„EuroChem Group“ ketvirtadienį pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Šis žingsnis buvo priimtas po to, kai J. Melničenka buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą ir siekiant užtikrinti, kad „EuroChem“ galėtų ir toliau aprūpinti milijonus žmonių visame pasaulyje žemės ūkiui reikalingomis medžiagomis ir taip padėtų užtikrinti pasaulinį aprūpinimą maistu“, – savo svetainėje skelbia „EuroChem Group“.

Iki sankcijų jis valdė 100 proc. Rusijos „EuroChem“ ir 92,2 proc. vienos didžiausių pasaulyje Sibiro energetikos, anglies, šildymo kompanijų (СУЭК) akcijų. Pastaroji yra ir viena didžiausių Rusijoje geležinkelių ir jūrų krovinių operatorių.

Portalas forbes.ru cituoja A. Melničenkos atstovą, kurio teigimu, jis nuo kovo 9 dienos nebeturi abiejų kompanijų akcijų, tačiau kaip tai realizuota, nepaaiškino.

„EuroChem Group“ valdo 100 proc. „Lifosos“ akcijų. 90 proc. grupės akcijų priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

Rusijos koncernas „Jevrochim“ 2002 metų balandį „Lifosos“ kontrolę įgijo nusipirkęs akcijų iš tuo metu trijų didžiausių bendrovės akcininkų – JAV trąšų gamybos ir prekybos įmonės „Cargill“, Italijos bendrovės „Indutech“ ir tuometinio „Lifosos“ valdybos pirmininko Dano Tvarijonavičiaus.

Po šio sandorio „Jevrochim“ tapo daugiau nei 50 proc. bendrovės akcijų valdytoja. Nuo 2016 metų skelbiama, kad 100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijos „EuroChem Group“.

Lietuvos bankai ketvirtadienį įšaldė „Lifosos“ sąskaitas, įmonės veiklos perspektyvos kol kas neaiškios.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad, jo žiniomis, „Lifosa“ ketina kreiptis į teismą ir aiškintis, ar jai sankcijos pritaikytos teisingai. Jis taip pat siūlo ieškoti būdų, kaip padėti „Lifosos“ darbuotojams, kurių yra virš tūkstančio.  

„Rajonas nėra priklausomas nuo vienos įmonės, „Lifosa“ tik viena iš didžiųjų įmonių, yra kitų stambių bendrovių. Kėdainiuose nuolat yra gana nemažas laisvų darbo vietų skaičius, tai pramonės miestas  – ir maisto pramonė išvystyta, ir žemės ūkis stiprus, ir paslaugų sektorius, rajonas strategiškai geroje vietoje, daug gyventojų važinėja dirbti į Kauną, kitus rajonus“, – BNS sakė tarnybos Kėdainių klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Irena Petraitienė.

Kita vertus, anot jos, dirbti „Lifosoje“ nori daug darbo ieškančių žmonių.

„Tai daug metų stabiliai dirbanti įmonė, su vienu iš didžiausių atlyginimų regione, visų klientų pageidaujama, daug kas nori ten gauti darbą“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.

I. Petraitienės teigimu, jeigu įmonės darbuotojai bus atleidžiami, tarnyba jiems padėtų.

„Jeigu bus kažkokie sprendimai, tai kalbėsime su rajono vadovais, įmonėmis, socialiniais partneriais, yra profesinio mokymo perkvalifikavimo priemonės“, – kalbėjo I. Petraitienė.

„Naujiena yra šviežia, renkamės pas merą šią situaciją aptarti, nežinau, kas dar dalyvaus, kokie bus sprendimai“, – pridūrė ji.

Kėdainių meras Valentinas Tamulis ir pati įmonė BNS ketvirtadienį sakė, kad situacija labai problematiška, nes „Lifosoje“ dirba per tūkstantis žmonių, jų vidutinis atlyginimas yra virš 2,4 tūkst. eurų, todėl įmonei sustojus, tai labai atsilieptų visam rajonui.

„Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius ketvirtadienį teigė, kad įmonė daro viską, kad „Lifosa“ išlaikytų darbo vietas.

„Lifosos“ darbuotojų nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas ketvirtadienį BNS teigė, kad vadovai darbuotojų apie galimą atleidimą kol kas neinformavo.

„Lifosai“ apribojimai taikomi po to, kai ES trečiadienį netiesioginį jos savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką įtraukė į sankcijų sąrašą.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

„Mes negavome jokios informacijos, kad gali būti atleidžiami darbuotojai, nemokami atlyginimai, apie įmonės sąskaitų areštą. Atėjome į darbą, atliekame savo pareigas, planus, mes vykdome įsipareigojimus darbdaviui, darbdavys vykdo mums. Eilinė darbo diena, kalbų yra, bet nieko konkretaus“, – ketvirtadienį BNS sakė Vitalijus Varnas.

Jo teigimu, daugiau informacijos apie įmonės likimą tikimasi sužinoti kovo 18 dieną, kai turėtų vykti darbuotojų susirinkimas su vadovais.

„Gal tada išgirsime ką nors daugiau. Aišku, tos nuotaikos tokios, kad kiekvieną dieną laukiame visokių žinių. O kol kas iš tiesioginių vadovų negirdėjome nei apie atleidimus, turime dirbti ir dirbame“, – BNS sakė V. Varnas

Pasak jo, nepriklausoma profesinė sąjunga vienija apie 200 narių. Kita „Lifosos“ profsąjunga atstovauja dar apie 100 darbuotojų interesams.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje dabar dirba 1030 žmonių. 

„Lifosai“ apribojimai taikomi po to, kai ES trečiadienį netiesioginį jos savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką įtraukė į sankcijų sąrašą.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

Maskva ketvirtadienį įtūžiu atsiliepė į Belgijos sprendimą įšaldyti Rusijos diplomatinių misijų ir kitų organizacijų sąskaitas – iškvietė Belgijos ambasadorių dėl „atvirai nedraugiško akto“.

„Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Belgijos ambasadorių Alexą van Meeuweną (Aleksą Van Meuveną), – sakoma Rusijos URM pranešime. – Rusija laiko tokius Belgijos Karalystės kompetentingų organų veiksmus atvirai nedraugišku aktu, šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu ir reikalauja nedelsiant imtis priemonių, kad būtų atkurtos Belgijoje pažeistos suverenios Rusijos teisės“.

Rusijos URM nurodė, kad dėl tokio Briuselio sprendimo nukentėjo Rusijos ambasada, jos atstovybės Europos Sąjungoje ir NATO biurai ir „kai kurios kitos Rusijos organizacijos“.

Anot Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“, Belgijos valdžia įšaldė oficialias sąskaitas dėl teisinių nebeveikiančios firmos „Jukos“ akcininkų ieškinių.

Pasak Kremliaus patarėjo Andrejaus Belousovo, toks sprendimas nebuvo netikėtas; jis esąs neteisėtas ir laukiama panašių veiksmų ir kitose šalyse.

Prieš kelias dienas tarptautinis arbitražo teismas Hagoje nurodė Rusijai sumokėti rekordinę 50 mlrd. JAV dolerių kompensaciją dėl jos bendrovės „Jukos“, anksčiau priklausiusios Kremliaus kritikui Michailui Chodorkovskiui, ekspropriacijos.

Sprendimą teismas grindė tuo, jog Rusijos vyriausybė, faktiškai nusavindama privačią „Jukos“, pažeidė Energetikos chartiją – taip pat ir Rusijos pasirašytą tarptautinį dokumentą dėl bendradarbiavimo ir investicijų apsaugos energetikos srityje. Šią nutartį Maskva kategoriškai atsisakė pripažinti.

Buvusi didžiausia Rusijos naftos bendrovė „Jukos“ išardyta po M.Chodorkovskio arešto 2003 metais. Buvęs turtingiausias Rusijos žmogus buvo suimtas tuojau po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo stiprėjančią oligarchų klasę nesikišti į politiką. 10 metų kalėjęs pagal dvi itin prieštaringai vertinas bylas dėl sukčiavimo, vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo, M.Chodorkovskis 2013 metų pabaigoje buvo paleistas į laisvę ir nedelsiant išvyko iš Rusijos.