rezultatus, suderins susitikimų laiką ir vietą, gavo fotoaparatą informacijos fiksavimui bei pan.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai iš kaltinimo buvo pašalinti ir R.Lipskiui inkriminuoti nusikalstami veiksmai, atlikti po 2012 metų spalio 22 dieną įvykusio fotoaparatu užfiksuotos informacijos perdavimo.

„Byloje teisėtais būdais surinkti įrodymai patvirtina, jog R.Lipskis pagal Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovo užduotį surinko žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kurioje yra vykdoma NATO Greitojo reagavimo misijos ilgalaikė NATO oro policijos misija ir kitą informaciją bei ją 2013 metų kovą vykusio susitikimo metu žodžiu perdavė žvalgybos organizacijos atstovui“, – teigiama Apeliacinio teismo pranešime.

Taip pat keičiant nuosprendį atsižvelgta, jog padarytas nusikaltimas valstybės nepriklausomybei, konstitucinei santvarkai.

Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Valstybės saugumo departamentas jokių provokacijų R.Lipskio atžvilgiu nevykdė.

R.Lipskio prašymas išteisinti atmestas, nes, pasak teismo, „informacija, kurią jis Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovo prašymu surinko ir perdavė, atitinka šnipinėjimo dalyką“.

R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje taip pat buvo nuteistas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jo nuosprendis taip pat yra įsiteisėjęs, nes nebuvo apskųstas.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, antradienį pakeistas į penkerius metus laisvės atėmimo. Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

Generalinė prokuratūra prašė R.Lipskiui skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, nuteistasis siekė išteisinimo.

Apeliacinis teismas kaltinimą papildė kaltinimą aplinkybėmis, kad R.Lipskis atliko tęstinius nusikalstamus veiksmus nuo 2011 iki 2013 metų, kai sutiko vykdyti Baltarusijos žvalgybos atstovo užduotis rinkti ir perduoti Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją, gavo fotoaparatą informacijai fiksuoti, ją fiksavimo bei įsiminimo būdu surinko ir perdavė Baltarusijos žvalgybininkui, o taip pat pažadėjo toliau vykdyti duodamas užduotis.

Anot apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusikalstamų veiksmų pradžią nustatė nuo to momento, kai R.Lipskis savo darbo vietoje padarė pirmąją fotonuotrauką, t. y. nuo 2012 metų spalio 19 dienos. Apeliacinio teismo nuomone, nusikalstamos veikos pradžia reikia laikyti 2011 metus, kai vilnietis sutiko vykdyti Baltarusijos žvalgybininko užduotis, suderino sutartines frazes, kuriomis praneš apie numatomą dominančios informacijos rinkimą ir rezultatus, suderins susitikimų laiką ir vietą, gavo fotoaparatą informacijos fiksavimui bei pan.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai iš kaltinimo buvo pašalinti ir R.Lipskiui inkriminuoti nusikalstami veiksmai, atlikti po 2012 metų spalio 22 dieną įvykusio fotoaparatu užfiksuotos informacijos perdavimo.

„Byloje teisėtais būdais surinkti įrodymai patvirtina, jog R.Lipskis pagal Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovo užduotį surinko žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kurioje yra vykdoma NATO Greitojo reagavimo misijos ilgalaikė NATO oro policijos misija ir kitą informaciją bei ją 2013 metų kovą vykusio susitikimo metu žodžiu perdavė žvalgybos organizacijos atstovui“, – teigiama Apeliacinio teismo pranešime.

Taip pat keičiant nuosprendį atsižvelgta, jog padarytas nusikaltimas valstybės nepriklausomybei, konstitucinei santvarkai.

Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Valstybės saugumo departamentas jokių provokacijų R.Lipskio atžvilgiu nevykdė.

R.Lipskio prašymas išteisinti atmestas, nes, pasak teismo, „informacija, kurią jis Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovo prašymu surinko ir perdavė, atitinka šnipinėjimo dalyką“.

R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, užuot užkirtę kelią nusikaltimui. Anot teismo, tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam buvo perduota informacija.

Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipskis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.

„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, – sakė teisėjas.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje taip pat buvo nuteistas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jo nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, nes nebuvo apskųstas.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį baigė nagrinėti už šnipinėjimą Baltarusijai nuteisto buvusio valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojo Romualdo Lipskio ir Generalinės prokuratūros skundus.

Sprendimas bus skelbiamas gegužės 24 dieną.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats nuteistasis.

Generalinė prokuratūra prašo R.Lipskiui skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, nuteistasis siekia išteisinimo.

Prokuroras Redas Savickas sako, kad šnipinėjimas prasideda ne nuo veiksmo, bet nuo susitarimo.

„Nuo 2011 metų gegužės 23 dienos pradėjo daryti nusikalstamą veiką.(..) Užfiksuoti duomenys, kad buvo užverbuotas ilgalaikiam bendravimui su Baltarusijos agentu. Bylos įrodymai patvirtina sutikimą vykdyti Baltarusijos žvalgybos užduotį“, – posėdyje sakė prokuroras.

Tuo metu R.Lipskis Apeliaciniame teisme sakė, kad iš pradžių nesupratęs, kad bendrauja su baltarusių žvalgybininku, manęs, kad tai asmuo, kuris tiesiog renka informaciją apie Lietuvą, galbūt korespondentas.

Teisėja Daiva Pranytė–Zaleckienė nuteistojo teiravosi, kodėl jis, jeigu jautėsi Baltarusijos agento šantažuojamas, nesikreipė į teisėsaugą.

„Du sūnūs mokėsi Maskvoje, Lietuvos saugumas negalėtų jais pasirūpinti“,– atsakė R.Lipskis.

R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, užuot užkirtę kelią nusikaltimui. Anot teismo, tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam buvo perduota informacija.

Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipskis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.

„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, – sakė teisėjas.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje nuteistas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jo nuosprendis jau yra įsiteisėjęs.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį nepaskelbė sprendimo už šnipinėjimą Baltarusijai nuteisto buvusio valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojo Romualdo Lipskio byloje.

Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė paskelbė, kad byloje atnaujinamas įrodymų tyrimas, o kaltinimas gali būti papildytas, nes ne visiškai aprašytos nusikaltimo aplinkybės. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas balandžio 13 dieną.

Teisėja pažymėjo, kad įstatyme numatyta teismo galimybė savo iniciatyva spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo.

„Tos aplinkybės tiesiog nebuvo įvardytos kaltinamajame akte. Kadangi buvo inkriminuotas baigtas nusikaltimas, baigtas epizodas, todėl atskirai parengiamieji veiksmai nebuvo išvardyti. Dabar teismas nurodė tokią galimybę, papildomai įvardyti tuos paruošiamuosius parengiamuosius veiksmus R.Lipskiui“, – žurnalistams sakė prokuroras Redas Savickas.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu iš R. Lipskiui pateikto kaltinimo, išdėstyto kaltinamajame akte, buvo pašalintos tam tikros kaltinimo dalys, tuo pačiu buvo susiaurintos kaltinimo ribos – tai yra sutrumpintas inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpis. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino kaltinime nurodytą laikotarpį.

„Teisėjų kolegija procesinio sprendimo priėmimo stadijoje nustatė, jog prokuroro apeliaciniame skunde minimi R.Lipskio galimai padarytos nusikalstamos veikos parengiamieji veiksmai jam nebuvo inkriminuoti, kaltinime nebuvo išdėstyti objektyvūs duomenys, nevisiškai aprašytos galimai padaryto nusikaltimo aplinkybės“, - paskelbė teismas.

Teismas pabrėžė, kad jis neturi būti tik pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikta teismui – teismas, siekdamas nustatyti tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti juos atlikti kitiems asmenims arba institucijoms, įskaitant prokurorus.

Teismas proceso dalyviams pranešė, jog nuteistajam gali būti inkriminuojamos naujos faktinės aplinkybės, t.y. kad R.Lipskis, sutikęs vykdyti Baltarusijos žvalgybos atstovo užduotį, suderino su juo sutartines frazes, susitarė laikytis griežtos konspiracijos, gavo iš jo fotoaparatą užsienio šalies žvalgybą dominančios informacijos užfiksavimui.

Siekiant teisingai nustatyti tikrąsias  bylos aplinkybes, šioje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas.

Nuteistajam R.Lipskiui teismas pranešė, kad jis turi teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Vyras konvojaus pareigūnų buvo atvežtas į teismo posėdį, jam buvo įteikta teismo nutartis.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats nuteistasis.

Generalinė prokuratūra prašo R.Lipskiui skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, nuteistasis siekia išteisinimo.

R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, užuot užkirtę kelią nusikaltimui. Anot teismo, tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam buvo perduota informacija.

Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.

„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, – sakė teisėjas.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje dar teisiamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jam nuosprendis bus skelbiamas kitą savaitę.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo už šnipinėjimą nuteisto buvusio valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojo Romualdo Lipskio byloje paduotus skundus.

Vasario 26 dieną bus skelbiamas verdiktas, po kurio nuosprendis įsiteisės.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats nuteistasis.

Generalinė prokuratūra prašo R.Lipskiui skirti griežtesnę bausmę – aštuonerius metus laisvės atėmimo ir pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų veikų. Nuteistasis siekia išteisinimo.

Jeigu Apeliacinis teismas pilna apimtimi paliks galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, nuteistasis, kuris yra suimtas, netrukus galės išeiti į laisvę. Nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė BNS sakė, kad pagal dabar skirtą bausmę maždaug po pusantro mėnesio R.Lipskis jau bus atlikęs du trečdalius apygardos teismo jam skirtos bausmės ir gali būti paleistas į laisvę.

Pagal galiojančius įstatymus gerai besielgiantys nuteistieji gali tikėtis anksčiau išeiti į laisvę.

R.Lipskis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, sausio 24 dieną sueis dveji metai, kai jis yra suimtas. Kalinimo laikas iki nuosprendžio ir jo įsiteisėjimo įskaitomas į bausmės laiką.

Kaltę neigiantis R.Lipskis Apeliacinio teismo prašė atlikti įrodymų tyrimą - sudaryti komisiją iš oro uosto, „Oro navigacijos“ atstovų kad jie nuspręstų dėl jo darytų nuotraukų - slaptos buvo jos, ar ne.

Apeliacinis teismas nusprendė neatlikti įrodymų tyrimo ir išklausė šalių pasisakymų.

Posėdžio pradžioje valstybės kaltintojas byloje prokuroras Redas Savickas sakė, kad nuteistasis jau 1991 metų sausio įvykių metu buvo nusiteikęs prieš Lietuvos nepriklausomybę ir reikalavo įvesti prezidentinį valdymą.

Apeliaciniam teismui prokuroras pateikė R.Lipskį charakterizuojančią medžiagą iš bylos apie tų metų Sausio įvykius.

Prokuroras teismui pateikė tuometinės bendrovės „Lietuvos avialinijos“ streiko komiteto, kuriam priklausė R.Lipskis, protokolus. Protokoluose rašoma, esą valdžia neatsižvelgia ir nevykdo darbininkų streikuose iškeltų reikalavimų, todėl reikia „tučtuojau“ įvesti prezidentinį valdymą.

Kalbėdamas prokuroras minėjo, kad tuometiniame prokuratūros Nusikaltimų tyrimo departamente buvo atliekamas parengtinis tardymas, susijęs su streiko „Lietuvos avialinijose“ organizavimu.

R.Lipskis sakė, kad šie dokumentai su jo byla nesusiję ir prašė atmesti prokuroro prašymą prijungti juos prie bylos.

„Buvau Vilniaus oro uosto profesinės sąjungos pirmininkas, salėje surinko visus vadovus, atėjo sovietiniai žmonės, kažkoks pulkininkas su automatu, ir pasakė, kad mes surengtume oro uoste streiką, aš niekur nepasirašiau“, - teismui aiškino nuteistasis.

1991 metais priešiškai prieš Lietuvos valstybę nusiteikusios jėgos, remiamos, Maskvos, ragino Lietuvos įvesti prezidentinį valdymą, tvirtino, kad šalyje veikia sovietiniai įstatymai, organizavo darbininkų streikus, kuriuose buvo reiškiamas nepasitenkinimas atkurta valstybės nepriklausomybe. Prokuroro pateikta medžiaga buvo prijungta prie bylos.

R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, užuot užkirtę kelią nusikaltimui. Tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam buvo perduota informacija.

Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.

„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, – sakė teisėjas.

R.Lipskis Apeliaciniame teisme ketvirtadienį sakė, kad jokių žvalgybos užduočių nevykdė.

„Taip, jis (baltarusių agentas Sergejus Kurulenka - BNS) manęs klausė, bet jį domino visai kiti klausimai, jį domino apie amerikiečių kalėjimą, domino informacija apie amerikiečių lėktuvus, kurie buvo atskridę į mūsų oro uostą. Vėlau prasidėjo grasinimai ir šantažas - žinau, kad tavo vaikai mokosi ir dirba Maskvos, žinau kur tu gyveni“ , - sakė R.Lipskis, turėdamas omenyje, kad baltarusių agentą domino galbūt Lietuvoje veikęs CŽV kalėjimas.

Nuteistasis tikino, kad jokia užsienio žvalgyba jo neverbavo, jokio informacijos jis nerinko,

Jis sakė. kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) jo sulaikymo metu neturėjo įkalčių, o jis suklydo, kad vėliau pareigūnams atvirai viską papasakojo.

„Tyrimas, neturėdamas įrodymų, stengėsi visus mano parodymus panaudoti prieš mane. Užduotas toks klausimas – mes turime įrodymų, kad tu ėmei pinigus iš Sergejaus. Bet išvada kita - pinigų neėmiau, bet informaciją perdavinėjau. Aš jau du metus Lukiškių izoliatoriuje, anksčiau nebuvo susijusia su kriminaliniais įvykiais, o dabar iš manęs tiesiog juokiasi - sako tu esi visiškais kvailys, pats save apkalbėjai“, - posėdyje sakė nuteistasis.

Jis paragino teismą tikėti jo nuoširdumu.

„Dar kartą noriu pakartoti - nepadariau nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, nežinau, kodėl mane likimas suvedė su tuo žmogumi“, - kalbėjo nuteistasis.

Jo advokatė sakė, kad informacija, kurios perdavimu kaltinamas jos klientas, buvo nereikšminga ir vieša, prieinama interneto vartotojams.

„Prašome panaikinti nuosprendį ir visiškai išteisinti nesant nusikaltimo sudėties esminio požymio“, - sakė advokatė.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje dar teisiamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas.

Generalinė prokuratūra trečiadienį apskundė oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusiam darbuotojui Romualdui Lipskiui paskelbtą nuosprendį šnipinėjimo byloje ir prašo jam skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus apygardos teismas R.Lipskiui yra skyręs trejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo.

Prokuroras Redas Savickas BNS sakė, kad apeliaciniu skundu nuteistajam prašo skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo ir pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų veikų. Tokios pat bausmės prokuroras prašė ir per baigiamąsias kalbas.

Apeliacinį skundą pateikė ir R.Lipskis. Antradienį apskundė jam paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai ir nuteistas kalėti trejus metus ir tris mėnesius.

„Vakar padaviau skundą, išteisinamojo nuosprendžio prašome, nes nusikaltimo sudėties nematome, nebuvo jokio šnipinėjimo, nežymūs buitiniai pokalbiai“, - BNS sakė nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė.

Apeliacinį skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

„Mes eisime iki galo, per visas instancijas iki Strasbūro, jeigu jo neišteisins“, - teigė R.Lipskio gynėja.

Suimtas R.Lipskis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kitų metų sausio 24 dieną sueis dveji metai, kai jis laikomas suimtas.

Gynėjos teigimu, R.Lipskis parašė prašymą dėl bausmės atlikimo, nori bausmę atlikti Lukiškėse ir ten dirbti elektriko darbą. Teismas yra nustatęs, kad nuteistasis bausmę turi atlikti pataisos namuose. Į teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę bus įskaitytas beveik dvejus trukęs kardomasis suėmimas. Advokatės skaičiavimu, įskaičius ilgai trukusį suėmimą, kaip gerai besielgiantis nuteistasis R.Lipskis galėtų išeiti į laisvę po 2-3 mėnesių nuo bausmės atlikimo pradžios.

Gynėjos teigimu, R.Lipskio laukia darbovietė, nes jį vertina kaip gerą specialistą.

R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šiuos dokumentus Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, pareiškė vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų.

Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.

„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, - sakė teisėjas.

Pasak jo, teisėsauga per ilgai sekė R.Lipskį, užuot užkirstusi kelią nusikaltimui, ir tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam informacija ir buvo perduodama.

„Pasitvirtino tik maža dalis iš pareikštų kaltinimų. Prokuroras į bylą atėjo su daug, liko mažai. R.Lipskiui buvo inkriminuojama nusikalstama veika, kuri truko kelerius metus, dvejus metus, atrodo. Teismas nustatė, kad jo veikla truko apie dvi ar tris dienas“, - sakė teisėjų kolegijos narys.

„Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, operatyvinės priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina. Nustačius nusikalstamos veiklos požymius, jie turi būti užkardomi, o ne tęsiama toliau. Šiuo atveju jie buvo tęsiami toliau ir taip netiesiogiai skatinant nusikalstamą iniciatyvą iš R. Lipskio pusės, galų gale buvo buvo sulaukta, kol jis galbūt padarys ir antrą veiką - tai yra perduos telefoninio pokalbio metu duomenis apie Šiaulių oro uostą“, - sakė teisėjas.

Baltarusijos karinis teismas 2014 metų sausį nuteisė du baltarusius dešimties ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmėmis dėl šnipinėjimo Lietuvai.

Oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvęs darbuotojas Romualdas Lipskis antradienį apskundė jam paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai ir nuteistas kalėti trejus metus ir tris mėnesius.

„Vakar padaviau skundą, išteisinamojo nuosprendžio prašome, nes nusikaltimo sudėties nematome, nebuvo jokio šnipinėjimo, nežymūs buitiniai pokalbiai“, - BNS sakė nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė.

Apeliacinį skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

„Mes eisime iki galo, per visas instancijas iki Strasbūro, jeigu jo neišteisins“, - teigė R.Lipskio gynėja.

Suimtas R.Lipskis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kitų metų sausio 24 dieną sueis dveji metai, kai jis laikomas suimtas.

Gynėjos teigimu, R.Lipskis parašė prašymą dėl bausmės atlikimo, nori bausmę atlikti Lukiškėse ir ten dirbti elektriko darbą. Teismas yra nustatęs, kad nuteistasis bausmę turi atlikti pataisos namuose. Į teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę bus įskaitytas beveik dvejus trukęs kardomasis suėmimas. Advokatės skaičiavimu, įskaičius ilgai trukusį suėmimą, kaip gerai besielgiantis nuteistasis R.Lipskis galėtų išeiti į laisvę po 2-3 mėnesių nuo bausmės atlikimo pradžios.

Gynėjos teigimu, R.Lipskio laukia darbovietė, nes jį vertina kaip gerą specialistą.

R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šiuos dokumentus Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, pareiškė vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų.

Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.

„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, - sakė teisėjas.

Pasak jo, teisėsauga per ilgai sekė R.Lipskį, užuot užkirstusi kelią nusikaltimui, ir tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam informacija ir buvo perduodama.

„Pasitvirtino tik maža dalis iš pareikštų kaltinimų. Prokuroras į bylą atėjo su daug, liko mažai. R.Lipskiui buvo inkriminuojama nusikalstama veika, kuri truko kelerius metus, dvejus metus, atrodo. Teismas nustatė, kad jo veikla truko apie dvi ar tris dienas“, - sakė teisėjų kolegijos narys.

„Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, operatyvinės priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina. Nustačius nusikalstamos veiklos požymius, jie turi būti užkardomi, o ne tęsiama toliau. Šiuo atveju jie buvo tęsiami toliau ir taip netiesiogiai skatinant nusikalstamą iniciatyvą iš R. Lipskio pusės, galų gale buvo buvo sulaukta, kol jis galbūt padarys ir antrą veiką - tai yra perduos telefoninio pokalbio metu duomenis apie Šiaulių oro uostą“, - sakė teisėjas.

Prokuroras siūlė kaltinamąjį įkalinti aštuonerius metus. Teismas švelnesnę bausmę skyrė atsižvelgdamas į tai, kad jis anksčiau neteistas ir darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai.

Generalinė prokuratūra kol nėra padavusi apeliacinio skundo, trečiadienis yra paskutinė diena nuosprendžiui apskųsti.

R.Lipskis prašė jį išteisinti, sakydamas, kad neperdavė jokios slaptos informacijos.

Baltarusijos karinis teismas 2014 metų sausį nuteisė du baltarusius dešimties ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmėmis dėl šnipinėjimo Lietuvai.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijai nuteistas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, pareiškė vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų.

Teisėjas Audrius Cininas žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.

„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, - sakė teisėjas.

Pasak jo, teisėsauga per ilgai sekė R.Lipskį, užuot užkirstusi kelią nusikaltimui, ir tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam informacija ir buvo perduodama.

„Pasitvirtino tik maža dalis iš pareikštų kaltinimų. Prokuroras į bylą atėjo su daug, liko mažai. R.Lipskiui buvo inkriminuojama nusikalstama veika, kuri truko kelis metus, dvejus metus, atrodo. Teismas nustatė, kad jo veikla truko apie dvi ar tris dienas“, - sakė teisėjų kolegijos narys.

„Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, operatyvinės priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina. Nustačius nusikalstamos veiklos požymius, jie turi būti užkardomi, o ne tęsiama toliau. Šiuo atveju jie buvo tęsiami toliau ir taip netiesiogiai skatinant nusikalstamą iniciatyvą iš R.Lipskio pusės, galų gale buvo buvo sulaukta, kol jis galbūt padarys ir antrą veiką - tai yra perduos telefoninio pokalbio metu duomenis apie Šiaulių oro uostą“, - sakė teisėjas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį R.Lipskį pripažino kaltu ir skyrė jam trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Minimali bausmė yra treji metai.

Bausmę jis turės atlikti pataisos namuose.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Kaltinamojo advokatė sakė šia teise pasinaudosianti, prokuroras dėl galimo skundo žada apsispręsti vėliau.

R.Lipskis yra suimtas nuo 2014 metų sausio, šis laikas turėtų būti įskaičiuotas į bausmės terminą.

Prokuroras siūlė kaltinamąjį įkalinti aštuonerius metus. Teismas švelnesnę bausmę skyrė atsižvelgdamas į tai, kad jis anksčiau neteistas ir darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai.

R.Lipskis prašė jį išteisinti, sakydamas, kad neperdavė jokios slaptos informacijos.

Baltarusijos karinis teismas 2014 metų sausį nuteisė du baltarusius dešimties ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmėmis dėl šnipinėjimo Lietuvai.