„Aš iki šiol laikiausi tokios politikos – mes vieni kitiems artimos tautos, mes – kaimynai ir tai duota Dievo. Tuo viskas ir pasakyta. Dabar Vakarai rėkia: karas, karas. Paklausykite: jei planuotume karą prieš Ukrainą, visai kitaip elgtųsi masinės informacijos priemonės, o tik prityla iš Amerikos signalai – vėl kaitinama isterija“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Nuo Baltarusijos pietinės sienos Kijevas pasiekiamas ranka – vos už 75 kilometrų. Pirmadienį būtent į Kijevą atskrido Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Derybos su Volodymyru Zelenskiu vyko už uždarų durų.

Aš iki šiol laikiausi tokios politikos – mes vieni kitiems artimos tautos, mes – kaimynai ir tai duota Dievo.

Kijevas nepatenkintas, kad Berlynas iki šiol atsisako tiekti Ukrainai ginkluotę, o ją tiekia net Baltijos šalys. „Mums, Ukrainai, reikia didesnės partnerių paramos – ir saugumo, ir ekonominės, ir energetinės. Apie tai kalbėjome su O. Scholzu“, – sakė V. Zelenskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Po derybų, antradienį, O. Scholzas atskrido į Maskvą pas Vladimirą Putiną. Bet aną savaitę abi sostines aplankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas liko nieko nepešęs. Pasak apžvalgininkų, įžengė į lokio urvą ir buvo apdraskytas.

Tuo metu antrą kadenciją dirbti perrinktas Vokietijos prezidentas jau kreipėsi į V. Putiną. „Kreipiuosi į V. Putiną – atlaisvinkite kilpą, užnertą ant Ukrainos kaklo. Prisijunkite prie mūsų ieškodami kelio, kad būtų išsaugota taika Europoje“, – kalbėjo Frankas-Walteris Steinmeieris.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas, sėdęs prie ilgo stalo priešais prezidentą V. Putiną, pabrėžė – dar yra šansas susitarti su Vakarais. Kremlius vis dar nori garantijų, kad Ukrainai durys į NATO bus užtrenktos.

„Mūsų nuoseklus aiškinamasis darbas ir pasiryžimas išklausyti kontrargumentus. Dar toli gražu neišsemta. Derybos išties neturėtų tęstis amžinai, bet siūlyčiau jas tęsti ir intensyvinti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.

O. Scholzas prieš savaitę lankydamasis už Atlanto, pas JAV prezidentą Joe Bideną, anot politologų, padarė rimtą klaidą – griežtai nepagrasino, kad išvis nepaleis dujotiekio „Nord Stream 2“.

„Dėl „Nord Stream 2“ turėjo būti aiškiai pareikšta: jei bus karinė intervencija, „Nord Stream 2“ nebus paleistas. To O Scholzas nepasakė, o tik J. Bidenas“, – teigė „German Marshall Fund“ analitikas Markus Ziener.

V. Putiną atsitraukti nuo „bedugnės krašto“ ragino ir britų premjeras. „Esame ant prarajos krašto, bet prezidentas V. Putinas dar turi laiko atsitraukti“, – sakė Borisas Johnsonas.

Draudimo bendrovės atsisako dengti virš Ukrainos skrendančių vežėjų draudiminius įvykius. Tad oro linijos privengia skydžių virš Ukrainos rytų ir virš Juodosios jūros. Ten vyksta rusų raketų ir artilerijos pratybos.

Per plataus masto pratybas, pavyzdžiui, Juodojoje ar Baltijos jūroje, branduolinį ginklą turinti Rusija reguliariai naudoja savo naująsias hipergarsines raketas. Tokias bendras pratybas Maskva vis rengia ir su Kinija, bei tokiomis šalimis kaip Serbija. Daug Vakarų valstybių, taip pat NATO kaltina Rusiją dėl nepakankamo manevrų skaidrumo.

Koronaviruso krizė smarkiai paveikė ir Rusijos karines pajėgas. Iš viso šalyje, oficialiais duomenimis, virusas nustatytas 300 000 žmonių. Gynybos ministerijos informacija, tarp užsikrėtusiųjų yra 1 630 kariuomenės atstovų.

Santykiai tarp Rusijos ir NATO ypač pablogėjo dėl Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos. „Žinoma, pagrindinė problema yra ta, kad trūksta tiesioginių kontaktų tarp kariuomenių“, - kalbėjo S. Lavrovas. Susitikimai aukštesniu lygiu visiškai įšaldyti.

Panaši situacija susiklostė ir šiomis dienomis, pagrindinėms šalies partijoms sėdus prie susitarimo dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos. Ar begalėjo būti geresnė šiam įvykiui diena nei dar vienų Rusijos karinių pratybų išvakarės? Juolab – ne eilinių, didžiausių nuo pat šaltojo karo piko. Visą savaitę Tolimuosiuose Rytuose, Ramiajame vandenyne jungtiniai Rusijos, Kinijos, Mongolijos daliniai grūmos tūkstančių karinių mašinų, lėktuvų, karinio jūrų laivyno ir beveik trečdalio milijono kareivių jėga. Tobulindama skirtingų armijos rūšių gebėjimus veikti koordinuotai Maskva pademonstruos ir naujausią savo ginkluotę.

Gynybą geriausia patikėti ne kariuomenei, sako G.Paluckas, bet šaukštais ginkluotiems civiliams.

Tačiau politikoje, kaip ir eilinių žmonių gyvenime, ne visi geba išskaityti ore tvyrančias žinutes. Kad ir netobulą, bet, anot premjero, "maksimaliai artimą tam, ko mes maksimaliai trokštame", susitarimą ne vėliau kaip iki 2030 m. finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. BVP pasirašė ne visos parlamentinės partijos. Sukandę dantis tam pritarė net tokios radikaliai priešingas vertybes puoselėjančios partijos kaip "valstiečiai" ir konservatoriai, Gedimino Kirkilo "darbiečiai", liberalai ir Lenkų rinkimų akcija. Niekam nekilo abejonių dėl  valstybės saugumo (gal sykiu gelbstint ir partijos įvaizdį) tarppartinių rietenų maratone paskelbti minutės pertraukėlę. Niekam, išskyrus socialdemokratus ir "tvarkiečius", nusprendusius palaukti partijos plenumo.

Gintautui Paluckui su kompanija akivaizdžiai rūpinantis vien sava rinkimų kampanija atrodo, kad geriausias saugumo garantas – pilnas pilvas. Gynybą geriausia patikėti ne kariuomenei, sako G.Paluckas, bet šaukštais ginkluotiems civiliams. Naują karą repetuojanti Rusija nesvarbi – svarbiau pašalpos, skelbia socialdemokratai, it skaitydami Aleksandro Lukašenkos raštus. Tačiau paradoksas – tokia pozicija atskleidžia ne tik į jų vertybes, bet ir požiūrį į piliečius, kurie pavasarį rinkdami savivaldos tarybas repetuos Seimo rinkimus. Juk, kalbėdami apie būtinybę mažinti socialinę įtampą, bet priešindami gynybą ir kitas valstybės reikmes, jie patys šią įtampą ir sukuria.

Savaitę truksiantys manevrai „Vostok 2018“ („Rytai 2018“) prasidėjo mokymais Tolimųjų Rytų regione ir Ramiajame vandenyne, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti karinės mašinos, lėktuvai, sraigtasparniai ir laivai, judantys į numatytas pozicijas pratybų pradiniu etapu.

Pratybas, kuriose taip pat dalyvaus Kinijos ir Mongolijos pajėgų daliniai, NATO įvardijo kaip „didelio masto konflikto“ repeticiją.

Planuojama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyks stebėti „Vostok 2018“ po Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke vyksiančio ekonomikos forumo. Jame dalyvaus svarbių svečių, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą).

Karinės pratybos rengiamos tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių, kaltinančių Rusiją kišimusi į jų vidaus reikalus, taip pat dėl šios valstybės vaidmens konfliktuose Ukrainoje ir Sirijoje.

Rusijos kariuomenė sakė, kad „Vostok 2018“ savo mastu prilygs „Zapad 81“ – didžiausioms kada nors Sovietų Sąjungos surengtoms karinėms pratyboms, kuriose dalyvavo 100–150 tūkst Varšuvos sutarties šalių karių.

Tačiau gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė, kad šie manevrai bus netgi didesni: juose dalyvaus 300 tūkst. karių, 36 tūkst. karinių mašinų, tūkstantis lėktuvų ir 80 karo laivų.

„Įsivaizduokite 36 tūkst. karinės technikos vienetų, judančius vienu metu: tankų, šarvuotųjų transporterių, pėstininkų kovos mašinų Ir visa tai, žinoma, vyks kovinei aplinkai kiek įmanoma artimesnėmis sąlygomis“, – sakė S. Šoigu.

Naujausia technika

Rusijos kariuomenė per pratybas naudos savo naujausią ginkluotę: branduolinius užtaisus galinčias nešti balistines raketas „Iskander“, tankus T-80 ir T-90, taip pat naikintuvus Su-34 ir Su-35.

Jūriniuose manevruose dalyvaus kelios fregatos, apginkluotos sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, naudotomis atakuoti taikiniams Sirijoje.

Šias pratybas nušviečiantiems žurnalistams Gynybos ministerija sakė, kad trečiadienį jiems bus pademonstruoti oro erdvės gynybos sistemų veiksmai, o pagrindiniai manevrai vyks ketvirtadienį.

Ministerija pridūrė, kad per pratybas bus išbandomos priemonės, skirtos sąlyginiam priešininkui suklaidinti, pavyzdžiui, pripučiami tankų ir raketų leidimo įrenginių maketai.

„Visuose Rytų karinės apygardos poligonuose inžinerijos daliniai vykdo praktinius veiksmus, įrengdami netikrus ginkluotės ir karinės technikos vienetus... – įvairių modifikacijų tankų ir pėstininkų kovos mašinų, zenitinių raketų kompleksų „Buk M2“, raketų kompleksų „Iskander“, zenitinių raketų sistemų S-300 ir kitokios ginkluotės bei technikos pneumokomplektus“, – pažymėjo ministerija.

NATO sakė, kad „Vostok 2018“ pratybos „demonstruoja Rusijos susitelkimą į didelio masto konflikto manevrus“.

„Tai atitinka modelį, mūsų stebėtą jau kurį laiką – kategoriškesnės Rusijos, reikšmingai didinančios savo gynybos biudžetą ir karinį buvimą“, – rugpjūčio pabaigoje sakė Alkanso atstovas Dylanas White'as (Dilanas Vaitas).

Praeitą mėnesį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos „gebėjimas apsiginti esant dabartinei tarptautinei padėčiai, kuri dažnai yra agresyvi ir nedraugiška mūsų šaliai, yra pateisinamas, būtinas ir neturintis alternatyvų“.

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai smarkiai pablogėjo 2014 metais, Maskvai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir įsiplieskus separatistiniam konfliktui Rytų Ukrainoje.

Kremlius taip pat kaltino NATO tęsiant plėtrą vakarų kryptimi ir didinant grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui.

Pastaraisiais metais Maskva pradėjo rengti daugiau didelio masto karinių pratybų Kaukaze, Baltijos jūros regione ir Arktyje.

Ankstesnės Rusijos rytiniame regione surengtos pratybos – „Vostok 2014“ – buvo beveik perpus mažesnės, jose dalyvavo 155 tūkst. karių.

Praeitais metais Rusijoje ir Baltarusijoje vykusiose bendrose karinėse pratybose „Zapad 2017“ („Vakarai 2017“) oficialiai dalyvavo 12,7 tūkst. karių, bet Ukraina ir Baltijos šalys sako, kad šių manevrų mastas buvo daug didesnis.

S. Šoigu sakė, kad pirmadienį prasidėjo penkias dienas truksiančios pratybos, per kurias bus rengiamasi kitą mėnesį vyksiantiems manevrams „Vostok 2018“ (Rytai 2018). Pasak ministro, artėjančios pratybos bus didžiausios nuo surengtų Sovietų Sąjungoje 1981 metais.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu nurodė, kad mokymuose gali apsilankyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Anot S. Šoigu, Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire vyksiančiose pratybose dalyvauja kariuomenė, oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas. Jis pridūrė, jog prie rusų karių prisidės karių iš Kinijos ir Mongolijos.

Per mažesnius, su „Vostok“ nesusijusius karinius manevrus, surengtus šią savaitę pritarus Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai – Maskvos ir Pekino vadovaujamam gynybos aljansui, Kinijos karo lėktuvai pirmadienį nutūpė vienoje Rusijos aviacijos bazėje, esančioje Čeliabinsko srities Uralo kalnuose.

Rusijos kariuomenė didina savo karinių pratybų mastą ir dažnumą, tvyrant įtampai su Vakarais. Maskva taip pat išplėtė karinius saitus su Pekinu.

Abi šalys neseniai surengė virtinę bendrų mokymų, įskaitant praėjusią vasarą įvykusias pratybas Pietų Kinijos jūroje ir karinių laivynų manevrus Baltijos jūroje.

Rusija ir Kinija taip pat užmezgė, jų žodžiais, „strateginę partnerystę“ ir drauge pareiškė prieštaraujančios „vienpoliui“ pasauliui, taip vadindamos tariamą Jungtinių Valstijų dominavimą pasaulyje.

Kaip ir prieš dvi savaites, Rusija Rygos paprašė nutraukti laivų ir lėktuvų judėjimą teritorijoje, kurioje vyks pratybos, – maždaug už 40 km nuo Latvijos pakrantės. Tačiau taip ir neatsakyta į Latvijos notą, kurioje buvo  prašoma paaiškinti, kiek ir kokios rūšies raketų žadama iššauti.

Nors visi būtini leidimai Rusijai išduoti, Latvijos ginkluotosios pajėgos teigia drauge su NATO partneriais atidžiai stebinčios padėtį Baltijos jūroje. Tuo metu, pasak prezidento Raimondo Vejuonio, šių pratybų tikslas – demonstruoti Rusijos karinę jėgą.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį nurodė surengti naujas karines pratybas šalies pietuose, kaimyninėje Ukrainoje suintensyvėjus vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių susirėmimams.

Didelio masto mokymai, kuriuose bus naudojamos ilgojo nuotolio zenitinių raketų sistemos, vyks Ašuluko bazėje Rusijos pietiniame Astrachanės regione, už kelių šimtų kilometrų nuo susirėmimų apimtos rytų Ukrainos, vienas ministerijos atstovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.

„Šiandien bus paleista apie 20 raketų iš zenitinių raketų kompleksų S-300 ir S-400. Zenitinių raketų daliniai turi atremti sąlyginio priešo masinį raketų ir aviacijos smūgį bei sunaikinti dideliame arba mažame aukštyje skrendančius, taip pat balistinius taikinius“, – agentūra citavo pulkininką Igorį Klimovą.

Jis sakė, kad šiuose mokymuose dalyvaus per 800 karių ir 200 karinės technikos vienetų.

Rusija šią vasarą surengė daug karinių pratybų, o Vakarų šalys kritikuoja tokią Maskvos politiką, kuria esą siekiama įbauginti Ukrainą.

Rusija išbandė tarpžemyninę balistinę raketą

Maskva antradienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą, tebetvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karių įvykdyto Krymo užėmimo ir grasinimo pasiųsti daugiau pajėgų į kitus kaimyninės Ukrainos regionus.

Rusijos strateginės raketinės pajėgos paleido branduolinius užtaisus galinčią nešti raketą „RS-12M Topol“ antradienį 22 val. 10 min. Maskvos (20 val. 10 min. Lietuvos) laiku iš pietinės Astrachanės srities prie Kaspijos jūros. Jos mokomoji karinė galvutė smogė numatytam taikiniui kariniame poligone, esančiame Kazachstane.

Šio bandymo tikslas buvo išbandyti naują tarpžemyninių balistinių raketų kovinę įrangą, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas pulkininkas Igoris Jegorovas.

Raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro karinio poligono, esančio netoli Volgos upės, už maždaug 450 kilometrų į rytus nuo sienos su Ukraina.

Vienas JAV pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos buvo tinkamai iš anksto informuotos apie šį bandymą, kad tas pranešimas buvo gautas dar prieš prasidedant krizei Ukrainos Krymo regione.

Rusija neretai atlieka tarpžemyninių balistinių raketų bandymus ir skelbia jų rezultatus. Analitikų nuomonė, tokiu būdu siekiama priminti Vakarų šalims apie Maskvos branduolinę galią ir užtikrinti Rusijos žmones, kad prezidentas Vladimiras Putinas pajėgus juos apginti.

Rusija ir JAV 2010 metais pasirašė naujausią sutartį dėl panaudojimui parengtų tarpžemyninių balistinių raketų skaičiaus sumažinimo, tačiau Maskva yra užsiminusi, kad sutiks su tolesniu šio strateginio arsenalo mažinimu artimiausioje ateityje, taip pat imasi žingsnių atnaujinti savo branduolinį arsenalą.

V.Putinas pabrėžia, kad Rusija turi išlaikyti stiprų branduolinį arsenalą – iš dalies dėl JAV planų dislokuoti Europoje priešraketinės gynybos skydo elementus, kurie, anot Maskvos, gali kelti grėsmę šalies saugumui.

20 metrų ilgio raketų „Topol M“, pagal NATO klasifikaciją žinomos kaip „SS-27 Sickle“, ankstesnės modifikacijos buvo priimtos į Sovietų Sąjungos ginkluotę 1985 metais, likus šešeriems metams iki tos šalies subyrėjimo. Ši raketa gali nešti tris branduolines kovines galvutes; ji valdoma autonominės inercinės sistemos ir pagal Rusijos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS signalus.

„Topol M“, galinčios nuskrieti 10,5 tūkst. kilometrų greičiau nei per pusvalandį, laikomos tiksliausiai pasaulyje nutaikomomis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis

Ukrainos jūrų pajėgų laivas atrėmė ginkluotų užpuolikų reidą

Kryme esančio Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivo „Slavutič“ įgula antradienį atrėmė mėginimą jį užimti, kurį surengė ginkluoti užpuolikai, pranešė Gynybos ministerija.

„Ginkluoti asmenys buksyru priplaukė prie laivo borto, tačiau įgula jiems pasipriešino jėga. Buvo mėginama įlaipinti abordažo komandą, pagrobti laivą, ginklus ir jūreivius“, – ministerijos spaudos tarnyba citavo antvandeninių laivų brigados vadą kapitoną Vitalijų Zviahyncevą.

Šiuo metu Ukrainos jūrų pajėgų laivus toliau blokuoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai, nurodoma ministerijos pranešime.

„Visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariniai daliniai ir laivai, dislokuoti Krymo autonominėje respublikoje, vykdo Gynybos ministerijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo įsakymus“, – pridūrė ministerija.

Švedija siunčia naikintuvus į Gotlando salą

Švedijos ginkluotosios pajėgos pasiuntė papildomas oro gynybos pajėgas į Gotlanto salą, atsakydamos į Rusijos didelio masto karines pratybas Baltijos jūroje, praneša naujienų agentūra TT.

„Taip mes sustipriname savo pajėgumą kontroliuoti oro erdvę, o tai yra visiškai normalu per dideles pratybas“, – sakoma Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovo Gorano Martenssono (Jorano Martensono) pareiškime.

Rusijos naujienų agentūra „Itar-Tass“ pirmadienį pranešė, kad 3 tūkst.500 Rusijos Baltijos karinio laivyno karių dalyvauja „kovinio pasirengimo“ patikrinime prie Kaliningrado krantų.

Tuomet Švedijos gynybos ekspertai pareiškė, kad šiame pranešime nėra „nieko nauja“.

Naujienų agentūrai TT Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovas Philipas Simonas (Filipas Simonas) pareiškė, kad Rusijos keliamos grėsmės Švedijai lygis liko nepakitęs. Tačiau pareigūnas nepasakė, kokios karinės pajėgos buvo išsiųstos į Gotlandą, tik paminėjo, kad išsiųstas „tam tikras skaičius „Gripen“ naikintuvų".

Kariuomenės strategas Stefanas Ringas taip pat pareiškė, jog natūralu, kad ginkluotosios pajėgos siunčia lėktuvus į salą, kuri yra maždaug už 250 kilometrų į pietus nuo Stokholmo.

G.Martenssonas pridūrė, kad ginkluotosios pajėgos nuolat ir atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė sutelkė savo pajėgas aplink karines bazes pietiniame Krymo regione.