Rubenas Vardanianas atsisakė Rusijos pilietybės ir 2022 m. persikėlė į šį etninių armėnų regioną, kuriame nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. vasario vadovavo separatistų vyriausybei. Azerbaidžanas jį sulaikė po to, kai praėjusių metų rugsėįj per žaibišką vienos dienos operaciją perėmė atsiskyrusio regiono kontrolę ir apkaltino jį „terorizmo“ finansavimu ir kitais nusikaltimais.

„Mano tėvas... nuo balandžio 5 d. vykdo bado streiką, kad pareikalautų paleisti visus armėnų kalinius“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo sūnus Davidas Vardanianas ir pridūrė, kad „labai nerimauja“ dėl jo sveikatos.

R. Vardaniano advokatė rusė Viktorija Burkovskaja, kuri ketvirtadienį grįžo iš Azerbaidžano, nurodė, kad jos klientas bado streiką pradėjo balandžio pradžioje ir nėra aišku, ar jis gali naudotis savo kalėjimo medicinos paslaugomis.

AFP susisiekus su Azerbaidžano valstybės saugumo tarnybomis, šios pareiškė neturinčios „jokių žinių apie bado streiką“.

R. Vardanianas padėjo įkurti ir vadovavo Maskvos investiciniam bankui „Troika Dialog“. Anot „Forbes“, jo ir jo artimųjų turto vertė siekia 1,1 mlrd. JAV dolerių.

Baku teismas nusprendė, kad verslininkas R. Vardanianas, kuris nuo 2022 metų lapkričio iki šių metų vasario vadovavo etninių armėnų apgyvendintam regionui, keturis mėnesius bus suimtas, pranešė Azerbaidžano valstybės saugumo tarnyba.

„Labai svarbu, kad Rubeno Vardaniano ir visų kitų sulaikytų asmenų teisės būtų visapusiškai gerbiamos ir saugomos“, – teigiama JT Žmogaus teisių biuro naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške.

„Raginame valdžios institucijas imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba tinkamam ir teisingam teismo procesui, kaip to reikalauja tarptautinė žmogaus teisių teisė“, – priduriame jame.

Azerbaidžano saugumo tarnybos paskelbtame kaltinamajame akte teigiama, kad buvęs Kalnų Karabacho lyderis kaltinamas terorizmo finansavimu ir neteisėtos ginkluotos organizacijos įkūrimu.

Už šiuos nusikaltimus jam gresia iki 14 metų kalėjimo.

Pagal praėjusią savaitę pasiektą paliaubų susitarimą Azerbaidžanas sutiko leisti ginklus sudėjusiems separatistams pasitraukti į Armėniją.

Azerbaidžano vyriausybės šaltinis AFP sakė, kad šalies pasieniečiai šiuo metu taip pat ieško įtariamų karo nusikaltėlių, kurie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžano pasieniečius neteisėtais etninių armėnų, bandančių pasitraukti iš Kalnų Karabacho, sulaikymais.

Ketvirtadienį Kalnų Karabacho vadovas Samvelas Šachramanianas pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo.

Tai rodo tarptautinis žurnalistinis tyrimas, kurį remdamasis nutekėjusiais Ūkio banko duomenimis atliko tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, kartu su partneriais iš 18 valstybių, įskaitant 15min.lt.

Portalo duomenimis, pinigų plovimo operacijoms buvo panaudoti žmonės, kurie teigia, kad jų tapatybės buvo pavogtos. Ne vienu atveju – tai paprasti žmonės iš R. Vardaniano gimtosios Armėnijos.

Tyrimo metu pavyko nustatyti ne vieną garsų ir įtakingą veikėją iš Rusijos, kuris pelnėsi per „Troika Laundromat“ sukurtą sistemą. Garsiausias asmuo šioje kompanijoje – Rusijos violončelininkas Sergejus Rolduginas. Jis yra vienas artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugų, Rusijos lyderio pirmosios dukters krikštatėvis.

OCCRP skaičiavimais, per „Troika Laundromat“ sistemą S. Roldugino įmonės gavo apie 69 mln. dolerių. Dalis šių operacijų – sunkiai paaiškinami sandoriai, kai sutartys sudaromos ir netrukus nutraukiamos, o S.Roldugino įmonėms išmokamos solidžios kompensacijos. Tokių sandorių grandinė garsiajam violončelininkui per porą mėnesių sunešė lygiai 11,6 mln. dolerių.

Tarptautinė žurnalistų komanda identifikavo kelias gerai žinomas nusikalstamas schemas, kurių pinigai buvo prasukti per sąskaitas Ūkio banke. Garsiausia – tai finansinė afera, kurią praėjusiame dešimtmetyje atskleidė teisininkas iš Rusijos Sergejus Magnickis. Kita garsi istorija – sukčiavimo schema, 2003-2008 metais veikusi Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kai per fiktyvių įmonių grandinė buvo smarkiai išpūstos degalų kainos.

OCCRP skaičiavimais, S. Magnickio nustatytai aferai panaudotos įmonės per „Troika Laundromat“ sistemą prasuko apie 130 mln. dolerių, o iš Šeremetjevo aferos per šią schemą buvo prasukta daugiau nei 27 mln. dolerių.