Remiantis RSF metine ataskaita, per vienuolika 2023 metų mėnesių darbo metu buvo nužudyti 45 žurnalistai, palyginti su 61 pernai.

Tai mažiausias žūčių skaičius nuo 2002-ųjų, kai žuvo 33 žurnalistai. Sumažėjimą daugiausia lėmė šiuo atžvilgiu pagerėjusi padėtis Lotynų Amerikoje.

Nors nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ kovos, Viduriniuose Rytuose buvo nužudyti 63 žurnalistai, tik 17 iš jų atitinka RSF apibrėžtį.

„Tai niekuo nemenkina tragedijos Gazos Ruože, tačiau stebime nuolatinį mažėjimą ir esame labai toli nuo 140 žurnalistų nužudymo [atvejų] 2012-aisiais ir, dar kartą, 2013-aisiais“, – sakė RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as (Kristofas Deluaras) naujienų agentūrai AFP.

Jis teigė, kad šis mažėjimas susijęs su tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis kovoti su nebaudžiamumu, taip pat su didesniu pačių žurnalistų apdairumu.

Iš 17 žurnalistų, kuriuos RSF nuo spalio 7 dienos pripažino kaip nužudytus Viduriniuose Rytuose, 13 žuvo nuo Izraelio ugnies Gazos Ruože, trys – Libane, o vieną žurnalistą Izraelyje nužudė „Hamas“.

Lapkritį RSF pranešė, kad dėl šių žūčių pateikė skundą Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) dėl karo nusikaltimų.

Praėjusią savaitę AFP pranešė, kad jos atliktas tyrimas parodė, jog dėl Izraelio tankų ugnies spalio 13 dieną žuvo „Reuters“ operatorius Issamas Abdallah (Isamas Abdala) ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, įskaitant AFP fotografę Christiną Assi (Kristiną Asi).

Izraelio kariuomenės atstovas spaudai teigė, kad žurnalistai buvo aktyvaus mūšio zonoje Pietų Libane, bet Ch. Deloire'as šį atsakymą pavadino nepatenkinamu.

Karas Ukrainoje 2023 metais pražudė du reporterius, įskaitant Armaną Soldiną iš AFP, „vienintelį reporterį, kuris žuvo ne savo šalyje“, nurodė RSF.

Tai niekuo nemenkina tragedijos Gazos Ruože, tačiau stebime nuolatinį mažėjimą ir esame labai toli nuo 140 žurnalistų nužudymo [atvejų] 2012-aisiais ir, dar kartą, 2013-aisiais.

Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, šiame kare iš viso žuvo 11 žurnalistų.

Padėtis Lotynų Amerikoje gerėja

RSF teigia, kad padėtis Lotynų Amerikoje gerėja. Pernai čia buvo nužudyti 26 žurnalistai, o šiemet – šeši. Vien tik Meksikoje šis skaičius sumažėjo iki keturių nuo praėjusių metų vienuolikos.

Tačiau RSF įspėjo, kad Meksika tebėra pavojinga žurnalistams, ir paminėjo jų pagrobimus bei išpuolius prieš juos.

Iš 84 visame pasaulyje dingusių žurnalistų maždaug trečdalis yra meksikiečiai.

2022 metais įkalintų reporterių skaičius buvo 569, o šiemet yra 521. Baltarusija tapo viena iš trijų šalių, kuriose įkalinta daugiausia žurnalistų. Šiame trejete dar yra Kinija ir Mianmaras.

Metinėje ataskaitoje pažymima, kad dažnai žurnalistai įkalinami ir Turkijoje bei Irane.

Šiais metais įkaitais yra laikomi 54 žurnalistai. 2022-aisiais įkaitais buvo 65 žurnalistai.

Latvijos „RFS“ klube rungtyniauja du lietuviai – vartininkas Vytautas Černiauskas ir saugas Karolis Uzėla. Komunikacijos specialistu dirba Paulius Jakelis.

Iš filmuotos medžiagos matyti, kad kelionė dėl eismo sąlygų buvo labai sudėtinga. Galiausiai iki Rygos likus maždaug 40 kilometrų, futbolininkų autobusas susidūrė su priešprieša atvažiuojančia lengvąja mašina. Po smūgio autobusas su sportininkais nulėkė nuo kelio ir apvirto ant šono.

„Tuo metu aš pats bandžiau užmigti – buvau užmerktomis akimis, bet nemiegojau. Staiga pajaučiau labai stiprų smūgį. Bandžiau dengtis galvą ir autobusas iš karto tiesiog vertėsi, nuvažiavo nuo kelio. Tada kaip žmogus, kuris nekontroliuoja savo likimo, laukiau, kas ir kaip bus“, – atviravo P. Jakelis.

Autobusas įvirto į griovį su vandeniu. Jis ėmė plūsti į saloną. Sportininkai pamanė, kad įvažiavo į upę, tačiau, laimė, daug vandens nebuvo – visi išsiropštė per ertmes stoge. Futbolininkai patyrė traumų, tačiau nesunkių.

„Keliems žaidėjams pagalba buvo suteikta vietoje. Žinau, kad vienam žaidėjui yra lūžusi nosis, bus atlikta operacija. Keli žaidėjai turi problemų su dantimis, yra įvairių sumušimų. Tačiau žvelgiant bendrai, nė vienas jų nėra patyręs tokios traumos, kuri užbaigtų arba grasintų labai rimtai užbaigti profesionalaus žaidėjo karjerą“, – detalizavo komunikacijos specialistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuviai – irgi sveiki. „Po avarijos, aišku, šoko būsena – nejaučiau skausmo. Grįžęs namo jutau, kad skaudėjo nugarą, keli gumbeliai iššoko ant galvos, bet nieko baisaus. Su lietuviais bendravau tiek iš karto po avarijos, tiek naktį, tiek ryte. Jie jaučiasi gerai. Nedideli sumušimai – nieko rimto ir lietuviai yra pasiruošę tęsti karjeras, žaisti artimiausiose rungtynėse ir tikrai jokių problemų nėra“, – akcentavo pašnekovas.

Su Latvijos futbolininkų autobusu susidūrusi lengvoji mašina – suknežinta. Jos vairuotojas gyvas, bet sunkiai sužeistas.

Žiniasklaidos laisvė pernai visame pasaulyje „drastiškai sumažėjo“, iš dalies dėl tokių ekstremistinių grupuočių kaip „Islamo valstybė“ (IS) ir „Boko Haram“, sakoma organizacijos „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF) metinėje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta ketvirtadienį.

„Buvo bendras pablogėjimas, susijęs su labai skirtingais faktoriais, su informaciniais karais ir nevalstybinių grupių, veikiančių kaip naujienų despotai, veiksmais“, – sakė šios Paryžiuje įsikūrusios organizacijos vadovas Christophe'as Deloire'as (Kristofas Deluaras).

RSF 2015 metų pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse deklaruojama, kad 2014 metais buvo įvykdyta 3 719 informacijos laisvės pažeidimų 180-yje valstybių – aštuoniais procentais daugiau nei 2013-aisiais.

Visos konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje šalys kariavo „baisų informacinį karą“, kai buvo tiesiogiai taikomasi į žiniasklaidos darbuotojus siekiant nužudyti, sugauti ar spausti skleisti propagandą, sakoma indekse.

Ir Sirijoje bei Irake veikianti IS, ir „Boko Haram“ Nigerijos šiaurėje bei Kamerūne, ir nusikalstamos organizacijos Italijoje bei Lotynų Amerikoje naudojo „bauginimą ir represalijas, kad nutildytų žurnalistus ir tinklaraštininkus, kurie išdrįsta tirti ar atsisako veikti kaip jų ruporai“, nurodo RSF.

Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose yra įsidėmėtinų „juodųjų skylių“, kuriose „ištisus regionus kontroliuoja nevalstybinės grupės (ir) kuriose nepriklausoma informacija paprasčiausiai neegzistuoja“.

„Šventvagystės kriminalizavimas pavojų informacijos laisvei kelia maždaug pusėje pasaulio šalių“, – sakoma ataskaitoje, kurioje pažymima, kad religiniai ekstremistai kartais taip pat persekioja žurnalistus ar tinklaraštininkus, kurie, jų nuomone, nepakankamai gerbia jų dievą ar pranašą.

2014 metais, kai smurtas prieš žiniasklaidą atsidūrė centrinėje scenoje, išpuoliai prieš žurnalistus darėsi vis barbariškesni, labai padaugėjo pagrobimų, antradienį paskelbė organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF).

Per pastaruosius metus ryšium su savo darbu buvo nužudyti iš viso 66 reporteriai – kiek mažiau nei 71 reporteris 2013 metais, bet pagrobimų skaičius pašoko iki 119, dėl konfliktų Ukrainoje, Libijoje ir Artimuosiuose Rytuose, sakoma ataskaitoje.

Jameso Foley (Džeimso Folio) ir Steveno Sotloffo (Stiveno Sotlofo), kuriems „Islamo valstybė“ (IS) nukirto galvas, nužudymas akcentavo itin didelį pavojų, kuris gresia žurnalistams, nušviečiantiems šiuolaikinius konfliktus.

„Retai reporteriai būdavo žudomi su tokiu barbarišku propagandos jausmu, šokiruojant visą pasaulį“, – sakoma RSF metinėje ataskaitoje.

Palyginti su 2013 metais, nužudytų žurnalistų skaičius šiek tiek sumažėjo, daugiausia – dėl mažesnio nužudymų skaičiaus „taikoje“ gyvenančiose šalyse. Nuo 2005 metų iš viso buvo nužudyta 720 reporterių.

Tačiau pagrobimų skaičius šiais metais buvo 37 proc. didesnis nei pernai dėl separatistų Rytų Ukrainoje taktikos ir kovotojų, veikiančių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

33 žurnalistai buvo pagrobti Ukrainoje, 29 – Libijoje, 27 – Sirijoje. 40 vis dar yra laikomi.

„Vietos žurnalistai moka didžiausią kainą, (Jie) sudaro 90 proc. pagrobtųjų, – pabrėžiama ataskaitoje. – Iš 22 žurnalistų, kuriuos šiuo metu laiko ginkluotos grupuotės Sirijoje, 16 yra sirai. Visi aštuoni žurnalistai, kurie šiuo metu laikomi įkaitais Irake, yra irakiečiai“.

RSF atkreipia dėmesį į kelis atvejus, kai žurnalistai buvo nubausti savo vyriausybių, tarp jų – Raefo Badawi (Raifo Badavio) atvejį. Šis Saudo Arabijos pilietis, kuris šiemet pelnė RSF apdovanojimą, rugsėjį buvo nubaustas 10-čia metų kalėti ir 1 tūkst. kirčių už „islamo įžeidimą“ savo pažiūromis, kurias reiškė interneto svetainėje „Liberal Saudi Network“.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į Xadicos Ismayilovos (Chadidžos Ismajilovos) atvejį Azerbaidžane, kuris „dabar yra didžiausias Europos kalėjimas žiniasklaidos darbuotojams“. Jos darbas dėl vyriausybės korupcijos pavertė ją šmeižto kampanijų, šantažo ir suklastotų teisinių kaltinimų taikiniu.

„Dabar ji yra laikoma pagal absurdišką kaltinimą „stūmus“ vieną buvusį kolegą bandyti nusižudyti, kaltinimą, pagal kurį galima skirti kalėjimą nuo trejų iki septynerių metų“, – sakoma RSF ataskaitoje.

„Rūpestingai parengti grasinimai“

Gruodžio 8 dieną visame pasaulyje kalėjimuose buvo iš viso 178 profesionalūs žurnalistai – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.

Kinija pirmauja pasaulyje pagal kalinamų žurnalistų skaičių – šiuo metu šioje šalyje už grotų sėdi 33 žurnalistai. Nuo Kinijos nedaug atsilieka Eritrėja (28) ir Iranas (19).

Kinijoje tarp garsių kalinamų žurnalistų yra 70 metų Gao Yu (Gao Ju), kuri 1997 metais pelnė UNESCO Pasaulio spaudos laisvės apdovanojimą. Ji kali jau septynerius metus ir yra vėl teisiama – už „valstybės paslapčių atskleidimą“ vienam vokiečių transliuotojui.

Dėl konfliktų daug žurnalistų taip pat turėjo bėgti iš savo namų. 47 Libijos ir 37 Sirijos reporteriai per pastaruosius metus pabėgo iš tėvynės. Dėl priemonių prieš privačią Etiopijos žiniasklaidą į užsienį turėjo bėgti 31 žurnalistas.

Mušimas ir šiurkštus elgesys buvo labiausiai paplitę Ukrainoje, Venesueloje ir Turkijoje. Tai rodo tikslinį policijos smurtą bandant užgniaužti protestus šiose valstybėse.

Ataskaitoje „akcentuojama smurto prieš žurnalistus pobūdžio evoliucija ir tai, kaip tam tikri modeliai, tarp jų – rūpestingai parengti grasinimai ir galvų kirtimas, yra naudojami dėl labai aiškių tikslų“.

„Nužudymai tampa vis barbariškesni, pagrobimų skaičius sparčiai auga, tiems, kurie juos vykdo, siekiant užkirsti kelią nepriklausomam naujienų nušvietimui ir sulaikyti išorinio pasaulio tiriamą žvilgsnį“, – sakoma ataskaitoje.