Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad svarbu numatyti priemones, kaip kontroliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, kuriems valstybė skirs apie 165 mln. eurų subsidijų. 

„Apie 165 milijonai iš Vyriausybės siūlomo antiinfliacinio paketo bus numatyti subsidijai elektros rinkai ir šie pinigai didžiąja dalimi bus skiriami liberalizuotai nebereguliuojamai elektros rinkai, kur kainos nustatomos dviejų savarankiškų šalių susitarimu. Todėl svarbu numatyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta griežta nepriklausomų tiekėjų kontrolė“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Majauskas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad tokius saugiklius būtina įtvirtinti teisės aktuose. 

„Vyriausybė yra aiškiai deklaravusi, kad kompensavimas turėtų būti atsižvelgiant į padidėjusias elektros ir gamtinių dujų kainas biržose. Būtent tie pinigai, kurie numatyti kompensavimui, turėtų keliauti tikslingai – kompensuoti padidėjusias elektros ir gamtinių dujų, kaip produkto, išlaidas, bet ne tiekėjų darbo užmokesčio, IT ar visas kitas sąnaudas“, – Seimo  komiteto posėdyje sakė R. Pocius. 

Elektros ir dujų kainų kompensavimui buitiniams vartotojams Vyriausybė šių metų valstybės biudžete siūlo skirti 570 mln. eurų, verslo įmonėms – dar 120 mln. eurų.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė praėjusią savaitę teigė, jog didžiausia šių lėšų dalis – apie 370 mln. eurų – bus skirta dengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai. Tuo metu likusi dalis – apie 200 mln. eurų – bus padalinta gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.

I. Žilienės teigimu, įstatymo projekte numatytas draudimas nepriklausomiems tiekėjams be pateisinamų priežasčių keisti sutartis, siekiant padidinti tarifų dalis, be to, jiems bus draudžiama kainodarą ir rinkodarą sieti su subsidija, o teikdami pasiūlymus vartotojams kaip pagrindinę informaciją privalės nurodyti savo siūlomą kainą be subsidijos.

Pasak I. Žilienės, be įstatyme numatytų saugiklių, nepriklausomų elektros tiekėjų savikontrolę užtikrins konkurencija.

Šitas mechanizmas jau yra įgyvendintas kitose monopolinėse reguliuojamose veiklose, puikiai veikia, yra pasiteisinęs.

„Konkurencingoje rinkoje veikia tiekėjų savikontrolė. Mes matėme, kaip vyko procesas, kai tik prasidėjo liberalizacija – nepriklausomi tiekėjai stebi vieni kitų veiklą ir esant bent kokioms abejonėms dėl neskaidrios veiklos, piktnaudžiavimo konkurencija, nesąžiningų veiklos sąlygų, tikrai buvo nemažai skundų teikiama tiek Energetikos ministerijai, tiek VERT, tiek Konkurencijos tarybai“, – kalbėjo I. Žilienė.

„Manome, kad šiuo atveju tikrai savikontrolė turėtų suveikti, jeigu kartais netyčia ar tyčia nepriklausomi tiekėjai savo kainodarą pradėtų neskaidriai formuoti, tokiu atveju, manome, kad nepriklausomi tiekėjai tikrai reaguos vieni į kitų veiksmus“, – pridūrė viceministrė.

Komitetas pritarė Vyriausybės nuo šių metų liepos siūlomai elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimo gyventojams tvarkai, tačiau pagrindiniam Ekonomikos komitetui pasiūlė teisės aktų projektus patobulinti pagal reguliuotojo pateiktas rekomendacijas.

VERT pirmininkas, be to, siūlo, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams turėtų būti įvesta prievolė atlikti nepriklausomą auditą, jo išvadas pateikiant reguliuotojui.

„Šitas mechanizmas jau yra įgyvendintas kitose monopolinėse reguliuojamose veiklose, puikiai veikia, yra pasiteisinęs ir mes siūlytume šitoje vietoje taikyti analogiją. Tai leistų sumažinti riziką dėl valstybės dotacijų panaudojimo“, – teigė R. Pocius.

Tuo metu I. Žilienė siūlo, kad auditą nepriklausomų tiekėjų atžvilgiu atliktų VERT. Jos teigimu, R. Pociaus siūlymas auditą atlikti patiems tiekėjams būtų neefektyvus.

„Nepriklausomi tiekėjai turės samdyti audito kompanijas, (...), atlikti auditus, pateikti VERT ataskaitas. (...) Šitų auditų sąnaudos eis į tarifus galutiniams vartotojams, tai, mūsų požiūriu, yra efektyviau ir pigiau atlikti vieną auditą šitų įmonių, būtent subsidijos panaudojimo, o tikslas bus tas pats pasiektas“, – komiteto posėdyje teigė viceministrė.

R. Pocius aiškino, kad nepriklausomiems tiekėjams atlikti papildomą auditą kainuotų pigiau, nes jie ir taip atlieka auditą: „Čia būtų papildoma funkcija prie to, ką jau atlieka auditoriai, audituodami nepriklausomus tiekėjus. O mums (VERT – BNS) jau viską reikėtų įsigyti iš naujo“. 

Rinkos liberalizavimo atidėjimas nesumažintų rizikų 

M. Majauskas kėlė klausimą, ar galimo nepriklausomų tiekėjų piktnaudžiavimo negalėtų sumažinti dar vienas elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas. 

„Mes metame 165 milijonus eurų į nereguliuojamą rinką. Ar dereguliavimo atidėjimas pusei metų nebūtų tinkamas šios problemos sprendimas?“ – klausė komiteto pirmininkas.

I. Žilienės teigimu, iš 1,6 mln. buitinių vartotojų virš 600 tūkst. jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, todėl, pasak jos, liberalizavimo atidėjimas kelio rizikai neužkirstų.

„Jeigu mes pusmečiui nukeliame antrojo etapo liberalizavimą, reiškia, metų pabaigoje mes turėsime vieną milijoną vartotojų, kurie turės per trumpą laiką pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Jo nepasirinkus jie turės kristi į garantinį tiekimą, kur kaina tikrai yra aukšta. Tai visiškai tų rizikų liberalizavimo atidėjimas neišeliminuotų“, – kalbėjo I. Žilienė.

Pasak jo, toks sprendimas buvo priimtas per pirmadienį vykusį posėdį, kuriame buvo aptarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva iš šių valstybių į Lietuvą pritraukti IT sektoriaus darbuotojus ir įmones.

„Paprašėme Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentu per savaitę paruošti tam tikrų saugiklių sąrašą arba paketą, kad IT įmonių arba žmonių perkėlimo į Lietuvą procesas būtų saugus“, – po posėdžio BNS sakė J. Džiugelis. 

„Be abejo, Lietuvos interesas yra, kad aukštą pridėtinę vertę kuriantys žmonės čia sėkmingai įsikurtų, bet lygiai taip pat yra svarbus saugumas (...), kad žmonės jaustųsi saugūs, kad kartu su perkeliamomis įmonėmis čia neatsiras šnipų ar panašių veikėjų“, – pridūrė jis.

Pasak J. Džiugelio, Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat darbo grupei pateikė duomenis, kad į Lietuvą jau anksčiau yra persikėlusių neremiančių Kremliaus ir Minsko režimų IT įmonių.

„Kalba eina tik apie tarptautinio lygmens kompanijas, kurių steigėjai yra demokratiniai piliečiai“, – teigė J. Džiugelis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei kovo viduryje paskelbus, kad dėl karo Ukrainoje galimybe persikelti į Lietuvą domisi tūkstančiai baltarusių ir rusų, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys įspėjo, kad dėl to Lietuvos kyla rizikų šalies saugumui, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina LRT televizijai yra sakęs, kad rasti infiltruotą žmogų yra itin sunku.

„Galima infiltracija, ypač į IT sektorių, kuris labai jautrus. – ką galima patikrinti, jei 1000 ar 100 žmonių atvažiuoja? Jie parodys biografiją, kuri ideali, o kas slypi po biografija, kas patikrins? Nežinau, kokių pajėgumų reikia turėti“, – teigė G. Grina.

Šalies vadovas Prezidentūroje susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu, ministrais, Alytaus miesto ir rajono merais ir kitais pareigūnais.

Seime svarstomose pataisose siūloma įtvirtinti reguliavimą, kuris numatytų civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas atliekas tvarkančioms, bet ir kitas atliekas tvarkančioms įmonėms.

Taip pat siūloma suvienodinti atliekų produkcijos turėtojams taikomus reikalavimus su atliekų perdirbėjais.

Svarstomose pataisose numatyta ir galimybė už aplinkosauginius pažeidimus valstybei sustabdyti įmonės veiklą.

„Įstatymų projektai jau yra Seime, juos reikia priimti kuo skubiau“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Patarėjas taip pat pranešė, kad politikai svarstys imtis priemonių riboti padangų kiekį jas perdirbančiose įmonėse. Tokių įmonių Lietuvoje yra septynios, įskaitant Alytaus „Ekologistiką“.

„Kiekvienas iš jų šiuo metu, mūsų manymu, kelia potencialų pavojų“, – kalbėjo J. V. Žukas.

Krizių valdymo sistemos spragas teko taisyti krizės eigoje.

Situacija primena ugnikalnį

Anot J. V. Žuko, reikia išsamiai patikrinti Lietuvoje veikiančias su padangų tvarkymu susijusias įmones.

„Tos padangos yra išmėtytos per visą Lietuvą, kaupiamos kažkokiose konkrečiose vietose ir nebūtinai įmonės turi leidimus juos kaupti. Tai visų pirma reikia patikrinti, kokią mes turime situaciją Lietuvoje, kas jas sandėliuoja, kas jas perdirba, kas jas superka, kas gauna Europos Sąjungos išmokas už tai ir nevykdo savo įsipareigojimų“, – sakė prezidento patarėjas.

„Premjeras šiandien apie tai kalbėjo, kad tai iš tikrųjų yra kažkoks ugnikalnis, kuris bet kada gali išsiveržti“, – pridūrė jis.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną.

Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje ugniagesiai dirbo iki praėjusio penktadienio, nes sudegusios padangos dar smilko ir teršė aplinką.

Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis pranešė, kad antradienio rytą degusios padangos kai kur vėl pradėjo smilkti, jos bus dar kartą perkastos.

„Sistema šį kartą nesuveikė“

Pasak J. V. Žuko, gaisras parodė, kad Lietuvoje patvirtinta krizių valdymo sistema nesuveikė.

„Krizių valdymo sistemos spragas teko taisyti krizės eigoje“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Jis pranešė, kad Valstybės kontrolės bus paprašyta įvertinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą gesinant gaisrą.

Valstybės kontrolė, anot jos atstovės Zitos Bislienės, įvertins prašymą, kai tik bus galima susipažinti su jo turiniu. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad auditas apie valstybės institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms buvo atliktas prieš kelerius metus.

Patarėjas sakė, kad Alytaus merui centrinė valdžia galėjo suteikti daugiau patarimų apie tai, kokias pajėgas buvo galima pasitelkti gesinant gaisrą.

„Jis tikrai buvo pakliuvęs į tokią nepavydėtiną padėtį. Naujai išrinktas, visa atsakomybė perkelta ant jo ir galbūt tos pagalbos arba specialistų konsultacijų, arba kažkokio bendro štabo įsteigimo, net jeigu tai yra regioninio masto konfliktas, (reikėjo)“, – sakė J. V. Žukas.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad po gaisro daugiau dėmesio bus skirta institucijų ir savivaldybių vadovų ir kitų tarnautojų mokymams.

N. Cesiulis teigė centrinės valdžios atstovams pateikęs ir savo pasiūlymų, kaip geriau spręsti panašias krizes ateityje.

„Norime, kad tos pamokos, kurias išmokome dabar, kad ateityje jos nepasikartotų“, – sakė Alytaus meras.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, kad gavus daugiau įvairių tyrimų išvadų bus pradėtas netoli gaisravietės gyvenančių alytiškių biomonitoringas, juo bus siekiama ištirti ilgalaikes gaisro pasėkmes žmonių sveikatai ir pateikti rekomendacijas.

„Mums reikės ištirti tuos, kurie buvo arti gaisro, galėjo įkvėpti tų medžiagų, galėjo jų suvalgyti ar kitais būdais gauti tų toksinių junginių“, – kalbėjo ministras.

Alytaus mieste ir rajone dėl gaisro paskelbtos ekstremalios situacijos.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms dėl mokymo namie sąlygų, projektui paprašyta Vyriausybės išvados. Jį svarstyti Seime planuojama gegužės pabaigoje.

Mokymas namie turėtų vykti pagal bendrąsias ugdymo programas, tėvai turėtų pasirašyti sutartį su mokykla. Mokykla turėtų patikrinti ugdymo šeimoje sąlygas, prižiūrėtų procesą, aprūpintų mokymo priemonėmis, vertintų vaiko pažangą.

Numatyta, kad mokymas namie būtų įteisintas nuo kitų mokslo metų.

„Viena didžiausių demokratinio pasaulio dovanų yra galimybė rinktis. Ir mes sudarome tą galimybę rinktis, tikime, kad Lietuvos tėvai galvoja apie savo vaikus ir, matyt, be reikalo savo atžalų neleis ten, kur jiems bus negerai“, – sakė pataisas pristatęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Konservatorius Mykolas Majauskas abejojo siūlymu teigdamas, kad „mokymas namuose gali tapti priedanga vaikams piršti visokias antimoksliškas, pedagogų nepatikrintas pseudotiesas ar pseudomokslą“.

Seimo komiteto vadovas E. Jovaiša teigė, kad „vardan kokybės, kad mūsų moksleiviai gautų tinkamą išsilavinimą yra numatyta dirbti pagal bendrojo ugdymo programas“.

Jis pažymėjo, kad komiteto narių teikiamos pataisos yra suderintos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Jie būtini, kad galimybe mokytis namuose nebūtų piktnaudžiaujama, nes ne visi tėvai gali būti mokytojai savo vaikams“, – dienraščiui sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Siūloma, kad tėvai ar globėjai pasirašytų sutartis su mokykla, ir vaikas bus mokomas šeimoje. Ugdymo įstaiga, prieš sudarydama mokymo sutartį, galės patikrinti ugdymo šeimoje sąlygas ir įvertinti vaiko raidos bei žinių lygį. Tam galės būti pasitelkti reikalingi specialistai.

Mokykla, su kuria bus pasirašyta mokymo sutartis, teiks vaikui konsultacijas, aprūpins jį mokomąja medžiaga, vertins jo pažangą ir pasiekimus, užtikrins socializacijos poreikį.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto suburta darbo grupė mokymuisi namuose įgyvendinti tikisi, kad prie tokio ugdymo būtų galima pereiti jau nuo 2019-2020 mokslo metų pradžios.

Aiškinamajame rašte teigiama, jog Vaiko teisių apsaugos įstatymas iššaukė neigiamą visuomenės reakciją ir vaiko bei šeimų interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų kritiką. Tarnyboms pradėjus taikyti šio įstatymo nuostatas, paaiškėjo, kad tokio įstatymo pritaikymas realiose situacijose yra problemiškas. Seime registruojami nauji saugikliai vaiko teisių apsaugos įstatyme neleis be objektyvių priežasčių atimti vaikus iš tėvų.

Pabrėžiama, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė (ultima ratio) vaiko teisių apsaugos priemonė ir įvedamas Europos Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomas proporcingumo principas, pagal kurį intervencija į šeimos privatų gyvenimą yra galima tik būtinojo reikalingumo atvejais, kai egzistuoja reali grėsmė, jog vaikui būnant šeimoje jis patirs didelę žalą.

60-dešimt Seimo narių siūlo atsisakyti grėsmės vaikui lygio nustatymo koncepcijos ir ragina pereiti prie pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimo. Tokiu būdu siekiama realiai įgyvendinti įstatyme numatytą principą, jog pagalba vaikui pirmiausia teikiama šeimoje.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekte taip pat numatyta tobulinti vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, atskiriant ją nuo vaiko atžvilgiu padaryto nusikaltimo nagrinėjimo procedūros.

Taip pat užtikrinama, kad vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūra leis teikti pagalbą vaikui ir šeimai, įtraukiant tinkamą kvalifikaciją turinčius atvejo vadybininkus ir mobiliosios komandos specialistus.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo projektą pasirašė Seimo nariai iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų darbo, Tvarkos ir teisingumo, Liberalų sąjūdžio frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Ketvirtadienį prezidento posto sieksiantis filosofas Arvydas Juozaitis Seimo kanceliarijoje drauge su Sąjūdžio laikų bendražygiu Gintaru Songaila įregistravo peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti liepos 1-ąją įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Pasak kreipimosi autorių, naujoji Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija buvo priimta, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas joje yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudarė sąlygas piktnaudžiauti.

Pasak Kęstučio Navicko, dabar veikia vienintelis miškovaldos saugiklis – labai smulkios privataus miško valdos, kurios atgraso pirkėjus. Tačiau jis pabrėžė, kad atsiradus daugiau argumentų ir daugiau informacijos apie didėjančius privačius miškų plotus, bus pradedamos diskusijos dėl saugiklių.   

„Pas mus yra labai smulkios miškų valdos ir tie interesai, kurie gali kelti grėsmę ar rūpestį, susiję su didelių masyvų, didelių plotų pirkimu vienu pirkimu“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą aiškino K. Navickas.

Jis teigė neturintis duomenų apie masišką miškų pirkimą.

„Kad tai būtų masiškas pirkimas, nematome, skirtingai nuo žemės dirbamos, miškuose didesnis plotas nėra blogai, nes ekspertai sako, kad mažas miško plotas, tarkime 3 ha, tai vieną kartą gali pasinaudoti jo medienos ištekliais ir tada tas sklypas kaip ir praranda miško vertę 30–40–čiai metų“, – aiškino K. Navickas.

„Jeigu bus daugiau argumentų, informacijos arba matysime, kad didėja privatūs plotai, apie tai kalbėsime“, – pridūrė ministras.    

Įvesti miškų įsigijimų saugiklius siūlo Kaimo reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

„Pats laikas atėjo įvesti saugiklius. (...) nedarykime klaidų, kurias padarėme žemės ūkyje pirktadami dirbamą žemę“, – teigė jis.

„Nemanau, kad visi užsieniečiai yra raupsuoti ir negali įeiti į mišką“, – atšovė K. Navickas.

Jame atsisakyta tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės: fiziniam asmeniui - trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui - 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę.

Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Pirma kategorija - bendrasavininkai, antra kategorija - besinuomojantys ir dirbantys tą žemę, trečia kategorija - subjektai, kurie ribojasi su parduodama žeme, paprasčiau sakant - kaimynai ir ketvirta grupė, kurios anksčiau nebuvo.

Įstatyme nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutiniuosius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijančią 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės ūkio tarnybai patikrinus duomenis Valstybės įmonių registruose apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir/ar akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.

Taip pat nustatyta, kad Žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu.

Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla. Nesant tokių asmenų ar jiems atsisakius savo teisės, žemė galės būti parduodama kitiems asmenims.

Iki šiol galioję kvalifikaciniai reikalavimai stipriai apribojo žmonių teisę pasirinkti veiklos dydį, formą ar sritį, taip pat apribojo ir žemės savininką, nes jis žemę galėjo parduoti tik tam asmeniui, kuris atitinka įtvirtintus reikalavimus. Todėl siekiant gauti papildomų pajamų ar, pavyzdžiui, bankroto atveju siekiant padengti įsiskolinimus, sprendimas parduoti žemės ūkio paskirties žemes buvo labai apsunkintas ar net neįmanomas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise. 

Interviu Žinių radijui trečiadienį V. Pranckietis sakė, kad tam tikri žemės pardavimo apribojimai būtini, tačiau dėl jų reikia ieškoti kompromiso su Europos Sąjungos (ES) reikalavimais.

„Vakar (antradienį - BNS) jau buvome įstatymo priėmimo tiesiojoje, turbūt ketvirtadienį mes pabaigsime šį įstatymą priimti. Tie saugikliai turi kažkokie būti, negalime visiškai laisvai pasielgti, žmonės to nori (...) Tie, kurie norėjo nusipirkti, tos žemės čia yra nusipirkę. Reikėtų priimti kaip faktą, koks yra, ir stengtis suderinti europinę teisę su Lietuvos teise, kad galėtume eiti į priekį (...) Stengiamasi, kad žemė atitektų tiems, kurie ją dirba, o ne kokiems nors fondams“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Seime kilus diskusijoms dėl valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) noro įteisinti žemės pardavimo kainos „lubas“, parlamentarai antradienį nesuspėjo apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl kurių Lietuva sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos.

Pataisomis siūloma atsisakyta kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams, nes dėl jų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jie gali pakenkti Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Iki šiol žemę įsigyti galėjo tik turintieji profesinių įgūdžių - trejų metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Seimas vėl neapsisprendė, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kai kuriuos reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, ir įvesti kitus barjerus, pavyzdžiui, kainos „lubas“.

Parlamentarai 54 balsais už ir 34 prieš ketvirtadienį nusprendė kol kas nebalsuoti dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų.

Dabartinis įstatymas kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), o dėl kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Pasak „valstiečio“ Povilo Urbšio – jis paprašė Seimo iš darbotvarkės išbraukti pataisų priėmimą, – pataisas dar reikia apsvarstyti, kas vėliau prezidentė jų nevetuotų.

„Geriau septynis kartus pamatuoti prieš kerpant“, - BNS sakė P.Urbšys.

Pasak jo, daugiausia abejonių kelia žemės pardavimo kainą ribojantys siūlymai, kuriems yra pritaręs Kaimo reikalų komitetas.

„Kai kurie mano, kad tos nuostatos yra per griežtos, prieštarauja net Konstitucijai, EK pozicijai. Aš matau, kad EK komunikate yra leidimas, kad nacionalinėje teisėje galima įvesti draudimus spekuliuoti žeme“, - BNS tvirtino P.Urbšys.

Kaimo reikalų komitetas yra pritaręs kelių „valstiečių“ siūlymui įpareigoti notarus netvirtinti sandorio, kai dirbama žemė parduodama pirmumo teise, jeigu savininko nustatyta kaina perpus didesnė už vidutinę rinkos vertę.

Vienas pataisų autoriaus Valiaus Ąžuolo teigimu, tokį apynasrį norima uždėti, kad nebūtų „piktnaudžiaujama pirmumo teisės apėjimu“.

Kiek griežtesnius apribojimus siūloma taikyti ir tada, kai sklypas būtų parduodamas ne pirmumo teise, o savininkui jis priklausytų trumpiau negu 5 metus - tada notaras sandorio negalėtų tvirtinti, jeigu žemės kaina viršytų 170 proc. „lubas“.

„Čia dėl spekuliantų yra, kad nepirktų ir tuoj neperparduotų“, - teigė parlamentaras.

Šio apribojimo nebūtų, kai žemę parduos ilgiau negu 5 metus ją išlaikęs pardavėjas ir ji bus įsigyjama ne pirmumo teise.

Seimas taip pat raginamas nustatyti, kad norintieji įsigyti žemę, į kurią niekas nereikštų pirmenybės, privalėtų užsiimti žemės ūkio veikla.

Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę taip pat suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams ir žmonėms, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

Pataisomis siūloma atsisakyti kvalifikacijos reikalavimų, nes dabar žemę įsigyti gali tik turintieji profesinių įgūdžių - 3 metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Pirmumo teisę įsigyti privačią žemę siūloma suteikti ir žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas turėtų teisę parduoti bet kam.

Pataisos taip pat leistų dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams - dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.

Žemės pirkėjai galėtų įsigyti jos, tik sutikus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) - ji tikrintų, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūrėtų, kad vie nas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ja žemės.

Vadinamajame saugiklių įstatyme išlieka nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras plotas neviršytų 500 ha.