Naujausias IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad 44 proc. apklaustųjų idealius namus sieja su vieta, kurioje gali atgauti jėgas ir pasislėpti nuo išorinio pasaulio. Galimybė atsipalaiduoti skaitant, žiūrint televizorių, klausantis muzikos ar užsiimant kita širdžiai artima veikla yra bene svarbiausias psichologinės gerovės veiksnys daugiau nei trečdaliui Lietuvos gyventojų.

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, jei namai atitinka savo pagrindinę funkciją – būti užuovėja greta intensyvaus gyvenimo užduočių, juose praleistas laikas mus įkraus, nuramins, leis pasiruošti gyvenimo iššūkiams.

„Jei namuose jaučiamės saugiai ir komfortiškai, būsime kur kas labiau pasiruošę ir veikloms už namų sienų. Namai šiuo atveju apima ne tik fizinę vietą, bet ir santykius juose, jei gyvename ne vieni. Todėl jei namuose kažkas ne taip, jei yra įtampos, tuomet ir kitoms gyvenimo sritims būsime pasiruošę kur kas mažiau“, – teigia specialistas.

Beveik kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad tvarkingi ir švarūs namai yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant palaikyti gerą psichinę savijautą namuose. Net 40 proc. apklaustųjų tvarkinguose namuose jaučiasi patenkinti ir atsipalaidavę.

Psichologas aiškina, kad nepriekaištingi namai leidžia mums pajusti kontrolę, o tvarka ir minimalizmas – atpalaiduoti mintis.

Nepriekaištingi namai leidžia mums pajusti kontrolę, o tvarka ir minimalizmas – atpalaiduoti mintis.

„Jausdami kontrolę nejučia nusiraminame. Dar daugiau – apleidžia jausmas, kad turime dar kažką padaryti, – juk viskas ir taip gerai, tvarkinga. Neapibrėžtumas lydi mus visą gyvenimą, tačiau kartais jis  tiesiog užlieja. Jei šio jausmo perpildyta visa diena, savaitė ir mėnuo, tai gresia virsti nemaloniu nuolatiniu nerimu. Tvarkos palaikymas namuose gali atkurti šį vidinį kontrolės poreikį. Todėl patarimas pradėti dieną nuo paklotos lovos turi gilesnę prasmę. Tvarka, kai daiktai turi savo vietas ir yra greitai pasiekiami, padeda pajusti kontrolę ir malonumą, kad namai rūpinasi manimi, o ne aš jiems tarnauju“, – sako psichologas.

Deja, tyrimo duomenimis, kas ketvirtam Lietuvos gyventojui pajusti kontrolę namuose trukdo jausmas, kad namų ruošos ir kiti darbai niekada nesibaigia. Interjero ekspertė Eimantė Nemanė teigia, kad namų aplinka tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą net už jų ribų, todėl labai svarbu atrasti būdą susikurti tokią aplinką, kurioje jausimės laimingi. Pasak jos, susitvarkyti su namų ruoša ir įnešti daugiau ramybės į namus galima keliais labai paprastais žingsniais.

1. Pašalinti netvarką. Pirmiausia peržiūrėkite visus turimus daiktus ir įvertinkite, ko iš jų tikrai reikia, o ko jau kurį laiką nenaudojate ir galite atsisveikinti, surasdami jiems naujus namus. Tokią reviziją atliekant bent kartą per metus, namuose nebeliks nenaudojamų grožio ir sveikatos reikmenų, drabužių ar kitų smulkmenų, užimančių vietą stalčiuose.

2. Naudoti vietą taupančias dėžutes. Kitas žingsnis – daiktus surūšiuoti pagal funkcijas ir rasti tinkamų sprendimų jiems laikyti. Nepamainomos tam yra įvairios dėžutės. Jos leidžia grupuoti daiktus stalčiuose, lentynose, spintelėse, sutaupyti vietos ir lengviau viską rasti. Be to, sudėjus daiktus į dėžutes, namai atrodys tvarkingiau, nei laikant buteliukus ir kitas smulkmenas tiesiog ant paviršių.

3. Atrasti daugiau vietos daiktams laikyti. Neišnaudotos erdvės virš durų ir langų – puiki vieta papildomoms lentynėlėms. Tuščiame kambario kampe ar nišoje po nuožulniomis lubomis galbūt tilps nedidelė stalčių komoda, o prie laisvos sienos – dar viena lentyna. Ieškant daugiau vietos daiktams laikyti, pravers ir kompaktiškas vežimėlis, telpantis ten, kur kiti baldai netilptų. Išbandykite tai virtuvėje, vonios kambaryje ar svetainėje.

Kaip skelbiama išplatintame pranešime, Lietuvą pagal šį rodiklį aplenkė tik Danija, Suomija, Nyderlandai, Švedija, Estija ir Vokietija.

VRM teigimu, atliktos gyventojų apklausos rodo ir tai, kad gerėja ir Lietuvos piliečių kriminogeninės situacijos šalyje vertinimas. Lietuvoje mažėja vagysčių, stipriai sumažėjo žmonių, kurie įsitikinę, kad pareigūnai ima kyšius.

Ministerijos inicijuoto tyrimo rezultatai parodė ir augantį pačių žmonių sąmoningumą – 83 proc. respondentų nurodė, kad jie ėmėsi kokių nors veiksmų, kad apsaugotų savo nuosavybę, pavyzdžiui, net 38 proc. žmonių bendradarbiauja su kaimynais, saugodami vieni kitų turtą, maždaug 33 proc. gyventojų apdraudė savo turtą. 2021 m. pirmą kartą buvo tiriamas žmonių požiūris į asmens duomenų apsaugą. Anot apklausos, 36 proc. respondentų nurodė, kad jie saugo savo asmens duomenis.

Per pusę sumažėjo žmonių, kurie pateisina kontrabandinių prekių vartojimą

Kalbant apie korupcijos suvokimą – sumažėjo žmonių, kurie duoda kyšius ar mano, kad iš jų kyšių reikalaujama. Keičiasi požiūris ir į nelegaliu būdu įsigytų prekių (alkoholio, tabalo gaminių ir kuro) vartojimą. Per pastaruosius penkerius metus beveik per pusę sumažėjo žmonių, kurie pateisina kontrabandinių prekių vartojimą, 2015 metais kontrabandą pateisino 43 proc. respondentų, o 2020 metais šis rodiklis sumažėjo iki 26 proc. Taip pat per pastaruosius metus sumažėjo asmenų, manančių, kad galėtų lengvai įsigyti narkotinių medžiagų, prieš keletą metų tokių žmonių buvo daugiau nei 30 proc., o 2020 metais šis rodiklis siekė tik 17 proc. respondentų.

Tyrimas parodė, kad 68 proc. žmonių, kurie palankiai vertina policijos reagavimą į iškvietimus, mano, kad policija greitai reaguoja ir atvyksta į įvykio vietą. Lietuva taip pat yra iš tų šalių, kur gyventojų pasitikėjimas policija yra gana aukštas ir siekia 78 proc., visoje ES pasitikėjimo policija vidurkis yra 71 proc.

Tyrimo duomenimis, padaugėjo žmonių, teigiamai vertinančių ugniagesių darbą, t. y. 88 proc. apklausoje dalyvavusiųjų. 82 proc. teigiamai atsiliepia ir apie Bendrojo pagalbos centro (BPC) veiklą. Pasieniečių darbą teigiamai vertina 75 proc. žmonių, 70 proc. respondentų teigiamai atsiliepė apie Viešojo saugumo tarnybos darbą, o 57 proc. asmenų teigiamai įvertino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbą.

Pagal svarbą viešojo saugumo srityje gyventojai pirmenybę teikia gaisrų gesinimo, gelbėjimo darbams bei BPC veiklai. Tuo metu svarbiausiomis ir kartu geriausiai vertinamomis vietinės policijos veiklos sritimis gyventojai įvardijo reagavimą į skambučius ir pranešimus, pagalbą nukentėjusiems žmonėms bei eismo saugumo kontrolę.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugėja žmonių, kurie žino apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) ir gauna per ją pranešimus į išmaniuosius telefonus. Apie GPIS girdėjo daugelis žmonių, palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo nuo 50 iki 82 proc. t. y. 32 procentiniais punktais, o tai gana didelis pokytis. Palyginti su 2019 metais, 10 proc. išaugo skaičius žmonių, nurodančių, kad jų telefone, vos jį įsigijus, yra nustatyta gyventojų perspėjimo sistema, – nuo 39 iki 49 proc. Taip pat 18 proc. respondentų nurodo, kad šią funkciją nusistato patys. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių sąmoningai pasirenka telefono funkciją, kad gautų perspėjimo žinutes. Vis dėlto net 6 iš 10 žmonių negauna gyventojų perspėjimo žinučių, todėl būtina didinti šį žinojimą pasitelkus žiniasklaidos priemones. Apie pusę gyventojų nurodo, kad jie žinotų, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei nelaimei.

„Augantis pasitikėjimas pareigūnais ir visuomenės saugumo jausmas – tai sistemingo ir nuoseklaus institucijų darbo rezultatas. Žmonės mato greitą pareigūnų reagavimą į įvykius ir vis gerėjantį aptarnavimą. Tie, kurie turėjo tiesioginių reikalų su policija, Bendruoju pagalbos centru, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, „Regitra“, šias institucijas vertina daug geriau nei jų neturėjusieji“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vertinant Baltijos šalių gyventojų nuotaikas pagal ERGO saugumo indeksą šiemet labiausiai nerimaujame dėl sveikatos priežiūros ir nacionalinio saugumo. Tiesa, dėl pastarojo, palyginus su praėjusiais metais, mes ir braliukai latviai tapome šiek tiek ramesni. Ko gero, šokas dėl Rusijos keliamos grėsmės jau praėjo, tikime NATO galia ir pagalba, jei jos prireiks. Pagaliau buriame savo kariuomenę, nors ir ironiškai vertiname jos galimybes. Nepaisant to, mūsų saugumo indeksas aukštesnis, lyginant su Latvijos gyventojų nuotaikomis, o štai Estijoje jis smuktelėjo.

Visai neseniai pavojus mūsų saugumui iškilo iš visai kitos pusės, tiksliau, iš mūsų pačių. Didžiosios Britanijos valdžios sprendimas deportuoti teistus asmenis sukėlė nepasitenkinimą Lietuvoje ir net baimę, kad būsime nesaugūs. Nepaisant to, kad tai mūsų tautiečiai – mūsų vaikai, anūkai, broliai, seserys.

Baimė, nerimas provokuoja ligas. Sergame ir taip gana dažnai, sunkiomis ligomis. Medikų profesiniai sugebėjimai, neretai prilygstantys stebuklams, sveikatos nestiprina, ji prastėja. Šiuo aspektu mes vieningi su kaimynais: tyrimo duomenimis, didžiausią susirūpinimą visų trijų Baltijos šalių gyventojams kelia sveikatos priežiūra. Kas bus, jei susirgsime? Kaip saugoti sveikatą, jeigu pavojus jai slypi net ir prekybos centrų mišrainėse ar lenkiškose braškėse, kurios neva nokinamos, naudojant chemines medžiagas. Tačiau lenkiškos braškės ne tik anksčiau sunoksta, bet ir yra daug pigesnės.

Savo materialinę ir finansinę padėtį teigiamai vertina tik Estijos gyventojai. Tačiau ir mes, iš lenkų pigiau pirkdami ne tik braškes, bet ir kitus maisto produktus, tyrimo duomenimis, jaučiamės esą turtingesni nei anksčiau. Vis lengviau susirasti darbą, nes bedarbio pašalpos kartais ne ką mažesnės už darbdavių mokamą atlyginimą. Be to, registracija Darbo biržoje suteikia sveikatos draudimą.

Kaip sveika būti abejingam! Gyventojų, kurie jaučia, kad jų būklė gera, padaugėjo 3 proc., ir dabar kone kas antras yra ramus bei laimingas. Lietuvoje tiek – jau daug.