Apsauga ir finansai

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko į bendrą pasitarimą sukviesti uostamiesčio gydymo įstaigų vadovai bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento atstovai aptarė susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Būtent pastarasis klausimas kelia daug gyventojų aistrų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio teigimu, šiuo metu jo vadovaujamoje įstaigoje yra gydomi devyni COVID-19 sergantys žmonės. Vieno jų – užsieniečio – būklė labai sunki, jam specialia įranga ventiliuojami plaučiai.

Tiesa, ligoninėje vis dar laikomos 98 vadinamosios rezervinės lovos, skirtos koronavirusu sergantiems žmonėms.

Apžvelgdamas situaciją, V. Janušonis išskyrė keletą svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria planines ir skubias paslaugas atnaujinančios ir teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos.

Vienas svarbiausių dalykų – būtinybė apsaugoti darbuotojus ir pacientus nuo užsikrėtimo virusu. Siekiant užkirsti kelią jam plisti, tyrimai atliekami į ligoninę guldomiems pacientams, laikomasi visų saugos reikalavimų. Tačiau pripažįstama, kad tai padaryti, kai paslaugų teikiama vis daugiau, nėra paprasta.

Būtinosios asmens apsaugos priemonės kiekvieną parą tūkstančiais tuština ligoninių kišenes.

Pasak V. Janušonio, per parą jo vadovaujamoje įstaigoje sunaudojama apsauginių priemonių už 20 tūkst. eurų. O vien liepą ligoninės neteko po maždaug 200 tūkst. eurų.

Dėl griežtų sanitarinių reikalavimų ambulatorinei konsultacijai, įskaitant ir po jos privalomą patalpų paruošimą kitam pacientui, turi būti skiriama apie 40 min. laiko.

"Tos 40 min. yra 2–3 kartus daugiau laiko nei prieš karantiną", – sakė V. Janušonis.

Anot jo, siūloma ilginti gydytojų darbo laiką, kad būtų galima konsultuoti daugiau žmonių, tačiau tam nėra sąlygų, nes, atslinkus pandemijai ir perorganizavus medikų darbą, kai kurios patalpos virto persirengimo kambariais.

Be to, norint konsultuoti ilgiau, reikia ir daugiau darbuotojų, ir papildomų finansų.

Problemas sprendžia

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė akcentavo, kad paslaugų prieinamumo klausimas žmonėms yra skaudžiausias, nes juos liečia asmeniškai.

"Tiek pirminės grandies, tiek konsultacinių, tiek stacionarių paslaugų krūviai yra pasiekti tokie, kokius nustatė sveikatos apsaugos ministras. Bet pirminėje grandyje, įskaitant ir nuotolines konsultacijas, pacientų aptarnavimas net viršija tuos procentus. Pavyzdžiui, šią liepą, palyginti su pernai liepos mėnesiu, kai kurios įstaigos paslaugų suteikė 130 proc.", – aiškino R. Perminienė.

Anot jos, įstaigos stengiasi spręsti ir gyventojus piktinančią problemą, kai nepavyksta prisiskambinti į įstaigas – pradėjo dirbti daugiau žmonių, kai kur įdiegta perskambinimo į praleistus skambučius funkcija ir pan.

Laukia daugiau darbo

Pasitarime nemažai dėmesio skirta mobiliojo patikros punkto ir Karščiavimo klinikos darbui.

Punkto darbą koordinuojanti Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė sakė, kad mobiliajame patikros punkte vasarą kiek sumenkęs darbo krūvis rugpjūtį vėl ėmė augti.

Augančių pacientų srautų tikimybė, atėjus gripo sezonui, įžvelgiama ir Karščiavimo klinikoje.

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Saulius Dabravalskis aiškino, kad nuo liepos klinika dirba po dvi dienas per savaitę, tačiau, išaugus poreikiui, gali imti veikti ir didesniu pajėgumu.

Tiesa, šiuo metu yra panaikintas galimų Karščiavimo klinikos pacientų amžiaus cenzas, tai reiškia, kad konsultacijų čia galės būti siunčiami įvairaus amžiaus žmonės.

"Ligų sezono metu gali tekti dirbti kur kas daugiau. Gripas ir rudens sezonas artėja – faktas", – sakė S. Dabravalskis.

Nuo meningokokinės infekcijos kūdikiai ir vaikai yra skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmąją vakcinos dozę gauna 3 mėnesių kūdikiai, antrąją – 5 mėnesių, trečiąją – 12–15 mėnesių vaikai.

Medikai ragina neatidėlioti šio skiepo, nes meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, neretai pasireiškianti žaibine forma. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju.

Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3–4 d. Meningokokinei infekcijai būdingas sezoniškumas, todėl susirgti šia infekcija didesnė tikimybė yra šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais kuomet yra didelis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Ši infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. Lietuvoje vidutiniškai per metus registruojama 70–80 meningokokinės infekcijos atvejų.

ULAC duomenimis, šiemet meningokokine infekcija susirgo 4 asmenys, vienas iš jų – vaikas.

Pernai (2018 m.) užregistruoti 39 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų – 5 mirtys (4 vaikai iki 5 m. amžiaus). 2017 m. Lietuvoje užregistruotas 81 meningokokinės infekcijos atvejis, iš jų – 11 mirčių (5 vaikai iki 5 m. amžiaus).

Meningokokinė infekcijai būdinga: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.

Mirtimi baigiasi apie 5–15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, apkursta, juos ištinka paralyžius, psichikos sutrikimai, jiems  tenka amputuoti galūnes.

ULAC atkreipia dėmesį, kad artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t. y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.).

Artimai kontaktavusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis profilaktiškai paskirtų vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Visi kolektyvo nariai turi stebėti savo sveikatą 10 dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo meningokokinės B infekcijos pradėti skiepijimai komercine vakcina 2014 m. ir tuomet paskiepyti 338 asmenys, 2015 m. – 1042, 2016 m. – 13 604, 2017 m. – 15 929. 2018 m., kai kūdikiai pradėti skiepyti valstybės lėšomis, iš viso paskiepyti 28 389 asmenys.

Taip pat reikėtų nepamiršti nespecifinių profilaktikos priemonių:

– reguliariai plauti rankas;

– laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);

– reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;

– svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Draudimo bendrovės BTA specialistai pastebi, kad artėjant pavasariui žmonės vis dažniau prisimena savo vasarnamius ir sodo namelius, susirūpina jų saugumu. Tačiau neretai būna per vėlu, nes būtent šaltuoju metų laiku pamirštas sodybas negailestingai talžo pūgos, vėjai, liūtys ir išsijuosę švarina vagišiai.

BTA ir „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai savo vasarnamius šaltuoju periodu aplanko gana retai. Tik 14 proc. respondentų tai daro reguliariai, dešimtadalis apklaustųjų po sezono tiesiog sandariai uždaro langus, duris ar kitas angas ir keliauja namo. Kas devintas vasarnamio savininkas kreipiasi į netoliese gyvenančius kaimynus, kad šie kartais aplankytų jų namuką, na, o retas kuris atvažiuoja pats nukasti sniego ar patikrinti elektros instaliacijos. Kaip rodo tyrimas, vasarnamiu ar sodo nameliu šaltuoju laikotarpiu dažniau rūpinasi vyrai.

„Pradedant šilti orams, pastebime ir bundantį klientų susirūpinimą sodo namelių, sodybų ar vasarnamių apsauga. Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie labiau linkę draustis sezono pabaigoje, paskutiniais rudens mėnesiais. Spalį-gruodį sodybos ir vasarnamiai paruošiami žiemai, klientai pasirūpina jų draudimu ir ramiai gyvena iki kito sezono pradžios. Tačiau, kalbant apie ne nuolat gyvenamo nekilnojamo turto apsaugą, tendencija yra tokia, kad kol kas Lietuvoje sodybų ir sodo namelių draudimu, kaip realia turto apsauga, pasirūpina retas tokio turto savininkas“, – sako BTA Turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Specialistė pataria bent retkarčiais nuvykti aplankyti laisvalaikiui naudojamo nekilnojamojo turto. Nelaimių vasarnamiuose fiksuojama įvairių: ir dėl elektros instaliacijos gedimų įvykusių gaisrų, ir dėl trūkusių vamzdžių užlietų grindų, o ir vagys nesnaudžia. Įsilaužimų metu iš vasarnamių ne tik pasisavinami vertingi daiktai (žoliapjovės, įvairūs įrankiai), bet ir smarkiai apgadinamas turtas: išlaužiamos durys, išdaužomi langai, apgadinamos tvoros. Nuostoliai siekia nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Turto draudimo produktų vadovės nuomone, jei reguliariai aplankyti vasarnamius šaltuoju metu yra sudėtinga, vertėtų iš anksto pasirūpinti draudimu. Juolab kad šaltuoju periodu, kai aplinkui nėra jokių gyventojų, vagys turi daugiau galimybių išlikti nepastebėti, o įsiplieskus ugniai mažiau galimybių laiku iškviesti ugniagesius.