Piketas, kurį suorganizavo Latvijos žurnalistų asociacija (LŽA), vyksta ramiai. Tvarką prižiūri keli policijos pareigūnai.

Kiek anksčiau LŽA išplatintame pareiškime sakoma, kad I. Golunovo sulaikymo aplinkybės, krata jo bute, valdžiai palankių žiniasklaidos priemonių vaidmuo nušviečiant šią bylą sudaro įspūdį, kad tai yra suplanuota provokacija prieš žurnalistą.

I. Golunovas – vienas geriausių „Meduzos“ tyrimus vykdančių žurnalistų, paskelbęs daug tiriamųjų straipsnių, sakoma LŽA pareiškime.

Nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ žurnalistas 36 metų I. Golunovas praėjusį ketvirtadienį buvo sulaikytas policijos Maskvoje. Žurnalistas buvo sumuštas ir 12 valandų praleido areštinėje be galimybės susitikti su advokatu.

I. Golunovui buvo pareikšti kaltinimai bandymu parduoti didelį kiekį narkotikų. Kilus didžiuliam visuomenės pasipiktinimui, šeštadienį jam buvo skirtas namų areštas. Palaikyti žurnalisto prie teismo buvo susirinkę šimtai žmonių.

I. Golunovui gresia iki 20 metų nelaisvės, jei bus pripažintas kaltu. Jo advokatai tvirtina, kad narkotikai žurnalistui buvo pakišti.

Maskvoje jau kelias dienas vyksta I. Golunovo palaikymo akcijos.

„Mes įsitikinę, kad Ivanas Golunovas nekaltas, taip pat turime priežasčių manyti, kad jis persekiojamas dėl savo žurnalistinės veiklos“, – sakoma „Meduzos“ generalinės direktorės Galinos Timčenko ir vyriausiojo redaktoriaus Ivano Kolpakovo pareiškime.

„Meduzos“ redakcija dirba Latvijoje, siekdama apeiti cenzūrą, tačiau kai kurie portalo žurnalistai gyvena Rusijoje.

Šis susitikimas vyko praėjus trims savaitėms po to, kai Ukrainos saugumo tarnybų padedamas Kremliaus kritikas suvaidino savo mirtį, kad apsisaugotų nuo įtariamo pasikėsinimo nužudyti.

„Jis dabar yra tokioje specialioje situacijoje, stipriai suvaržytas jo gyvenimo būdas. Taip suprantu, kad per tas savaites tai yra pirmas kartas, kai jam pavyko ištrūkti“, – BNS telefonu iš Kijevo sakė ministras.

„Jis man pasirodė stiprus ir tvirtas“, – pridūrė L. Linkevičius.

Praėjus dienai po tariamo A. Babčenkos nužudymo jo namuose gegužės 29 dieną, jis pasirodė gyvas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) spaudos konferencijoje.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad sumanymas inscenizuoti A. Babčenkos nužudymą buvo gudrybė, turėjusi sužlugdyti Maskvos regztą pasikėsinimą į jo gyvybę.

Pasak L. Linkevičiaus, žurnalistas neabejoja, kad už pasikėsinimą yra atsakinga Rusija.

„Jis tikrai neabejoja, kad daugiausiai mėnesio reikės, kuomet tikrai paaiškės labai daug detalių ir visos tos priežastys, kodėl čia vyko pasikėsinimas į jo gyvybę ir kad viso to priežastys slypi Rusijoje“, – kalbėjo ministras.

Gegužės pabaigoje nesuprantama „specoperacija“ A. Babčenkos ir Ukrainos pareigūnų veiksmus pavadinęs L. Linkevičius sakė dabar to komentuoti nenorintis: „Aš tiesiog nenoriu tos temos daugiau plėtoti, nes tai yra tarpinė situacija tarp noro atlikti kažkokias operatyvines priemones ir tarp to masto, kuriame visa tai vyko“.

Susitiko su politikais

L. Linkevičius Ukrainoje taip pat susitiko su šalies pareigūnais ir politikais, tarp jų – prezidentu Petro Porošenka, užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Aleksandru Turčinovu.

Ministras dalyvavo susitikimuose ir su parlamentare Julija Tymošenko, Kijevo meru Vitalijumi Kličko.

Jis pasveikino Ukrainos parlamentarų neseniai priimtą įstatymą dėl specialiojo teismo korupcijos byloms kūrimo, bet toliau ragino šalį vykdyti reformas.

„Yra daug blogų dalykų, bet yra ir pastangos, žingsniai padaryti“, – teigė ministras.

„Mums svarbu padėti ten, kur daroma teisingai, kur daromos teisingos reformos“, – sakė jis.

Lietuva išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europos Sąjungoje. L. Linkevičius pareiškė, kad kai kurie bendrijos pareigūnai nėra visiškai objektyvūs vertindami Ukrainos padėtį ir dažnai piešia ją pernelyg juodomis spalvomis.

Ministras paragino turėti omenyje, kad Ukraina reformas vykdo, nors tuo pačiu turi kariauti su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.

„Tas karas kainuoja apie 5 mlrd. dolerių per metus. Nereikia to pamiršti, kai skatiname juos lygiagrečiai vykdyti reformas, restruktūrizuoti ekonomiką, vykdyti privatizaciją, sveikatos sistemos, teisingumo sistemos reformas“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Penktadienį jis vyks į Luhansko sritį, kur su jos administracijos vadovais aptars galimą ekonominį bendradarbiavimą.

Ten L. Linkevičius taip pat susitiks su Ukrainos kariais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą nuo karo nukentėjusiems žmonėms.

Ukrainos pajėgos ir Maskvos remiami separatistai kovoja nuo 2014 metų pavasario. Šis konfliktas nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.

„Iš esmės, man tikrai sunku suprasti motyvus, ypač žinant tą jautrią temą, kada Ukrainoje realiai ne vienas toks atvejis buvęs. Tikrai sujaudino mus visus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Tačiau jis pabrėžė, kad vertinti situaciją iš šalies sunku, neturint daugiau duomenų apie vykdytą operaciją ir jos aplinkybes.

A. Babčenka, apie kurio nužudymą buvo pranešta antradienį, trečiadienį pasirodė gyvas Ukrainos Saugumo tarnybos spaudos konferencijoje.

Tarnybos vadovas Vasylis Hrycakas nurodė, jog agentūra surežisavo žurnalisto mirtį, kad sugautų asmenis, norėjusius jį nužudyti.

Kijevas teigia, kad už pasikėsinimą nužudyti A. Babčenką atsakinga Rusija.

SBU vadovas Vasylis Hrycakas trečiadienį informavo, jog žurnalisto mirtis buvo inscenizuota, siekiant sugauti jį nužudyti norėjusius asmenis.

Kijevas ir nacionalinė policija antradienį paskelbė, kad Kremliaus kritikas mirė nuo kelių šūvių i nugarą jo namo Ukrainos sostinėje laiptinėje, o krauju paplūdusį vyrą rado jo žmona.

Trečiadienį V. Hrycakas spaudos konferencijoje pranešė, kad saugumo tarnybos ir policijos darbuotojai išnarpliojo A. Babčenkos nužudymo bylą ir pakvietė 41 metų žurnalistą ateiti į salę, šokiruodamas visus susirinkusiuosius.

Į salę įėjusį A. Babčenką pasitiko plojimai ir žiniasklaidos atstovų aikčiojimai. Žurnalistas viešai atsiprašė savo šeimos ir draugų, kurie nieko nežinojo apie tarnybos surengtą inscenizaciją ir jo gedėjo.

„Aš vis dar gyvas“, – pasakė jis.

Prieš pasirodant A. Babčenkai, V. Hrycakas pranešė, kad tyrėjams pavyko nustatyti vieną Ukrainos pilietį, kuriam Rusijos saugumo tarnyba sumokėjo 40 tūkst. JAV dolerių už žurnalisto nužudymo organizavimą ir įvykdymą.

Šis ukrainietis, kurio pavardė neskelbiama, darbui buvo pasamdęs savo pažįstamą žmogų, kuris kariavo prorusiškų separatistų gretose Rytų Ukrainoje.

A. Babčenka, vienas geriausiai žinomų Rusijos karo korespondentų, pabėgo iš šalies 2017 metų vasarį. Vėliau jis rašė ir pasakojo, kad iš Rusijos išvažiavo dėl grasinimų jam ir jo šeimai. Pasak žurnalisto, jo namų adresas buvo paskelbtas internete ir grasinimų jis sulaukdavo telefonu, elektroniniu paštu ir socialiniuose tinkluose.

Buvęs Rusijos įstatymų leidėjas Ilja Ponomariovas, kuris taip pat persikėlė į Ukrainą, trečiadienį sakė, jog pernai rudenį A. Babčenkai apsigyvenus Kijeve ir pradėjus dirbti Krymo totoriams skirtoje televizijoje, grasinimai nesiliovė. Tačiau žurnalistas į juos nekreipė didelio dėmesio, pasakojo I. Ponomariovas.

10-e praėjusio amžiaus ir 1-e šio amžiaus dešimtmečiuose A. Babčenka kariavo dviejose Rusijos kampanijose Čečėnijoje, o vėliau tapo karo korespondentu ir rašytoju.

41 metų A. Babčenka rašo virtinei žiniasklaidos priemonių, įskaitant svarbų opozicijos laikraštį „Novaja gazeta“, taip pat rašo tinklaraštį. Jis kaltino Rusijos valdžią žudant Kremliaus kritikus ir kurstant karus Ukrainoje, Sirijoje ir kitur.

Prezidentas nurodė skirti apsaugą

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasveikino Ukrainos saugumo tarnybą, sėkmingai atlikusią operaciją ir išsaugojusią rusų žurnalisto Arkadijaus Babčenkos gyvybę, bei paragino jo šeimai skirti visą parą budinčią apsaugą.

„Sveikinu Ukrainos saugumo tarnybą su sėkminga operacija, išsaugant rusų žurnalisto Arkadijaus Babčenkos gyvybę... Vargu, ar Maskva nusiramins. Pavedžiau skirti Arkadijui ir jo šeimai apsaugą visą parą“, – parašė P. Porošenka socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą.

Pasak prezidento, Ukrainos teisėsaugos institucijos kiekvieną dieną darosi vis stipresnės „atremdamos Rusijos agresiją ir visas hibridinio karo Ukrainoje išraiškas“.

Mirties inscenizaciją laiko provokacija prieš Maskvą

Ukrainos saugumo tarnybos specialioji operacija, per kurią buvo inscenizuota rusų žurnalisto Arkadijaus Babčenkos mirtis, panašesnė į Kijevo provokaciją prieš Maskvą, naujienų agentūrai „Interfax“ trečiadienį sakė Rusijos žurnalistų sąjungos sekretoriato vadovas Denisas Tokarskis.

„Visa tai panašiau į Ukrainos valdžios provokaciją, nes nematau jokio pasikėsinimo į A. Babčenką tikslo“, – teigė jis.

Pasak jo, žmonių, turinčių tokią poziciją kaip ir A. Babčenkos, yra gana daug, taip pat ir žurnalistų.

„Man atrodo, kad jie niekam nekelia jokio pavojaus“, – pridūrė D. Tokarskis.

Jis sakė besidžiaugiantis, kad tas žurnalistas yra gyvas.

„Tačiau, švelniai tariant, visa ta istorija sukėlė keistą jausmą“, – teigė Rusijos žurnalistų sąjungos sekretoriato vadovas.

„Reporteriai be sienų“ smerkia inscenizaciją

Spaudos ir informacijos laisvę ginanti nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) trečiadienį pasmerkė Kremlių kritikavusio žurnalisto Arkadijaus Babčenkos mirties inscenizaciją Kijeve ir pavadino tai „apgailėtinu triuku“.

RSF vadovas Christophe'as Deloire'as (Kristofas Deluaras) naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors jam ir palengvėjo sužinojus, kad A. Babčenka yra gyvas, tačiau yra „apgailėtina ir verčia apgailestauti, jog Ukrainos policija žaidė su tiesa, kad ir koks buvo jos motyvas (atlikti)... šį triuką“.

Sulaikyti du žmonės, atėję į A.Babčenkos atminimo akciją

Maskvoje trečiadienį buvo sulaikyti du žmonės, atėję į rusų žurnalisto Arkadijaus Babčenkos, kurio nužudymas Kijeve, kaip paaiškėjo anksčiau šiandien, buvo inscenizuotas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), atminimo akciją, pranešė Rusijos opozicija.

„Arkadijus Babčenka pasirodė esąs gyvas, bet jo atminimo akcijos prie Centrinių žurnalistų namų nuspręsta neatšaukti. Ten atėjusius pasitiko OMON (Ypatingosios paskirties mobiliojo būrio pareigūnai). Du dalyviai jau sulaikyti“, – sakoma judėjimo „Atviroji Rusija“ paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Rusų žurnalistas A. Babčenka, apie kurio nužudymą buvo pranešta išvakarėse, trečiadienį gyvas pasirodė SBU spaudos konferencijoje.

SBU vadovas Vasylis Hrycakas trečiadienį informavo, jog žurnalisto mirtis buvo inscenizuota, siekiant sugauti jį nužudyti norėjusius asmenis.

Kijevas ir nacionalinė policija antradienį paskelbė, kad Kremliaus kritikas mirė nuo kelių šūvių i nugarą jo namo Ukrainos sostinėje laiptinėje, o krauju paplūdusį vyrą rado jo žmona.

Trečiadienį V. Hrycakas spaudos konferencijoje pranešė, kad saugumo tarnybos ir policijos darbuotojai išnarpliojo A. Babčenkos nužudymo bylą ir pakvietė 41 metų žurnalistą ateiti į salę, šokiruodamas visus susirinkusiuosius.

Interviu LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ A. Tapinas A. Babčenkos tekstus apibūdino kaip drąsius ir balansuojančius ties riba. Jis taip pat atskleidė, kad Ukrainoje žurnalistas jautėsi visiškai saugus. 

– Kokia tai netektis Rusijos opozicijai?

– Manau, kad didelė. Arkadijus buvo labai stiprus ir drąsus žurnalistas, nuėjęs sudėtingą kelią nuo karo žurnalisto Čečėnijos kare – jis matė visą tą siaubą, matyt, kažkas pasikeitė ir jo paties pasaulėžiūroje. Jis buvo priverstas pasitraukti iš Rusijos, kai sulaukė grasinimų dėl savo profesinės veiklos. Apsistojo Prahoje, paskui Ukrainoje ir iki paskutinio momento rašė labai drąsius tekstus, tokius, sakyčiau, ties riba – akivaizdu, įdėdavo labai daug savo sielos, daug nepasitenkinimo, skausmo į tuos tekstus.

Tie tekstai būdavo socialiniuose tinkluose, man taip pat teko žiūrėti jo laidas – labai stiprios, labai sunkios. Ir, sakyčiau, tai gal buvo ir tokio vienišo vilko arba vienišo kario sindromas Arkadijaus gyvenime.

– Kokį jis paliko įspūdį bendraujant?

– Balandžio mėnesį jis buvo atvažiavęs į Vilnių. Labai džiaugėsi, kad gali būti laisvoje valstybėje, Europos Sąjungos valstybėje. Jis visą laiką tai pabrėžė. Maudėsi Neryje, susitikinėjo su draugais, gėrė alų Užupyje, apie tai pasakojo savo socialiniuose tinkluose.

Jis buvo priverstas pasitraukti iš Rusijos, kai sulaukė grasinimų dėl savo profesinės veiklos.

Po to – taip simboliška – Seimo salėje, kur pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, gavome leidimą filmuoti kelis interviu su Rusijos opozicijos atstovais, vienas iš jų buvo A. Babčenka. Mes sėdėjome, šnekėjome apie labai daug dalykų ir man įstrigo keli momentai.

Vienas – ta jo tokia, sakyčiau, nevaržoma rūstybė, orientuota į V. Putino režimą. Jo idée fixe, svajonė buvo pamatyti, kaip Raudonąja aikšte pravažiuoja amerikiečių tankai „Abrams“, nes jis manė, kad režimas turi žlugti, galbūt turi būti kažkoks išorinis to žlugimo faktorius ir jis gal matė tokį konflikto sprendimą.

Kitas dalykas – mes su juo kalbėjome apie represijas, kurių imasi režimas Rusijoje. Pavyzdžiui, buvo suimtas žmogus ir gavo tiesioginę laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad pasidalino A. Babčenkos įrašu. Ir A. Babčenka pasakė tokią frazę, kuri dabar skamba labai baisiai: aš, gyvendamas Ukrainoje, esu saugus, o jūs ne ir todėl visų prašau – įvertinkite savo saugumą, jūs gyvenate Rusijoje, nesidalinkite mano tekstais, jei manote, kad jums tai gali sukelti grėsmę. Jis save laikė saugiu Ukrainoje, deja…

– Ukrainos policija paskelbė, kad jis greičiausiai nužudytas dėl savo profesinės veiklos. Per pastaruosius trejus metus Kijeve nužudyti trys žurnalistai, kritikavę Kremlių. Ką tai sako, kas toliau?

– Tai sako, kad Ukraina nesugeba susitvarkyti savo namuose. Jei ten Rusijos spec. tarnybos šeimininkauja kaip savo namuose, tai, žinoma, parodo labai liūdną dalyką. Kiek pamenu, prezidentas Petro Porošenka buvo pasakęs, kad jam yra principo ir garbės reikalas surasti, jei neklystu, Pavelo Šeremeto žudiką. Na, bet iki šiol nepavyko to padaryti.

Taigi akivaizdu, kad ten gyventi nuo režimo bėgantiems žurnalistams nėra saugiau. Ko gero, ir Lietuvai reikėtų labai rimtai pagalvoti. Mes ir taip jau tampame prieglobsčiu nemažai daliai opozicijos atstovų, besipriešinančių režimui, tų pačių žurnalistų, kurie dėl savo profesinės veiklos turėjo trauktis iš Rusijos. Bet galbūt jiems turime suteikti daugiau ir garantijų, ir galimybių, kad nebūtų tokių dalykų kaip pernai, kai mūsų Migracijos departamentas žadėjo žurnalistą Jevgenijų Titovą vos ne grąžinti į Rusiją, kur jam iškilusi grėsmė.

Taigi čia ir Lietuvai turbūt bus labai rimtas iššūkis. O grįžtant prie Arkadijaus, tai siaubingai gaila ir labai neramu, kad tokie dalykai vyksta.

„Turint galvoje jo darbą, pirmoji ir akivaizdi versija – tai jo profesinė veikla“, – sakė Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Kijeve viršininkas Andrijus Kryščenka.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad šiuo metu dar anksti kalbėti apie konkrečias versijas. Žurnalistų paklaustas, kokios dar nusikaltimo versijos tiriamos, A. Kryščenka nurodė: „Tiek asmeninis gyvenimas, tiek konfliktai, nesusiję su profesine veikla“.  

Jis sakė, kad 41 metų A. Babčenka buvo nužudytas bute, tačiau jo žmona dėl savo psichologinės būklės kol kas negali duoti parodymų.

„Akivaizdu, jog tai ne savižudybė. Tai žmogžudystė. Tačiau kol kas daugiau jokių duomenų neturime. Žurnalisto žmona kol kas parodymų neduoda. Apklausiami liudininkai. Įvykio vietoje dirba tyrėjų grupės“, – kalbėjo policijos viršininkas.

Kaip informavo Nacionalinės policijos Komunikacijos departamento direktorius Jaroslavas Trakalo, iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio nužudymo.

A. Kryščenka nurodė, kad į A. Babčenką buvo paleisti keli šūviai, jis mirė greitosios pagalbos automobilyje. Policijai apie įvykį pranešė žurnalisto žmona.

Rusų rašytojas, žurnalistas ir opozicionierius A. Babčenka buvo nužudytas antradienį savo namuose Kijeve. Jam buvo šauta į nugarą.

Ukrainos parlamentaras Antonas Heraščenka nurodė, kad A. Babčenka  buvo nušautas prie savo buto durų.

„Namuose baigėsi duona. Arkadijus susiruošė eiti į parduotuvę. Žudikas jo tykojo laiptinėje. Kai Arkadijus atidarė duris, žudikas jam keliskart šovė į nugarą“, – parašė A. Heraščenka savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Tuo tarpu Ukrainos nacionalinės policijos vadovo pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Abroskinas feisbuke paskelbė įtariamo A. Babčenkos žudiko fotorobotą.

„Jau sudarytas įtariamo žudiko fotorobotas. Pareigūnai ieško liudininkų ir aiškinasi įvykio aplinkybes“, – nurodė jis.  

Įtariamasis yra 40-45 metų amžiaus, 175-180 cm ūgio, su žila barzda, vilkėjo džinsinę striukę ir džinsus, buvo užsidėjęs tamsiai mėlyną sportinę kepurę.

Ieško kelių žmonių

Kijevo policija ieško kelių asmenų dėl Ukrainos sostinėje įvykdyto žurnalisto Arkadijaus Babčenkos nužudymo; jau baigta nusikaltimo vietos apžiūra ir paskirta ištisa virtinė ekspertizių, trečiadienį pranešė miesto policijos viršininkas Andrijus Kryščenka.

„Ieškome mažiausiai vieno žmogaus. Suprantame ir yra informacijos, kad buvo daugiau žmonių – ne vien tas asmuo, kuris šaudė. Užbaigėme nusikaltimo vietos apžiūrą. Jau paskirta daug ekspertizių, pirmiausia – teismo medicinos (ekspertizė) ir daug kriminalinių ekspertizių“, – sakė A. Kryščenka žurnalistams Kijeve.

Pasak jo, tiriama daugybė vaizdo įrašų iš stebėjimo kamerų, esančių didelėje teritorijoje.

„Aš vakar buvau nusikaltimo vietoje, o vietos gyventojai prieidavo ir pateikdavo įrašų iš vaizdo registratorių. Visa tai dabar bus analizuojama“, – pridūrė Ukrainos sostinės policijos viršininkas.

Ukraina kaltina Rusiją

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos „totalitarinė mašina“ yra atsakinga už Kremlių kritikavusio žurnalisto Arkadijaus Babčenkos nužudymą, tačiau pasipiktinusi Maskva tai paneigė.

„Esu įsitikinęs, kad Rusijos totalitarinė mašina neatleido už jo sąžiningumą ir principingą poziciją“, – Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas sakė antradienį.

„Tikras Ukrainos draugas, kuris pasakojo pasauliui tiesą apie Rusijos agresiją. Jo žudikai turi būti nubausti“, – kalbėjo jis.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka taip pat dėl šios žmogžudystės apkaltino Maskvą.

„Putino režimas taikosi į tuos, kurių negali palaužti arba įbauginti“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Dauguma politikų ir apžvalgininkų, tarp jų užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas, pareiškė, kad Rusija nori sukelti chaosą ketverius metus karo su prorusiškais separatistais draskomoje šalyje prieš kitais metais įvyksiančius prezidento ir parlamento rinkimus.

„Pagrindinė ir akivaizdi tyrimo kryptis yra susijusi su jo profesine veikla“, – sakė Kijevo policijos viršininkas Andrijus Kriščenka.

Šūviai į nugarą

Maskva paneigė prisidėjusi prie žurnalisto nužudymo.

„Ukrainos ministras pirmininkas jau kalba, kaip tai atliko Rusijos slaptosios tarnybos, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams. – Tokia mada tarptautinių santykių reikaluose yra labai liūdnas dalykas.“

„Mes ryžtingai smerkiame šią žmogžudystę. Tikimės tikro, o ne parodomojo tyrimo siekiant išaiškinti tuos, kas stovi už šios žmogžudystės“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Maskvos tyrėjai pradėjo atskirą šio nusikaltimo tyrimą pareiškę, kad „neketina užsimerkti, kai vykdomi žiaurūs nusikaltimai prieš Rusijos piliečius“.

Ukrainos policijos atstovas Jaroslavas Trakalas sakė, kad A. Babčenką kraujuojantį rado jo žmona, kai laiptinėje išgirdo šūvius. Vyras mirė vežamas į ligoninę, greitosios pagalbos automobilyje.

A. Babčenkai buvo tris kartus šauta į nugarą.

Ši žmogžudystė primena ir kelių kitų žinomų Kremliaus kritikų nužudymą. Tarp jų buvo politikas Borisas Nemcovas, kuris buvo nušautas prie Kremliaus 2015 metais, ir žurnalistė Ana Politkovskaja, kuri taip pat buvo nužudyta savo namo Maskvoje laiptinėje 2006 metais.

Pastaraisiais metais Ukrainoje buvo nužudyti dar du žmonės – vienas jų buvo nušautas dieną Kijevo gatvėje, o kitas žuvo sprogus jo automobiliui.

A. Babčenkos nužudymą jau pasmerkė kelios šalys. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pareiškė, kad yra „pasibaisėjęs“.

„Mes turime ginti kalbos laisvę ir labai svarbu, kad atsakingieji už tai atsakytų“, – parašė jis tinkle „Twitter“.

Europos Taryba pasmerkė „žiaurų aktą“.

„Jis turi būti visiškai ištirtas, o jo vykdytojai greitai stoti prieš teismą“, – pareiškė ET generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas (Torbjornas Jaglandas).

„Vieno kareivio karas“

10-e praėjusio amžiaus ir 1-e šio amžiaus dešimtmečiuose A. Babčenka kariavo dviejose Rusijos kampanijose Čečėnijoje, o vėliau tapo karo korespondentu ir rašytoju. Jis ne kartą sakė sulaukęs grasinimų mirtimi.

A. Babčenka rašydavo virtinei žiniasklaidos priemonių, įskaitant svarbų opozicijos laikraštį „Novaja gazeta“, taip pat rašė tinklaraštį. Jis kaltino Rusijos valdžią žudant Kremliaus kritikus ir kurstant karus Ukrainoje, Sirijoje ir kitur.

Savo kareivišką patirtį Čečėnijoje jis aprašė knygoje „Vieno kareivio karas“ (One Soldier's War), išleistoje anglų kalba.

A. Babčenka iš Rusijos išvyko 2017 metų vasarį, sulaukęs grasinimų. Iš pradžių jis gyveno Čekijoje, paskui – Izraelyje, o galiausiai apsigyveno Kijeve.

Pastaruosius vienus metus jis vedė Krymo totoriams skirtos televizijos ATR laidą.

A. Babčenka išgarsėjo savo informaciniais reportažais iš fronto linijų, tarp jų ir Rytų Ukrainos, kur per konfliktą žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Pastaraisiais metais jo skandalingi pranešimai kartais peržengdavo gero skonio ribas ir kai kurie jo kolegos bei sekėjai liovėsi skaityti jo komentarus socialiniame tinkle „Facebook“.

A. Babčenkos nužudymas trečiadienį išprovokavo liberalių rusų užuojautos žinučių srautą. Rusijos liberalai teigė neabejojantys, kad jis buvo nužudytas dėl savo profesinės veiklos.

Maždaug 30 žmonių, daugiausia žurnalistų, susirinko prie Rusijos ambasados Kijeve. Ant pastatą juosiančios tvoros jie pakabino A. Babčenkos nuotrauką ir padėjo gėlių.

Rusijoje ir Ukrainoje planuojamos akcijos nužudyto žurnalisto atminimui pagerbti.