Apklausus daugiau nei 30 saulės moduliais prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių, taip pat nustatyta, kad šiemet kovą vidutinė 1 kW galios saulės modulių kaina buvo 24 proc. mažesnė nei vasarį, kai labai panašių saulės modulių kaina siekė 334 eurus.

2023 m. ir 2022 m. Lietuvos energetikos agentūra atliko saulės modulių kainų rinkoje stebėseną, siekdama įvertinti, kaip jos keičiasi, ir kaip kinta investicijų į saulės elektrines atsiperkamumas.

10 kW galios saulės elektrinės modulių kaina vidutiniškai sudaro apie 40 proc. visos saulės elektrinės įrengimo kainos. Priklausomai nuo modulio techninių parametrų, naudojamos technologijos ir tipo bei gamintojo šalies, vidutinė pigesnių, mažesnio efektyvumo ir trumpesnio naudojimo laiko 10 kW modulių kaina gali būti apie 2 260 eurų, brangesnių, ilgaamžiškesnių ir efektyvesnių – apie 4 260 eurų.

Vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali siekti apie 6 000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8 690 eurų ir daugiau.

Numatoma, kad saulės modulių kainas 2024 m. ir toliau žemyn spaus išaugę modulių gamybos pajėgumai – labai sparčiai auganti pasiūla gerokai viršys sumažėjusią paklausą. Saulės modulių kainos šiemet ir toliau turėtų mažėti dėl tiekėjų sandėliuose sukauptos produkcijos. Iki šių metų pabaigos pasauliniai saulės modulių gamybos pajėgumai išaugs dvigubai, o apie 90 proc. naujų gamybos pajėgumų bus pastatyta Kinijoje.

Vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali siekti apie 6 000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8 690 eurų ir daugiau.

 

Reikšmingai subsidijuotas saulės modulių gamybos pajėgumų augimas Kinijoje turi neigiamos įtakos Europos Sąjungos (ES) saulės modulių gamintojų pajėgumams išlikti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje. Vis daugiau Europos Komisijos ir ES valstybių narių dėmesio sulaukia poreikis išlaikyti ES saulės modulių pramonę gyvybingą, kartu išlaikant darbo vietas ir užtikrinant europinius saugumo standartus. Šis klausimas taip pat buvo aptartas kovo 4 d. vykusiame ES energetikos ministrų susitikime Briuselyje. Europos Komisija žada sugrįžti prie šio klausimo šių metų antrą pusmetį.

2023 m. gaminančių vartotojų Lietuvoje buvo apie 89 tūkstančius. Praėjusiais metais, palyginti su 2022-aisiais, jų padaugėjo dvigubai. Šiuo metu, kaip rodo ESO duomenys (2024 m. kovo 7 d.), gaminančių vartotojų yra apie 95,9 tūkst.

Pagal gaminančių vartotojų saulės elektrinių įrenginių galią, tenkančią 1000 gyventojų, pirmauja Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybės, kuriose 1000-ui gyventojų tenka apie 700 kW galios. Mažiausiai saulės elektrinių galios tenka 1000-ui gyventojų Visagino ir Neringos savivaldybėse – vidutiniškai 57 kW.

Palyginus gaminančių vartotojų saulės elektrinių įrenginių galią su energetinį nepriteklių patiriančių asmenų dalimi (tai – visų savivaldybės gyventojų skaičiaus ir savivaldybės gyventojų, besikreipiančių dėl išlaidų šildymui ir karštam vandeniui kompensavimo, santykis procentais), pastebima, kad savivaldybėse, kuriose yra mažiau asmenų, galinčių įsirengti saulės elektrinę, santykinai daugiau yra energetinį nepriteklių patiriančių asmenų.

Vertinant Lietuvos energetikos agentūros sukauptus duomenis, galima daryti išvadą, kad siekiant tolesnio gaminančių vartotojų saulės elektrinių augimo ir įvertinant palankias sąlygas rinkoje, planuojamą valstybės paramą prasminga nukreipti taip, kad parama pasiektų kuo platesnes visuomenės grupes. Ateityje, keičiantis modulių kainoms, vertėtų peržiūrėti teikiamų subsidijų dydį.

Pranešime nurodoma, kad praėjusią savaitę jūriniame konteineryje muitininkai aptiko šimtus dėžių su nelegaliomis cigaretėmis. Apie 400 tūkst. pakelių cigarečių rasta rentgenu patikrinus į Lenkiją tranzitu gabentą saulės modulių krovinį.

Iš Pietų Korėjos atplukdytą jūrinį konteinerį, kuriame turėjo būti saulės modulių siunta, gabenta į Lenkiją, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Mobiliųjų grupių posto pareigūnai rentgeno kontrolės sistema patikrino dar lapkričio 24 dieną.

Pareigūnų įtarimai pasitvirtino – patikros metu nustatyta, kad saulės modulių tėra 124 – viena eilė, kuri buvo sukrauta prie pat durų. Šitaip nuo apžiūros maskuotas tikrasis – nelegalus krovinys, dėžės su rūkalais, kuriomis buvo užpildyta likusi konteinerio dalis.

Iš viso rastos 802 dėžės (401 017 pakelių) cigarečių „Ashima Ruby“ ir „Ashima Blue“ be banderolių. Rūkalų kilmės šalis gali būti Kinija, jų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 1,495 mln. eurų.

Pareigūnai sulaikė krovinį ir nelegalias cigaretes, Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai.

Deja, nuo to JAV vartotojams geriau nebus, teigia amerikiečių ekonomistas Stephenas S. Roachas – jo straipsnis skelbiamas nuomonių ir komentarų portale project-syndicate.org.

Į protekcionizmą smarkiai linkusi JAV prezidento D. Trumpo administracija nuo retorikos pereina prie veiksmų: įgyvendinant naująją kampaniją bus siekiama apginti Amerikos darbuotojus nuo „pražūties siaubingų prekybos susitarimų gniaužtuose“. Gaila, bet toks požiūris geriausiu atveju – atžangus. Blogiausiu – jis gali labai nesunkiai išprovokuoti atsakomąsias priemones, dėl kurių ir taip jau apyprastė vidurinės klasės amerikiečių vartotojų padėtis dar labiau suprastės. Tai – tipinė prekybos karo pradžia.

Pildomi inauguraciniai pažadai

Akivaizdu, kad pagrindinis taikinys – Kinija. Vadovaujantis 1974 m. JAV prekybos akto 201 skirsniu šių metų sausio 23 d. patvirtinti tarifai, taikytini saulės moduliams ir skalbimo mašinoms, daugiausia įtakos turės importui iš Kinijos ir Pietų Korėjos. Tikėtina, kad toks žingsnis išprovokuos ir daugiau panašių sprendimų.

Praėjusių metų rugpjūtį JAV prekybos atstovo biuras pagal minėto akto 301 skirsnį pradėjo tyrimus, kuriais siekta atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su Kinijos prekybos praktika intelektinės nuosavybės teisių, inovacijų ir technologijų plėtros srityse. Po šio tyrimo veikiausiai bus nutarta imtis atitinkamų sankcijų. Pagal 1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnį inicijuotas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti, ar plieno importo sąlygos nekelia grėsmės JAV nacionaliniam saugumui, taip pat yra nukreiptas į Kiniją – didžiausią pasaulio plieno gamintoją.

Maža to, D. Trumpo administracijos užsiciklinimas ant milžiniško dvišalės prekybos su Kinija disbalanso trukdo reaguoti į kur kas platesnio masto makroekonomines jėgas, didinančias JAV daugiašalės prekybos su net 101 šalimi deficitą.

Tokie prezidento D. Trumpo veiksmai neturėtų stebinti, ypač prisimenant jo prieš metus pasakytą inauguracinę kalbą, kurioje jis žadėjo ginsiąs Amerikos sienas nuo kitų šalių plėšikautojų, kurie gamina amerikiečių sukurtus produktus, vagia jų įsteigtus verslus ir naikina jų darbo vietas. Tačiau tai, pasak rašinio autoriaus S. S. Roacho, ir yra problemos esmė. Nepaisant, kad D. Trumpo administracijos šūkis – „Pirmiausia – Amerika“, prekybos karą Amerika gali ir pralaimėti.

Sprendimai prasilenkia su laiku

Pradžiai reiktų pasakyti, rašo S. S. Roachas, kad sprendimas pradėti taikyti saulės modulių ir skalbimo mašinų importo tarifus beviltiškai prasilenkia su pasaulinių tiekimo grandinių transformacijomis tiek vienoje, tiek kitoje pramonės šakoje. Saulės modulių gamyba jau seniai peržengusi Kinijos sienas ir išplitusi į tokias šalis kaip Malaizija, Pietų Korėja ir Vietnamas – dabar šiose šalyse pagaminama apie du trečdalius į Ameriką importuojamų saulės modulių. O bendrovė „Samsung“, kuri yra pagrindinė šalies skalbimo mašinų importuotoja, neseniai atidarė naują gamyklą Pietų Karolinoje.

Maža to, D. Trumpo administracijos užsiciklinimas ant milžiniško dvišalės prekybos su Kinija disbalanso trukdo reaguoti į kur kas platesnio masto makroekonomines jėgas, didinančias JAV daugiašalės prekybos su net 101 šalimi deficitą. Stokojant vidinių santaupų, tačiau norint vartoti ir augti, Amerikai teks importuotis perteklinių atsargų iš užsienio ir susitaikyti su didžiuliu einamosios sąskaitos ir prekybos deficitu. Tik taip jai pavyks pritraukti užsienio kapitalo.

Vaikytis Kiniją ar bet kurią kitą šalį nesigilinant į priežastis, nulėmusias žemą santaupų lygį, – tai tas pats, kas spausti vandens pripildytą balioną iš vieno galo: vanduo paprasčiausiai atsiranda kitame. Tikėtina, kad dėl pastarojo meto mokesčių apkarpymų JAV biudžeto deficitas per ateinantį dešimtmetį išaugs mažiausiai trilijonu JAV dolerių, taigi kaupti vidaus santaupas ateityje bus tik sunkiau. Tokiomis aplinkybėmis protekcionistinė politika kelia didelę grėsmę Amerikos jau ir taip sunkiai įveikiamiems užsienio finansavimo reikalavimams, didindama spaudimą JAV palūkanų normai, valiutos kursui arba ir vienam, ir kitam.

Ginčus veiksmingai sprendžia ir PPO

Pažymėtina, toliau rašoma straipsnyje, kad Amerikos prekybos partneriams gali kilti noras atsakyti tuo pačiu, o tai, savo ruožtu, galėtų sukelti rimtą grėsmę Amerikos ekonomikos augimo komponentui, priklausomam nuo eksporto. Pavyzdžiui, jei Kinija – trečia pagal dydį ir sparčiausiai auganti JAV eksporto rinka – sumanytų pradėti taikyti atsakomuosius tarifus, pagrindiniai Amerikos eksportuotojai, Kinijai tiekiantys visų pirma sojas, orlaivius, įvairiausių tipų įrangą ir automobilių dalis, būtų priversti susidurti su nemažais išbandymais. Ir, žinoma, Kinija gali bet kada nuspręsti sumažinti valdomų JAV iždo obligacijų kiekį.

Pagaliau, rašo S. S. Roachas, reikia atsižvelgti ir į būsimus kainų pokyčius, kuriuos iššauks dabartinių prekybos srautų inercija. Dėl konkurencinio spaudimo, kurį nulėmė maža užsienio produkcijos kaina, saulės energijos įranga Jungtinėse Valstijose, palyginti su 2010 m., atpigo 70 procentų. Įvedus naujuosius tarifus, užsienyje pagamintų saulės modulių kaina neišvengiamai kils, ir tai taps ne tik papildoma našta energijos vartotojams, bet ir kliūtimi populiarinant švaresnius energijos šaltinius. Panašios reakcijos galima tikėtis ir iš importuojamų skalbimo mašinų gamintojų. Antai viena didžiausių Amerikos užsienio tiekėjų, bendrovė „LG Electronics“, atsakydama į žinią apie naujuosius tarifus, paskelbė vieno gaminio kainą didinsianti 50 dolerių. Taigi Amerikos vartotojai jau dabar yra pralaiminčiųjų pusėje.

Nepaisant užtikrintos D. Trumpo retorikos, strategijos, kuri vestų į pergalę šiame prekybos kare, nėra. Tačiau tai nereiškia, kad JAV politikos formuotojai turėtų liautis domėjęsi galimai nesąžininga prekybos praktika. Būtent šiuo tikslu sukurtas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo mechanizmas, ir jau daugybę metų jis pakankamai veiksmingai padeda ginti Amerikos interesus. Nuo PPO įsikūrimo 1995 m. JAV pateikė 123 iš 537 skundų, nukreiptų prieš valstybę; 21 iš jų – prieš Kiniją. Nors šių skundų nagrinėjimas užtrunka, daugumos jų atomazga iki šiol buvo palanki JAV.

Pamiršta svarbiausia istorijos pamoka

Kažin ar Amerika galėtų sau leisti veikti už pasaulinės prekybos sistemos, kurioje galioja aiškios taisyklės, ribų. Kad ir kaip ten būtų, ši situacija leidžia dar aiškiau suvokti, koks pragaištingas buvo D. Trumpo administracijos sprendimas pasitraukti iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties: ji būtų galėjusi suteikti Amerikai naujų galingų svertų sprendžiant su Kinijos prekybos praktika susijusius uždavinius.

Tuo pačiu metu Amerika turi neginčijamą teisę reikalauti, kad jos tarptautinėms korporacijoms būtų užtikrinama lygiavertė prieiga prie užsienio rinkų; per daugelį metų visame pasaulyje pasirašyta per tris tūkstančius dvišalių investicijų sutarčių, garantuojančių, kad taikomos sąlygos būtų vienodos. Tai, kad tarp JAV ir Kinijos tokios sutarties iki šiol nėra, yra išimtis, užkertanti kelią JAV įmonėms dalyvauti sparčiai besivystančioje Kinijos vidaus vartojimo rinkoje. Įtampai prekybos sektoriuje didėjant, viltys, kad JAV ir Kinijai pagaliau pavyks susitarti dėl investicijų, byra į šipulius.

Prekybos karai – nevykėliams. Argi ne ironiška, turint galvoje naujas pergales Amerikai žadėjusį prezidentą? Tokiais pat tuščiais pažadais 1930-aisiais žarstėsi senatorius Reedas Smootas ir Atstovų rūmų narys Willisas Hawley. Ką anuomet davė protekcionistiniai tarifai? Ogi Didžiąją depresiją ir tarptautinį nestabilumą. Liūdna, sako S. S. Roachas, kad vieną skaudžiausių šiuolaikinės istorijos pamokų sugebėta pamiršti.

Lietuvos saulės pramonės įmonės, planavusios sukurti galingą gamybos ir kompetencijų centrą, skaičiuoja nuostolius, tačiau viliasi, kad išsilaikyti pavyks su nestandartiniais gaminiais, rašo „Verslo žinios“.

„Kinai, matydami saulės energetikos perspektyvą, toliau dempinguoja šią rinką. Kasmet jų gamintojams valstybė nurašo milijardines skolas, dauguma kinų kompanijų metai iš metų dirba nuostolingai. Jų strategija aiški - mažomis kainomis išstumti iš rinkos Vakarų gamintojus. O jau tada bus galima pakelti kainas ir kontroliuoti visas rinkas“, - teigė „BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

Anot jo, saulės elementų gamybos išlikimas Lietuvoje priklausys nuo ES politikos. Iki 2018 metų pabaigos Kinijoje pagamintiems saulės elementams ir moduliams, įvežamiems į ES, galioja 64,9 proc. muito tarifas.

Įmonės gaminamiems fotovoltiniams moduliams „Solitek SOLID“ neseniai suteiktas tarptautinis Vokietijos standartų biuro TUV Nord išplėstinis sertifikatas.

Tarptautinius kokybės standartus atitinkančių saulės modulių gamybą Lietuvos įmonė pradėjo pernai balandį po daugiau nei pusmetį trukusių bandymų.

Moduliai ilgaamžiai ir nedegūs

Kaip sako bendrovės Strategijos ir plėtros vadovas Vytautas Kieras, jiems pavyko sukurti saulės modulių technologiją, kuri leidžia optimaliai išnaudoti grūdinto stiklo ilgaamžiškumo savybes. Todėl net trisdešimt metų ar ilgiau naudojami moduliai beveik nepraranda savo pradinio efektyvumo bei galios.

„Pradėjome gaminti saulės modulius, kurie yra praktiškai nedegūs – atitinka A klasės gaisrinės saugos reikalavimus, – sakė V. Kieras. – Tokios modulio savybės yra itin aktualios diegiant fotovoltines jėgaines ligoninėse, darželiuose, mokyklose ir kitose vietose, kur svarbu užtikrinti aukščiausius saugumo ir kokybės standartus.“ 

Saulės energiją elektra paverčiantys moduliai taip pat yra atsparūs atšiaurioms klimato sąlygoms (stipriems vėjo gūsiams, krušai, užterštam lietui, sniegui) bei, kaip rašoma pranešime, gali atlaikyti iki 820 kg/kv.m apkrovas. Tai reiškia, kad naujieji moduliai atlaiko net 8 metrus sauso arba 2 metrus šlapio sniego kvadratiniame metre.

„Dėl šių priežasčių šie saulės moduliai jau pripažinti atšiauriausiose Europos vietovėse – Šveicarijos Alpėse, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje esančiuose objektuose“, – priduria V. Kieras.

Bendradarbiavo su partneriais iš Japonijos

„Solitek SOLID“ moduliams pagaminti naudojami du specialiai grūdinto stiklo lakštai ir ypatinga laminavimo medžiaga, sukurta bendradarbiaujant su partneriais iš Japonijos.

Skirtingai nuo rinkoje paplitusių plastikinio pagrindo modulių, „Solitek SOLID“ technologijos gaminiai pasižymi dideliu atsparumu amoniakui, druskų korozijai, smėliui ir dulkėms, todėl juos galima naudoti ir specifiniuose objektuose, pavyzdžiui, montuoti virš fermų, šiltnamių, žuvininkystės ūkių, aukšto druskingumo sąlygomis ir t.t. 

Bendrovės vadovas V. Kieras atkreipia dėmesį, kad būtent jų technologijos pagrindu jau sumontuotos dvi saulės jėgainės Malaizijoje – UPSI universitete bei Lumut jūrų uoste, kur klimatui būdinga itin aukšta drėgmė bei temperatūra.

Į saulės modulių stogams rinką bandys įžengti ir „Tesla“

Pažangių saulės modulių, kurie yra montuojami ant pastatų stogų, gamybą plėtojanti lietuvių bendrovė „Soli Tek cells“ jau ketvirtus metus dirba rinkoje, į kurią dar tik bandys įžengti „Tesla“ – žymusis amerikiečių elektromobilių ir atsinaujinančios energijos gamintojas.

Ekspertų teigimu, būtent ant pastatų stogų arba į patį stogą montuojamos jėgainės yra vienas geriausių būdų energinio efektyvumo problemoms spręsti.

Energinio efektyvumo didinimas įvardijamas prioritetine Lietuvos ir visos ES kryptimi.

„Kartu vis didesnę reikšmę įgyja taikomų technologijų patvarumas, ilgaamžiškumas bei saugumas“, – pastebi V. Kieras.

Iš bendrovės Vilniuje pavogta saulės modulių, praneša Policijos departamentas.

Iš viso pavogti 122 saulės moduliai ir du inverteriai. Nuostolis - 190 tūkst. litų

Vagystė V.A.Graičiūno gatvėje esančioje bendrovės gamybinėje bazėje pastebėta apie 15.30 val. trečiadienį.

Trečiadienio rytą Vilniaus rajone apvogtas saulės jėgainių parkas, penktadienį informavo Policijos departamentas.

8.30 val. Lukšinės kaime pastebėta, kad iš parko pavogti 93 saulės moduliai ir 7 inverteriai.

Nuostolis – 150 tūkstančių litų.