Britų dramaturgijos klasiko T. Stoppardo 1966 m. sukurta absurdo tragikomedija iš karto tapo tikru pasaulinio teatro hitu. Nors tuomet pats T. Stoppardas buvo tik mažai kam žinomas pradedantis dramaturgas, teatro kritikas. Didžiausią įtaką šiuolaikiniam teatrui ir dramaturgijai padariusi britų kūrėjo pjesė „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“, pirmą kartą parodyta rugsėjo 16 d. Vilniaus senajame teatre, jau tapo įsimintinu įvykiu Lietuvos teatro istorijoje.

„Režisierius J. Butusovas sukurtame spektaklyje savo herojus nei pateisino, nei nuteisė. Per juos jis bandė kalbėti apie likimą, kurį individai priima nuolankiai. (...) Žiūrovai regi kamerinį spektaklį su gerai įkaitinta vizualiąja puse“, – po premjeros rašė teatrologė Daiva Šabasevičienė.

A. Svorobovičiaus ir D. Matvejevo nuotr.

Dramaturgo šlovės pradžia

T. Stoppardas, kai parašė vieną pirmųjų savo pjesių „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“, dirbo žurnalistu, teatro kritiku, buvo jaunas vieno romano ir kelių televizijos bei radijo scenarijų autorius, mažai kam žinomas. Šiuo metu 86-erių dramaturgas aktyviai kuria, dalyvauja visuomeniniame gyvenime, jo pjesės statomos visame pasaulyje. Retai interviu duodantis T. Stoppardas yra kandus ir išmintingas pašnekovas: „Neturiu temų sąrašo, kaip budelis, kuris žiūri, kam dar nukirtus galvą. Visą savo rašytojo gyvenimą mąsčiau, ar dorovė yra žmogiškasis konstruktas, ar ji nepriklauso nuo žmogaus? (...) Kita mane visada jaudinusi tema – saviraiškos laisvė. Piktnaudžiavimas laisve mane domina taip pat, kaip ir piktnaudžiavimas autoritarizmu.“

T. Stoppardo „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ pasakoja apie Williamo Shakespeareʼo tragedijoje „Hamletas“ aprašytus įvykius iš dviejų trečiaeilių veikėjų – dvariškių Rozenkranco ir Gildensterno – žiūros taško. Pjesės veiksmas vystomas lygiagrečiai W. Shakespeareʼo pjesės įvykiams, čia trumpam pasirodo ir pagrindiniai „Hamleto“ veikėjai, kurie vaidina originalių scenų fragmentus. Pjesės autorius, paklaustas, ar tiesa, kad pjesė „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ yra apie likimą ir pasirinkimo laisvę, atsakė: „Tai ir tiesa, ir ne. Galiu pasakyti taip: ji apie du vaikinus Elsinore, kurie nežino, kas jiems nutiks ir kas apskritai vyksta.“

A. Svorobovičiaus ir D. Matvejevo nuotr.

Šiuolaikinio teatro šamanas

Režisierius J. Butusovas – viena ryškiausių figūrų šiuolaikinio teatro peizaže, pelnęs ne vieną teatro apdovanojimą, kūręs spektaklius Rusijos, Norvegijos, Danijos, Bulgarijos, Pietų Korėjos scenose. Kritikai jį vadina režisieriumi šamanu, išmanančiu fantastinį arba „sapnų“ realizmą. Jo pastatymai išsiskiria nenuspėjamumu, gyvybingumu, itin jautria teatrine kalba, metaforiškumu.

Spektaklį Vilniaus senajame teatre pirmą kartą sukūręs J. Butusovas teigė, kad „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ labai taikliai pataiko į šių dienų kontekstą, skaudulius ir turėtų žiūrovams priminti prarastąjį rojų, žmogiškos pilnatvės ir laimės neįmanomybę. Režisierius vertina šios, jau klasikine vadinamos, pjesės poetiškumą ir klasikinės absurdo stilistikos galimybes.

Į rusų kalbą pjesę išvertė Josifas Brodskis, o lietuviškai ją prakalbino vertėja Rita Gelombickaitė.

A. Svorobovičiaus ir D. Matvejevo nuotr.

Raktas – laisvės pojūtis

Scenografiją spektakliui „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ sukūrė Marius Nekrošius, kurio kūrybiniame arsenale – jau maždaug 40 Lietuvoje ir užsienyje statytų spektaklių scenovaizdžių. Menininkas, nuo pirmos repeticijos dirbęs kartu su režisieriumi J. Butusovu, džiaugėsi jam suteikta laisve kurti impresionistinę drobę, o ne dokumentinę nuotrauką.

„Šis pastatymas iš tiesų labai „teatrališkas“, bet kartu ir labai ŠMC’iškas. Kai kurios scenos labiau primena meninį performansą, instaliaciją, videomeną. Man buvo smagus tas kūrybinės laisvės pojūtis repeticijose, kai nevaržė jokie teatro kanonai ar poreikis pastatyti „tikrą“ spektaklį“, – sakė M. Nekrošiaus.

Spektaklio „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ kūrybinė grupė: režisierius J. Butusovas, dailininkas, šviesų dailininkas M. Nekrošius, muziką parinko J. Butusovas, garso dizainerė Aleksandra Klimova, režisieriaus padėjėja Eglė Kuzienė. Vaidina: Rozenkrancas – Dmitrijus Denisiukas, Gildensternas – Igoris Abramovičius, 1-asis aktorius, Klaudijus – Valentinas Novopolskis, Alfredas, Ofelija, Gertrūda – Viktorija Aliukonė-Mirošnikova, Hamletas – Arturas Svorobovičius, Šmėkla – Maksimas Tuchvatulinas, Polonijus – Liuda Gnatenko.

Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais.

Bilietus platina „Kakava.lt“.