Ginčo klausė praeiviai

Neseniai pačioje miesto širdyje – Laisvės al. – įvyko eismo įvykis. Jo metu niekas nenukentėjo, tačiau tiek dviratininkas, tiek automobilio vairuotoja bandė įrodyti savo nekaltumą, tad prireikė ir policijos.

Kaip pasakojo liudininkai, Laisvės al. ir Maironio g. sankirtoje lengvasis automobilis kliudė mišriu Laisvės al. taku važiavusį dviratininką. Pastarasis laikėsi pozicijos, kad automobilis jį turėjo praleisti, nes Maironio g. kerta Laisvės al., čia įrengti pėsčiųjų perėjos ženklai. Be to, dviratininko argumentu tapo tai, kad alėjoje yra pėsčiųjų ir dviračių takas, todėl esą būtent juo keliaujantys žmonės turi pirmumą ir Maironio g. važiuojantys automobiliai privalo visus praleisti.

Automobilio vairuotoja, pasak įvykį stebėjusių kauniečių, žėrė visai kitus argumentus, kurie tarsi ir bylotų jos tiesą. Moteris aiškino, kad šioje vietoje yra pėsčiųjų perėja, todėl dviratininkas turi nulipti nuo transporto priemonės ir ją per gatvę persivesti. Šiuo atveju dviratininkas esą važiavo ir nuo transporto priemonės nenulipo.

Praeivių pasiūlymai

Įvykį stebėję kauniečiai svarstė, kad minėtoje Laisvės al. sankirtoje galėtų būti įrengti papildomi kelio ženklai, kurie nurodytų pėsčiųjų ir dviračių pirmumą. Tokia tvarka galėtų būti ir Laisvės al. ir A. Mickevičiaus g. sankirtoje.

„Maironio g. greitis sumažintas iki 30 km/val., taip pat yra pėsčiųjų perėjos ženklas. Manau, kad būtų logiška šioje centrinėje miesto vietoje įrengti visai neseniai atsiradusį ženklą „Dviračių gatvė“, kuris nurodo, jog gatvėje pirmenybė teikiama dviračiams. Arba būtų galima pastatyti jau seniai vairuotojams pažįstamą „Gyvenamosios zonos“ ženklą, kuris pėstiesiems leidžia judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Taip pat, kaip nurodo Kelių eismo taisyklės (KET), gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones“, – savo mintimis pasidalijo kaunietis Vilius.

Vyras svarstė, jei Laisvės al. kertančiose gatvėse būtų įrengtas vienas iš jo paminėtų ženklų, būtų mažiau interpretacijų, kieno pirmumas, nes tada automobilių vairuotojai turėtų praleisti kitus eismo dalyvius.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Policijos pozicija

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai patvirtino, kad rugsėjo 19 d. buvo gautas pranešimas, jog automobilio vairuotojas kliudė dviratininką.

„Policijos pareigūnai buvo įvykio vietoje. Kadangi niekas nenukentėjo, eismo dalyviai užpildė įvykio deklaraciją. Paspirtukas, kuris turi elektros variklį, kurio didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurio didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val. atitinka motorinio dviračio sąvoką.

Tokių transporto priemonių vairuotojams keliami KET numatyti reikalavimai, kaip ir dviračių vairuotojams. Kelių eismo taisyklių 64.9. punktas numato, kad dviratininkams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis“, – apie tai, kad dviratininkas turėjo nulipti nuo dviračio, aiškino Kauno VPK pareigūnai.

Naujų ženklų nestatys

Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius taip pat laikėsi pozicijos, kad nuo dviračių ar paspirtukų ties perėjomis reikia nulipti.

Dviratininkams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį nenulipus nuo transporto priemonės.

„Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalo būti atsargūs visi eismo dalyviai – ir automobilio vairuotojas, ir pėsčiasis, ir paspirtukininkas. Vadovaujantis KET, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui.

KET taip pat teigiama, kad dviratininkams ir paspirtukininkams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Paprasčiau kalbant, dviratininkai ir paspirtukininkai turėtų nulipti nuo savo transporto priemonių ir jas per perėją persivesti. Labai gaila, kad eismo dalyviai neretai pamiršta vieną iš pagrindinių KET principų – eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“, – dėstė M. Matusevičius.

Paklausus, ar nereikėtų Laisvės alėjos prieigose įrengti „Dviračių gatvės“ ar „Gyvenamosios zonos“ ženklų, kurie suteiktų pirmumą dviratininkams, eismo specialistas tikino, kad esamo ženklinimo pakanka ir pokyčių nenumatoma.

„Manome, kad visi reikalingi ženklai įrengti, todėl kol kas papildomų neplanuojame. Maironio ir A. Mickevičiaus g. sankryžose su Laisvės al. ėmėmės saugumo priemonių įrengdami greitį mažinančius kalnelius ir ribodami greitį“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Uostamiestyje esama abejojančiųjų eismo organizavimu Minijos ir Bijūnų gatvių sankirtoje.

Kai kurie gyventojai šią arterijų sankirtą net pakrikštijo viena kvailiausių visame mieste.

Stebimasi, kodėl šioje sankryžoje Minijos gatve priešingomis kryptimis riedantieji turi praleisti vieni kitus, o ne judria gatve judėti vienu metu.

Tokia tvarka esą stabdo eismą minėtoje arterijos dalyje.

Vis dėlto specialistai neabejoja – šiuo metu eismas Minijos ir Bijūnų gatvių sankirtoje organizuojamas saugiai.

Anot Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, prieš kurį laiką ši gatvių sankirta buvo įtraukta į juodųjų dėmių sąrašą, todėl čia judėjimo tvarka ir buvo pakeista.

„Dabar problemos čia tikrai nėra“, – patikino R.Mockus.

Pašnekovo teigimu, šviesoforas vieną automobilių srautą nuo judančiųjų priešinga kryptimi stabdo dėl posūkio į kairę iš Minijos į Bijūnų gatvę.

„Kalbėjome ir su policija. Atsiradus posūkiui į kairę, situacija tapo geresnė, incidentų beveik nepasitaiko. Galbūt žmonės kur skubėjo, liko nepatenkinti“, – pastebėjo skyriaus vedėjas.

Anot R.Mockaus, dabar čia numatyta eismo schema, tiek savivaldybės darbuotojų, tiek policijos pareigūnų nuomone, – saugi.

„Daug vairuotojų, visko būna, tačiau, kaip sakoma, gyvenimas toks yra – 100 proc. visko nepadarysi. Sankryža ir toliau liks tokia, kaip dabar“, – tvirtino pašnekovas.