Rusijos ambasados Lietuvoje interneto svetainėje paskelbtame komentare teigiama, kad G. Lepso įtraukimas į „juodąjį sąrašą“ yra absurdiškas, o šio sprendimo iniciatoriai neva „dar ne kartą prisimins G. Lepsą“.

„Mes jau komentavome šį absurdišką sprendimą, bet mūsų, deja, neišgirdo. Nenustebtume, jei eilinio draudimo iniciatoriai dar ne kartą prisimins G. Lepsą“, - sakoma ambasados komentare.

Šeštadienį G. Lepso įtraukimą į „juodąjį sąrašą“ pakomentavo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Marija Zacharova. Radijo „Echo Moskvy“ eteryje ji sakė esanti nustebinta „principingumu šalies, kuri suteikė prieglobstį ekstremistams“.

Esu nustebinta principingumu šalies, kuri suteikė prieglobstį ekstremistams.

„Esu nustebinta principingumu šalies, kuri suteikė prieglobstį ekstremistams. Draudimas atvykti į Lietuvą Grigorijui Lepsui - eilinis šalies valdžios žingsnis, kuris buvo skatintas tų, kuriems dvišalių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos vystymasis atrodo ir nenaudingas, ir nereikalingas“, - pareiškė M. Zacharova.

Praeitą savaitę paaiškėjo, kad garsus rusų atlikėjas G. Lepsas į Lietuvą atvykti nebegalės - nuo antradienio Vidaus reikalų ministerija įtraukė jį į „juodąjį sąrašą“ pagal Užsienio reikalų ministerijos kreipimąsi.

Dar visai neseniai Lietuvoje viešėjęs atlikėjas, teigiama, turi ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Pagal 2017 metais Seimo priimtą Magnickio įstatymą, į šalį draudžiama atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais. Lietuva buvo ketvirtoji valstybė, priėmusi šį sprendimą.

Kaip BNS teigė URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, ministras Linas Linkevičius kreipimąsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pasirašė penktadienį.

G. Lepsą įtraukti į vadinamąjį „juodąjį“ sąrašą siūlė ir trys Seimo nariai – Ingrida Šimonytė, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas.

Kaip teigiama portale delfi.lt, G. Lepsas gali būti siejamas su Rusijos mafija – remiantis JAV šaltiniais, teigiama, kad jis atlikdavo kurjerio funkcijas ir perdavinėdavo pinigus įvairiems asmenims nuo grupuotės lyderių.

Į „juodąjį“ sąrašą G. Lepsą yra įtraukusi ir Ukraina.

Žymaus režisieriaus Aleksejaus Sečenovo režisuotą šou spalio 26 d. bus galima išvysti Kaune, spalio 27 d. – Vilniuje, lapkričio 3 d. – Šiauliuose, lapkričio 4 d. – Klaipėdoje.

Žiūrovų laukia analogų neturintis teatralizuotas pasirodymas – unikalios dekoracijos, išskirtiniai kostiumai, specialus kiekvieno numerio pastatymas, naujos dainos, pamėgti hitai ir pasaulinės klasikos šedevrai.

Apie Nikolajų Baskovą, unikalų tenorą, pasaulis išgirdo 2000-aisiais, kai gavęs Lenskio partiją operoje „Eugenijus Oneginas“ jis pasirodė Didžiojo Rusijos teatro scenoje. Dainininkas tapo jauniausiu pasaulio operos istorijoje solistu, kuriam kada nors buvo patikėta atlikti Lenskio partiją. Tais pačiais metais apie N. Baskovą išgirdo ir plačioji auditorija – muzikinis kūrinys „Pamiati Karuzo“ („Памяти Карузо“) atvėrė solistui kelią į Rusijos muzikos hitų topus, radiją ir televiziją. Sutikęs pasaulinio garso operos solistę Monserat Kabalje, N. Baskovas gavo progą ne tik pasirodyti kartu su ja scenoje – operos pasaulio primadona tapo jo mokytoja ir padėjo Nikolajui tobulinti vokalo techniką.

N. Baskovas – pirmasis Rusijos artistas, kuris sėkmingai atlieka ir operinio žanro, ir pop klasikos, ir estrados kūrinius. Arijos, romansai, liaudies dainos, užsienio autorių šlageriai, rusų kompozitorių pop dainos ir šiuolaikiniai hitai – N. Baskovo repertuaras neįtikėtinai platus. „Auksiniu Rusijos balsu“ vadinamo solisto tembras neretai lyginamas su gerai išlaikytu vynu, jis vertinamas ir kaip operos, ir kaip estrados dainininkas, o jo albumai parduodami milijoniniais tiražais. Iš viso N. Baskovas yra išleidęs 9 solinius albumus.