Šią žiemą potvyniai kelis kartus skandino pamarį. Vandens spaudimo neatlaikė estakados pylimas. Kelyje Šilutė–Rusnė ties autobusų stotele pagrindą sutvirtinančios plytos ėmė byrėti, sankasoje atsivėrė ertmės.

Potvynyje, panašu, pražus didžioji dauguma iš 300 palei pylimą susodintų medžių.

Tvarkant senąjį Rusnės kelią buvo nuspręsta išpjauti senus medžius, nors miškininkai to nerekomendavo daryti, nes solidaus amžiaus sulaukusių medžių šaknys padėjo sutvirtinti pylimą.

Nauji želdiniai susodinti 2020-aisiais. Skelbtą konkursą tuomet laimėjo įmonė "Megaplantas".

Šios bendrovės vadovas Gediminas Valašinas pripažino, kad jo vadovaujamos įmonės darbas nuėjo veltui.

Gediminas Valašinas: pinigai išmesti tiesiogiai į balą.

"Viskas tik dėl to, kad tokius projektus projektuoja žmonės, kurie nebuvę Rusnėje ir apie potvynį gal tik yra girdėję. Kai buvo iškirsti seni medžiai, kilo žmonių nepasitenkinimas. Buvo suprojektuotas jų atsodinimas, bet prie sankasos negalėjo, tad sodino žemiau. Jau pirmą žiemą dalį jų ledai išlaužė. Negaliu žiūrėti", – neslėpė G.Valašinas.

Jau po pirmos žiemos buvo aišku, kad čia blogai.

Rangovas darbą padarė, dabar medžiai priklauso Kelių direkcijai, ji ir turėtų rūpintis.

"Kai labiau rūpi asfaltas, medžiai nerūpės. Pinigai išmesti tiesiogiai į balą. Jau po pirmos žiemos buvo aišku, kad čia blogai. Galėjo bent dalį persodinti, yra ten vietų. Mes juk negalime jų liesti ar iškasinėti, tai būtų vagystė", – kalbėjo G.Valašinas.

Dalis medžių po užmirkimo atsigaus, tačiau kiek jų šį pavasarį išsprogs, neaišku.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus tikino, kad vyko apžiūrėti estakados būklės.

"Žinome tą bėdą, bet ten įmanoma sutvarkyti, pabetonuoti reikėtų. Nėra taip baisiai, bet iš tiesų šiek tiek yra paplauta", – pripažino R.Steponkus.

Pievomis ritasi vanduo

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė tikino, kad pačioje saloje vanduo pasiekė tik vienos sodybos kiemą.

„Jis tokioje vietoje, kur nėra pylimų. Tačiau pastatų vanduo neapsėmė, žmonės turi visureigį, išvažiuoja iš kiemo. O vanduo estakadą pasiekė dar ketvirtadienį. Vandenukas šniokščia. Per estakadą važiuojame švilpaudami“, – juokavo D.Drobnienė.

Vytautas Eigirdas, Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas, užfiksavo, kaip vandens banga atsirito į Rupkalvių kaimo pievas.

Priežastis: vandens lygio kilimą Rusnėje lemia ledų sangrūdos Atmatoje ir Kuršių mariose. (Vytauto Jusio nuotr.)

„Kaip bebūtų keista, ledai užkišo Šyšos upę. Jos vandenis Atmata galėtų priimti, tačiau vaga užsikišo. Ledų sangrūdos užsitvirtino ir Atmatos vagoje, arčiau žiočių. Naktį pašalo, tad ledai sustojo. Vandens lygis nukrito gal 15 cm. Vis dėlto mums reikėtų vandens. Banga iš aukštupio išjudintų ledus“, – kalbėjo D.Drobnienė.

Savaitės viduryje buvo patvinęs kelias į Uostadvarį, tačiau vanduo nuslūgo. Apsemtas ir kelias į Skirvytės trečiąją krantinę. Po vandeniu atsidūrė kelias į Tatamiškius.

Teks skaičiuoti iš naujo

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus tikino, kad Rusnei didžiausią grėsmę kelia vėjas.

„Vėjas pasisuko iš šiaurės, o tai reiškia, kad vanduo nenuteka iš Kuršių marių. Prieš kelias dienas vėjai sunešė ledus nuo Nidos pusės ir Ventės į Drevernos pusę. Dar ir pašalo, tai reiškia, kad mariose ledų sangrūdos gali įsitvirtinti. Dėl to sunkiau nuteka vanduo“, – sakė J.Šimkus.

Pavasaris: Rusnės apylinkėse potvynio vaizdų nebuvo matyti kelias žiemas. (Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.)

Ledų sangrūda taip pat telkiasi ties Atmatos žiotimis, o ją, pasak J.Šimkaus, išjudinti galėtų tik smarkesnė vandens banga.

„Įdomu tai, kad su estakados atsiradimu teks perskaičiuoti stichinio lygio parametrus. Atmatoje stichine laikoma 2,88 m vandens lygio riba. Tačiau šiuo metu vanduo pakilo iki pusketvirto metro, tai reiškia, kad virš stichinės ribos vanduo – kone 60 cm. Tačiau stichine riba buvo laikomas tas momentas, kai vanduo imdavo semti kelią. Pastačius estakadą, veikiausiai teks keisti teisės aktus ir patvirtinti naujus stichinės ribos parametrus“, – svarstė J.Šimkus.

Suplauks lytys

Anot J.Šimkaus, savaitgalį Rusnėje, tikėtina, ypatingų naujienų nebus, bet vanduo gali kilti.

„Gėgės ir Leitės vanduo kyla. Gerai, kad Leitės aukštupyje sniego nėra. Tačiau prognozės rodo, kad šiek tiek atšals, kai kur ledai sukibs. Postūmio negalime tikėtis. O dar nuo Smalininkų, iš Nemuno aukštupio, į pamarį vis dar juda ledai. Jie iš visur suplauks per visą tą laiką. Keletą dienų vanduo dar gali kilti“, – patikino J.Šimkus.

Linguos ir beržai, ir uosiai

Nors žmonės ir rengė protesto akcijas dėl 300 medžių, kuriuos buvo nuspręsta iškirsti, tačiau jų balsas nebuvo išgirstas. Pakelėje žalialapius pašalino.

Baigus estakados ir kelio Šilutė–Rusnė ruožų rekonstrukciją, Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbė viešąjį konkursą dėl medžių atsodinimo šiame kelyje.

Jį laimėjo Gedimino Valašino vadovaujama įmonė "Megaplantas".

Sutarties suma siekia 44,3 tūkst. eurų. Už juos turėtų būti pasodinta keli šimtai medžių.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė tikino, jog sodinukai į pamarį bus gabenami etapais.

Medžių sodinimo darbai įkainoti daugiau nei 14 tūkst. eurų suma. Dar 7 tūkst. prireiks sodinukų gabenimo priemonėms, šaknų sutvirtinimo medžiagoms, kuolams.

"Bus pasodinta 314 medelių – uosių, beržų, juodalksnių ir gluosnių. Sodinimo darbus planuojama užbaigti per dvi savaites", – pasakojo seniūnė.

Už sodinuką – 55 eurai

Sutartyje pažymėta, jog iš viso bus pasodinta 99 juodalksniai, kurių vienas kainuoja šiek tiek daugiau nei 40 eurų. Augs 168 beržai, kurių nupirkta po 55 eurus už sodinuką. Ruošiamasi sodinti ir 26 uosius, kurių vienas kainuos 55 eurus.

Medžių sodinimo darbai įkainoti daugiau nei 14 tūkst. eurų suma. Dar 7 tūkst. prireiks sodinukų gabenimo priemonėms, šaknų sutvirtinimo medžiagoms, kuolams.

Rusnės estakados statybos darbai baigti pavasarį. Tai vienas ilgiausių tokio tipo inžinerinių statinių Lietuvoje.

750 metrų ilgio, dviejų eismo juostų estakada iškilusi ant 416 spraustinių polių. Čia sumontuotos 64 kolonos, 16 rygelių ir statinį laiko 170 perdangos sijų.

D. Drobnienės nuotr.

Iš viso monolitinėms konstrukcijoms sunaudota 5 250 tonų betono ir 208 tonos armatūros, kuri,  sujungus į vieną strypą, apytiksliai būtų maždaug 131 km ilgio.

Kartu su estakados statyba vyko ir kelio Rusnė–Šilutė penkių kilometrų ruožo rekonstrukcijos darbai.

Kainavo milijonus

Amžiaus statiniu vadinamos estakados statyba suteikė darbo ir teisininkams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią vasarą tenkino Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ieškinį ir neskundžiama nutartimi skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcijai 95 tūkst. eurų baudą dėl Rusnės estakados statybų sutarties.

Teismo vertinimu, direkcija, susitarusi su rangovu dėl galimybės vykdyti kelio Šilutė–Rusnė ruožo rekonstravimą ilgiau nei viešojo darbų pirkimų sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas, pažeidė imperatyviąsias teisės normas.

Viešąjį interesą ginanti VPT kreipėsi į teismą, kai atliko kelio rekonstravimo ir estakados statybos darbų pirkimo sutarties vertinimą.

D. Drobnienės nuotr.

Anot VPT, direkcija inicijavo esminių sutarties pakeitimų, o netinkamas konkurso planavimas ir pirkimo objekto suskaidymas į kelis darbų pirkimus sudarė prielaidas neracionaliam lėšų naudojimui.

VPT buvo rekomendavusi Kelių direkcijai dėl pažeidimų nutraukti kelio Šilutė–Rusnė estakados statybos sutartį, tačiau direkcija to nepadarė motyvuodama, kad taip būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.

Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017 m. gruodį pasirašyta su "Kauno tiltų" ir "TEC Infrastructure" (buvusiu Tiltų ekspertų centru) konsorciumu.

Pirkimo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos – 10 mln. eurų. Tačiau dėl papildomų darbų projekto vertė išaugo dar šešiais milijonais.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir VPT ieškinį tenkino – (...) skyrė atsakovei LAKD į valstybės biudžetą apie 0,99 proc. Sutarties vertę siekiančią baudą – 95 tūkst. eurų“, – pranešė teismas.

Teismo vertinimu direkcija, susitarusi su rangovu dėl galimybės vykdyti kelio Šilutė–Rusnė ruožo rekonstravimą ilgiau nei viešojo darbų pirkimų sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas, pažeidė imperatyviąsias teisės normas.

Viešąjį interesą ginanti Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į teismą atlikusi po konkurso dėl kelio rekonstravimo ir estakados statybos  sudarytos viešojo darbų pirkimo sutarties vertinimą. Anot VPT, direkcija atliko esminių sutarties pakeitimų, o netinkamas konkurso planavimas ir pirkimo objekto suskaidymas į kelis darbų pirkimus sudarė prielaidas neracionaliam lėšų naudojimui.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs VPT apeliacinį skundą, jo taip pat netenkino.

LAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, todėl vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių jo normos nebesaisto.

Nors teisėjų kolegija ir sutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad kiekvienas atidus ir rūpestingas konkurso dalyvis galėjo numanyti, jog kils papildomų darbų atlikimo poreikis, tačiau nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks dalyvis taip pat galėjo iš anksto suprasti, jog sutartis bus vykdoma ne pagal pradinę sutarties versiją, įtvirtintą konkurso sąlygose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi sutartimi sulygtų darbų ir jų rezultatų svarbą, susijusią su daliai visuomenės reikšmingos infrastruktūros – estakados sukūrimu, užtikrinančiu žmonių ir krovinių judėjimą tarp sunkiai pasiekiamų vietovių, ir atsižvelgdama į aplinkybę, dėl kurios nėra ginčo byloje, jog didžioji dalis darbų jau įvykdyta, sprendė, kad sutartis su jos pakeitimu nepripažintina negaliojančia, o dėl viešojo intereso priežasčių išsaugotina, kartu perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą.

LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

VPT yra rekomendavusi Kelių direkcijai dėl pažeidimų nutraukti kelio Šilutė–Rusnė estakados statybos sutartį, tačiau direkcija to nepadarė motyvuodama, kad taip būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.

Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“ (buvusiu Tiltų ekspertų centru) konsorciumu. Jo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos – 10 mln. eurų. Tačiau dėl papildomų darbų projekto vertė išaugo iki daugiau nei 16 mln. eurų.

Sankasos stiprinimo darbų prireikė paaiškėjus, kad po keliu yra durpių sluoksnis. Šiems darbams paskelbus atskirą konkursą, pirmą kartą jis buvo nutrauktas suabejojus jo skaidrumu – skelbta, kad „Kauno tiltai“ galėjo iš anksto žinoti, jog vėliau bus skelbiamas papildomas sankasos stiprinimo konkursas ir dėl to pasiūlė mažesnę kainą.

Tačiau Kelių direkcija aiškino, kad antrojo konkurso poreikis išaiškėjo vėliau. Konkursą pakartojus, jį laimėjo Vilniaus statybos bendrovė „Tilsta“, pasiūliusi 6,3 mln. eurų kainą.

Oficialiai Rusnės estakada atidaryta pernai gegužės mėnesį, tačiau ja gyventojai iki lapkričio nesinaudojo dėl kelio sankasos stiprinimo ir kelio konstrukcijos įrengimo.

Kelių direkcijos su AB „Kauno tiltai“ dėl projekto parengimo, estakados pastatymo ir kelio konstrukcijos įrengimo pasirašytos sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu, buvo beveik 9,5 mln. Eur., iš kurių estakados kaina – beveik 4,7 mln. eurų. Atlikus papildomus geologinius tyrimus buvo nustatytos reikalingos atlikti papildomų darbų apimtys. Atskiru viešuojų pirkimu įsigyti žemės sankasos stiprinimo darbai.

Rangovas AB „Kauno tiltai“, parengęs projektą, papildomus darbus, susijusius su žemės sankasos stiprinimu, įvertino beveik 8,7 mln. eurų. Paskelbus viešųjų pirkimų konkursus minėti darbai buvo nupirkti už žymiai pigesnę kainą, t. y. 1,3 mln. eurų AB „Kauno tiltai“, 6,3 mln. eurų UAB „Tilsta“ ir sutaupyta 1,1 mln. eurų.

Rusnėje vykdomas projektas susideda iš dviejų dalių: viena projekto dalis – estakados statyba – baigta šių metų gegužės 15 d. ir estakada eismas leidžiamas.

Šiuo metu vykdoma antra projekto dalis – kelio Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos sustiprinimas (šie darbai jau atlikti) bei kelio Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km konstrukcijos įrengimas (darbai atliekami), įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką.

Minėtuose kelio ruožuose vykdant darbus buvo atliekami sudėtingi technologiniai procesai. Siekiant kokybiškai atlikti darbus tekdavo laikinai nukreipti eismą apylankomis, pvz., kai visu kelio pločiu buvo keičiama pralaida.

Nuo 2019 m. lapkričio 13 d. eismas rekonstruojamu kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožu nuo 2,401 iki 7,363 km yra leidžiamas. Rekonstruojamą kelią iki estakados planuojama užbaigti ir perduoti eksploatacijai 2020 metų birželio–liepos mėn.

Šiuo metu dėl technologinės pertraukos (nuo gruodžio 15 iki kovo 15 d.) darbai keliuose nevykdomi. Esant technologinei pertraukai galimi tik pavieniai statybvietės priežiūros darbai.

Teismas sausio 8 dieną, kaip ir Vilniaus apygardos teismas pernai spalį, atmetė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ieškinį. VPT prašė Kelių direkcijai skirti nenurodyto dydžio baudą, o estakados statybos sutartį palikti galioti.

VPT teismui teigė, kad Kelių direkcija neatliko kelio ruožo geologinių tyrimų, ir tai lėmė išsipūtusią darbų kainą bei papildomų darbų poreikį. Pasak VPT, jeigu Kelių direkcija būtų atlikusi geologinius tyrimus iki konkurso paskelbimo, viso projekto kaina būtų mažesnė.

Tačiau abu teismas nutarė, kad VPT nepagrindė šio teiginio.

„Pirmosios instancijos teismas (...) tinkamai tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

VPT pernai vasarį Kelių direkcijai rekomendavo dėl pažeidimų nutraukti kelio Šilutė–Rusnė estakados statybos sutartį, tačiau direkcija to nepadarė motyvuodama, kad taip būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.

Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“ (buvusiu Tiltų ekspertų centru) konsorciumu. Jo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos – 10 mln. eurų. Tačiau dėl papildomų darbų projekto vertė išaugo iki daugiau nei 16 mln. eurų.

Sankasos stiprinimo darbų prireikė paaiškėjus, kad po keliu yra durpių sluoksnis. Šiems darbams paskelbus atskirą konkursą, pirmą kartą jis buvo nutrauktas suabejojus jo skaidrumu – skelbta, kad „Kauno tiltai“ galėjo iš anksto žinoti, jog vėliau bus skelbiamas papildomas sankasos stiprinimo konkursas ir dėl to pasiūlė mažesnę kainą.

Tačiau Kelių direkcija aiškino, kad antrojo konkurso poreikis išaiškėjo vėliau. Konkursą pakartojus, jį laimėjo Vilniaus statybos bendrovė „Tilsta“, pasiūliusi 6,3 mln. eurų kainą.

Kelių direkcija BNS nurodė, kad kelio sankasos stiprinimo darbai jau yra baigti.

Oficialiai Rusnės estakada atidaryta gegužės mėnesį, tačiau ja gyventojai iki lapkričio nesinaudojo dėl kelio sankasos stiprinimo ir kelio konstrukcijos įrengimo.

Rekonstruojamą kelią iki estakados planuojama užbaigti liepos-birželio mėnesiais. Šiuo metu darbai estakados prieigose nevysta ir bus atnaujinti kovo 15 dieną.

Kelio prie estakados sankasos stiprinimo darbus bendrovė „Tilsta“ atliko greičiau nei planuota – pasak įmonės direktoriaus pavaduotojo Eduardo Grinavecko, darbai oficialiai baigti spalio 16 dieną.

„Šiai dienai jau viskas yra baigta ir priduota užsakovui (Kelių direkcijai – BNS). Baigėme dviem mėnesiais anksčiau nei buvome įsipareigoję Kelių direkcijai. Pagal sutartį darbus turėjome baigti gruodžio viduryje“, – BNS sakė E. Grinaveckas.

Pasak jo, darbai „Tilstai“ kainavo daugiau nei buvo numatyta sutartyje su Kelių direkcija.

„Mes rizikas vertinome, aišku, mums brangiau kainavo nei tikėjomės iš pradžių, bet kadangi kaina buvo fiksuota, mes negalėjome nei papildomų pinigų prašyti, nieko“, – teigė E. Grinaveckas.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sako, kad kelio sankasos stiprinimo darbai dar nėra pabaiga – dabar reikės sutvarkyti estakados prieigas.

„Dar yra ne finišas (...) Asfaltuojamas ruožas nuo Griniaus tilto iki estakados, 3,5 kilometro ilgio ruožas“, – BNS sakė D. Drobnienė.

Planuojame, kad eismas bus paleistas šiais metais.

Pasak jos, Rusnės estakadą stačiusi bendrovė „Kauno tiltai“ atliks darbus 2,3 kilometro ilgio ruože, įmonė „Elkesta“ – 1,1 kilometro ruože. „Kauno tiltai“ BNS patvirtino šią savaitę pradėję darbus.

„Planuojame, kad eismas bus paleistas šiais metais. Technologinė darbų pertrauka dėl oro sąlygų yra numatyta nuo gruodžio 15 iki kovo 15 dienos“, – BNS komentavo „Kauno tiltų“ technikos direktorius Vitalijus Popovas.

Seniūnė paaiškino, kad estakada nuo jos atidarymo nėra naudojama, kad netrukdytų kelius tvarkantiems statybininkams.

„Estakada mes nesinaudojame vien dėl to, kad netrukdytume statybininkams, kad kuo greičiau šitie darbai būtų padaryti. Ateina žiemos laikas, ateina pavasarinis potvynis, todėl mes naudojamės aplinkkeliu“, – sakė seniūnė.

V. Popovas teigia, kad visus darbus Rusnės estakados prieigose ketinama baigti kitų metų birželį.

Anksčiau skelbta, kad bendra projekto vertė sieks apie 10 mln. eurų, tačiau dėl papildomų kelio sankasos stiprinimo ir prieigų tvarkymo darbų ji išaugo iki maždaug 17 mln. eurų. Darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Kelias Šilutė–Rusnė vienintelis veda į Rusnės salą ir per kasmetinius potvynius yra užliejamas. Dėl to sutrikdavo vietos susisiekimas.

Vilniaus apygardos teismas spalio 21 dieną atmetė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ieškinį – ji prašė Kelių direkcijai skirti nenurodyto dydžio baudą, estakados statybos sutartį paliekant galiojančia.

VPT teismui teigė, kad Kelių direkcija neatliko kelio ruožo geologinių tyrimų, ir tai lėmė išsipūtusią darbų kainą bei papildomų darbų poreikį. Anot VPT, ydingi direkcijos sprendimai planuojant konkursą lėmė, kad bendra darbų vertė padidėjo beveik du kartus.

Anot teismo, VPT nepagrindė teiginių, kad jei geologiniai tyrimai būtų atlikti iki konkurso paskelbimo, viso projekto kaina būtų mažesnė.

„Atsakovo (Kelių direkcijos – BNS) argumentai, jog perkant darbus kartu kelio sankasos sustiprinimo darbai netaptų nemokamais ir atsakovas už juos vis tiek sumokėtų, yra logiški, nėra ieškovo (VPT – BNS) paneigti“, – rašoma teismo nutartyje.

Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS teigė, kad teismo sprendimas įrodo, jog sprendimas žemės sankasos stiprinimo darbus įsigyti atskiru konkursu buvo teisingas. Anot jo, toks sprendimas leido sutaupyti valstybės biudžeto lėšų.

Be to, teismas atmetė VPT teiginius, kad padidindama bendrą sutarties vertę, Kelių direkcija veikė rangovės „Kauno tiltai“ naudai. 

Sprendimą VPT gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.

VPT vasarį Kelių direkcijai rekomendavo nutraukti kelio Šilutė–Rusnė estakados statybos sutartį, tačiau direkcija to nepadarė motyvuodama, kad taip būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.

Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“ (buvusi Tiltų ekspertų centras) konsorciumu. Jo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos – 10 mln. eurų. Tačiau dėl papildomų darbų projekto vertė išaugo iki daugiau nei 16 mln. eurų.

Sankasos stiprinimo darbų prireikė paaiškėjus, kad po keliu yra durpių sluoksnis. Šiems darbams paskelbus atskirą konkursą, pirmą kartą jis buvo nutrauktas suabejojus jo skaidrumu – skelbta, kad „Kauno tiltai“ galėjo iš anksto žinoti, jog vėliau bus skelbiamas papildomas sankasos stiprinimo konkursas ir dėl to pasiūlė mažesnę kainą.

Tačiau Kelių direkcija aiškino, kad antrojo konkurso poreikis išaiškėjo vėliau.

Konkursą pakartojus, jį laimėjo Vilniaus statybos bendrovė „Tilsta“, pasiūliusi 6,3 mln. eurų kainą. Kelio sankasos stiprinimo darbai turėtų trukti iki šių metų pabaigos, per juos kartais ribojamas eismas.

Oficialiai Rusnės estakada atidaryta gegužės mėnesį.

Kai kuriose vietose vanduo išgraužė kraštus, kuriuos darbininkams teks skubiai taisyti. Viena išgrauža net pasiekė kelio ženklinimą.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė Lietuvos radijui teigė didelės problemos nematanti, nes į salą grįžę kelininkai problemą sutvarkys.

„Šalia estakados, prie užvažiavimo šonuose yra išplautas gruntas. Estakados atidarymas buvo 18 dieną, tai žiūrėkit, koks trumpas laikas ir buvo ne lietus, o buvo liūtis. Ilgą laiką labai stipriai lijo. Ketvirtadienį vakare pradėjo ne lyti, o pilti ir išplovė šalikeles. Čia nieko tokio baisaus aš nematau. Grįš, man atrodo, po mėnesio „Kauno tiltai“ kelio rekonstrukcijos darbams ir sutvarkys“, – teigė D. Drobnienė. 

Kaip praneša LNK, aiškėja, kad estakada gali būti uždaryta dar visus metus.

Rusnės seniūnei tenka atsakinėti į piktų žmonių klausimus, kodėl po iškilmingų valdžios kalbų, balionų, dainų ir padėkų vėl prasidėjo darbai, o žmonėms tenka važiuoti dulkėtais aplinkkeliais.

Daugiau žiūrėkite vaizdo įraše: