Per interviu ji prisipažino, kad juodu su vyru  Dovydu Laukiu santykiuose išgyvena pauzę. 

Gerbėjai pastebėjo, jog prieš porą metų susituokusi pora pastaruoju metu laisvalaikį leidžia atskirai, jų socialiniuose tinkluose nebeskelbiami bendri įrašai. 

„Mes su Dovydu gerai sutariame ir puikiai bendraujame iki pat šiol, bet mes iš tikrųjų daug laiko praleidome atskirai, iš dalies ir dėl įvairių projektų (...) Mes su Dovydu nelabai randame įkvėpimo vienas kitame. Todėl man vis dėlto atrodo šiai dienai, čia dabar sėdint, kad galbūt niekada ir nebus mano didžiausia meilė kažkoks žmogus“, – sakė Monika Marija.

Atlikėja patvirtino, kad oficialiai su vyru išsiskyrusi nėra. „Dokumentų jokių nesame pasirašę“, – patikino atlikėja.

Kaip patvirtino pareigūnai, pirmasis iškvietimas gautas rugpjūčio 8 d. – tąkart R. Ščiogolevaitė kreipėsi į policiją, kai sutuoktinis jos neįleido į namus, skelbia portalas 15min.lt.

Pasak policijos atstovų, po kelių dienų į policiją kreipėsi R. Damijonaitis – vyras tikino, kad namuose yra užsidaręs su dviem poros vaikais, o R. Ščiogolevaitė su savo mama bando laužtis į vidų.

Pasklido kalbų ir apie šeimoje patiriamą psichologinį smurtą.

Anksčiau itin aktyviai socialinėje erdvėje reiškęsis R. Ščiogolevaitės vyras, rodos, jau kuris laikas atsitvėręs tylos siena.

Tačiau R. Ščiogolevaitė nusprendė nebetylėti. „Jeigu tėtis su vaiku sėdi visą dieną – tai jis pavargo. Jeigu mama sėdi su vaiku tris metus – tai ji nieko neveikia“, – „Facebook“ paskyroje mintimis dalijosi dainininkė. 

Po atlikėjos įrašu pasipylė komentarai – moterys palaikė R. Ščiogolevaitę, antrino, kad visi vyrai dedasi vargšais. Buvo ir tokių, kurios nedaugžodžiavo. „Kaip taiklu“, – R. Ščiogolevaitę gyrė viena moteris

Pati atlikėja taip pat noriai diskutavo komentarų skiltyje. „Čia tiesiog pasidalinau patikusia įžvalga. Tai ne priežastis skirtis ar užslėpta mano problemų žinutė. Nereikia patarimų ten, kur niekas nežino, kas įvyko. Susitaikykit su tuo, kad jūs nežinote, tik spėliojate“, – dar didesnę mįslę apie tai, kas iš tiesų vyksta jų šeimoje, užminė R. Ščiogolevaitė.

A. Morozovo nuotr.

Kol kas galima tik spėlioti, ar tokie dainininkės pasisakymai socialinėje erdvėje yra atsakas į jos vyro R. Damijonaičio įrašus „Facebook“ asmeninėje paskyroje.

„Viskas gyvenime yra tik neatleistinos nuodėmės. Ypač tos, kurias padaro vyrai. Tai išvis, jergau jergau, kaip baisu. Tik moterys yra aukos, vargšės, o vyrai „tvorų“ gadintojai, moterų išnaudotojai. Jei jūs (moterys) tiek nevestumėte iš kantrybės, kartais net specialiai provokuodamos, o daugiau palaikytumėte mus – savo vyrus, kurie: stengiasi, dirba, išlaiko šeimą, padeda su vaikais, dirba sunkius buities darbus, mažai miega, o kitą rytą vėl viskas iš pradžių. Kaip gaila, kad toks didžiulis kiekis žmonių neišsaugo santuokų.

Pas kitas neina, negeria, nelošia, neskriaudžia jūsų. Tai mažiau būtų nesąmonių, pykčių ir skyrybų šiais laikais. Anksčiau moterys knygas skaitydavo, kai nėščios būdavo ir vaikus migdydavo, o dabar tik įlendi į feisbuką, žiū ir psichologijos, ir pediatrijos (skiepijimo) mokslus gali baigti per 3 savaites. Kam tie dundukai gydytojai mokosi 10 metų univere??? Ir iškart galima psichikos sutrikimus pradėt nustatinėt aplinkiniams“, – „Facebook“ paskyroje reiškėsi vyras.

Prie minėto įrašo R. Damijonaitis pridėjo ir kelias išraiškingas grotažymes: #visivyraikiaules, #neraliuotigyvuliai.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad R. Ščiogolevaitė ir R. Damijonaitis šiuo metu augina keturias atžalas – Adomą, Aroną, Agnarą ir dukrą Anabelę. Vyriausiojo sūnaus Adomo dainininkė susilaukė su šokėju Deividu Meškausku.

Pora susituokė 2013 metų birželį.

Kaip patvirtino pareigūnai, pirmasis iškvietimas gautas rugpjūčio 8 d. – tąkart R. Ščiogolevaitė kreipėsi į policiją, kai sutuoktinis jos neįleido į namus, skelbia portalas 15min.lt.

Tik moterys yra aukos, vargšės, o vyrai „tvorų“ gadintojai, moterų išnaudotojai.

Pasak policijos atstovų, po kelių dienų į policiją kreipėsi R. Damijonaitis – vyras tikino, kad namuose yra užsidaręs su dviem poros vaikais, o R. Ščiogolevaitė su savo mama bando laužtis į vidų.

Pasklido kalbų ir apie sutuoktinių šeimoje patiriamą psichologinį smurtą, rašo 15min.lt.

Įvairių minčių kelia ir socialinio tinklo „Facebook“ R. Damijonaičio paskyroje paskelbti įrašai. „Viskas gyvenime yra tik neatleistinos nuodėmės. Ypač tos, kurias padaro vyrai. Tai išvis, jergau jergau, kaip baisu. Tik moterys yra aukos, vargšės, o vyrai „tvorų“ gadintojai, moterų išnaudotojai. Jei jūs (moterys) tiek nevestumėte iš kantrybės, kartais net specialiai provokuodamos, o daugiau palaikytumėte mus – savo vyrus, kurie: stengiasi, dirba, išlaiko šeimą, padeda su vaikais, dirba sunkius buities darbus, mažai miega, o kitą rytą vėl viskas iš pradžių.

Kaip gaila, kad toks didžiulis kiekis žmonių neišsaugo santuokų.

Pas kitas neina, negeria, nelošia, neskriaudžia jūsų. Tai mažiau būtų nesąmonių, pykčių ir skyrybų šiais laikais. Anksčiau moterys knygas skaitydavo, kai nėščios būdavo ir vaikus migdydavo, o dabar tik įlendi į feisbuką, žiū ir psichologijos, ir pediatrijos (skiepijimo) mokslus gali baigti per 3 savaites. Kam tie dundukai gydytojai mokosi 10 metų univere??? Ir iškart galima psichikos sutrikimus pradėt nustatinėt aplinkiniams“, – mintimis dalijosi vyras.

Prie minėto įrašo R. Damijonaitis pridėjo ir kelias išraiškingas grotažymes: #visivyraikiaules, #neraliuotigyvuliai.

Tačiau tai – ne vienintelis vyro įrašas, pakurstęs kalbas apie porą ištikusią santykių krizę. R. Damijonaitis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame kunigas Ričardas Doveika kalba apie santuoką ir santykius. R. Damijonaitis liejo skausmą apie tai, kad šiais laikais daugelis nesaugo šeimos ir santykių. „Kaip gaila, kad toks didžiulis kiekis žmonių neišsaugo santuokų, kunigas labai teisingai viską susakė. Saugokime vienas kitą“, – rašė vyras.

R. Damijonaitis kalbas apie santykius ištikusią krizę kursto ir kitais įrašais. „Kiekviena save gerbianti moteris turi batelius, kurie jai spaudžia, suknelę, į kurią ji netelpa, lūpdažį, kuris, jai netinka ir vyrą, kuris sugadino jai gyvenimą“, – dviprasmiškas mintis dėstė vyras.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad R. Ščiogolevaitė ir R. Damijonaitis šiuo metu augina keturias atžalas – Adomą, Aroną, Agnarą ir dukrą Anabelę. Vyriausiojo sūnaus Adomo dainininkė susilaukė su šokėju Deividu Meškausku.

Pora susituokė 2013 metų birželį.

Jeigu jūsų meilė tetruko kelis mėnesius ar tai tebuvo metus užsitęsusi euforija, kurią sukelia tam tikri žmogaus organizme vykstantys cheminiai procesai, galbūt neverta nė diskutuoti, kur gi pradingo meilė? Šiuo atveju, greičiausiai jos nė nebuvo, o jus ir jūsų partnerį siejo tik aistra ir nenumaldomas lytinis potraukis. Tačiau, jei net praėjus šiai, panašiai į narkotikų poveikį sukeltai būsenai, jūs vis dar esate kartu, greičiausiai yra ar bent jau buvo šis tas daugiau... Žinoma, kūniška trauka – svarbu, bet bėgant laikui visi kūniški malonumai „nebeveikia“ taip stipriai kaip pačioje draugystės pradžioje. Ilgainiui du žmones pradeda jungti visai kiti, bet ne mažiau svarbūs dalykai, o kai ir šie pasiekia kritinį tašką, galima prieiti prie išvados, jog galbūt meilei atėjo galas.

Štai požymiai, kurie išduoda, kad meilė dingo.

Įpročių pinklėse

Dažnai gyvenimas kartu įpareigoja būti vienass nuo kito priklausomiems. Tokią priklausomybę gali sukelti bendra buitis, vaikai bei finansai. Jei pastebėjote, kad šie dalykai yra vienintelis jus siejantis veiksnys, galbūt atėjo laikas pagalvoti, ar tokia komforto zona jus tenkina? Pabandykite sau nuoširdžiai atsakyti į šį klausimą ir apsvarstykite, ar realiai galima ką nors pakeisti dabartiniuose santykiuose, jog pasijustumėte geriau. Taip? Puiku, tuomet verta apžvelgti kitus meilės krizės požymius ir bandyti išgelbėti „įstrigusius“ santykius.

Nebegalite būti savimi

Santykių pradžioje dažnai norima įtikti ir patikti partneriui, tad ir elgiamasi atitinkamai. Galbūt žinote, kokios jūsų charakterio savybės ar pomėgiai erzina antrąją pusę ir stengiatės neparodyti šių savo savybių ar neužsiimate jam nepatinkančia, tačiau jums emocinį komfortą suteikiančia veikla. Žinoma, įsiklausyti į partnerio interesus ir lūkesčius – labai svarbu, tačiau jei dėl to jums tenka iš esmės pasikeisti ar ko nors atsisakyti – nieko gero. Dirbtinis elgesys ir darymas to, ko nori partneris, ne tik sužlugdys jūsų santykius, bet ir jus pačius prives prie visiško susinaikinimo. Neabejokite, jei taip elgsitės ir toliau, susirgsite kokia nors psichine liga, o galiausiai jūsų santykiai vistiek žlugs arba būsite kartu tiesiog „iš reikalo“.

Kaip išspręsti šią problemą? Gal nuskambės ir banaliai, bet viskas, ką jums reikia padaryti – kalbėtis. Papasakokite savo partneriui, kaip jaučiatės atsisakydami savo interesų, pomėgių. Papasakokite, kokių gestų ir pokyčių patys norėtumėte iš savo antrosios pusės. Atviri pokalbiai leis lengviau prieiti prie kompromiso santykiuose. O jei ir ne, bent žinosite, kad nė neverta stengtis dėl žmogaus, kuris pats nenori keistis,o tik reikalauja to iš jūsų.

Abejingumas ir atšiaurumas

Jums visai nerūpi, ką veikia jūsų partneris, jūs nesate suinteresuoti paskambinti ir pasiteirauti, kaip sekasi. Net ilgą laiką būdami atskirai, nepasiilgstate antrosios pusės, nenorite prisiglausti ar pasikalbėti. Jums tai tiesiog neaktualu. Jei nejaučiate jokio emocinio ir fizinio ryšio, geriau jau nutraukti šį besitęsiantį santykių žaidimą, ir kuo greičiau. 

Santykių ir jausmų krizė dar nereiškia, kad jūsų meilė pasmerkta ir daugiau nebėra tikslo būti kartu. Jei tik yra noro stengtis ir puoselėti jausmus, greičiausiai jums pavyks vėl „sulipdyti“ tai, kas kadaise judu siejo, bet kartais nutinka ir  taip, kad būti kartu tiesiog nebelieka prasmės. Tačiau, kad ir kaip nutiktų, nesikrimskite dėl nesusiklosčiusių santykių – kiekviena pabaiga yra kažko naujo ir didingo pradžia.

„Jūsų šiandienos vizitas, nors dabar padėtis Turkijos vidaus politikoje labai sudėtinga, byloja, kad mes visi norime atnaujinti mūsų dialogą, atkurti santykius Turkijos ir Rusijos liaudies interesų labui“, – V. Putinas sakė per susitikimą Sankt Peterburge.

Kremliaus vadovas pažymėjo, kad iki pastarosios krizės Maskvos ir Ankaros santykiai buvo pasiekę „precedento neturintį aukštą lygį“.

„Vis dėlto po žinomos tragedijos, kai pernai lapkritį žuvo mūsų kariškis, jie nusirito į labai žemą lygį, degradavo“, – pridūrė V. Putinas.

R.T. Erdoganas savo ruožtu sakė, kad Turkijos žmonės „džiaugiasi“ V.Putino palaikymu, pareikštu po sužlugdyto perversmo.

Turkijos lyderis taip pat išreiškė viltį, kad abi šalys „įžengs į labai skirtingą etapą dėl žingsnių, kurių imsimės ir ėmėmės“.

Susitiko Taškente

Rusija ir Turkija susitarė normalizuoti santykius, pašlijusius dėl Ankaros numušto karo lėktuvo, slaptų derybų  metu Uzbekistano sostinėje Taškente. Jos buvo surengtos padedant iškiliems turkų verslininkams ir Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, antradienį pranešė turkų dienraštis „Hurriyet“.

Ankara ir Maskva birželio pabaigoje susitarė pataisyti ryšius, smarkiai pašlijusius pernai lapkritį, kai Turkijos pajėgos numušė Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija.

Akivaizdu, kad dabar abi šalys yra nusiteikusios užglaistyti nesutarimus: Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) antradienį atvyksta į Sankt Peterburgą pirmųjų nuo krizės pradžios derybų su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.

Kaip rašo „Hurriyet“, anksčiau šiais metais Turkija pradėjo siųsti Rusijai užuominas, kad nori užbaigti šią krizę. Svarbiausias vaidmuo teko verslininkui Cavitui Caglarui (Džavitui Čahlarui), investuojančiam į tekstilės pramonę.

Jis palaiko gerus santykius su Rusijos Dagestano respublikos vadovu Ramazanu Abdulatipovu, o šis savo ruožtu yra artimas įtakingam V. Putino užsienio politikos patarėjui Jurijui Ušakovui.

„Hurriyet“ nurodė, kad C. Caglaras 1999 metais parūpino savo privatų lėktuvą turkų agentams, pagrobusiems ieškomą kurdų kovotojų lyderį Abdullah Ocalaną (Abdulą Edžalaną) per slaptą operaciją Kenijoje.

R.T. Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) balandį buvo paskirtas palaikyti ryšius su J. Ušakovu, kai prezidentas pritarė pastangoms pagerinti ryšius.

Galiausiai Ankara ėmėsi derinti laišką Maskvai, ketindama pareikšti apgailestavimą dėl minėto incidento ir padėti tašką šioje krizėje.

N. Nazarbajevas, palaikantis glaudžius ryšius su V. Putinu ir R.T. Erdoganu, susitiko su Kremliaus vadovu ir birželio 22 dieną užsiminė Ankarai, kad atėjo tinkamas metas pasiųsti laišką.

Laiškas buvo aptakesnis

Dokumento tekstas buvo suderintas su Kazachstano ambasada Ankaroje.

Birželio 24 dieną, 3 val. ryto (Turkijos laiku), I. Kalinas, pasitaręs su N. Nazarbajevu, išvyko į Taškentą, kur V. Putinas dalyvavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikime.

N. Nazarbajevas patikrino turkų laišką ir pristatė J. Ušakovą Turkijos delegacijai. J. Ušakovas savo ruožtu parodė laišką V. Putinui – šis buvo gretimame kambaryje, nors turkai to nežinojo.

Galutinis laiško tekstas buvo šiek tiek aptakesnis negu iš pradžių norėjo rusai: jame buvo panaudotas rusiškas žodis izvinite (atleiskite), o ne išreikštas atviras atsiprašymas.

Abi šalys šį laišką paskelbė birželio 27 dieną, atverdamos kelią užbaigti šią krizę, padariusią didžiulę žalą Turkijos ekonomikai.

Rusija viena pirmųjų išreiškė palaikymą R.T. Erdoganui po liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo, o Ankara labai palankiai įvertino Maskvos reakciją ir priekaištavo savo sąjungininkėms Vakaruose, kurių pozicija buvo daug atsargesnė.

Krizė yra bet kuris pokytis, kuris vyksta šeimos gyvenime, nes šeimos gyvenimas dažniau matuojamas ne metais, o kažkokiais įvykiais: kažkas gimė, kažkas mirė, kažkas susituokė, kažkas perėjo į naują darbą ar susirgo, LRT RADIJUI sako Šeimos santykių instituto konsultantė Živilė Baronienė. „Ar krizė įvyks, priklauso ir nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, [...] kai kyla jausmas, kad reikia atsisakyti daugelio įprastų dalykų, pomėgių, veiklos. Jei vyrauja tokie jausmai, kaip nerimas, neviltis, bejėgiškumas, nesaugumas. Jei labai neaišku, kaip bus ateityje. [...] Jei nutrūksta kontaktai su kitais žmonėmis, irgi yra krizės šeimoje signalas“, – vardija Ž. Baronienė.

– Lietuvoje daugiau kaip pusė santuokų išyra – per pastaruosius 10 metų iš 100 šeimų skyrėsi 54. O kiek išyra nesantuokinių ryšių, niekas neskaičiuoja. Kodėl taip yra?

– Kiekvienos poros priežastys individualios, bet yra tam tikros tendencijos. Pirma – dabar šeimos kuriamos tada, kai yra romantika, jausmai. Žinoma, tai labai pažangu, nes anksčiau santuokos būdavo iš išskaičiavimo, suplanuotos, tikslinės. Bet, kai santuoka pagrįsta tik jausmais ir jausmai iškeliami į centrą, tai šeimą padaro pažeidžiamą. Anksčiau santuoka buvo labai svarbi kaip globos institucija, dėl pagalbos vienas kitam, socialinio statuso, finansinių aspektų, tradicijų perdavimo, vaikų auginimo ir giminystės tąsos. Buvo daug funkcijų, svarbesnių už emocinį ryšį, o dabar tos funkcijos nebėra tokios svarbios. Bet kuri pora, paklausta, koks yra jų šeimos sukūrimo tikslas, kodėl kūrė šeimą, greičiausiai atsakytų – mylime vienas kitą, norime kartu gyventi. Bet iš esmės tai emocinis ryšys, kuris kinta. O jei jis kinta ne visai taip, kaip norisi, tada lengva išsiskirti.

Turbūt antra priežastis ta, kad išsiskirti dabar tikrai lengva. Visuomenė nebaudžia išsiskyrusių žmonių, ir moterys, ir vyrai turi darbą ir gali gyventi atskirai. Iš esmės tendencija tokia, kad moterys gali sau tai leisti. Dar viena svarbi priežastis, kad vis dėlto pareigos, atsakomybės, rūpestis, pagalba neskamba taip žaviai, kaip pasakymas, kad pora turi gyventi taip, kad jiems būtų gera, kad jie džiaugtųsi vienas kitu, kad jiems būtų smagu. Džiuginimo aspektas tampa tikrai labai svarbus. [...] Bet šeimos gyvenimas yra ir parama, ir mokėjimas išgyventi sunkumus, nes nė viena šeima neišvengia krizių.

– Ar charakterių suderinamumas tikrai toks svarbus dalykas poros gyvenime? Ką apskritai turime omenyje sakydami, kad nesutampa charakteriai?

– Rinkdamasis partnerį, žmogus renkasi tą, kuris jį galėtų papildyti. Jis nesirenka labai panašaus į save. Labai aktyvus žmogus susižavi ramiu žmogumi, labai emocingas – logišku. Tas, kuris labai nori artumo, kažkodėl susižavi žmogumi, kuris artumo vengia. Pažinties pradžioje priešingybės tikrai traukia, nes tai galimybė papildyti save kažkuo, ko neturima.

Bet nutinka taip, kad su laiku, kai emocinis ryšys ir emocinė aplinka truputėlį keičiasi, kai reikia pasiskirstyti vaidmenimis, kas ir ką šeimoje darys, už ką bus atsakingas, kai reikia rūpintis, kaip išlaikyti šeimą, spręsti bendravimo su giminėmis klausimus ir visokias kitas kasdienes problemas, skirtumai labai išryškėja. Tai nereiškia, kad žmonės negyvena su skirtumais, tiesiog tada kyla klausimas, kaip jie tai derins. O nederinti yra daug lengviau – tiesiog nesutapo charakteriai.

– Jūs dirbate Šeimos santykių institute. Kokių problemų kyla šeimoms, ateinančioms pas jus?

– Pastebime, kad yra daug individualių dalykų, bet yra ir labai daug universalių. Pirma, kas labai universalu, – šeimos dažnai nesutaria ir tarpusavio santykius veikia vaikų auklėjimo klausimai. Be to, šeimos išgyvena įvairių kitų krizių, pavyzdžiui, tai gali būti vaiko gimimas, vaiko išėjimas į mokyklą, paauglystės laikotarpis, vaikų išėjimas iš namų, kai šeima turi vėl atrasti būdą, kaip jiems būti dviese. Tai natūralios krizės, kurias išgyvena visos šeimos, tik vienos jas išgyvena lengviau, kitos – sunkiau. Tai labai priklauso nuo tarpusavio santykių ir pajėgumų. Į mus dažnai kreipiasi šeimos dėl atitolimo, pasitikėjimo stokos, susvetimėjimo, skirtingų požiūrių. Labai dažna priežastis – labai skirtingi požiūriai į ateitį, gyvenimą kartu.

– Kas poros gyvenime yra ta krizė?

– Krizė yra bet kuris pokytis, kuris vyksta šeimos gyvenime, nes šeimos gyvenimas dažniau matuojamas ne metais, o kažkokiais įvykiais: kažkas gimė, kažkas mirė, kažkas susituokė, kažkas perėjo į naują darbą. Taip pat krizės gali būti nenumatyti įvykiai: nedarbas, ligos, traumos, netektys. Bet, kalbant apie tarpusavio santykius, svarbu tai, kad, ar įvyks krizė, priklauso nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, galima numanyti, kad tarpusavio santykių krizė įvyks, jei jaučiame, kad sutrinka įprasta gyvenimo eiga – įvyksta daug pasikeitimų rutinoje, šeimos struktūroje. Taip pat, kai kyla jausmas, kad reikia atsisakyti daugelio įprastų dalykų, pomėgių, veiklos. Jei vyrauja tokie jausmai, kaip nerimas, neviltis, bejėgiškumas, nesaugumas. Jei labai neaišku, kaip bus ateityje. Jei užsitęsia jausmas, kad tai, kas vyksta dabar, yra nereikšminga – ai, pragyvensiu šį etapą, o paskui jau bus geriau. Jei nutrūksta kontaktai su kitais žmonėmis, irgi yra krizės šeimoje signalas.

– LRT RADIJO klausytoja mano, kad poros santykiams ypač svarbu įsipareigojimai. Kaip pakomentuotumėte?

– Įsipareigojimai – labai svarbus aspektas. Pavyzdžiui, toks universalus įsipareigojimas, padedantis porai gyventi, yra saugumas: žinoti, kad man yra saugu, kad manimi pasirūpins, jei reikės pagalbos, aš ją gausiu, kad man saugu pasakyti, kaip aš jaučiuosi, kas man nepatinka. Tai prideda daug ramybės ir pasitikėjimo pačia santuoka. Svarbus įsipareigojimas atliepti kito poreikį – juk net ir dėmesio norėjimas yra poreikis. Taip pat pora įsipareigoja kurti ir palaikyti santykius: sukurti santykius nėra taip sudėtinga, bet palaikyti ir išlaikyti juos – tam tikras darbas.

Įsipareigojimas yra skirti šeimai laiko ir energijos, kad šalia visų kitų darbų ir veiklos, kurios žmonės tikrai turi labai daug, šeima neatsidurtų sąrašo pabaigoje. Įsipareigojimas yra ir turėti kažkokias bendras vertybes, tokias kaip atjauta, gailestingumas, supratimas, atleidimas. Atleisti nėra taip paprasta, o klaidų visi padaro. Tad gebėti atleisti, suprasti, priimti – irgi vertybė. O požiūris „mes tiesiog laisvi žmonės“ – vienas iš kriterijų, kuris nepadeda.

– Kaip iki tos krizės šeimoje neprieiti? Kiek tai įmanoma? Kas santykius stiprina dar labiau?

– Universalus dalykas – vienas kito vertinimas ir prisirišimas. Kartais padėti rasti atsakymą gali klausimai, iš ko suprantate, kad esate partneriui svarbus, arba, ar tikite, kad, kai jums reikės pagalbos, partneris padės. Tai svarbūs klausimai, kurie parodo, kiek ryšys yra stiprus, kiek yra pasitikėjimo, rūpesčio, pagarbos, globos.

Taip pat puoselėti santykius ir gerinti gyvenimą šeimoje padeda pokalbis apie tikslus. Pavyzdžiui, šeimų, besikreipiančių pagalbos, paklausus, koks yra jūsų šeimos tikslas, kokie jūsų lūkesčiai, dažnai pasirodo, kad lūkesčiai labai skirtingi, dėl to dažnai kyla konfliktų. Dar padeda ir gerina santykius pozityvus bendravimas. Tai nereiškia tiesiog mokėti bendrauti, būti socialiam ir gebėti kalbėti – reikia mokėti išklausyti, pabandyti suprasti, kas jau yra sunkiau. Svarbu ir gebėjimas pripažinti savo klaidas bei apie jas kalbėti. Nėra labai smagu suprasti, kad suklydai, bet galėti tai pripažinti ir pasakyti žinant, kad kitas pabandys suprasti, yra aspektas, kuris stiprina šeimą.

– Ką patartumėte prieš kuriant šeimą?

– Ne veltui dabar nemažai seminarų, paskaitų, knygų būsimiems sutuoktiniams apie tai, kaip kurti santykius. Be to, kad tiesiog norisi būti su kitu žmogumi, dar reikia pagalvoti, o kas yra svarbu man, kas svarbu jam, kas svarbu mums abiem kartu, koks mūsų tikslas, ko mes sieksime, kai sukursime šeimą, ko mes tikimės vienas iš kito, kas yra mūsų poros bendra kalba, kas kuria mūsų porą, kuo mes skiriamės nuo kitų, kuo mūsų santykiai skiriasi nuo kitų santykių. Tai tokie dalykai, kurie, paprastai kalbant, yra pokalbis su kitu, buvimas kartu, kalbėjimas apie tai, kas man ir kitam rūpi, girdėjimas kito.

Penktadienį minimą tarptautinė savanorių diena. Savanorišką emocinę ir psichologinę paramą teikiantys žmonės LRT Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja, kad dažniausiai į pagalbos kreiptis priverčia santykių problemos, krizės, patyčios ir vienatvė.
Pats paprasčiausias būdas problemas sumažinti – dalytis ir kalbėtis. Tam talkina nemokamos emocinės paramos linijos ir susitikimai su savanoriais. Pagalbos linijos skirtos įvairaus amžiaus žmonėms. Tai – būdas rasti jautrią ausį, galinčią išklausyti, sulaukti patarimo ar net pagalbos.

„Dalis klausimų yra labai universalūs. Pavyzdžiui, santykių problemos, man atrodo, mažai keičiasi, yra pačios svarbiausios. [...] Žmonės skambina, ypač jauni žmonės, pasikalbėti apie tai, kad vyksta kažkas ne taip, kaip norėtųsi, santykiuose su drauge, draugu ar šeimoje, su draugais“, – pasakoja psichologas „Jaunimo linijos“ steigėjas Paulius Skruibis.

„Dažniausiai vaikai skambina pasikalbėti apie santykius ir kylančius sunkumus santykiuose. Atliekame tyrimus, matome, kad populiariausios temos yra santykiai su tėvais, santykiai su bendraamžiais, patyčios, vykstančios mokykloje. Vis dažniau paaugliai skambina dėl visokiausių su brendimu susijusių klausimų ir dalinasi ta tema, nes iki šiol, žinome, kad apie intymius dalykus, su lytiškumu susijusius dalykus vaikai tikrai nedaug su kuo gali pasikalbėti“, – sako psichologė, „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Žmonės kitoje ragelio pusėje – savanoriai, dalyvavę ne vienuose parengiamuosiuose mokymuose. Jiems keliami įvairūs kriterijai, tačiau svarbiausia, kad jie lengvai ir rūpestingai bendrautų su žmonėmis.

„Tai yra tiesiog tokių pat jaunų žmonių, kaip ir tų, kurie mums skambina, parama. Tai yra išklausymas, supratimas, palaikymas. [...] Jeigu sugebam surasti bendrą kalbą, jeigu sugebam užmegzti ryšį pokalbio metu, jeigu žmogus tikrai jaučiasi išklausytas ir pasidalina savo išgyvenimais, tai tas skausmas visą laiką sumažėja. [...] Mūsų tikslas yra, visų pirma, sumažinti skausmą. Vėliau žmogus gal ieškos kitų sprendimų. Gal jisai nuspręs, kad ir lankyti psichologo konsultacijas, kad jau kažkokias gilesnes problemas išspręstų. Siekiame tuo kritiniu metu, kad būtų kažkas, kas išklauso, kas girdi, kas padeda sumažinti kančią“, – tvirtina P. Skruibis.

„2013 m. mes atsiliepėme į daugiau nei 170 tūkst. skambučių. [...] Tai yra savanoriška pagalba, kuri turi savo žavesio, vaikams irgi yra svarbu žinoti, kad tai – žmonės, kurie ateina, nes jie nori padėti, nes jiems rūpi vaikų sunkumai“, – teigia J. S. Jasiulionė.

Be emocinės paramos telefonu ar internetu, yra ir kita, taip pat lengvai prieinama pagalba. Projektas pasikalbekime.lt – tai trys nemokamos psichologinės konsultacijos Vilniuje. Per jas užmezgamas gyvas pokalbis su psichologu-savanoriu.

„Dažniausiai, kaip ir visus mus, kankina santykiai, kankina vienatvė, kankina liūdesys, traumuojantys įvykiai, netektys, krizės. [...] Vienais atvejais tie trys kartai yra tokia laikina pagalba, tokie susitikimai pabūti po krizinių įvykių. Kitu atveju jie skirti susigaudyti psichikos sveikatos sistemoje – kur kreiptis, ką daryti,  į kokią ligoninę gultis. [...] Kartais žmonės ieško ir tęstinės pagalbos“, – pasakojo psichologas Andrius Jančiauskas.

Lietuvoje yra penkios psichologinės pagalbos telefonu linijos, į specialistus bei savanorius taip pat galima kreiptis ir internetu. „Vilties“ ir „Jaunimo“ linijos veikia visą parą, specializuotos linijos vaikams ir moterims – kasdien, iki 21 val.