Titulą skyrė ne veltui

Praktiškai visi, tai yra beveik 97 proc. S.Jokužio spaustuvės klientų, pradedant nuo teatrų ir baigiant restoranais, taksistais ir grožio salonais, karantino metu nebevykdo veiklos.

Tad ir spaustuvės paslaugų jiems nereikia.

Anot spaustuvininko, jų užsakymai gal ir nebūdavo labai dideli, bet jų būdavo daug.

Taigi spaustuvė kūrybiškai pažiūrėjo į šį negandų laikotarpį verslui.

Kaip juokavo S.Jokužys, ne veltui įmonė prieš trejus metus gavo "Kūrybinių sprendimų spaustuvės" apdovanojimą.

"Kare kaip kare. Persiorientavome nuo vizitinių kortelių spaudos prie medicinos priemonių. Pradedame gaminti apsauginius veido skydus. Jie yra skaidrios medžiagos ir primena suvirintojų kaukes. Mūsų dizaineriai ir technologai sukūrė tokį skydą, kuris būtų iš nebrangių medžiagų, greitai pagaminamas, kad jį būtų galima lengvai transportuoti, gaminti masiškai", – teigė S.Jokužys.

S. Jokužio nuotr.

Su iššūkiu susidorojo

Tam nuo šio pirmadienio teko pertvarkyti visą spaustuvės įrangą, ir tai darbuotojams buvo nemenkas iššūkis.

30 metų veiklos patirtis ir ne viena išgyventa ekonomikos krizė įmonei leido greitai persiorientuoti, kaip dirbti naujomis sąlygomis.

"Turime nemažai sudėtingos įrangos, skirtos spausdinti itin kokybiškus reklaminius spaudinius. Ją mes pritaikėme būtent tokių skydų gamybai. Planuojame per dieną jų pagaminti po tūkstantį. Tik tos skaidrios medžiagos nėra daug. Bet šiandien, kiek turime, jos turėtų užtekti pagaminti 20–30 tūkst. skydų", – kalbėjo S.Jokužys.

Spaustuvininkas apgailestavo, kad tos medžiagos kaina pastaruoju metu išaugo net dešimtadaliu, esą tiekėjai pastebėjo, kad atsirado paklausa.

Gaminama veido apsauga – skaidrios medžiagos skydas yra papildoma priemonė prie medicininės kaukės.

Paleidžia masinę gamybą

Skydas nebus vienkartinis, priklausomai nuo to, kaip bus saugomas, galės būti naudojamas ir gana ilgą laiką.

"Bandomoji partija skydų jau nugabenta į pirmąsias fronto linijas – greitosios medicininės pagalbos medikams. Miestas dar užsakė apie 3 tūkst. skydų. Per savaitę juos pagaminsime", – sakė S.Jokužys.

Po pateiktų pastabų ir atliktų patobulinimų, suderinus su medikais, S.Jokužio spaustuvėje paleidžiama masinė šių skydų gamyba.

Šiandien sostinėje prasidėjusi knygų mugė – jau 18-oji. Klaipėdos spaustuvininkas ir leidėjas Saulius Jokužys, paklaustas apie dalyvavimą šioje spausdinto žodžio fiestoje, atsidusęs pridūrė, jog jau kurį laiką vis svarstydavo, galbūt šį kartą čia važiuoja paskutinį sykį.

Tačiau tai svarbus renginys visiems – ir leidėjams, ir skaitytojams, todėl organizaciniai rūpesčiai atsiperka bendravimo džiaugsmais su kolegomis ir žmonėmis, ištroškusiais žinių.

"Mugėje mūsų leidyklai atstovauja Vaiva ir Eglė Jokužytės, abi jos mūsų šeimos verslo puoselėtojos. Jos dirba dviejuose skirtinguose frontuose. Eglė – su socialiniais leidiniais, skirtais kurtiesiems, neregiams ir matantiems, kuriuos ir pristatys mugėje. O Vaiva veža naują leidyklos produkciją – knygas be tekstų. Intencija tokia – visi mes išmokome kalbėti ir skaityti, bet pamiršome rašyti. Todėl mugėje pristatysime užrašų knygutes, kuriose bus galima užfiksuoti savo mintis", – dėstė S.Jokužys.

Leidėjas ir spaustuvininkas pabrėžė, jog užrašų knygutėse savo mintis žmonės fiksuodavo nuo tada, kai tik išmoko rašyti ir atsirado popierius. O ranka užrašytos mintys šiuolaikinių technologijų pasaulyje įgauna auksinę vertę.

"Kalba miršta, pabandykite rasti žmogų, kuris dar moka ranka dailyraščiu parašyti meilės laišką. Mano supratimu, išsilavinęs žmogus turi mokėti ne tik kalbėti ir skaityti, bet ir rašyti. Tad mūsų idėja, su kuria mugėje pateiksime užrašų knygas, yra ta, kad žmonės prisimintų raštą ir rašytų. Nesvarbu kam – sau, savo artimajam ar savo šuniukui", – sakė S.Jokužys.

Jis pripažino, kad knygų leidyba pastaraisiais metais kiek sumažėjo, tačiau esą skaitytojų ratas lieka tas pats. Pasak leidėjo, veikiausiai ir šių metų knygų mugė Vilniuje bus rekordinė.

"Akivaizdu, knyga tampa verslo elementu. Tačiau nepakanka ją tik talentingai parašyti ir gražiai išleisti, reikia ir kitų reklaminių priemonių – pristatymų, viešinimo. Knygų mugė yra šioks toks turgelis, į kurį susirenka rašytojai, vertėjai, leidėjai, skaitytojai, politikai, visuomenės veikėjai. Tai didžiulis reiškinys, kurio kitose Baltijos šalyse nėra", – teigė S.Jokužys.

Dvidešimt penkeri metai atkaklios kovos už išlikimą laukinio kapitalizmo džiunglėse – užduotis, kurią įveikė ne kiekvienas tam pasiryžęs verslas. Šia sukaktimi gali didžiuotis Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, kuri savo veiklą pradėjo vos Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.

Esame ne prastesni

Šiandien sukanka lygiai 25 metai, kai buvęs dienraščio "Klaipėda" fotokorespondentas S.Jokužys ryžosi vienai didžiausių savo gyvenimo avantiūrų – imtis privataus leidybos ir spaustuvės verslo.

"Prie to ėjau kurį laiką, juk dirbau dienraščio redakcijoje, tad spaustuvės kvapas man gerai pažįstamas. Pagrindinis akstinas verslui ir buvo tai, kad ta mūsų poligrafija tuo metu buvo ne itin spalvinga, ne itin estetiška. O pas mūsų kaimynus suomius, švedus, vokiečius – viskas kitaip. Buvau įsitikinęs, kad mes tikrai galime padaryti ne prasčiau", – prisiminė S.Jokužys.

Visa bėda privačios spaustuvės pionieriui buvo, kur gauti popieriaus, dažų, kitų reikmenų, nes tuo dar niekas neprekiavo, o valstybinėms spaustuvėms medžiagos buvo pristatomos centralizuotai. Bet tos paieškos užgrūdino.

"Tada tekdavo imtis įvairių fokusų, kad leidinys atrodytų geresnis. Lietuviai, kaip žinome, išmoningi. Mes neturime naftos, deimantų, tik – gražias moteris, bet turime kūrybiškų idėjų ir kai kurie tą sėkmingai išnaudoja. Mūsų spaustuvės šūkis yra: "Mes darome tai, ką kiti galbūt ateityje kažkada darys", – pabrėžė S.Jokužys.

Pastaroji naujiena – ant knygų šonų pradėti spausti spalvoti vaizdai. To dar niekur Europoje niekas nedaro. Pasak spaustuvininko, tai knygai suteikia papildomo taurumo. S.Jokužys džiaugėsi, kad kūrybiškų idėjų vertę supranta visi darbuotojai ir prisideda prie naujovių atsiradimo.

Pirmyn varantis moto

Tarp Klaipėdos krašte gyvavusių spaustuvių – S.Jokužio bendrovė viena iš trijų, kuri ilgiausiai išsilaikė šiame versle.

"25-eri metai žmogui nėra labai daug, tai – tik du vidutiniai šuns gyvenimo vidurkiai, tačiau įmonei tas realus ketvirtis amžiaus prilygsta šimtui metų. Spaustuvės gyvavimą ir veiklą turbūt galima skaičiuoti tonomis popieriaus ir dažų ar išleistų spaudinių skaičiumi. Tačiau šiandien labiausiai džiugu, kad savo gaminius galime drąsiai vežti į Skandinavijos bei Vakarų šalis", – sakė S.Jokužys.

Pirmasis S.Jokužio leidinys buvo dabar jau tapęs istoriniu atvirukų rinkinys, kuris tada išleistas 20 tūkst. tiražu, ant jų užfiksuotas trijų jachtų – "Lietuva", "Audra" ir "Dailė", perplaukusių Atlantą su trispalvėmis, sugrįžimas į Klaipėdą.

"Tuo metu mes gyvenome apimti spalvotos euforijos, kad ne už kalnų – šviesus rytojus, kad mes netrukus tapsime nepriklausomi ir laisvi ir ant mūsų pasipils dangiškoji mana. Kai pavyko tai padaryti, supratau, kad šitai yra ir mano paties pašaukimas, kuris susijęs su kūrybiškumu, verslumu. Tai subrandino mane kaip leidėją ir spaustuvininką. Tą mes pastaruosius 25-erius metus ir darome", – pasakojo S.Jokužys.

It Dievo balsas

Spaustuvininkas ir leidėjas prisiminė savo pirmąją išleistą knygą, skirtą Klaipėdos jubiliejui. Šio leidinio atsiradimas kupinas kuriozų. Knyga, kaip įprasta aniems laikams, buvo išleista milžinišku 20 tūkst. tiražu.

Viršelis ir vienas šios knygos spaudos lankas išspausdinti Švedijoje. Likusi dalis – Kaliningrade, kažkokioje TSKP CK spaustuvėje. Esą taip jau būna, kad lietuvis lietuviui – ne visada brolis, tad teko ieškoti išeičių.

S.Jokužys pasakojo kuriozinę istoriją apie vieną šioje knygoje publikuotą nuotrauką. Joje – romantiškas vakarėjančios Klaipėdos vaizdas nuo Biržos tilto į burlaivį "Meridianas". Tinkamo apšvietimo S.Jokužys laukė dvi savaites.

"Vieną pavakarę pamačiau, kad saulė šviečia taip, kaip reikia. Pamenu, darbavausi sode, mečiau maišą morkų ant žemės, šokau į "Žigulius" be stabdžių ir lėkiau į Klaipėdą. Įsiropščiau į apšvietimo stulpą ant Biržos tilto, savo krepšius su likusiais fotoaparatais pasidėjau prie jo ir laukiau tinkamo momento", – pasakojo S.Jokužys.

Taip žvelgdamas nuo stulpo S.Jokužys pastebėjo atlinguojančią senutę. Ši esą nudžiugo, aptikusi "niekieno" krepšius, apsidairė, ar niekas nemato, ir ėmė temptis svetimą mantą.

"Aš ir sakau: "Bobute, palik, tai – mano". Ji taip išsigando, turbūt pagalvojo, kad girdi Dievo balsą iš dangaus, nes aplinkui nieko nebuvo. Ji pakėlė akis, dar pasitikslino, ar čia tikrai mano daiktai. Patvirtinau, kad tikrai taip", – prisimindamas pirmosios knygos atsiradimo niuansus juokėsi S.Jokužys.

Ši knyga ir buvo tas stimulas bei pradinis kapitalas, kuris davė startą jau 25-erius metus sėkmingai veikiančiai leidyklai-spaustuvei Klaipėdoje.